2026-02-11 Nr. AB-3376-3-61-3-02788-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-246-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkla Foods Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkla Foods Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutavusi ir išregistruota viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orkla Foods Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 15 (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktą Nr. MAKP-18 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 177 744 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) už 164,115 t metalinės pakuotės kiekį (2014 m. – 67,051 t; 2015 m. – 97,064 t), kadangi iš viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (šiuo metu – išregistruotas juridinis asmuo) (toliau – ir PTO) gauti patvirtinimai apie 36,209 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2014 metus ir 52,326 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą už 2015 metus (toliau – ir Patvirtinimai) yra laikomi netekę galios.

2.2. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) 5 str. 6 d.) susijusius reikalavimus. Atitinkamai, pareiškėjas negali būti įpareigotas sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Atitinkamai, vien pats Patvirtinimų panaikinimo faktas negali būti pagrindu Mokesčiui skaičiuoti. Būtent toks draudžiamas įpareigojimas (šiuo atveju – sumokėti Mokestį) ir pateikiamas pareiškėjui. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir pateikė visus reikiamus lengvatos taikymo įrodymus, todėl skundžiamu Sprendimu nepagrįstai atsisakyta jam taikyti Mokesčio lengvatą.

2.3. Kaip matyti tiek iš Patikrinimo akto, tiek iš skundžiamo Sprendimo, vienintelis pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių faktinis pagrindas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD), atlikusio PTO patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) PTO išduotų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų už 2013–2015 metus, įskaitant ir pareiškėjui išduotus Patvirtinimus (36,209 t pakuočių kiekiui 2014 m. ir 52,326 t pakuočių kiekiui 2015 m.), panaikinimas. Patvirtinimai panaikinti tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriais remiantis buvo išrašyti inter alia (be kita ko) pareiškėjui išduoti PTO Patvirtinimai. Dėl jokių kitų aplinkybių priekaištų pareiškėjui nei skundžiamame Sprendime, nei Patikrinimo akte neišsakyta, t. y. patvirtinta, kad pareiškėjas deklaravo teisingus Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką gaminių metalinių pakuočių kiekius, pareiškėjas laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos užduoties 54 proc. rodiklio (pagal turėtus PTO patvirtinimus). Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo ir juo patvirtinto Patikrinimo akto, taip pat Vilniaus RAAD sprendimo, aplinkos apsaugos pareigūnai nenustatė PTO ar jos pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjo, veikloje jokių pažeidimų. Taigi, pareiškėjas nėra padaręs nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu 2014–2015 metais, ir savo, kaip gamintojo-importuotojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) ir kituose pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdė ir tebevykdo nepažeisdamas įstatymų nuostatų.

2.4. UAB „Metrail“ veikloje pažeidimai iki 2015 m. vidurio nebuvo nustatyti ir (ar) apie juos nebuvo laiku informuota PTO. Tai lėmė, kad PTO 2013–2015 metais įsigijo metalinių pakuočių sutvarkymo paslaugas iš UAB „Metrail“, t. y. atliekų tvarkytojo, kurio išduoti įrodantys dokumentai bei jų pagrindu išduoti Patvirtinimai vėliau buvo panaikinti Vilniaus RAAD, kuris pats laiku nesustabdė ir / ar neapribojo galimai neteisėtų UAB „Metrail“ veiksmų, sprendimu. Šios aplinkybės, jas vertinant kartu su faktu, jog 2014 m. UAB „Metrail“ išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą pagrindžiantys dokumentai buvo panaikinti tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, o 2015 metais išduoti dokumentai – tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad valstybės institucijos savo kontrolės funkciją vykdė netinkamai, dėl ko net kelerius metus nebuvo užkirstas kelias galimiems UAB„Metrail“ pažeidimams, ir neigiamos pasekmės kilo ne tik pareiškėjui, bet ir tūkstančiams kitų Lietuvos gamintojų ir importuotojų. Maža to, mokestinę lengvatą suteikiantys Patvirtinimai panaikinti nesant įstatyminio pagrindo. Nei vienas įstatymas nesuteikia teisės aplinkos apsaugos pareigūnams panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

2.5. Pareiškėjas per PTO sumokėjo atliekų tvarkytojams, kurių savarankiškai pasirinkti negalėjo, už atitinkamo kiekio atliekų sutvarkymą, sąžiningai pasikliovė valstybės licencijuojamų ir kontroliuojamų organizacijų ir atliekų tvarkytojų veikla (išduotais patvirtinimais) ir įvykdė visus kitus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nežinojo apie galbūt neteisėtus atliekų tvarkytojų veiksmus ir protingomis priemonėmis sužinoti negalėjo – neteisėtos šių asmenų veiklos 2014–2015 m. nenustatė net valstybės institucijos, nors nuolat atlikdavo jų patikrinimus. Atitinkamai, įpareigojimas pareiškėjui sumokėti papildomus susiklosčiusioje situacijoje prieštarautų sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, todėl skundžiamas Sprendimas negali būti laikoms teisėtu ir pagrįstu.

2.6. Mokestis pareiškėjui apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pareiškėjo pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, „loterijos“ būdu susieti su pareiškėjui išduotais Patvirtinimais. Kitaip tariant, Mokestis pareiškėjui skaičiuojamas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjo atliekos. Tokia situacija pažeidžia viešojo administravimo reikalavimus, nes tampa neaiškus skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas, pažeidžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, nes vienodai lengvatos sąlygas išpildžiusios įmonės, mokesčių tikslais vertinamos skirtingai, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, draudžiančią „loterijos“ principo taikymą. Todėl skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu.

2.7. Sprendime nurodytos taikytinos teisės aktų nuostatos nesudaro teisinio pagrindo Mokesčiui apskaičiuoti. Pirma, pareiškėjas įvykdė MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Patvirtinimus dėl atliekų sutvarkymo. Antra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 17.2 papunktis skundžiamo Sprendimo priėmimo metu negaliojo (buvo panaikintas nuo 2018 m. liepos 1 d., tuo tarpu skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 3 d.). Trečia, Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas) 7 punktas nustato tik mokesčio skaičiavimo metodiką, o ne pagrindą ji skaičiuoti.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Aprašas) 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

4.2. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr.(38-19)-VR-1.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėjas iki Kauno RAAD vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. gegužės 22 d. deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Kauno RAAD atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad Bendrovė 2014 m. dalinai įvykdė (15 proc.), o 2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.). Todėl pagal Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 177 744 Eur.

4.3. Nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis būtų sustabdytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr.VR-17.5-82, Kauno RAAD atliko patikrinimą ir nustatė Bendrovei mokestinę prievolę. Pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2014–2015 m. laikotarpius sumoje 177 744 Eur patvirtinti 2018 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimu Nr. 15.

5. Aplinkos apsaugos departamentas 2024 m. birželio 28 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsižvelgus į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytas naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą Sprendimą, turėtų būti panaikinta ta skundžiamo Sprendimo dalis, kuria patvirtintas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014 m., taip sumažinant mokėtiną sumą dar 73 007 Eur, o ta skundžiamo Sprendimo dalis, kuria patvirtintas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2015 m., turėtų būti palikta galioti visa apimtimi. Skundžiamu Sprendimu, kaip mokėtinas, buvo patvirtintas 177 744 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes, skundžiamu Sprendimu patvirtintas mokėtinas mokestis, teismo sprendimu, turėtų būti pakeistas, jį sumažinant iki 104 737 Eur (177 744 – 73 007 =104 737).

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Orkla Foods Lietuva“ skundą tenkino iš dalies: pakeitė Sprendimą, sumažindami mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą iki 159 969,6 Eur (už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius), kitoje dalyje skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Vykdydamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), PPATĮ ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėjas 2013–2015 metais buvo pavedęs licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjui nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydamas sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

7.2. Remdamasis Patvirtinimais pareiškėjas pagal Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunkčio reikalavimus privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 laikotarpiais, tikslinant deklaracijas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklių reikalavimus.

7.3. Vilniaus RAAD, atlikęs PTO patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 PTO išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013–2015 metus, įskaitant ir pareiškėjui išduotus Patvirtinimus (36,209 t pakuočių kiekiui 2014 m. ir 52,326 t pakuočių kiekiui 2015 m.), panaikino. Patvirtinimai panaikinti tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kuriais remiantis buvo išrašyti inter alia pareiškėjui išduoti PTO Patvirtinimai.

7.4. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-1g)-VR-1.7-9630 informavo Kauno RAAD apie Patvirtinimų panaikinimą. Atsižvelgęs į šią informaciją, Kauno RAAD atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą / perdirbimą, pareiškėjui nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata. Todėl Kauno RAAD padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį 2014 m. – 67,051 t; 2015 m. – 97,064 t (iš viso – 164,115 t).

7.5. Nesutikdamas su Patikrinimo akto išvadomis, pareiškėjas pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto atsakovui.

7.6. Atsakovas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 177 744 Eur Mokestį už iš viso 164,115 t metalinės pakuotės kiekį. Savo Sprendimą atsakovas grindė tuo, kad pareiškėjas 2015 m. neįvykdė užduoties, o 2014 m. ją įvykdė tik dalinai (15 proc.), todėl privalėjo patikslinti 2014–2015 m. Mokesčio deklaracijas ir sumokėti papildomą Mokestį. To nepadarydamas, atsakovo nuomone, pareiškėjas pažeidė: (1) MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį, (2) Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktį bei (3) Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktą. Taigi, atsakovo nurodytas skundžiamo Sprendimo faktinis pagrindas – panaikinti PTO Patvirtinimai, teisinis pagrindas – MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis, Kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktis bei Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktas.

7.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pateikė skundą teismui.

7.8. PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu patenkino PTO skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis) Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

8. Vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumą, teismas aptarė ginčo teisinius santykius reguliuojančias skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu (t. y. 2018 m. rugpjūčio 3 d.) galiojusias MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ, Aprašo bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, įvertino LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 106 ir 114 punktus. Teismas, vadovaudamasis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog nesant jo kaltės, Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su pakuočių tvarkymu, atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėjas gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie faktinį atliekų sutvarkymą.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui / importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Aplinkos apsaugos departamento perskaičiavimą.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis esminius teisinės valstybės principus, pareiškėjo veiksmuose dėl to, kad buvo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kaltės nebuvo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui nėra skirta sankcija, nėra taikoma atsakomybė, o tiesiog apskaičiuotas mokestis pagal pareiškėjo pateiktų deklaracijų duomenis, nesant pagrindo taikyti MUATĮ numatytą lengvatą.

12. Teismas laikėsi pozicijos, kad UAB „Metrail“ veiklos aplinkosauginės kontrolės efektyvumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, o su šiuo aspektu susiję pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, net ir nustačius, kad aplinkos apsaugos institucijos netinkamai vykdė savo kontrolės funkcijas, šios aplinkybės neturėtų reikšmės vertinant lengvatos taikymo pareiškėjai faktinį pagrindą ir Sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.

13. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog skundžiamas Sprendimas neatitiko esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjo mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pateikti pastabas dėl akto, kuria jis pasinaudojo pateikdamas pastabas dėl 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo akto Nr. MAKP-18. Minėtos pastabos buvo įvertintos prieš priimant Sprendimą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

14. Teismas laikėsi pozicijos, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių ir skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas patikrinimo metu ir iš skundžiamo Sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą, Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

15. Teismas pažymėjo, kad negali panaikinti skundžiamo Sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos pakuotės atliekos ginčijamu laikotarpiu buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos (o taip pat, kad Vyriausybės nustatytas užduoties dydis pasiektas). Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis perdavė PTO metalines pakuotes ir jam buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis. Teismas pakartojo padarytas išvadas, kad Patvirtinimai pripažinti negaliojančiais, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Taigi teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindė savo teisės pasinaudoti MUATĮ nustatyta lengvata.

16. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra keistinas, sumažinant mokestį iki 159 969,6 Eur mokėtinos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius, o kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

17. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi nors pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Orkla Foods Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą – Sprendimą panaikinti visa apimtimi.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad netenkinus nurodytų prašymų, pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjui nebuvo pripažinta teisė į dalinį bylinėjimo išlaidų atlyginimą, patvirtinant jos teisę į 10 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su Mokesčio lengvatos taikymu (MUATĮ 5 str. 6 d.) susijusius reikalavimus. Pareiškėjas nežinojo apie galimai neteisėtus atliekų tvarkytojų veiksmus ir protingomis priemonėmis sužinoti negalėjo – neteisėtos šių asmenų veiklos 2014–2015 m. nenustatė net valstybės institucijos, nors nuolat atlikdavo jų patikrinimus. Atitinkamai, pareiškėjas negali būti įpareigotas sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės. Aplinkos apsaugos agentūra nei vienais metais nenustatė jokių PTO veiklos pažeidimų, patvirtino šias ataskaitas kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti, kad atliekos tvarkomos netinkamai. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad kaltės ir proporcingumo klausimai yra svarbūs būtent mokestinėse bylose, o ne byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl Vilniaus RAAD kompetencijos pripažinti negaliojančiais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą. Atitinkamai, skundžiamame Sprendime Aplinkos apsaugos departamentas privalėjo įvertinti visą informaciją ir Bendrovės elgesį, susijusį su Mokesčiu apskaičiavimu, o ne tik formaliai pasisakyti dėl realaus (faktinio) metalinių pakuočių sutvarkymo klausimo.

20.2. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nepagrįstai perkeliamos valstybės klaidos ir neveikimo pasekmės, kas prieštarauja Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. EŽTT sprendime Gashi v. Croatia nurodyta, kad valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Be to, EŽTT yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (žr., pvz., EŽTT sprendimus Stretch v. United Kingdom; Moskal v. Poland). EŽTT praktikoje formuluojamos taisyklės, kad tais atvejais, kai tam tikri leidimai ar sandoriai yra panaikinami dėl valstybės institucijų padarytos klaidos (ar dėl valstybės institucijų kaltės), privatūs asmenys neturi dėl to patirti neproporcingų neigiamų pasekmių (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją).

20.3. Mokestis pareiškėjui apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pareiškėjo pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, „loterijos“ būdu susieti su pareiškėjui išduotais Patvirtinimais. Tokia situacija pažeidžia MAĮ įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes vienodai lengvatos sąlygas išpildžiusios įmonės, mokesčių tikslais vertinamos skirtingai, bei LVAT praktiką, draudžiančią „loterijos“ principo taikymą. Todėl teismo skundžiamas sprendimas bei Aplinkos apsaugos departamentas Sprendimas negali būti laikomi pagrįstais.

20.4. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalimi, visuotinai žinomas faktas, kad metalinė pakuotė (įskaitant ir gamintojų ir (ar) importuotojų išleista į rinką) nesimėto aplinkoje ir yra faktiškai sutvarkyta. Atsakovas šiuo atveju negali neginčijamai įrodyti, kad pareiškėjo metalinės pakuotės yra nesutvarkytos, kadangi PTO išduodama patvirtinimus UAB „Metrail“ išrašytus atlietų sutvarkymą įrodančius dokumentus savo klientas paskirstydavo atsitiktiniu („loterijos“) būdu. Kadangi teisinis reguliavimas nereikalavo konkrečiai nustatyti, kokio kliento atliekos yra sutvarkomos, o ginčo atveju šis faktas turėtų esminę reikšmę, pareiškėjo atveju turėtų būti taikoma MAĮ 3 straipsnio 5 dalis, pagal kurią mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai turi būti aiškinamai mokesčių mokėtojo, t. y. pareiškėjo, naudai.

20.5. Pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes pareiškėjui apskaičiuotas mokesčio dydis yra laikytinas sankcija, kuri negali būti taikoma nesant pareiškėjo kaltei. Net ir pripažinus priešingai – vadovaujantis aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apskaičiuotas mokesčio dydis laikytinas neproporcingu ir privalo būti iš esmės sumažintinas.

20.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti Bendrovės teisės į dalinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokėtiną Mokesčio sumą dėl perskaičiavimo, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-609-815/2024) yra nurodęs, kad pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui turi būti priteisiama proporcinga bylinėjimosi išlaidų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškose faktinėmis aplinkybės administracinėse bylose eI3-162-816/2023, eI3-120-1066/2023 pareiškėjų teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą taip pat buvo pripažinęs. Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo akte pareiškėjui buvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas Mokestis, kurio suma sudarė 177 744 Eur, o pirmosios instancijos teismas sprendime minėtą Mokestį sumažino iki 159 969,60 Eur, pareiškėjui turėjo būti atlyginta 10 proc. bylinėjimosi išlaidų.

21. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pateikiant šį klausimą: „Ar 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva) 36 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio bei 14 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios nacionaliniam mokesčio administratoriui teisę gamintojui ir (ar) importuotojui priskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, kuomet gamintojas ir (ar) importuotojas tinkamai įvykdė savo pareigas kolektyvinėje atliekų tvarkymo grandinėje, tačiau jo teisėtai gautas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą iš atliekų apdorojimo grandinės dalyvio, kurių išdavimą kontroliavo ir prižiūrėjo pati valstybė, yra panaikintas nesant gamintojo ir (ar) importuotojo kaltų veiksmų“?

22. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

23.1. Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį, pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimą, kad galėtų būti pakeista ta skundžiamo Sprendimo dalis, kuria patvirtintas Mokestis už 2014 metus, taip sumažinant mokėtiną sumą dar 73 007 Eur, ta skundžiamo Sprendimo dalis, kuria patvirtintas mokėtinas Mokestis už 2015 metus, turėtų būti palikta galioti visa apimtimi. Skundžiamu Sprendimu patvirtintas 177 744 Eur Mokestis, atsižvelgus į naujai paaiškėjusias aplinkybes, teismo sprendimu galėtų būti pakeistas, jį sumažinant iki 104 737 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pakeitė Aplinkos apsaugos departamento Sprendimo dalį ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus patvirtintą 177 737 Eur mokesčio sumą sumažino iki 159 969,60 Eur. (kodėl sumažino būtent iki šios sumos teismas nemotyvavo, Aplinkos apsaugos departamentas siūlė mažinti iki 104 737 Eur), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

23.2. Nors šioje byloje sprendžiamas pareiškėjo ir atsakovo individualus administracinis ginčas, tačiau panašaus pobūdžio administracinėje byloje teismas yra pasisakęs, kad teisingo mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas yra mokesčio mokėtojo pareiga (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023 29 p). Taigi, Aplinkos apsaugos departamentas, nustatęs nesumokėto mokesčio faktą, pasielgė taip, kaip ir įpareigoja jį elgtis teisės aktai, sužinojęs apie PTO išduotų Patvirtinimų panaikinimą, pareiškėjui pranešė apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinį laikotarpį. Tačiau pareiškėjas iki Aplinkos apsaugos departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. gegužės 22 d. deklaracijų VMI nepatikslino ir mokesčių nesumokėjo, dėl ko ir buvo atliktas patikrinimas bei priimtas skundžiamas Sprendimas. Sprendime nurodyta mokėti pinigų suma nėra nei kaip nors papildomai didinama ar dauginama iš koeficiento (sankcija), o tik įpareigojama sumokėti tai, kas nesumokėta pagal įstatyme nustatytą pareigą (mokestis), jeigu jis nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

23.3. Vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pažymėtina, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

23.4. Pareiškėjas apeliacinės instancijos (ir pirmosios instancijos) teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad 2015 m. į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos ir kiek buvo sutvarkyta pareiškėjo į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės. Rašytinių įrodymų apie faktinį atliekų sutvarkymą byloje nėra pateikta.

23.5. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šioje byloje: šis prašymas jau buvo nagrinėtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tapataus pobūdžio byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024) konstatuota, kad nėra pagrindų, suponuojančių kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Panaikinus dokumentus, kuriais buvo grindžiamas ginčo atliekų sutvarkymas, gamintojui ar importuotojui teisinė galimybė pasinaudoti mokestine lengvata paneigiama, todėl nekyla jokių abejonių ir dėl sąvokos „teršėjas moka“ aiškinimo bei taikymo.

23.6. Pirmosios instancijos nenustatė, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, t. y. teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio, atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti sukurtos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą. Pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, nors pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, todėl šiuo atveju pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 15 teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Ginčijamu Sprendimu patvirtintas 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktas Nr. MAKP-18 ir pareiškėjui paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 177 744 Eur (už 2014 metus – 73 007 Eur, už 2015 metus – 104 737 Eur), įvertinus tai, kad Bendrovė neįvykdė arba tik dalinai įvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.)

26. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 15, sumažindamas mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą iki 159 969,6 Eur (už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius), kitoje dalyje skundą atmetė.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas pareiškėjo skundas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą – Sprendimą panaikinti visa apimtimi. Pareiškėjas nurodo, kad elgėsi sąžiningai ir rūpestingai; nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės; nustatytas Mokestis prilygintinas sankcijai; Patvirtinimų panaikinimą lėmė aplaidus valdžios institucijų kontrolės funkcijų vykdymas; metalinė pakuotė nagrinėjamu atveju turi būti laikoma faktiškai sutvarkyta; pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

28. Administracinių bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra įstatymo nuostatose nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas. Taip pat administracinėje byloje nenustatytos įstatymo nuostatose įtvirtintos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Administracinėje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas, kaip metalinių pakuočių atliekų gamintojas-importuotojas, yra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas.

30. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs MAĮ 13 straipsnio 8 punktas nustatė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas yra administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. MAĮ 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek pavesta pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Miškų įstatymus. Tai, ar šio Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 ir 8 punktuose nurodyti mokesčiai teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti, patikrina, taip pat konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia tik Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. MAĮ 66 straipsnio 1 dalis nustatė, kad, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. MAĮ 66 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. MAĮ 128 straipsnio 1 dalis nustatė, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. MAĮ 128 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma.

31. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustatė, kad gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai visų pakuočių ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio. To pačio įstatymo 5 straipsnio 6 dalis nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį. To pačio įstatymo 5 straipsnio 7 dalis įtvirtino, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. To pačio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustatė, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) aplinkybę, jog yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka mokesčio mokėtojui, siekiančiam pasinaudoti apmokestinimo išimtimi (lengvata). Būtent mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta apmokestinimo išimtimi, turi pateikti duomenis (įrodymus), sudarančius pagrindą taikyti apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą), t. y. duomenis, patvirtinančius gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-189-789/2025; kt.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 išaiškino, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduočių, nurodytų PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies nuostatose, vykdymu, o ne su formaliu patvirtinimo apie atliekų sutvarkymo faktą dokumento turėjimu. Tuo atveju, kai užduotis nėra faktiškai įvykdyta ar įvykdyta netinkamai, vien formaliai išduotas dokumentas, patvirtinantis atliekų sutvarkymo faktą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus RAAD turėjo įgaliojimus pripažinti neteisėtais PTO išduotus patvirtinimus apie pareiškėjo sukauptų atliekų sutvarkymo faktą. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus PTO išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymo faktą neteisėtais, lex retro non agit (teisė atgal negalioja) principas nebuvo pažeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. administracinėje byloje, inter alia (be kita ko): 1) panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; 2) panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994- 5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019- 4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; 3) pakeitė Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; 4) likusią Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2022 m. lapkričio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:

35.1. Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą atliko PTO neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti popierinius bei IKS sistemoje nurodytus Patvirtinimus, 2018 m. gruodžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. ATKS-41, kuriame nustatė, kad dėl šioje administracinėje byloje aktualaus laikotarpio, t. y. dėl 2014 metų laikotarpio, pagal neplaninio PTO patikrinimo metu gautus duomenis, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikinti patvirtinimai, kurie pagal patikrinimo metu gautus popierinius Patvirtinimus buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ dokumentų pagrindu.

35.2. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, dalyje dėl PTO UAB „Orkla Foods Lietuva“ išrašyto 36,209 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2014 metus Nr. 1414VI0001-5513-8010, kurį PTO išrašė ne UAB „Metrail“, panaikino, taip palikdamas galioti visą 54 proc. (15 proc. + 39 proc.) sutvarkytą atliekų kiekį, kas reiškia, kad UAB „Orkla Foods Lietuva“ 2014 metais sutvarkė 50,709 t (36,209 t + 14,500 t) metalinės pakuotės atliekų, t. y. įvykdė Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis (50,709 / 93,903 x 100 = 54 proc.), dėl ko įgijo teisę į visą mokestinę lengvatą ir jam 2014 metų mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis neskaičiuotinas (73 007 Eur iki teismo sprendimo, 0,00 Eur įvertinus teismo sprendimą), o skundžiamas Sprendimas dalyje, kuria patvirtintas mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis 2014 metais, naikintina.

35.3. Pareiškėjas 2015 m. į vidaus rinką išleido 97,064 t metalinės pakuotės atliekų. PTO pareiškėjui išrašė 52,326 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinantį dokumentą už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-8010, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu. Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. atliko PTO neplaninį patikrinimą, 2017 m. lapkričio 8 d. surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kurį patvirtino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Minėtame Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 nurodyta, kad patvirtinimai, nurodyti patikrinimo akto 1 priede (už 2015 metus), laikomi išrašyti neteisėtai. Ginčui aktualias aplinkybes dėl už 2015 metus metalinių pakuočių sutvarkymą patvirtinančių dokumentų negaliojimo iš esmės dar kart patvirtino ir Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. atlikęs PTO neplaninį patikrinimą ir surašęs 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. ATKS-41.

35.4. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, dalyje dėl PTO pareiškėjui išrašyto 52,326 t metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančio dokumento už 2015 metus Nr. 1514VI0001-5513-8010, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą, kas reiškia, kad pakuotės sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-8010 panaikintas teisėtai ir pagrįstai, o UAB „Orkla Foods Lietuva“ 2015 metais į vidaus rinką išleistų 97,064 t metalinės pakuotės atliekų netvarkė, Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties neįvykdė, dėl ko neturi teisės į mokestinę lengvatą ir turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą už 2015 m. į vidaus rinką išleistas metalinės pakuotės atliekas.

36. Iš aptartų rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovas iš esmės sutinka, jog Sprendimas būtų pakeistas ir apskaičiuotas Mokestis sumažintas iki 104 737 Eur.

37. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos departamentas iš esmės turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatyti prejudiciniai faktai, kad Patvirtinimai dėl metalinių pakuočių sutvarkymą 2014 metais palikti nepanaikinti, todėl šioje dalyje paskaičiuoto Mokesčio dalis mažintina. Dėl kitos dalies paskaičiuoto Mokesčio (už 2015 m.) pareiškėjas turėjo realias galimybes pateikti papildomus duomenis, įrodančius atliekų, kurių sutvarkymo faktą pagrindžiantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais, realų sutvarkymo faktą, tačiau nenurodė jokių konkrečių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas faktiškai (realiai) įvykdė atliekų tvarkymo užduotį. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių aplinkybę, kad visos pareiškėjo sukauptos atliekos ar tam tikra atliekų dalis, viršijanti anksčiau minėtą 3,1592 proc. sutvarkytų atliekų dalį, buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pareiškėjas patikslinto ginčo laikotarpio mokestines deklaracijas ir sumokėjo Mokestį.

38. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualių teisės aktų nuostatomis, prieina prie išvados, kad už 2015 metus pareiškėjas neįgijo teisės į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtintą apmokestinimo išimtį (mokestinę lengvatą) ir turėjo pareigą mokėti Mokestį už aplinkos teršimą (104 737 Eur). Kaip minėta, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atitiko įstatymo nuostatose nustatytas sąlygas už 2015 metų mokestinį laikotarpį naudotis minėta apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata), t. y. kad pareiškėjas minėtais metais įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog už 2015 metų mokestinį laikotarpį jis turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškos pozicijos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-655-624/2024; 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-531-624/2024, 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-520/2025; kt.).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, manydamas, jog jis patyrė žalą dėl netinkamų viešojo administravimo institucijų veiksmų vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę), pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismus dėl žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024; kt.).

41. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nagrinėjamu atveju buvo įvertintas teisinis reguliavimas ir ginčui aktuali teismų praktika (be kita ko, ir LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022) ir sumažintas ginčijamu Sprendimu nustatytas mokėti Mokestis nuo 177 744 Eur iki 159 969,6 Eur, nurodant, kad minėtas mokestis paskaičiuotas už 2013–2015 metus.

42. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo Mokesčio mažinimo teisingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jis prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad byloje ginčas sprendžiamas dėl Mokesčio paskaičiavimo už 2014 ir 2015 metų mokestinį laikotarpį, taigi pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvacinėje ir rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad Mokestis paskaičiuotas ir už 2013 metus, šiuo aspektu padarė nepagrįstas bei byloje esančiais įrodymais neparemtas išvadas. Antra, nors pirmosios instancijos teismas sumažino mokėtiną mokestį nuo 177 744 Eur iki 159 969,6 Eur, tačiau toks sumažinimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais bei nustatytais faktiniais duomenimis. Kaip minėta, iš nustatytų bylos duomenų, be kita ko, atsakovo papildomų paaiškinimų bei prie jų pateiktų įrodymų, LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytų aplinkybių, pareiškėjui išduoti Patvirtinimai už 2014 metus palikti galioti, taigi pareiškėjas laikomas už 2014 metus sutvarkęs 50,709 t (36,209 t + 14,500 t) metalinės pakuotės atliekų, t. y. įvykdė Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų tvarkymo užduotis (50,709 / 93,903 x 100 = 54 proc.), dėl ko įgijo teisę į visą mokestinę lengvatą (Sprendimas dalyje dėl už 2014 m. paskaičiuotą Mokestį (73 007 Eur) naikintinas), o Patvirtinimai už 2015 metus palikti panaikinti, taigi laikoma, kad pareiškėjas 2015 metais į vidaus rinką išleistų 97,064 t metalinės pakuotės atliekų netvarkė, Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties neįvykdė, dėl ko neturi teisės į mokestinę lengvatą ir turi mokėti mokestį už aplinkos teršimą už 2015 m. į vidaus rinką išleistas metalinės pakuotės atliekas (Sprendimas dalyje dėl už 2015 m. paskaičiuotą Mokestį (104 737 Eur) paliktinas nepakeistas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keistinas, ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytas fakto klaidas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pateikiant klausimą: „Ar 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas 36 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio bei 14 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios nacionaliniam mokesčio administratoriui teisę gamintojui ir (ar) importuotojui priskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, kuomet gamintojas ir (ar) importuotojas tinkamai įvykdė savo pareigas kolektyvinėje atliekų tvarkymo grandinėje, tačiau jo teisėtai gautas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą iš atliekų apdorojimo grandinės dalyvio, kurių išdavimą kontroliavo ir prižiūrėjo pati valstybė, yra panaikintas nesant gamintojo ir (ar) importuotojo kaltų veiksmų?“.

44. Pažymėtina, kad analogiško pobūdžio prašymas buvo spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų Direktyvos nuostatų aiškumo ir pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad minėtos Direktyvos nuostatos galėtų būti kaip nors (implicitiškai) aiškinamos kaip inter alia (i) paneigiančios gamintojo ar importuotojo pareigą mokėti nacionaliniame mokesčio įstatyme numatytą MUATĮ arba (ii) leidžiančiomis jam pasinaudoti Sąjungos teisėje nenumatyta nacionaline apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), nors nėra tenkinamos jos taikymo sąlygos, atveju, kai šis gamintojas ar importuotojas neįvykdo Užduoties dėl to, kad jo pavedimu (vardu) ir sutarties pagrindu veikę ūkio subjektai nesurinko ir neperdirbo atitinkamo kiekio apmokestinamosios pakuotės atliekų (neįvykdė sutartinių įsipareigojimų). Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad jeigu nebus tenkintas pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindinis reikalavimas, mano, kad turi pripažinta bent teisė į dalinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (10 proc.), kadangi dalis Sprendimo panaikinta.

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

47. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

49. Nagrinėjamu atveju apskųstas Aplinkos apsaugos departamento Sprendimas, nors ir buvo pripažintinas teisėtu, tačiau buvo pagrįstas ne visa apimtimi. Atsakovas perskaičiavo Mokestį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pagrindu. Būtent atsakovo veiksmai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo pripažinti iš dalies neteisėtais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas lėmė kitos, ne nuo atsakovo neteisėtų veiksmų priklausiusios aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą panašiais atvejais pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-633-815/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-619-556/2024).

50. Pareiškėjas prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 23 Eur žyminį mokestį (pateikė įrodymą, kad sumokėjo 22,50 Eur) ir 3 557,64 Eur (2 408,14 + 1 149,50) išlaidas advokato pagalbai už skundo ir rašytinių paaiškinimų rengimą. Šias išlaidas patvirtinti pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 14 d. pažymą, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2018 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 43692, 2024 m. rugsėjo 19 d. pažymą, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2023 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 59600, 2023 m. gegužės 22 d. Luminor sąskaitos išrašą.

51. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje: 15 Eur žyminį mokestį bei 1 089 Eur advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Šias išlaidas patvirtinti pareiškėjas pateikė advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ 2025 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 71339, Luminor 2025 m. gruodžio 29 d. sąskaitos išrašą, 2025 m. sausio 3 d. žyminio mokesčio pažymą Nr. LPZ02143, Luminor 2025 m. vasario 3 d. sąskaitos išrašą.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8,10, 8.16 punktais bei atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų dydžiui paskaičiuoti aktualų užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už skundo parengimą – 2 316,75 Eur (926,7*2,5), už rašytinių paaiškinimų parengimą – 760,12 (1 900,3*0,4), už apeliacinio skundo parengimą – 4 057,90 Eur (2 387 *1,7). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašė už skundo parengimą priteisti 2 408,14 Eur, o už rašytinių paaiškinimų parengimą 1 149,50 Eur, tai yra daugiau, nei nustatyti maksimalūs dydžiai.

53. Įvertinusi maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, bylos pobūdį ir sudėtingumo lygį, taip pat įvertinusi skundo ir rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus, be kita ko, įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinami pareiškėjo reikalavimai (ginčijame Sprendime nurodyta Mokesčio suma mažinama), teisėjų kolegija sprendžia, kad už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme pareiškėjui priteistina viso 631 Eur suma (už skundo parengimą 475 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą 156 Eur).

54. Įvertinusi maksimalią už apeliacinį skundą priteistiną sumą, bylos pobūdį ir sudėtingumo lygį, apeliacinio skundo turinį, taip pat atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, be kita ko, atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš dalies tenkinami pareiškėjo reikalavimai, teisėjų kolegija sprendžia, jog už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjui priteistina 447 Eur suma.

55. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo priteisti žyminį mokestį, pažymėtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą 15 Eur.

56. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 35 straipsnį už skundą teismui mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o už apeliacinį skundą 15 Eur žyminis mokestis.

57. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma (3,75 Eur) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

58. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad pareiškėjo reikalavimai iš dalies patenkinti, teisėjų kolegija priteisia pareiškėjui už skundą pirmosios instancijos teismui 9 Eur, o už apeliacinį skundą – 5 Eur žyminį mokestį (viso 14 Eur).

95. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau nagrinėjamas bylą bei tirdamas bylos medžiagą padarė fakto klaidas, kurios ištaisytinos iš dalies tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkla Foods Lietuva“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orkla Foods Lietuva“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 15 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą iki 104 737 Eur (už 2014–2015 metų mokestinius laikotarpius).

Likusią skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 1 078 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt aštuonis eurus) išlaidų už advokato pagalbą ir 14 Eur (keturiolika eurų) žyminį mokestį, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Orkla Foods Lietuva“ 3,75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė