2017-12-13 Nr. AB-23441-3-61-3-04859-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-811-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04859-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 1SS-2457-(9.5.) „Dėl rekomendacijų įgyvendinimo“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), pardavimo; 3) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovo 500 Eur turtinės žalos; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog mirus mamai R. K. pareiškėjas priėmė jos palikimą, t. y. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. gruodžio 19 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atidėjo sprendimą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą (toliau – ir NTR) dėl to, jog buvo aplinkybių, trukdančių įrašyti nekilnojamojo turto duomenis. 2007 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas pateikė prašymą žemėtvarkos institucijai padėti pašalinti aplinkybes, trukdančias įrašyti nekilnojamojo turto duomenis į NTR ir pateikė privalomus priedus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėjas buvo pateikęs dokumentus, pagal kuriuos buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2008 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. 30-62 dėl ginčo sklypo duomenų nustatymo.

3. Vadovaudamasis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 3 punktu nurodė, jog teikdamas prašymą 2007 m. pareiškėjas pateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų žemės sklypo planą, prilyginamą žemės sklypo detaliajam planui. Pareiškėjo įsitikinimu, 1960 m. kovo 25 d. jo mamos sumokėta pinigų suma už namą ir skirtas sklypas statiniui buvo neatskiriama sandorio dalis. Iškilus ginčui dėl duomenų įrašymo aplinkybių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pažymėjo, kad pareiškėjo pradėta ginčo žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūra galėtų būti užbaigta atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, tačiau tam būtina sąlyga, kad pareiškėjas būtų įregistravęs nuosavybės teisę į nurodytą namų valdą ir išreikštų valią dėl tokios sutarties sudarymo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas 2011 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NŽT dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakymo į prašymą iki šiol negavo.

4. 2014 m. kovo 21 d. žemėtvarkos institucija atliko patikrinimą ir atsisakė sudaryti žemės pirkimo sutartį dėl netinkamai tvarkomų namo pamatų. Nurodė, jog tokia situacija susiklostė dėl klaidingo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sklypo plano, kuriame buvo nurodyta, jog dalis sodo yra už ginčo sklypo ribų. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu valstybės institucijos turėjo prievolę tinkamai parengti parduodamo žemės sklypo dokumentus. Teigė, jog dėl atsakovės vilkinimo atlikti jai priskirtus veiksmus pareiškėjas patyrė žalą kaip ji nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Nurodė, jog dėl vilkinimo atlikti NŽT priskirtus veiksmus nuo 2007 m. pareiškėjas patyrė nemalonius išgyvenimus, įtampą, o sužinojus, kad dalis jo valdomo sodo atiteko kito sklypo savininkui patyrė sukrėtimą, pablogėjo savijauta ir sveikata. Dėl Vilniaus apskrities viršininko veiksmų pareiškėjas patyrė 500 Eur nuostolių.

5. Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. teismui pateiktame prašyme papildomai nurodė, jog NŽT nevykdė LVAT 2010 m. spalio 26 d. nutarties ir nereagavo į pareiškėjo pateiktą prašymą dėl žemės išpirkimo, nes nepateikė pirkimo-pardavimo sutarties projekto, nepagrįstai vilkino sprendimo priėmimą. Nurodė, kad jis buvo suderinęs ir vykdė pastato kapitalinį remontą, apie tai informavo atitinkamas institucijas ir gavo rašytinį pritarimą. Nurodė, jog sklypas aptvertas, todėl NŽT argumentus dėl sklypo nenaudojimo vertino kaip nepagrįstus. Turtinę žalą grindė sodo vaismedžių rinkos kaina, o pasisakydamas dėl neturtinės žalos nurodė, kad ji kilo dėl atsakovės vilkinimo atlikti veiksmus, tinkamo viešojo administravimo pažeidimų.

6. Atsakovas NŽT, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-62 buvo nustatytos ginčo sklypo ribos, plotas (1 040 kv. m.), naudojimo būdas, pobūdis ir kiti apribojimai. Pareiškėjo teigimu sklypas turėjo būti 15 a, tačiau NŽT, išnagrinėjęs jo prašymus ir skundus, 2011 m. kovo 16 d. raštu, 2011 m. gegužės 16 d. raštu ir 2013 m. balandžio 2 d. raštu nurodė, jog kitokio dydžio nei numatyta minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu, parduoti pareiškėjui be aukciono nėra galimybės, nes sklypas yra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, todėl šie sklypai pirmiausiai formuojami nuosavybės teisių atkūrimui natūra.

7. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas su ginčo sklypo ribomis sutiko 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašydamas šio žemės sklypo plane. NŽT rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2014 m. kovo 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1KA-(9.4.)-32 konstatavo, kad statiniai, kurių eksploatavimui administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-62 buvo nustatytos ribos ir plotas, neišlikę, yra tik pamatai, todėl NŽT 2014 m. balandžio 1 d. raštu paaiškino pareiškėjui, jog nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos, todėl valstybinė žemė, kurioje yra tik nunykusio statinio pamatai, negali būti parduodama ar išnuomojama pareiškėjui be aukciono vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Nurodė, jog apie tai pareiškėjas buvo informuotas NŽT 2014 m. birželio 20 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1562, 2014 m. liepos 16 d. raštu vėliau pateikti pareiškėjo skundai palikti nenagrinėti, tačiau NŽT, vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 24 d. pažymą Nr. 4D-2014/1-277, kurioje buvo konstatuotas gero viešojo administravimo pažeidimas, pakartotinai skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsakė į jo keliamą klausimą dėl ginčo sklypo pardavimo ir nurodė, kad pareiškėjas turi teisę per vieną mėnesį apskųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8. Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalimi nurodė, jog šis sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, jame aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, todėl pareiškėjo argumentas, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų yra nepagrįstas. Taip pat, atsakovas nesutiko, jog NŽT nepagrįstai atsisakė su pareiškėju sudaryti ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

9. Atsakovas vadovaudamasis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Taisyklių 2 ir 3 punktais ir darė išvadą, kad valstybinės žemės sklypus parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Nurodė, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, aplinkybė, kad statinys įregistruotas NTR, nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 punktais, LVAT ir LAT praktika, ginčo sklypas nėra laikomas užstatytu. Todėl sprendė, kad pareiškėjas neįrodė nei vieno skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindo.

10. Dėl neturtinės žalos, atkreipė dėmesį, jog administracijos direktorius formuodamas ginčo sklypą vadovavosi VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išduotu Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiu planu, VĮ Registrų centro 2005 m. balandžio 18 d. planu ir techninės apskaitos kortele. Nurodė, jog visuose dokumentuose ginčo sklypo dydis vienodas – 0,1035 ha. Pabrėžė, jog pareiškėjas su tokiu sklypo dydžiu sutiko ir 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašydamas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 m. lapkričio 19 d. parengtame ginčo sklypo plane bei 2007 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte.

11. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų kuo grindė turtinės žalos dydį, taip pat, neįrodė neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ir kuo pasireiškė neturtinė žala, todėl atsakovo manymu, neturtinės žalos atlyginimas jam taip pat negalėjo būti priteistas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar NŽT pagrįstai atsisakė parduoti pareiškėjui ne aukciono būdu ginčo sklypą ir dėl šio atsisakymo kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

14. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo nustatė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai. Administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 30-62 buvo nustatytas 1 040 kv. m. žemės sklypo, kurį valdo pareiškėjas, dydis, bei patvirtintas žemės sklypo planas.

15. 2014 m. kovo 21 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1KA-(9.4)-32 patvirtino, jog sklype esama pamatų ir vaismedžių, tai patvirtino pasirašytinai ir pareiškėjas.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančio plano 2006 m. lapkričio 17 d. patvirtintoje kopijoje bei VĮ Registrų centro pateiktoje 2005 m. balandžio 18 d. patvirtintoje plano kopijoje ir techninės apskaitos kortelėse ginčo sklypo plotas yra vienodas – 0,1035 ha. Todėl teismas nustatė, kad pareiškėjo valdomo žemės sklypo dydis yra 0,1035 ha, o ne 15 a kaip teigė pareiškėjas. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas su nustatytomis sklypo ribomis sutiko 2007 m. lapkričio 29 d. pasirašydamas UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 m. lapkričio 19 d. parengtame ginčo sklypo plane ir 2007 m. lapkričio 8 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, jog jis turi teisę ne aukciono būdu išsipirkti žemę, kurioje yra išlikę pamatai. Teismas vadovaudamasis Žemės įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, sprendė, kad būtina nustatyti, ar pageidaujamoje išsipirkti ne aukciono būdu žemėje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, kaip jie yra apibrėžti Statybos įstatyme.

18. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo, jog žemės sklype yra likę tik pamatai. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, pareiškėjas teismui nepateikė. Nors pareiškėjas teigė, jog vykdo namo kapitalinio remonto darbus, yra gavęs sutikimą tokiems darbams atlikti ir apie tai yra pranešęs atitinkamoms institucijoms, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, jog kokie nors dabai būtų realiai atlikti. Nurodė, jog pareiškėjo teiginys, jog sklypas yra aptvertas tvora, nepagrindė fakto, jog jis yra naudojamas.

19. Teismas pasisakė, kad statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindas pripažinti, jog sklypas yra užstatytas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstą. Be kita ko, pažymėjo, jog iš teismui pateikto NŽT 2011 m. kovo 16 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-603 ir 2011 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-1113 matyti, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypas, kuris ribojasi su pareiškėjo namų valdos sklypu, yra buvusio Liudvinavo rėžinio kaimo teritorijoje ir yra grąžintas natūra. Todėl sprendė, kad tokio sklypo pardavimas pareiškėjui negalimas.

20. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, skundžiamame sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka bei pagrindimas, todėl pareiškėjo argumentus dėl akto neatitikimo atmetę kaip nepagrįstus.

21. Pareiškėjo reikalavimus įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmetė kaip išvestinius.

III. 22. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą pažeidė pagrindinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo, jungimosi principus, užkirto kelią pareiškėjui apginti pažeistą teisę.

24. Pareiškėjui teismas sukėlė abejonių dėl savo šališkumo, kadangi netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors jis jautėsi prastai, sirgo bei dėl to, jog netenkino jo prašymo leisti jį atstovauti Trakų Vokės ir Daniliškių žemės ūkio sklypų draugijos atstovams.

25. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir jį vertina kaip pasikėsinimą atimti iš jo turtą.

26. Nurodo, jog pareiškėjas sutiko ir sutinka sudaryti sutartį pagal parengtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. 30-62 dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo matavimo byla Nr.011- 34000/2545-K, kurio plotas 1040 kv. m.

27. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija suformuoto Liudvinavo g. 70 žemės sklypo ploto ir ribų. Nurodo, jog jis paprašė NŽT paaiškinimo, ar galėtų prisipirkti šalia esamos laisvos žemės nuo gatvės pusės ir kokius veiksmus turėtų atlikti. Teigia, kad tai būtų pareiškėjui kaip kompensacija už žemės plotą, esantį pietinėje pusėje, kurio dalis pateko į kitą sklypą su jo vaismedžiais. Nurodo, kad pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo techninį inventorizacinį planą 1983 m. su patikslinimu plotas yra 12 arų. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo techninis inventorizacinis planas yra teritorijos planavimo dokumentas, kuris prilyginamas detalaus plano sprendiniams. Plane yra aiškus ribų, statinių matmenys.

28. Atsakovas su pareiškėjo apeliacinius skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

29. Nurodo, kad aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nepalankų pareiškėjui teismo sprendimą, nereiškia, kad buvo pažeisti jo nurodyti principai. Pareiškėjo prašymus atidėti teismo posėdį, kad jis galėtų susirasti atstovą vertina kaip siekimą vilkinti bylos nagrinėjimą.

30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį, kuria Trakų Vokės i Daniliškių žemės ūkio sklypų draugijos atstovai nebuvo pripažinti tinkamais pareiškėjo atstovais, vertina kaip pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą, mano jos priėmimas neatėmė pareiškėjo teisės į tinkamą teisminę gynybą.

31. Pareiškėjas bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai nušalinimo nereiškė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą ir laiką, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, dalyvavęs posėdyje, prašymo dėl pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu nereiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

33. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. 1SS-2457-(9.5.) „Dėl rekomendacijų įgyvendinimo“, kuriame pareiškėjui buvo pakartotinai išaiškinta, kad valstybinė žemė esanti šalia (besiribojanti) pareiškėjo sklypo negali būti jam parduodama ne aukciono būdu, kaip tai numatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nes sklype esantys pamatai ir vaismedžiai negali būti prilyginami statiniams ar įrenginiams.

34. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos, jis neginčija aplinkybės, kad faktiškai jam priklauso 1040 kv. m. žemės sklypas, iš esmės jis siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.

35. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyrius 2014 m. kovo 21 d. atliko patikrinimą, kuriame nustatė, kad ginčo sklype yra išlikę pamatai ir vaismedžiai (t. I, b. l. 160-164). 2014 m. balandžio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovaudamasi 2014 m. kovo 21 d. patikrinimo aktu, pareiškėjui nurodė, kad valstybinė žemė, kurioje yra nunykusio statinio pamatai, negali būti parduota arba išnuomojama asmenims be aukciono vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkto nuostatas (t. I, b. l. 165-167). 2014 m. gegužės 9 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerija pareiškėjui nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba pareiškėją informavo, kad valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) mieste nebus jam parduodama ir nurodė, kad 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas turi teisę skųsti tiesiogiai teismui.

36. Pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių dėl susiklosčiusios jam nepalankios situacijos. Seimo kontrolierius ištyręs pareiškėjo prašymą 2015 m. liepos 24 d. pažymoje nurodė, kad jo vertinimu pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą buvo pažeista, todėl jis rekomendavo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti konstatuotą pažeidimą ir išaiškinti, kokiai institucijai per kokį terminą pareiškėjas gali skųsti 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą. 2015 m. rugsėjo 2 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerija reaguodama į Seimo kontrolieriaus 2015 m. liepos 24 d. pažymoje nurodytas rekomendacijas pareiškėjui nurodė, kokių sprendimų pagrindu jam buvo atsisakyta parduoti ginčo sklypą ne aukciono būdu ir nurodė, kokia tvarka ir terminu pastarieji gali būti skundžiami.

37. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos, jis neginčija aplinkybės, kad faktiškai jam priklauso 1040 kv. m. žemės sklypo. Jis nesutinka su atsakovo pozicija, kad jam ne aukciono būdu negali būti parduotas besiribojantis su jo žeme sklypas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas iš esmės byloje ginčija ne aktus, kurių pagrindu jam buvo atsisakyta parduoti ginčo žemę ne aukciono būdu, o Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštą (2015 m. rugsėjo 2 d.), kuriame pareiškėjui buvo išaiškinta, kokiu įstatymu vadovaujantis ir kurių sprendimų pagrindu jo keliamas klausimas jau buvo išspręstas.

38. Pareiškėjas siekdamas, kad jam ne aukciono būdu būtų parduodamas ginčo sklypas, turi ginčyti aktus, kurie sukelia teisines pasekmes, t. y. 2014 m. balandžio 1 d. aktą bei 2014 m. kovo 21 d. patikrinimo aktą. Minėti teisės aktai yra galiojantys. Kadangi vieno mėnesio akto apskundimo teismui terminas, numatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas, pareiškėjas Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodytų argumentų pagrindu turi teisę kreiptis į teismą prašydamas atnaujinti praleistą aktų apskundimo terminą ir ginti teisę nusipirkti žemės sklypą ne aukciono būdu.

39. Šiuo atveju, vertinant ginčijamą 2015 m. rugsėjo 2 d. aktą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis negali būti vertinamas kaip aktas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta parduoti ginčo sklypą ne aukciono būdu.

40. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad skundžiamas aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka todėl jo naikinti pagrindo nėra. Atitinkamai, nėra pagrindo vykdyti pareiškėjo 2 reikalavimą ir įpareigoti instituciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, nes šis veiksmas atliktas ir faktinių aplinkybių kontaktavimo aktas (2014 m. kovo 21 d.) bei jį lydintis sprendimas (2014 m. balandžio 1 d.) yra nenuginčyti ir galiojantys.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešajai atsakomybei nustatyti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos - valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai, asmens patirta žala ir neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys.

42. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta, atsakovui negali kilti pareiga atlyginti žalą kaip tai numatyta CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Pažymėtina, jog teismo nesaisto pareiškėjo į bylą pateikti duomenys, o Seimo kontrolieriaus rekomendacija Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nedaro įtakos 2014 m. kovo 21 d., 2014 m. balandžio 1 d. bei 2014 m. gegužės 9 d. aktų galiai.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog 2014 m. gegužės 9 d. rašte pareiškėjui atsakovas tiksliai nurodė, kad į jo klausimą dėl ginčo žemės sklypo pirkimo ne aukciono būdu buvo atsakyta ir nuspręsta 2014 m. balandžio 1 d. akte ir, kad pareiškėjas nesutikdamas su juo gali jį apskųsti teismui. Taigi pareiškėjas turėjo visą informaciją, kaip turėtų ginti savo teises.

45. Dėl nutarties 24 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau–Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis ABTĮ 47 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Pažymėtina, kad esant ABTĮ 47 straipsnyje nurodytiems pagrindams teisėjas privalo pats nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (ABTĮ 47 str. 1 d.). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr.,Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

47. Procesinis pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors, kaip teigia pareiškėjas, jis sirgo, pats savaime nėra teisinis pagrindas konstatuoti, kad teismas buvo šališkas. Liga, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais išduotu gydytojo dokumentu, kaip taisyklė, yra teisinis pagrindas bylos nagrinėjimą atidėti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Tačiau nepateikus ligą liudijančio dokumento, teismas neturi pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti, o tokio pareiškėjo prašymo atmetimas niekaip nepatvirtina teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo leisti jo interesams atstovauti Trakų Vokės ir Daniliškių žemės ūkio sklypų draugijos atstovams. Tai padaryta motyvuota teismo nutartimi. Argumentai pagrįsti ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Jokių teismo šališkumą atliekant procesinius veiksmus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nutarties 46 punkte nurodytų teisės aiškinimų pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad vertinant situaciją šioje byloje teisės į nešališką teismą garantijų įgyvendinimo aspektu nėra teisinių pagrindų pripažinti teismą buvus šališku.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pageidauja, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

49. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

50. Atsižvelgdama į tai, kad pateikti išsamūs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Akcentuotina ir tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Tai, kad pareiškėjas savo laisva valia pasirinko teismo posėdyje nedalyvauti, nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymą skirti žodinį posėdį apeliacinės instancijos teisme. Todėl pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintas, o byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

51. Įvertinus skundo dalyką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, kadangi šiuo atveju jis neturėjo nagrinėti atsakovo atsisakymo parduoti žemės sklypą ne aukciono būdu motyvų ir pagrįstumo, nes pareiškėjas aktų, kurių pagrindu jam nebuvo leista pirkti ginčo žemę aukciono būdu neginčijo ir tai nėra šios bylos dalykas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas pagrįstai atmestas ir toks sprendimas pareikštų byloje reikalavimų apimtyje yra teisingas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

52. Apeliacinį skundą atmetant, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė