b6101360-64fe-445a-bd98-ca049daad1b3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1503-413/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė;

Procesinio sprendimo kategorija 110.5.;121.14;121.18.;

 (S)

121.21.;122.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo

A. K. atstovės advokatės Linos Gervelienės atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje

Nr. 2-1173-652/2010 pagal ieškovų S. L., A. M., J. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Alytaus apskrities viršininko

administracijai dėl kelio servituto nustatymo.Â

Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovai S. L., A. M. ir J.

K. kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ (b.l. 5-8), praÅ¡ydami nustatyti kelio servitutÄ Å¾emės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Reikalavimų

įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nepraneÅ¡us atsakovui A. K. jam nuosavybės teise priklausančiame

7,25 ha ploto žemės sklype, kadastro numeris 3350/0001:29, kasant 4960 kv. m ploto tvenkinį, uždrausti iÅ¡kastÄ Å¾emę sandėliuoti ant kelio, suprojektuoto UAB „ROGEKOS geodezija“ kadastrinių matavimų 2010-01-14 plane X ir Y koordinačių 2-3, 12-13, 11-14, 10-15, 9-16 ir 7­6 posÅ«kių taÅ¡kuose, o jau esamÄ

susandėliuotÄ ant kelio žemę įpareigoti paÅ¡alinti; įpareigoti atsakovÄ iki įsiteisės sprendimas

Å¡ioje byloje S. L., A. M. ir J. K. leisti naudotis suprojektuotu kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius atsakovo 7,25 ha ploto žemės sklype, kadastro numeris 3350/0001:29, pagal UAB „ROGEKOS geodezija“ kadastrinių matavimų 2010-01-14 plane suprojektuotÄ X ir Y koordinačių 2-3, 12-13, 11-14, 10-15, 9-16 ir 7-6 posÅ«kių taÅ¡kuose ir uždrausti ant Å¡io kelio projektuoti ir statyti pirtį.

Ieškovai nurodė, jog jie yra piečiau atsakovo esančių žemės sklypų savininkai: 1.61 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (žemėtvarkos projekte sklypo Nr. 250-2A, unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir 0,19 ha. žemės ūkio paskirties žemės sklypas (žemėtvarkos projekte sklypo Nr.

250-2A, unikalus numeris duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui A. M., 5.0 ha žemės ūkio paskirties sklypas (žemėtvarkos

projekte Nr. 328, unikalus numeris duomenys neskelbtini) priklauso S. L., 3,0 ha žemės ūkio paskirties sklypas (žemėtvarkos

projekte sklypo Nr. 242-A, unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir 2,0 ha žemės Å«kio paskirties sklypas (žemėtvarkos projekte sklypo Nr. 502-1, unikalus numeris duomenys neskelbtini) priklauso J. K.. Tai patvirtina Punios seniÅ«nijos Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planų, patvirtintų Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1999 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 33-1325 ir 2007-02-09 įsakymu Nr. 33-Ž-253, iÅ¡traukos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ registro ir pateikiami kadastrinių matavimų planai. Kelio servitutas nenustatytas. Tokiu bÅ«du jie negali patekti į jiems priklausančius žemės sklypus. IeÅ¡kovai teigė, kad Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planuose: Alytaus apskrities virÅ¡ininko 1999-12-24 įsakymu Nr. 33-1325 patvirtintame Punios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme buvo suprojektuotas kelias per atsakovo 7.2500 ha žemės sklypÄ patekti į jų nuosavybei priklausančius sklypus. Aukščiau minėtu keliu be jokių kliūčių buvo naudojamasi

nuo 1986 metų, kai žemė buvo nuomojama iš valstybės. Tuo metu visi naudojosi ta žeme nekliudomai. Šiuo

metu atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas anksčiau priklausė jo motinai  M. K..

Atsakovas namų valdÄ nuosavybėnįgijo iÅ¡ savo motinos M. K. 2006-01-27 dovanojimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovai

naudojosi keliu iki 2009 m. gegužės mėn., kai atsakovas sukalė metalinius strypus skersai kelio ir jie neteko galimybės patekti į savo sklypus. Tokiu būdu, ieškovai neturi galimybės patekti į savo sklypus ir taikiai išspręsti šalių ginčų nepavyko.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m.

gegužės 17 d. nutartimi (b.l. 9) ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovų S. L. ir A. M. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinÄ sias

apsaugos priemones – uždraudė atsakovui

A. K., jam nuosavybės teise priklausančiame 7,25 ha ploto žemės sklype, kadastro numeris 3350/0001:29, esančiame KružiÅ«nų k., Punios sen., Alytaus r., kasant 4960 kv. m ploto tvenkinį, iÅ¡kastÄ Å¾emę sandėliuoti ant kelio, suprojektuoto UAB „ROGEKOS geodezija“ kadastrinių matavimų 2010-01-14 plane X ir Y koordinačių 2-3, 12-13, 11-14, 10-15, 9-16 ir 7­6 posÅ«kių taÅ¡kuose, bei ant Å¡io kelio projektuoti ir statyti pirtį.

Teismas nurodė, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovÄ paÅ¡alinti ant kelio susandėliuotÄ Å¾emę negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių tos žemės buvimÄ ant ginčo kelio. Teismas pažymėjo, kad pritaikius

ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovÄ iki įsiteisės sprendimas Å¡ioje byloje

S. L., A. M. ir J. K. leisti naudotis suprojektuotu kelio servitutu, suteikiančiu teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir varyti gyvulius atsakovo 7,25 ha ploto žemės sklype, kadastro numeris 3350/0001:29, pagal UAB „ROGEKOS geodezija“ kadastrinių matavimų 2010-01-14 plane suprojektuotÄ X ir Y koordinačių 2-3, 12-13, 11-14, 10-15, 9-16 ir 7-6 posÅ«kių taÅ¡kuose, iÅ¡ esmės bÅ«tų įvykdyta tai, ko ir siekiama pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Dėl to ginčas faktiÅ¡kai bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės ir tuo bÅ«du teismas pareikÅ¡tų savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl ginčo. Tačiau, teismo nuomone, yra reali tikimybė, kad ant ginčo kelio suprojektavus ir pastačius pirtį, bÅ«tų apsunkintas galimai palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymas. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui ant ginčo kelio projektuoti ir statyti pirtį, teismas pripažino pagrįstu.

Atsakovo atstovė advokatė Lina Gervelienė atskiruoju skundu (b.l. 2-3) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) teismas šia nutartimi išsakė išakstinę nuomonę dėl pozityvios bylos baigties ieškovų naudai. 2) teismo nutartis grubiai pažeidžia atsakovo, kaip

žemės sklypo savininko, teises naudotis žemės sklypu savo nuožiūra. 3) tvenkinys atsakovo žemės sklype buvo

suprojektuotas dar 2009 metų birželio 30 d., projektas suderintas su Alytaus rajono sav. žemės ūkio skyriumi ir

architektu ( byloje yra pateiktas tvenkinio projektas). Projekte nurodyta dirvožemio laikino sandėliavimo vieta, kurioje šiuo metu yra sandėliuojama iškasta tvenkinio žemė. Suprojektuota dirvožemio sandėliavimo vieta yra prie pat suprojektuoto servitutinio kelio.

Tvenkinio kasimo darbai pradėti iki priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atliekami prisilaikant

nustatyto projekto. Sandėliuojant žemę, dalis iškastos žemės nubyrėjo

ant suprojektuoto kelio. 4) atsakovas greta iÅ¡kasto tvenkinio planuoja Å¡iÄ vasarÄ statyti pirties namelį, kurį

paranku statyti būtent ant suprojektuoto kelio dėl to, kad kitoje

vietoje, aplink tvenkinį, yra durpynai, ant kurių neįmanoma pastatyti statinį. 5) atsakovas turi teisę

disponuoti Konstitucijos ginama nuosavybės teise valdomu sklypu savo nuožiūra. Ieškovai nuo 2009 metų birželio 2 dienos, kuomet atsakovas užtvėrė jiems

pravažiavimo į jų laukus keliukÄ , važinėja per vakarinį atsakovo žemės sklypo pakraÅ¡tį už melioracijos griovio, kur Å¡iuo metu

yra gerai nuvažinėtas keliukas, be to, turi galimybę susisiekti su savo žemės sklypais viešuoju keliu ir

servitutiniu keliu, einančiu per gretutinių sklypų savininkų žemę, kas matyti iÅ¡ atsakovo pateikto VÄ® valstybinio žemėtvarkos instituto Dirvožemio skyriaus fotoplano. Taigi, ieÅ¡kovai, nevaržydami atsakovo nuosavybės teisių į sklypÄ , gali patekti į savo nuosavybės teise valdomus sklypus .

IeÅ¡kovai atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 13-15) praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi palankaus sprendimo atveju jis liktų neįvykdytas dėl atsakovo vykdomų žemės kasimo darbų bei ketinamos statyti pirties toje vietoje, kur praÅ¡oma nustatyti servituto keliÄ . TÄ patvirtina atsakovas ir atskirajame skunde, kad darbai vykdomi, kad iÅ¡ tiesų žemė yra pilama ant kelio, kad tvenkinys yra daug kartų didesnis nei atsakovas turėjo leidimÄ jį kasti. Teismas, taikydamas ieÅ¡kinio užtikrinimo priemones, neiÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinės nuomonės dėl galimai palankaus ieÅ¡kovams sprendimo priėmimo, tačiau objektyviai įvertino situacijÄ , t.y. kas bÅ«tų, jeigu atsakovas ir toliau vykdytų darbus. Pati laikinosios apsaugos priemonės esmė ta, kad tai tik laikina priemonė, iki teismas ginÄÄ iÅ¡spręs iÅ¡ esmės, t.y. nuosavybės naudojimo teisės yra suvaržomos ne absoliučiai, bet laikinai. Be to, atsakovo elgesį, žinant apie ginÄÄ ir pareikÅ¡tÄ jam reikalavimÄ jam, ieÅ¡kovai vertina kaip piktavaliÅ¡kÄ , siekiant sutrukdyti jiems ateityje naudotis servitutiniu keliu. IeÅ¡kovų nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali likti neįvykdomas. Be to, atsakovas, bÅ«damas bylos Å¡alimi ir puikiai žinodamas bylos aplinkybes bei ieÅ¡kovų reikalavimus, pradėjo savo sklype kasti didelį 4

960 kv.m ploto tvenkinį, artimiausiu metu ketina statyti pirties namelį, kuris praktiškai bus statomas toje vietoje,

kurioje jie teismo praÅ¡o servitutinio kelio. Taipogi iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡vadų matyti, kad atsakovas 2009 metais galėjo kasti ne didesnę kaip 300 kv.m kÅ«drÄ , nepažeidžiant sklype esančių drenažo linijų. Tačiau komisija nustatė, kad atsakovas virÅ¡ijo leistinÄ kasti kÅ«dros plotÄ ir faktinis iÅ¡kastos kÅ«dros plotas yra 1 583.76 kv.m. t.y. 5 kartus didesnis, nei leistinas. Tokio 1 583,76 kv.m ploto kÅ«dra iÅ¡kasta neturint suderinto supaprastinto kÅ«dros projekto. Komisijos iÅ¡vadose konstatuojama, kad kÅ«dros kasimo vieta yra Å¡alia valstybei nuosavybės teise priklausančio melioracijos griovio ir 200 mm diametro drenažo rinktuvo. 2010 metais atsakovo užmojai dar labiau iÅ¡augo, jis pagal prie tripliko pateiktÄ projektÄ rengiasi kasti 4

960 kv.m. ploto tvenkinį, t.y. daugiau nei 3 kartus didesnį, nei dabar yra

iškastas. Kasama kūdra kelio servitutui nustatyti praktiškai netrukdo, tačiau ant kelio sandėliuojama iškasta

žemė nepalieka jokios galimybės keliui iÅ¡likti. Atsakovas, turėdamas galimybę sandėliuoti žemę kitur, tyčia jÄ sandėliuoja ant kelio. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis žemę sandėliuoja pagal patvirtintÄ projektÄ , o tik maža dalis žemių netyčia nubyra ant kelio, yra netiesa, nes jis žemę pila bÅ«tent ant kelio ir tik jos tam tikra dalis yra pilama Å¡alia kelio. IeÅ¡kovams bÅ«tina patekti į savo žemės sklypus, kad galėtų tÄ Å¾emę apdirbti, prižiÅ«rėti ir nuimti derlių. Kiti kaimynai neleidžia naudotis jų nuosavybės teisėmis priklausančiais sklypais, nes jų sklypuose niekada nėra buvę kelių. O atsakovas, kaip nurodyta teismui procesiniuose dokumentuose, neleidžia naudotis keliu, kuriuo ieÅ¡kovai naudojasi be apribojimų nuo  1986 metų, kai žemės savininke buvo atsakovo motina. Kitaip patekti į savo sklypus ieÅ¡kovai neturi galimybes, nes išėjus paÅ¡alui į sklypus galima važiuoti tik keliu, einančiu per atsakovo sklypÄ . Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovai nuo 2009-06-02, kai atsakovas užtvėrė pravažiavimo keliukÄ Ä¯ jų laukus, važinėja per vakarinį

atsakovo žemės sklypo pakraštį už melioracijos griovio ir galimybe į savo sklypus patekti viešuoju bei servitutiniu

keliu, einančiu per gretutinių sklypų savininkų žemę, yra neteisingas, klaidinantis

teismÄ , kadangi ieÅ¡kovai neturi jokio teisėto privažiavimo, jie nesinaudoja atsakovo vakariniu žemės sklypo

pakraščiu už melioracijos griovio. Jokių servitutinių kelių gretimuose sklypuose nėra. Be to, atsakovas, sandėliuodamas ant kelio iÅ¡kasamÄ tvenkinio žemę ir ant kelio ketindamas statyti pirtį, sÄ moningai siekia apsunkinti servituto nustatymÄ arba sudaryti neįmanomas kelio sevitutui nustatyti sÄ lygas.

Atskirasis skundas netenkinamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieÅ¡kovai, esamomis sÄ lygomis negali privažiuoti prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kuriuose vykdomi žemės Å«kio darbai ir nuimamas derlius, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi jų nepritaikius yra didelė tikimybė, jog ieÅ¡kovams atsiras žala arba ji gali padidėti. Be to, iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovų pateiktų foto nuotraukų yra aiÅ¡kiai matyti, jog bÅ«tent ant kelio, kuriuo ieÅ¡kovai patenka į savo žemės sklypus, yra pilamos žemės (b.l. 16), o tai reiÅ¡kia, kad yra užkertamas privažiavimas prie ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į tai, kad ieÅ¡kovai nuo 1986 m., t.y. apie 24 metus naudojosi minėtu keliu ir atsakovas anksčiau dėl to didelių pretenzijų nereiÅ¡kė, kad tai yra artimiausias kelias ieÅ¡kovams patekti į jų nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog uždraudžiant atsakovui jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kasant 4960 kv. m. ploto tvenkinį, iÅ¡kastÄ Å¾emę sandėliuoti ant kelio bei ant Å¡io kelio projektuoti ir statyti pirtį, iki bus priimtas sprendimas byloje dėl servituto nustatymo, nepažeis atsakovo interesų, kadangi nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ieÅ¡kovams gali atsirasti didesnė žala už žalÄ , galinčiÄ atsirasti atsakovui pritaikius minėtÄ priemonę, o bÅ«tent, yra reali tikimybė, kad ant ginčo kelio suprojektavus ir pastačius pirtį, bÅ«tų apsunkintas galimai palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymas. Vertinant byloje esančius faktinius duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p.) yra proporcinga siekiamam tikslui.

Teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ nėra sprendžiama, ar ieÅ¡kinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra praÅ¡oma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimas yra sprendžiamas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. įvertinus visus abiejų ginčo Å¡alių argumentus bei įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. CPK normos taip pat nenumato, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , turi įvertinti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Todėl nesvarstytini ir nespręstini atskirojo skundo argumentai dėl to, jog ieÅ¡kovai nuo 2009

metų birželio 2 dienos, kuomet atsakovas užtvėrė jiems pravažiavimo į jų laukus keliukÄ , važinėja per vakarinį atsakovo

žemės sklypo pakraštį už melioracijos

griovio, kur šiuo metu yra gerai nuvažinėtas keliukas, turi galimybę susisiekti su savo žemės sklypais

viešuoju keliu ir servitutiniu keliu, einančiu per gretutinių sklypų savininkų žemę ir kiti argumentai, susiję su

ginčo iÅ¡nagrinėjimu iÅ¡ esmės. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir plačiau nepasisako dėl aukščiau nurodytų atskirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ .

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ar naikinti jÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės

17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                               Gintautas

Koriaginas

                                                                                                                                      Â

                                                                                                                            Jolita Cirulienė

                 Algimantas Kukalis