2017-03-14 Nr. AB-6082-3-61-3-04299-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-244-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04299-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. birželio 25 d. perpildytose kamerose, kuriose buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotais asmenimis, įtariamais padarius sunkius nusikaltimus bei su rūkančiais, nors pats buvo nerūkantis. Nurodė, jog kamerose trūko spintelių, veidrodžio, nebuvo karšto vandens, sanitarinis mazgas buvo matomas kameroje esantiems asmenims ir užeinantiems pareigūnams. Pareiškėjui trūko išduodamų higienos priemonių, netenkino galimybė tik kartą į savaitę nusiprausti po dušu. Nurodė, jog valanda per parą pasivaikščioti mažame kiemelyje pažeidė jo teises. Taip pat, pareiškėjas žalą kildino iš to, jog jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į ilgalaikius bei trumpalaikius pasimatymus, jo artimiesiems pareigūnai neleisdavo jam perduoti maisto. Pareiškėjas teigė kad išduodamo maisto kaloringumas buvo per mažas. Pareiškėjas, gyvendamas tokiomis sąlygomis jautėsi kankinamas, buvo žeminama jo garbė ir orumas, patyrė didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, pareiškėjo skundą prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. birželio 25 d. Nurodė, jog jam tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs. Nurodė, jog įstaiga stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat sudarė galimybes naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus. Atsakovas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laikė nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 191-194) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. birželio 25 d. Pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 11 dienų.

Pareiškėjo nusiskundimus dėl pasimatymų su artimaisiais, teismas vertino, kaip nepagrįstus, kadangi byloje nebuvo duomenų, kad būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar buvo nesilaikyta teisės aktų reikalavimų suteikiant jam pasimatymus ar galimybę pasinaudoti telefonu. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo laikomas su rūkančiais ir už sunkius bei labai sunkius nusikaltimus teistais asmenimis, kad buvo jam neužtikrinama galimybė pasivaikščioti lauke, nesuteikiama tinkama mityba, nurodė, jog pareiškėjas prie skundo teismui nepridėjo skundų, kurie būtų galėję patvirtinti, kad pareiškėjas siekė ištaisyti savo įvardintus nepatogumus kreipdamasis į Lukiškių TI-K administraciją, todėl visus šiuos nusiskundimus teismas vertino kritiškai, kaip reiškiamus išimtinai su tikslu gauti turtinės naudos, laikė kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė žalą šiais pagrindais.

Dėl nustatyto ploto pažeidimo, teismas pareiškėjui priteisė 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 70) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu jam būtų priteista 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pareiškėjo manymu teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjas nesilaikant minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo buvo laikytas tik 11 dienų. Atsakovas pateikė duomenis, kiek asmenų kameroje būna rytinio patikrinimo metu, t. y. 8 val., o ne kiek būna kameroje esant pareiškėjui,teigia, kad faktiškai jis laikytas buvo su daugiau asmenų. Be to, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors buvo nerūkantysis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nenagrinėjo jo argumentų dėl laikymo kartu su ŽIV infekuotais asmenimis, asmenų skirstymo į kameras neatsižvelgiant į jų padarytų nusikaltimų sudėtingumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad aplinkybė, jog Lukiškių TI-K nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, nekeičia fakto, jog jie buvo, todėl jie turi būti įvertinti apskaičiuojant jo patirtos neturtinės žalos dydį. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K paūmėjo jo ligos.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės pažymėdamas, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo jo nurodytų neteisėtų veiksmų, priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą, be to, teismas neįvertino jo argumentų dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tokiai pareiškėjo pozicijai pritaria iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė galimai neteisėtus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmus, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jam kilo žala, įvertinta 6 000 Eur. Nurodė, jog jis buvo laikomas perpildytose kamerose kuriose buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotais asmenimis, asmenimis kurie įtariami padarę sunkius nusikaltimus bei su rūkančiais, nors pats buvo nerūkantis, teigė, kad naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas, kamerose trūko spintelių, veidrodžio, nebuvo karšto vandens, sanitarinis mazgas buvo matomas kameroje esantiems asmenims ir užeinantiems pareigūnams, trūko išduodamų higienos priemonių, netenkino galimybė tik kartą į savaitę nusiprausti po dušu, pareiškėjas teigė, jog valanda per parą pasivaikščioti mažame kiemelyje pažeidė jo teises, taip pat, kildino žalą iš to, jog jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į ilgalaikius bei trumpalaikius pasimatymus, jo artimiesiems neleisdavo jam perduoti maisto, o išduodamo įkalinimo įstaigoje maisto kaloringumas buvo per mažas.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso 11 parų Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai, t. y. vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, kitoje dalyje nurodė, jog byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo nurodytas netinkamas laikymo sąlygas, be to, pareiškėjas pats nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo skunde išdėstytas aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, dėl kurių pareiškėjui galimai kilo žala, t. y. dėl sanitarinio mazgo įrengimo kamerose privatumo užtikrinimo aspektu, tualetinio popieriaus ir kitų higieninių reikmenų išdavimo, ilgalaikių pasimatymų patalpų nebuvimo, trumpalaikių pasimatymų tvarkos, išduodamo maisto kaloringumo, pasivaikščiojimo kieme tvarkos, dėl pareiškėjo patalpinimo kartu su rūkančiais asmenimis, netyrė ir nevertino, dėl jų sprendime nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nepateikus realių įrodymų kurie patvirtintų jo teiginius susijusius su jo laikymu kartu su rūkančiais asmenimis, neužtikrinta galimybė pasivaikščioti lauke, nesuteikta tinkama mityba, vertino kritiškai, kaip norą pasipelnyti. Visos šios pareiškėjo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės, kaip visuma, yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje tiek dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš viešosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, konstatavimo, tiek dėl neturtinės žalos bei konkretaus jos atlyginimo dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo, kaip asmens, esančio įkalinimo įstaigoje, padėtį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentuojančią būtinybę atsižvelgti į įkalinto asmens sunkumus pateikti įrodymus, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Šiuo atveju vertintina, jog būtent pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, turėjo išreikalauti iš atsakovo ar kitų įstaigų duomenis susijusius su pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis ir juos įvertinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniame procese teismas yra aktyvus. Tai matyti ir iš procesinės teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, ypač iš tų, kurios numato administracinio teismo įgaliojimus renkant, tiriant ir vertinant įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). ABTĮ 10 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. ABTĮ 81 straipsnis numato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo būti aktyvūs. Nagrinėdamas bylą, teismas turi aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas bausmės atlikimo sąlygų visumos prasme šiuo atveju įvertino tik tai, kad pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, tačiau kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nevertino, kai kiekvienas žalos, kuri kildinama iš teisės aktus pažeidžiančių laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų, atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, reikšmingų konkrečiai bylai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas (ABTĮ 81 str.), nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šių aplinkybių nustatymui byloje turi būti renkami nauji įrodymai (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas byloje negali priimti galutinio sprendimo. Pabrėžtina, jog apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais, ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Todėl šiuo atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė