b60f4644-d2d9-4111-bac4-b26b9cc5c8b0 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-56-953/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42065-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.11.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 29 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamajam D. M., jo gynėjui advokatui R.

T., kaltinamajam L. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Sandžiui Povilauskui, nukentėjusiajam R. K., jo atstovei advokatei Silvai BalčiÅ«nienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-07-08 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnį - 35 MGL bauda, baudÄ sumokėjo 2012-08-29, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-15 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 284 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais - paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. 2015-10-22 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, 2017-05-02 iÅ¡registruotas iÅ¡ aprobuojamųjų asmenų duomenų registro Å iaulių apskrities probacijos tarnybos Probacijos skyriuje, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : D. M. ir L. K., padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent 2016-09-04, apie 23 val. 57 min., vieÅ¡oje vietoje - bare "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), minimo baro lankytojų bei baro personalo akivaizdoje, tyčia, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smÅ«giu sudavimu, o bÅ«tent: D. M. stikliniu bokalu suduodamas 13 smÅ«gių nukentėjusiajam R. K. į galvos sritį ir tuo pačiu metu L. K. kumščiais suduodant 7 smÅ«gius nukentėjusiajam R.

K. į veido sritį, bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius kÅ«no sužalojimus: muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje, momens deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, odos nubrozdinimÄ sprande bei poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audiniu patinimu kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudaužydami nedidelės vertės svetimÄ turtÄ - nukentėjusiajam R. K. priklausantį 100 eurų vertės laikrodį "Casio", tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarkÄ .

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad įvykis įvyko pernai metų rudens sekmadienio vakarÄ 22-23 val. PrieÅ¡ įvykį jie buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, o paskui ėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atsigerti brendžio. Kolega L. K. alkoholio nevartojo, nes vairavo. Jis iÅ¡gėrė gal vienÄ brendžio taurę. Jie buvo blaivÅ«s. Bare dar buvo vienas bičiulis O., kuris buvo grįžęs iÅ¡ užsienio. Jie su L. K. bendravo apie darbo reikalus, nes jis yra vadybininkas jo vadovaujamojoje įmonėje, jam perdavė tam tikrÄ pinigų sumÄ ir Å¡iaip Å¡nekučiavosi su tuo kitu bičiuliu.

Jiems už nugaros sėdėjo „faini“ jaunuoliai su merginomis, jie kalbėjo apie užsienį, o sėdinčių prie baro asmenų jis net nepastebėjo. Jis atsisuko pasiteirauti apie tai, nes jis buvo ten gyvenęs. Pasakė jiems, kad dabar gyvena pusiau Lietuvoje, pusiau (duomenys neskelbtini), kad keliauja ir tuo metu kažkuris žmogus – kaip vėliau paaiškėjo, jog tai buvo R. K. – atsistojo nuo baro ir pradėjo sakyti, ko jis giriasi, jog gyvena užsienyje, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini).

Jis įkyriai priėjo prie jų staliuko ir kvietė muÅ¡tis lauke, grasino. IÅ¡ pradžių jis galvojo kad tas žmogus juokauja, bet paskui pasirodė, kad viskas labai rimta. Jis jo prašė pasitraukti ir eiti savo keliais, nes jie linksmai sėdi. Tas asmuo grasino sakydamas, kad juos papjaus, kvietė eiti į laukÄ . Jis visÄ laikÄ jam sakė atsitraukti. Tas asmuo turėjo fizinį kontaktÄ su juo, nes jį tampė, daužė jam į Å¡onÄ . Kai jis pamatė, kad tai ne juokai, pajuto realiÄ grėsmę, tai jam teko gintis.

Be to, prie stalo taip pat buvo priėjęs to asmens draugas K. A., jis bendravo su L. K. bei keliais žodžiais su juo ir jie jo prašė pasiimti savo draugÄ . Kai jis pajuto pavojų, griebė bokalÄ , kuris nežino, iÅ¡ kur atsirado, ir trenkė asmeniui į galvÄ . Jam atrodo, jog jis sudavė mažiau smÅ«gių nei buvo nustatyta, ir smÅ«giai nebuvo labai stiprÅ«s, nes bokalas nesudužo. Po to įvykio jie išėjo, o R. K. tuo metu jau buvo draugų bÅ«ryje. Nukentėjusiajam sudavė ne bokalo dugnu, o Å¡onu.

Jis nepasakytų, kad nukentėjusysis buvo labai girtas, bet ten baras, tai logiÅ¡ka, kad jis galėjo bÅ«ti iÅ¡gėręs. Vizualiai nebuvo galima suprasti, kad nukentėjusysis bÅ«tų neblaivus, neprisimena, jog jam bÅ«tų „pynęsis“ liežuvis ar negalėtų už save atsakyti. Jis negali pasakyti, ar jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , nes pats buvo iÅ¡gėręs brendžio. Jei bÅ«tų norėjęs iÅ¡eiti iÅ¡ tos vietos, kur sėdėjo, tai jam bÅ«tų reikėję R. K. fiziÅ¡kai nustumti, kadangi jis savo kÅ«nu jam buvo užblokavęs praėjimÄ .

Bokalu nukentėjusiajam sudavė iÅ¡ virÅ¡aus į galvos sritį, bet nežino, kur pataikė. Po pirmo smÅ«gio jis užsidengė galvÄ , tai gal todėl jam sudužo laikrodis. O. tuo metu sėdėjo Å¡alia, jis neatliko jokių veiksmų, o ar kokius nors veiksmus atliko L. K. – negali pasakyti. Viskas gavosi labai greitai: jis sudavė bokalu ir tuomet asmuo pradėjo atsitraukinėti. Tuo metu ten buvo žmonių sambÅ«ris, jie išėjo į laukÄ , kur su kažkuo Å¡nektelėjo ir iÅ¡važiavo.

Bare pasilikęs O. sumokėjo sÄ skaitÄ ir taip pat išėjo. Gal nukentėjusiojo laikrodis sudužo, kai jis rankomis buvo užsidengęs galvÄ , o gal jis jau buvo anksčiau sudužęs, nes neprisimena, kad bÅ«tų sutrenkęs į tÄ laikrodį. Nukentėjusysis priėjęs prie jų staliuko jį tampė, baksnojo į Å¡onÄ . Jis buvo užsiminęs apie peilį, todėl didžiausia baimė buvo, kad jis neturėtų to Å¡altojo ginklo, nes jis prie jo buvo labai arti. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo labai arti, buvo prie jo pasilenkęs ir vos ne apsikabinęs jį.

Jis jam grasino tiesiai į ausį ir kartu buvo skausmÄ keliantys smÅ«giai. Tai nebuvo užsimoti smÅ«giai, nuo kurių galėjo lūžti Å¡onkauliai, bet tai davė pagrindo gintis. Be to, jam buvo sakoma į ausį, kad juos papjaus. Pajutęs fizinį skausmÄ jis ėmėsi tokių priemonių. Jei bÅ«tų buvę taip, kaip nurodo R. K., tai jis bÅ«tų gavęs į galvÄ tik priėjęs prie jų, bet iÅ¡ pradžių jie bandė su juo kalbėtis, prašė jį pasiimti, bet į tai nereagavo nei barmenai, nei apsauga.

Jie nenorėjo barnių ar konfliktų, nes į barÄ atvyko gerai praleisti vakaro. Jis negali pasakyti, kodėl prieÅ¡ nukentėjusįjį ėmėsi tokių veiksmų kaip bokalo griebimas, bet jo nebuvo griebtasi iÅ¡ karto. Jis buvo per arti jo, kad jis bÅ«tų galėjęs atsistoti, ir jei jis bÅ«tų turėjęs peilį, tai jam besistojant jis bÅ«tų galėjęs durti. Jis negali pasakyti, kodėl griebėsi bokalo. Jis nesutinka, kad atliko nusikalstamas veikas, nes taip padarė pats nukentėjusysis, todėl nesutinka ir su ieÅ¡kiniu.

Be reikalo ir kolega jam sumokėjo 500 eurų, nes ne jie turi mokėti, o pats R. K., kadangi jis sugadino nuotaikÄ , o dabar jis važinėja į posėdžius iÅ¡ užsienio už tai, jog ramiai sėdėjo ir gynė savo garbę ir sveikatÄ . Jis mano, aplinkiniai girdėjo, kÄ sakė nukentėjusysis jo atžvilgiu. K. A. visame įvykyje dalyvavo, tai mano, ir jis, ir už nugaros buvę jaunuoliai turėjo girdėti, kÄ sakė R. K.. IÅ¡ pradžių jis žodžius sakė drÄ siai ir garsiai, o paskui juos sakė priėjęs prie jo.

Jis muistėsi ir žiÅ«rėjo į visas puses, nes tada nebežinojo, kÄ daryti, kadangi juto grėsmę ir fizinį kontaktÄ . Tuo metu jutosi įkalintas tarp staliuko ir tarp asmens. Nuo baro iki staliuko buvo apie 1,5 m atstumas, o nukentėjusysis stovėjo ant praėjimo, Å¡alia jo – K. A., tai jis nebÅ«tų galėjęs iÅ¡eiti. Jis stojosi su bokalu. Stalas turėjo bÅ«ti prisuktas kaip ir visose kavinėse, o atsikeliant iÅ¡ jo reikia iÅ¡lįsti, todėl sudėtinga bÅ«tų jam pasitraukti, jei nukentėjusysis bÅ«tų smÅ«giavęs. Be to, Å¡alia dar sėdėjo draugas.

Užsimojimas nebuvo iÅ¡ toli ir gal tai net nebuvo užsimojimas, o taip pasakydamas ikiteisminio tyrimo metu gal neteisingai iÅ¡sireiÅ¡kė. Jis negali pasakyti, kodėl duodamas smÅ«gius su alaus bokalu, pastÅ«mė brendžio taurę į Å¡onÄ - tai buvo neapgalvotas veiksmas. Jis negali pasakyti, kur buvo nukentėjusiojo rankos, kai jis su juo kalbėjo, bet jis „skeryčiavosi“, jį tampė ir baksnojo, tai jo rankos buvo daug kur, tačiau buvo nustatytos į jį. L. K. tuo metu sėdėjo ir paskui bendravo su K.

A.. Jie prašė K. A., kad jis pasiimtų savo iÅ¡gėrusį draugÄ . O. sėdėjo Å¡alia, bet nepamena, kÄ jis veikė, nes jis daugiau kontaktavo su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo bÅ«ti pasakęs apie jam sukeltÄ fizinį skausmÄ bei apie peilį. Jis gavo perskaityti apklausos protokolÄ . Kodėl nėra užfiksuoti parodymai apie fizinį skausmÄ bei peilį – negali atsakyti. Po suduotų smÅ«gių nukentėjusysis pasitraukė į praėjimo vidurį, jį apstojo daug žmonių, o jis nusivalė rankÄ , nes jÄ susibraižė bokalo rankena.

Jis suprato, kad nukentėjusysis sužalotas, bet jį paliko, nes buvo jo draugai, barmenai. Jis negali pasakyti, kodėl jis sudavė tiek daug smÅ«gių. Duodamas smÅ«gius nepastebėjo ant nukentėjusiojo rankos laikrodžio. Jis yra fiziÅ¡kai sveikas žmogus, senokai nesportuoja, įvykio metu taip pat nesportavo. Ä®vykio vakarÄ vairuoti negalėjo, nes buvo iÅ¡gėręs, tačiau sÄ moningas. Jis nematė pas nukentėjusįjį peilio, bet jis apie jį kalbėjo. Nukentėjusysis vizualiai nebuvo girtas.

Prie stalelio jie buvo trise, o nukentėjusysis buvo su draugu. Su K. A. kalbėjo L. K., o ne jis, jo neiÅ¡sigando. Jis neprisipažįsta kaltės, nes jis gynėsi nuo R. K. puolimo, nes jis priėjo ir jį tampė, baksnojo jam į Å¡onÄ , grasino, visokiais žodžiais jį žemino. Jis manė, kad viskas truko daug ilgiau nei tai buvo iÅ¡ tikrųjų. Tai buvo keletas minučių intensyvaus pristojimo. Buvo sukeltas ir jam skausmas, ir nukentėjusiajam. Jis mano, kad R. K. dėl smÅ«gių skaudėjo. Jis nežino, kodėl L.

K. davė R. K. 500 eurų. Suduodamas bokalu R. K., galėjo pataikyti į nosį. Jis neprisimena, kad L. K. bÅ«tų sudavęs nukentėjusiajam, nes tik vaizdo įraÅ¡e pamatė, kad jis apskritai tame įvykyje dalyvavo. Viskas buvo labai greitai. Dėl nukentėjusiojo veiksmų jis buvo susijaudinęs. Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, prisimena, kad buvo sekmadienis, galėjo bÅ«ti praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ dienÄ , t. y., 4 d., jis kartu su savo bendradarbiu L.

K. buvo PC „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko pažįstamÄ O., jo pavardės nežino, telefono numerio neturi, jis gyvena užsienyje, kiek jam žinoma jis ir Å¡iuo metu yra iÅ¡vykęs į užsienį ir visi trys apie 23.30 val. atėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Jie atsisėdo prie staliuko, kadangi L. K. vairavo automobilį, jis alkoholio nevartojo, o jie su O. užsisakė brendžio, prieÅ¡ ateinant į barÄ jie alkoholio nebuvo vartoję. Jam už nugaros prie stalelio sėdėjo bÅ«relis jaunimo, jie kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), jis kadangi pats gyveno (duomenys neskelbtini), jį gerai žino, todėl pasisukęs į jaunimÄ , su jais bendravo.

Jam kalbant su jaunimu apie (duomenys neskelbtini), tai iÅ¡girdo prie baro sėdintis vyras, jis buvo su dviem draugais, kai jie atėjo ar jie buvo ar atėjo vėliau to pasakyti negali, nes nekreipė dėmesio, jis pasisukęs į jį pasakė „kÄ Äia giriesi, aÅ¡ gyvenu (duomenys neskelbtini)“. Vyras atsistojo ir priėjęs prie jo pradėjo jį tampyti už rankos, iÅ¡ jo pusės buvo fizinis kontaktas, baksnojo, daužė ranka į Å¡onÄ , siÅ«lė jam pačiulpti, kvietė eiti į laukÄ , grasino, sakė „džiaukis kad aplinkui žmonės“, kad jis su juo susidoros.

Tai truko apie 10 min. Jis jį bandė stumti nuo savęs, jam sakė, kad jis eitų į Å¡onÄ , bandė viskÄ iÅ¡spręsti taikiai, jis dar bandė iÅ¡sikviesti barmenę, kad vyrÄ iÅ¡vestų iÅ¡ baro, jo draugai taip pat juokėsi, tyčiojosi, palaikė savo draugÄ . Kadangi jis užblokavo jo praėjimÄ nuo staliuko, todėl jam pačiam nebuvo galimybės iÅ¡eiti iÅ¡ už staliuko. IÅ¡ jo elgesio jis suprato, kad vyras jam gali suduoti, jam jis užsimojo, todėl jis gindamasis čiupo už tuščio bokalo, jis net nesuprato iÅ¡ kur jis pas juos ant stalo atsirado, nes jie gėrė brendį ir impulsyviai jam trenkė su bokalu į galvos sritį, kiek kartų sudavė pasakyti negali.

Kadangi viskas vyko labai greitai, todėl kÄ darė L. K. jis nematė, ar jis sudavė smÅ«gius tam vyrui pasakyti negali. Kadangi jis su bokalu įsibrėžė rankÄ , todėl su servetėle jÄ nusivalė ir atsiskaitę išėjo iÅ¡ baro. Po Å¡io įvykusio incidento jis dar atsiprašė prie staliuko sėdinčio jaunimo, su kuriais bendravo, kad taip įvyko. Jis savo veiksmais gynė savo orumÄ ir sveikatÄ . Pas nukentėjusįjį ant rankos nematė jokio laikrodžio, jis tiesiog nežiÅ«rėjo ir tyčia laikrodžio sugadinti ar jį sudaužyti nenorėjo.

Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (1 t. b. l. 191-192, 197). Kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. rugsėjo mėn. bare „(duomenys neskelbtini)“, kur jie atėjo apie 22 val. - 22.30 val. Ä®vykis buvo apie 24 val. Ä® barÄ atėjo trise: jis, D. M. ir O., kurio anksčiau jis nepažinojo. Jie sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Ä® barÄ Ä¯Ä—jo trys asmenys, o už kelių minučių jie atsistojo prie jų stalo, pradėjo grasinti, gÄ sdinti susidorojimu.

Prie jų atėjo du asmenys. Jie dvi valandas sėdėjo bare, tai buvo užsisakę užkandžių, draugai gėrimų. Jis vairavo, tai alkoholio negėrė. Draugai prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡gėrė minimaliai, o bare gal buvo užsisakę po antrÄ ar trečiÄ brendžio taurę. Prie jų staliuko pirmiausia priėjo R. K., o paskui K. A.. Priėjęs R. K. bendravo su D. M., o K. A. buvo užtvėręs jam keliÄ . Jo pokalbis buvo toks lyg palaikytų R. K., lyg bendrautų su juo.

Kai asmenys pradėjo gÄ sdinti susidoroti, tai jie buvo agresyviai „prisikabinę“, nors buvo blaivÅ«s ir kalbėjo riÅ¡liai. Buvo toks įvaizdis lyg jie norėtų su jais susidoroti, nes tik atėję į barÄ , iÅ¡ karto priėjo prie jų stalo. Pokalbis tarp jų ir tų asmenų vyko nemažai laiko. Jie jų prašė eiti į Å¡onÄ , bet jie vėl sakė, kad su jais susidoros, juos subadys. IÅ¡ pradžių jis tylėjo, o trÅ«kus kantrybei pradėjo Å¡aukti R. K., kad jis eitų nuo stalo, klausė, kÄ jie padarė ir ko jie prie jų „prisikabino“.

Visas pokalbis su atėjusiais asmenimis - buvo puolimas. Buvo sakoma: „einam pačiulpsi“ ir kitokie žodžiai. Jis matė, kaip nukentėjusysis D. M. į Å¡onÄ kumščiavo ar daužė, o D. M. stengėsi iÅ¡vengti tos situacijos. Po to, kai jis pradėjo Å¡aukti, D. M. pasiėmė bokalÄ ir juo „biÅ¡ki“ sudavė. Jis nežino į kuriÄ vietÄ buvo suduota, bet į galvos sritį, ir neprisimena, kiek kartų. Jis tuo metu sėdėjo prie stalo, o paskui atstÅ«mė ir iÅ¡skyrė asmenis, nes jis pats buvo Å¡oko bÅ«senoje, kadangi galvojo, kad iÅ¡ tikrųjų su jais susidoros.

Asmenis jis kažkaip atstÅ«mė per stalÄ , nes ir jis negalėjo iÅ¡eiti per K. A.. Be atstÅ«mimo jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. AtstÅ«mimas buvo vienkartinis. Viskas vyko labai greitai, bet atrodo, kad jis tik atstÅ«mė, kad bÅ«tų iÅ¡skirti asmenys, ir jie išėjo. Kažkiek sutinka su ieÅ¡kiniu, nes nukentėjusiajam buvo padaryta trauma, buvo gydymas, vaistai, procesas, bet nerealu, kad iÅ¡ 1000 eurų žalos atsirado 7000 eurų. Jis nežino, kiek jis galėtų reikalauti žalos atlyginimo.

Jo manymu, optimali ieÅ¡kinio suma yra 500 eurų, kuriuos jis atlygino. Jis sumokėjo nukentėjusiajam 500 eurų, nes turėjo lygtinumÄ ir bijojo, kad vėl jį uždarys į kalėjimÄ , nes po tiek metų jis buvo išėjęs į laisvę, o jis sakė: „duok pinigų ir atsiimsiu pareiÅ¡kimÄ , susitvarkysim, nebus problemų“. Be to, girdėjo, kad nukentėjusysis iÅ¡ to gyvena. Bare sėdėjo O., D. M. ir jis: jie sėdėjo vienoje pusėje, o jis prieÅ¡ais D. M.. Ant stalo buvo padėti užkandžiai, gėrimai, o paskui atnešė sÄ skaitÄ , kuri buvo įdėta į 0,3 l stiklinį bokaliukÄ .

Už D. M. ir O. nugarų sėdėjo 20-25 m. amžiaus ne mažiau keturių asmenų. Tarp jų ir už nugarų sėdėjusių asmenų buvo kažkoks bendravimas. D. M. su jais diskutavo apie AnglijÄ , o nukentėjusysis pradėjo sakyti: „ko čia giries dėl tos Anglijos, aÅ¡ esu iÅ¡ (duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ pradžių nukentėjusysis buvo prie baro, o nuo jų stalelio iki to baro buvo 3-4 m. atstumas. Nukentėjusysis buvo su dviem draugais. Tuomet R. K. atėjo prie jų stalo, o iÅ¡ paskos atėjo ir jo draugai.

Nukentėjusysis iÅ¡ karto pradėjo gÄ sdinti D. M. susidorojimu, „kolioti“ įvairiais žodžiais. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad prie jų priėjęs vyras sakė: „mandras, gausi į galvÄ , nebÅ«k mandras, ko čia atsivilkai, važiuok į užsienį, visus vadino piemenimis, gaidžiais, vartojo daug necenzÅ«rinių žodžių“ ir Å¡ie jo parodymai yra teisingi. Nukentėjusysis pavojingai mosikavosi rankomis jų atžvilgiu. Kai jis atėjo, tai priėjo iÅ¡ D. M. pusės, t. y. arčiau D.

M.. Nukentėjusysis atėjęs gÄ sdino susidorojimu, pavojingai mosikavosi rankomis. D. M. į tokius jo veiksmus reagavo taktiÅ¡kai, kokius 5 kartus sakė eiti nuo stalo ir bendrauti su kitais žmonėmis. Jis matė, kaip nukentėjusysis užgulęs baksnojo D. M. į Å¡onÄ , o po to sekė smÅ«gis bokalu. Gal ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus atrodė, kad nukentėjusysis D. M. kumščiavo į Å¡onÄ 3 kartus, bet dabar skaičiaus neprisimena. Jis blogai reagavo į tÄ kumščiavimÄ , „stresavo“, nes asmuo puolė ant jo draugo.

Jis neįžeidinėjo nukentėjusiojo, o Å¡aukė, kad eitų nuo stalo. Jis matė vaizdo įraÅ¡Ä , bet apžiÅ«ros metu paaiÅ¡kinimų neteikė, nes vaizdo įraÅ¡as buvo greitai prasuktas. Vaizdo įraÅ¡e save atpažino, nepamena, ar jame matėsi, jog jis atlieka kažkokius fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis nesudavė į veidÄ nukentėjusiajam, atrodo, kad nesudavė ir į kitas vietas, nebent galėjo suduoti atsistumdamas. Jam atrodo, kaire ranka atsistÅ«mė. Nukentėjusysis mosikavosi rankomis, tai tada ir galėjo suduoti D.

M.. Tuo metu kavinėje buvo apie 20 žmonių, jie visi buvo Å¡oke, nes buvo bokalai, kabinėjamasis, Å¡laistymasis girtų žmonių, o tai nėra gerai. Nukentėjusysis mėgavosi tuo, kÄ darė. Jis buvo iÅ¡sigandęs, nes atėjo trys asmenys, atrodė, kad jie nori susidoroti, o jie turėjo pinigų. Buvo grėsmė, kad atims pinigus. Jie visi susitiko anksčiau nei atėjo į barÄ ir anksčiau jam buvo paduoti pinigai. Sekmadienį jam buvo perduoti pinigai, nes pirmadienį ryte jau reikėjo krauti „fÅ«rÄ â€œ.

Jis su D. M. susitiko anksčiau, bet atsiradus trečiam asmeniui, prasitęsė vakarėlis. Jis niekur nebuvo nuėjęs nuo staliuko. Jis stÅ«mė nukentėjusįjį, kad viskas baigtųsi. Nukentėjusysis buvo užsidėjęs rankas ant galvos, kraujo nematė, nesidomėjo, kas jam atsitiko, nes patys asmenys prie jų „prisikabino“. Po įvykio jis skambino 2-3 kartus nukentėjusiajam, jo atsiprašė už tÄ situacijÄ , nors ir nebuvo už kÄ , bet geriau to bÅ«tų neįvykę, nes dabar metai laiko vyksta teismai, iÅ¡laidos advokatams ir t. t.

Jo pastÅ«mimas buvo kaip gynybinis. Nukentėjusįjį atstÅ«mė po sudavimo bokalu. Jis nustÅ«mė nukentėjusįjį, nes jiems reikėjo iÅ¡eiti į laukÄ . PaÅ¡okęs jį nustÅ«mė per stalÄ . Savo tokius veiksmus vadina pastÅ«mimu. Jis yra teistas už sunkų kÅ«no sužalojimÄ , o paskui už žmogžudystę. Ä®vykio metu labai iÅ¡sigando nukentėjusiojo, nes nesuprato, kas darosi, kadangi į barÄ atėjo trys vyrai ir juos puolė. Duodamas nukentėjusiajam pinigus tikėjosi, kad jis atsiims pareiÅ¡kimÄ , o be to, taip daryti sakė tyrėja.

Jis bijojo sugrįžti į pataisos namus dėl kažkokios nesÄ monės, todėl galvojo, kad viskÄ susitvarkys. Atstumdamas nukentėjusįjį negalėjo jam pataikyti į nosį, negalėjo padaryti nosies sužalojimus. Yra pokalbių su nukentėjusiuoju įraÅ¡ai, kaip jis sakė, kad galėjo eiti į laukÄ pasimuÅ¡ti, apie suduotus smÅ«gius, bet apie nosį jis neÅ¡nekėjo. Nukentėjusysis kalbėjo, jog gavo 5 smÅ«gius bokalu, kokia padaryta žala ir kiek jam paduoti pinigų. Kaltinamasis L.

K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai įtarime nurodytÄ dienÄ , datos tiksliai neprisimena, jis susitiko su D. M. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ darbo reikalais. Prekybos centre D. M. sutiko pažįstamÄ , kurį vadino O. Jie norėjo pasikalbėti ir jie trise nuėjo į artimiausiÄ veikiančiÄ kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Kavinėje alkoholio nevartojo, buvo blaivas. D. M. ir O. užsisakė po 50 g brendžio, bet jo iÅ¡gerti nespėjo. Jie taip pat buvo blaivÅ«s. Už jų staliuko nugara į juos sėdėjo jaunų žmonių kompanija, kurie kalbėjo apie gyvenimÄ Anglijoje.

D. M., iÅ¡girdęs apie (duomenys neskelbtini) atsisukęs pasakė, kad jis irgi gyveno (duomenys neskelbtini) ir gerai žino tas vietas. Tuomet vienas iÅ¡ prie baro sėdėjusių vyrų atsisukęs į D. M. pasakė „KÄ Äia giries, aÅ¡ gyvenu (duomenys neskelbtini)“. D. M. pasakė „tai gerai“ ir nekreipė dėmesio. Kartu su tuo vyru sėdėjo dar du vyrai, kurie irgi sakė D. M. atžvilgiu „ko toks mandras, kÄ Äia vaidini?“. Tada vienas iÅ¡ prie baro sėdinčių vyrų priėjo prie jų staliuko ir atsirėmė pilvu į staliukÄ , užstojo D.

M. išėjimÄ . Tas vyras pradėjo kabinėtis ir įžeidinėti D. M., o taip pat ir jį su O. Jis sakė D. M. – ko jis toks mandras „gausi į galvÄ ir nebÅ«si mandras, ko čia atsivilkai – pyzdink į užsienį“, vadino jį ir O. su D. M. „piemenimis, gaidžiais“, taip pat vartojo daug necenzÅ«rinių žodžių, pavojingai mosikavo rankomis. D. M. daug kartų prašė jo pasitraukti, palikti juos ramybėje, neužstoti praėjimo. Tas vyras neatrodė neblaivus, kalbėjo riÅ¡liai, tik buvo agresyvus.

Kai D. M. nereagavo į įžeidinėjimus, tas vyras užgulė D. M. ir pradėjo jį ranka lėtai kumščiuoti į Å¡onÄ , sudavė ne mažiau tris kartus, kažkuriuo momentu jis D. M. pasakė „einam į laukÄ , pačiulpsi“. Kai D. M. jam piktai kažkÄ atsakė, tas vyras užsimojo ranka suduoti D. M. ir D. M., nelaukdamas kol jam suduos, griebė nuo stalo bokalÄ ir sudavė tam vyrui per galvÄ keletÄ kartų. Jis suprato, kad D. M. ginasi nuo jų atžvilgiu daromo nusikaltimo, todėl išėjęs iÅ¡ už staliuko pastÅ«mė tÄ vyrÄ nuo jo, smÅ«gio jis suduoti nenorėjo, juo labiau nenorėjo padaryti kokius nors sužalojimus arba sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Jis buvo įsitikinęs, kad tas vyras tuoj pradės muÅ¡ti D. M., o po to ir jį, todėl jį pastumti buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina, kad jis to nepadarytų. Be to, nuo baro priÅ¡oko to vyro draugai ir jis buvo įsitikinęs, kad jie trise tuojau pradės muÅ¡ti jį ir D. M., nes jie visÄ laikÄ garsiai pritarė savo draugui, kai jis juos įžeidinėjo ir grasino. Sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį ar tvarkÄ jis nenorėjo, be to, vieÅ¡oji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta jau iki to momento, kai D. M. sudavė su bokalu, kadangi tie vyrai, ypač tas, kuris stovėjo prie D.

M., kavinės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje vieÅ¡ai įžeidinėjo, žemino juos, o ypač D. M., apribojo judėjimo laisvę, tyčia užstodamas praėjimÄ , nederamai lietėsi prie D. M., smÅ«giavo jam į Å¡onÄ , užsimojo suduoti galva. Dėl tų vyrų elgesio visi kavinėje buvo iÅ¡sigandę. Už jų staliuko buvę jauni žmonės sėdėjo tylėdami, barmenai stengėsi nematyti, pasislėpė virtuvės patalpose, nereagavo į D. M. kvietimÄ prieiti, apsaugos nebuvo.

Tas vyras elgėsi tyčia, matėsi, kad jis mėgaujasi tuo, kad daro kÄ nori ir visi aplinkui bijo jam kÄ nors pasakyti. Be to, jis buvo aukÅ¡tesnis, stambesnis už D. M., sportiÅ¡ko sudėjimo. Jis matė, kad D. M. stengėsi galvÄ laikyti atokiau nuo to vyro, kad negautų netikėto smÅ«gio į veidÄ . D. M. jam turėjo perduoti 2000 eurų, todėl jis suprato, kad nepažįstamų vyrų užpuolimo metu bus atimti įmonei priklausantys pinigai. Realiai nebuvo galimybės nei pakviesti pagalbÄ negaunant smÅ«gio į galvÄ iÅ¡ greta stovinčio vyro, kuris aiÅ¡kiai demonstravo agresyvumÄ , nei iÅ¡eiti iÅ¡ už staliuko.

Todėl jis pastumdamas vyrÄ , gynė save ir D. M. nuo realiai grėsusio fizinio smurto. Daugiau nieko paaiÅ¡kinti negali (2 t. b. l. 15, 21-22). 2016-11-21 ApžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas vaizdo įraÅ¡as bare „(duomenys neskelbtini)“, apžiÅ«rėtas CD plokÅ¡telėje esantis vaizdo įraÅ¡as bare „(duomenys neskelbtini)“ dalyvaujant įtariamajam L. K.. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as, pateiktas baro „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. T., kuriame užfiksuotas baro vaizdas baro vaizdo stebėjimo kamerų.

Vaizdo virÅ¡utinėje dalyje matoma data ir laikas, apačioje informacija RR Baras 2. Vaizdas pradedamas fiksuoti 2016-09-04 23.00.01, baigiamas 23.59.59. Matosi prie staliuko sėdintys trys vyrai. Ä®tariamasis L. K. paaiÅ¡kina, kad trys sėdintys vyrai yra jis su draugais, nugara sėdintis vyras yra jis, vyras ant galvos užsidėjęs nuo saulės akinius yra O., kitas Å¡alia O. sėdintis vyras yra D. M.. Sėdim visi trys ir bendrauja tarpusavyje. D. M., iÅ¡girdęs jaunimÄ kalbantį apie (duomenys neskelbtini), jaunimo staliukas už jų, D.

M., atsisukęs bendrauja su jaunimu, kalba apie (duomenys neskelbtini), nes D. pats yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jau bekalbant D. M. su jaunimu, įsikiÅ¡a į jų pokalbį vyrai, kurie sėdi prie baro, 23.54.09 prie jų, sėdinčių staliuko prieina vyras su barzda, jis pradeda kolioti D., sakydamas „kÄ Äia mandravoji, kad buvai užsienyje“, visus kÄ prisiminė žodžius nurodė apklausos metu, matosi kad D. M. vyrÄ bando nuo staliuko nuvaryti, matosi, kad nukentėjusysis vyras su barzda, dar lenda arčiau, provokuoja savo elgesiu, prie staliuko prieina jo draugas, kuris pristoja prie jo, jis jam pradeda grasinti susidorojimu, jis jam liepė eiti į Å¡onÄ , tačiau matosi, kad vyras nuo jo neatstoja. 23.57.06 D.

M. paima į deÅ¡inę rankÄ nuo stalo stiklinį bokalÄ ir atsistojęs pradeda smÅ«giuoti vyrui su barzda į virÅ¡ugalvį, tuo metu pajutęs grėsmę impulsyviai paÅ¡oka jis ir smÅ«giuojÄ kumščiais vyrui į veido sritį, kol į tarpÄ Ä¯sikiÅ¡a nukentėjusiojo draugas. Visi iÅ¡eina iÅ¡ baro, grįžta į salę prie staliuko D. M. servetėle nusivalo rankas ir iÅ¡eina iÅ¡ baro. Prie stalo pasilieka sėdėti O.. Nesutinka, kad juos kažkas iÅ¡skyrė, nes jie patys nuėjo Å¡alin nuo užpuolusių žmonių. (2 t. b. l. 24-25).

Nukentėjusysis R. K. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016-09-04 bare „(duomenys neskelbtini)“ apie vidurnaktį. Tuo metu jis buvo su draugais E. M. ir K. A.. PrieÅ¡ tai jie buvo kitame bare, o jam užsidarius atėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. PrieÅ¡ ateinant į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ jie vartojo alkoholinius gėrimus. TÄ vakarÄ alkoholį pradėjo vartoti anksti – apie 17 val., nors tikslaus laiko pasakyti negali. Bare „(duomenys neskelbtini)“ užsakė 3 alaus, jie visi Å¡nekėjosi, po kažkiek gurkÅ¡telėjo alaus, tačiau nedaug.

PrieÅ¡ tai buvo lauko kavinėje, o įėjus į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ pasijautė Å¡iluma, todėl jis buvo apsvaigęs, o draugai buvo apsvaigę daugiau nei jis. Jie leido laikÄ prie paties baro. Nedaug pasėdėjus, jam prireikė į tualetÄ . Einant į tualetÄ iÅ¡girdo replikÄ apie iÅ¡vaizdÄ , atsisuko ir pasipylė smÅ«gių „kruÅ¡a“ jam į galvÄ . Jis matė, kad sėdėjo 3-4 asmenys, bet su jais prieÅ¡ smÅ«gius, bendravimo nebuvo. Jis prisimena smÅ«gį bokalu, bandė dengtis ir tuomet neteko sÄ monės. Bokalu jam trenkė salėje esantis asmuo D.

M.. Po smÅ«gio jis prarado sÄ monę, o jÄ atgavo jau atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, kai buvo su kažkuo apdengtas ir paskui vedamas į automobilį. Buvo suduota daugiau smÅ«gių nei vienas, t. y. buvo serija greitų smÅ«gių. Jis nežino, ar smÅ«giai buvo suduoti bokalu, nes jam viskas aptemo. Po smÅ«gių jis buvo bare, nes fiziÅ¡kai negalėjo iÅ¡ jo pasiÅ¡alinti. IÅ¡ gydymo įstaigos iÅ¡ karto jį vežė į policijÄ apklausai. Paguldytas į ligoninę nebuvo, bet ten iÅ¡buvo ne mažiau nei porÄ valandų.

Medikai tada nesakė, kokie jam padaryti sužalojimai, bet buvo siÅ«ta galva. L. K. jam atlygino 500 eurų. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kinio suma padidėjo - reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 6600 eurų neturtinei žalai, kuriÄ patyrė nusikalstamos veikos padarymo metu. Už laikrodį žala jam yra atlyginta. Likusi turtinė žala yra 34,99 eurai, procesinės palÅ«kanos ir advokato iÅ¡laidos. Neturtinę žalÄ sÄ lygoja iÅ¡gyvenimai dėl to, kaip jis atrodė, nes 2 mėn. namuose vaikščiojo su kepure, pas klientus negalėjo važiuoti, iki Å¡iol jam yra pykinimai, buvo skirti vaistai Å¡iam sindromui malÅ¡inti. 2-3 mėn. po įvykio jį nuolat pykino, Å¡okinėjo karščiavimas.

Gydytojai viskÄ iÅ¡tyrė, bet tyrimai nerodė, kad jis turi problemų. Pykinimas yra iÅ¡likęs iki Å¡iol, o karščiavimas jau susinormalizavo. Po įvykio negalėjo eiti į sporto klubÄ ir t. t. Iki įvykio problemų su pykinimu neturėjo. Akivaizdžių nosies deformacijų padaryta nebuvo, bet pats mato, nes yra vidinė pertvara pakrypusi, viena nosies pusė yra užkimÅ¡ta ir gydytoja pasakė, kad reikia atstatyti nosies pertvarÄ . Gydytoja patarė kreiptis pas specialistÄ dėl operacijos. Iki įvykio nosies traumų nėra turėjęs. Po įvykio traumų ar lūžių nebuvo, iÅ¡skyrus muÅ¡tynes, tačiau po jų lieka tik mėlynė po akimi ar nubrozdinimas, bet ne lūžiai.

Kitų konfliktų metu nosies lūžių nebuvo, nosis nebuvo nukentėjusi. 2016-09-05 buvo apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , tvirtina parodymus, kad vaikinas atsistojo ir trenkė jam ne mažiau 5 smÅ«gių. Jam atrodo, kad sÄ monę atgavo vedamas į automobilį. Prisimena, kad jam buvo suduota keletas smÅ«gių. Kai pamatė gyvai asmenį, kuris jį sumušė, tai tada jo vaizdas iÅ¡ryÅ¡kėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikta atpažinti. Jam vaizdo medžiagos niekas nerodė.

Jam atsigamino asmens, kuris jį sumušė, vaizdas jį pamačius pirmÄ kartÄ teismo posėdžio metu. Laikrodis „Casio“ buvo sugadintas užpuolimo, smÅ«gio metu. Jam buvo suduota bokalu, nuo jo ir dužo laikrodis, buvo likusi mėlynė ant rankos. Laikrodžiui buvo suskilęs stiklas, viduje buvo nukritusios rodyklės. Jis nepamena, kad bÅ«tų stovėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir su jais kalbėtų. L. K. jam davė pinigus 2016 m. gruodžio mėn. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“.

Jie susitiko, nes jis jam paskambino ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis pasisakė, kas skambina, o ir prieÅ¡ tai jam skambino su tikslu užsipulti, paversti jį kaltinamuoju, bet jis pasakė, kad nenori su juo bendrauti, kad yra vaizdo įraÅ¡as. Paskambinęs L. K. sakė, kad reiktų pasikalbėti, kažkÄ iÅ¡sispręsti. Jis nesutiko. Po poros mėnesių vėl jam paskambino tas pats asmuo ir vėl prašė susitikti. Jis suprato, kad vėl skambina tas pats asmuo, nes jį atpažino iÅ¡ balso. Jis vėl primygtinai prašė susitikti.

Susitikus su L. K., su juo buvo jo mama, kuri prisistatė. L. K. sakė, kad nori taikytis, jog iÅ¡vengtų atsakomybės, nes turi teistumÄ . Nurodė, kad turi 500 eurų, o paskui atsiskaitys daugiau. Tuo metu civilinis ieÅ¡kinys dar pateiktas nebuvo. Jie pasirašė raÅ¡telį, kad jis gavo 500 eurų kaip žalos dalinį atlyginimÄ . L. K. sakė, kad visiems visko pasitaiko, todėl reikia jį suprasti, bet jis sakė, jog tai nėra netyčia – čia rimtas nusikaltimas. D. M. jam neskambino, žalos neatlygino, neatsiprašė.

L. K. už savo veiksmus neatsiprašė, tik sakė, kad jam gresia bausmė. Jis nepamena, ar lapkričio 8 d. duodamas parodymus Å¡velnino padėtį, ar tada jau buvau gavęs iÅ¡ L. K. pinigus. Poveikis darytas jam nebuvo. Kai patyrė sužalojimus, užsiėmė individualia veikla pagal individualios veiklos pažymÄ prekyboje plastikiniais langais, durimis. Tada jis vairuodavo savo automobilį. Po įvykio veikla buvo apribota, nes reikėjo vykti kažkÄ sumontuoti, priimti užsakymÄ , o to padaryti negalėjo, nes toks pasirodyti negalėjo.

GerÄ mėnesį po įvykio jis apskritai vengė rodytis žmonėms, o paskui slėpė veidÄ dėl nuskustos ir susiÅ«tos galvos. Po įvykio neturėjo jokių pajamų, todėl tai įvertina kaip padarytÄ neturtinę žalÄ . Iki įvykio lankė sporto klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, turėjo ten abonentÄ , kur jau lankėsi daugiau nei metus laiko, bet dėl sveikatos to nebegalėjo daryti dėl galvos skausmų, temperatÅ«ros svyravimų, nuolatinio pykinimo. Iki įvykio sveikatos problemų neturėjo.

Sporto klubÄ pradėjo lankyti po trijų mėnesių po įvykio, kai sveikata tapo Å¡iek tiek geresnė. Tuo metu turėjo Å¡eimÄ , nepilnametį sÅ«nų V., kuriam buvo 7 m., jis gyveno ir gyvena su juo. Kai grįžo po įvykio sužalotas, tai vengė vaiko, kad jo nepamatytų. Draugei buvo Å¡okas. Tuo metu ji turbÅ«t nedirbo, o jis buvo Å¡eimos maitintojas. Draugei buvo Å¡okas dėl jo sveikatos, iÅ¡vaizdos, ateities pasekmių, pinigų. Po įvykio Å¡eima jį palaikė. Tada kelionių nebuvo suplanavę, o dėl renginių neprisimena.

Jis ribojo savo judėjimÄ dėl iÅ¡vaizdos. Dabar dirba, po truputį pradėjo dirbti po maždaug mėnesio, o pilnai pradėjo dirbti po 2 mėn. Neblaivus jis bÅ«na draugiÅ¡kas. Jis nemėgsta vartoti medikamentus, tai ieÅ¡kojo kaip palengvinti simptomus, ieÅ¡kojo negalavimų priežasties. Pas medikus lankėsi, jie viskÄ tyrė dėl esančių simptomų, bet viskas buvo paneigta, todėl buvo paskirtos ampulės tam malÅ¡inti. IÅ¡gėręs bÅ«na linksmas, plepus, draugiÅ¡kas, komunikabilus, užmezga daug ryÅ¡ių ir neina kumščiais ieÅ¡koti tiesos.

Jis nepamena įvykio metu pasakytų konkrečių replikų jam, bet jos buvo apie jo nelietuviÅ¡kÄ gymį ir jų paprastai sulaukia dažnai. Replikos buvo „mestos“ konkrečiai jam. Laikrodį turėjo ne ilgiau nei metus laiko iki įvykio, už jį mokėjo apie 100 eurų. Pirko jį naujÄ ir veikiantį iÅ¡ parduotuvės, bet garantinio dokumento neturi. Laikrodis buvo sugadintas nepataisomai, jį dar turi, nes tyrėja nurodė jį laikyti iki teismo. Laikrodis po įvykio buvo nufotografuotas, sugadinimai buvo užfiksuoti.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertino bÅ«tent taip dėl vaikščiojimo į teismus, bendravimo su asmenimis, su kuriais nenori bendrauti. Dėl įvykio jis iÅ¡gyvena, o be to, yra sveikatos sutrikimai ir gali jie iÅ¡kilti ateityje, nors iki įvykio buvo visiÅ¡kai sveikas. Nuo bylos pradėjimo kaltinamieji jo atsipraÅ¡yti nebandė, skambučių jam taip pat nebuvo. Po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo. Paskutinį kartÄ vaistai, t. y. ampulės, susijusios su gydymu buvo iÅ¡raÅ¡ytos pavasarį, yra byloje jų čekis, bet jų pirkimo tikslios datos jis neprisimena.

Vaistai buvo skirti gal 5 kartams, juos susileidžiant kas antrÄ dienÄ . Gegužės 31 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kur nurodė, kad vartoja medikamentus, nes juos vartoja iki Å¡iol, kai jį supykina. 1100 eurų civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė teisme. Pirminį ieÅ¡kinį parašė teismo posėdžio metu paskubomis ir neturėdamas patirties, o sumÄ Ä¯vertinęs „iÅ¡ oro“, nes galvojo, kad viskas vyks sklandžiai, bet iÅ¡girdo, jog kaltinamieji nepripažįsta kaltės. IeÅ¡kinio suma pakilo ne dėl to, jog kaltinamieji nepripažino kaltės, bet dėl to, kad žalÄ buvo neteisingai įvertinęs. Gydytoja jam pasakė pasekmes, o ar tai paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose – nežino.

Jis sulaukė paÅ¡aipų, kai buvo iÅ¡skutinėtas, o turėjo susitikti su draugais ir kitais asmenimis. Pas draugÄ nuvažiavo praėjus kelioms dienoms po įvykio. Dėl traumos galėjo judėti, bet turėjo saugotis, elgtis atsargiai. Jis ėjo į tualetÄ bare, kur tarpas praėjimui tarp baro ir stalo yra ne daugiau nei pusantro metro. Eidamas pro stalÄ iÅ¡girdo replikÄ , o atsisukęs pajuto smÅ«gį. Jam einant į tualetÄ , užteko asmeniui, bÅ«nančiam prie staliuko, iÅ¡tiesti rankÄ , kad jį pasiektų.

Jis bandė iÅ¡vengti smÅ«gių rankomis, bet neprisimena, ar iki puolimo bandė atsitraukti. Jis neprisimena, ar pasakė kÄ nors atgal tiems asmenims. Jis neprisimena, kad bÅ«tų bendravęs su kaltinamaisiais, nes buvo iÅ¡gėręs. PirmÄ kartÄ jam buvo darytas tyrimas ar nuotrauka, kurioje matytųsi nosis. Nusiskundimų gydytojui dėl įvykio turi iki Å¡iol, o jei paraÅ¡yta 2016-11-08 medicininiuose dokumentuose, kad jų neturi, tai gal nusiskundimų neturėjo dėl slogos, bet ne dėl įvykio. Jį tyrė ir dėl erkės, nes tyrė viskÄ pagal esančius simptomus, bet nebuvo nustatyta jokia liga.

Du kartus kreipėsi pas gydytojus dėl erkės įsisiurbimo, bet nebuvo dėl to likusių simptomų. Sakydamas, kad asmuo pribėgęs su bokalu jį sumušė, gal neteisingai iÅ¡sireiÅ¡kė, nes asmeniui nebuvo, kur bėgti. PirmÄ jam suduotÄ smÅ«gį prisimena, o daugiau neprisimena, kur ir su kuo jam buvo smÅ«giuota. Jis supranta, kad galėjo bÅ«ti smÅ«giuota bokalu. Jis nematė, ar jam smÅ«gį sudavė L. K., nejuto, kur jis galėjo suduoti. Rugsėjo 6 d. 22.14 val. dalinosi nuotrauka tinklapyje „Facebook“, nes jÄ jam atsiuntė, ji buvo juokinga ir ja pasidalino.

Galėjo naudotis ryÅ¡io priemonėmis dėl sveikatos. Jis nepamena, kÄ veikė prie kaltinamųjų staliuko. Mano, kad buvo nugriuvęs nuo smÅ«gio, bet to neprisimena. Jis negali įvardinti, kas iÅ¡ asmenų, esančių prie staliuko, jam kažkÄ pasakė. Nebuvo to, kad jie kabinėtųsi prie klientų dėl moteriÅ¡kos piniginės. Jis neprisimena, ar iki smÅ«gių sudavimo buvo fizinis kontaktas su D. M.. Po įvykio nebuvo pokalbio telefonu su L. K. apie tai, kad viskas bÅ«tų buvę kitaip, jei bÅ«tų išėję į laukÄ pasimuÅ¡ti. 2012 m. sausio 1 d. buvo muÅ¡tynės, bet nosis jam nebuvo deformuota, nors ji ir buvo apžiÅ«rėta.

PrieÅ¡ sumuÅ¡imÄ nekalbėjo su D. M.. 2012-01-01 nebuvo daryta nosies nuotrauka, nes niekuo nesiskundė. Jis negali pasakyti, iÅ¡ ko jam buvo suduota į nosį. Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-05 parodė, kad 2016-09-04 apie 23.30 val. jis su savo draugais, t.y. K. A. ir E. M., atėjo į ,, (duomenys neskelbtini)“ barÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bare užsisakė gėrimų ir sėdėjo prie pat priekystalio (baro), su niekuo nekonfliktavo, bendravo tarpusavyje. Apie 23.50 val. jis užsimanė nueiti į tualetÄ , jam atsistojus nuo baro ir praeinant pro netoliese stovinčio staliuko prie kurio sėdėjo keturi asmenys jis iÅ¡girdo replikÄ dėl savo iÅ¡vaizdos, jam atsakius pamatė kaip vienas vaikinų atsistojo nuo stalo ir priėjęs prie jo su bokalu nemažiau penkis kartus sudavė jam į galvos sritį.

Vaikinas buvo apie 180 cm Å«gio, liekno kÅ«no sudėjimo, Å¡viesaus gymio, trumpų Å¡viesių plaukų. Dėvėjo Å¡viesius marÅ¡kinėlius, daugiau nieko neįsidėmėjo. Po smÅ«gių, buvo praradęs sÄ monę, nes pabudo tik kai jau buvo greitosios pagalbos automobilyje. VÅ Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės priėmimo skyriuje jam diagnozavo muÅ¡tas galvos žaizdas ir nosies kaulų lūžį. (1 t., b.l. 20). Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-08 papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-09-04 apie 23.30 val. su savo draugais K.

A. ir E. M. atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ barÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Jie prieÅ¡ tai bare vartojo alkoholinius gėrimus, jie sėdėjo lauke terasoje, atėjus į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, įėjus į Å¡iltÄ patalpÄ jiems matomai suveikė oro pasikeitimas, todėl tiek jis tiek jo draugai nelabai kažkÄ prisimena. Jis tik prisimena, kad kavinė buvo pilna žmonių, todėl jie prisėdo prie baro. Jis tik prisimena vaizdÄ kad jam trenkia su bokalu į galvÄ , kas, prie kokių aplinkybių, kur, nieko neprisimena, po to kai atsipeikėjo, pradėjo prisiminti, jau greitoji jį vežė į ligoninės priėmimo skyrių.

Jis pirminėje apklausoje nurodė kai kurias įvykio aplinkybes, bet šiuo metu savo ankstesnių parodymų patvirtinti negali, kodėl prie kokių aplinkybių ir kieno buvo sumuštas paaiškinti negali, pirminėje apklausoje davė parodymus, apibūdino asmenį, kuris jį sumušė, bet jam gal taip atrodė nes dar buvo girtas, todėl matomai atmintį buvo užsifiksavęs toks vaizdas. Jis sumušusių jį asmenų apibūdinti negali, jų neatpažintų, kaip minėjo neprisimena net keli jį mušė.

Kadangi jis matomai rankomis dengėsi galvÄ kai buvo muÅ¡amas, todėl jam sudaužytas laikrodis, jį įvertina 100 eurų. Jis Å¡iuo metu civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, jam iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jai kaltininkai neatlygins padarytos žalos, nes žala bus turtinė ir moralinė, kad gali civilinį ieÅ¡kinį pateikti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios (1 t. b. l. 26-27). Liudytoja V. K. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. apie 24 val. jai dirbant bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene.

Bare kilo muÅ¡tynės, tačiau tuo metu ji buvo lauke. Grįžus į vidų, muÅ¡tynės jau buvo pasibaigusios ir matė tik laiptais aukÅ¡tyn lipančius ir iÅ¡ baro iÅ¡einančius du vyrukus, o vienÄ vyrÄ sumuÅ¡tÄ bei kruvinÄ , kuris sėdėjo prie baro. IÅ¡einantys iÅ¡ baro vyrai buvo jos klientai, kuriuos aptarnavo baro viduje. Jie nuo jos aptarnaujamo stalelio iÅ¡eidinėjo iÅ¡ baro – tai tie patys asmenys Å¡iandien sėdintys kaltinamųjų suole. Aptarnavimo metu iki muÅ¡tynių viskas buvo gerai, vienas iÅ¡ prie jos aptarnaujamo stalelio sėdinčių vaikinų gėrė arbatÄ visÄ vakarÄ , iÅ¡ ko labai juokėsi.

Viskas buvo nekonfliktiÅ¡koje situacijoje. Nukentėjusio asmens neatpažintų. Kad asmuo yra nukentėjęs, suprato, nes jis buvo susilenkęs, susiėmęs kruvinÄ galvÄ , iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Sužalotas asmuo nieko nesakė, jis buvo vienas. Su išėjusiais asmenimis visÄ vakarÄ prie stalelio dar buvo trečias vaikinas. Kai iÅ¡ jų tie du vaikinai išėjo, tai trečiasis liko vienas sėdėti prie stalo. Prie jo priėjusi pasakė, jog gerai, kad jis pasiliko, nes bus kam apmokėti sÄ skaitÄ .

TÄ vakarÄ iki muÅ¡tynių nukentėjusysis su draugais trise sėdėjo prie baro, o kaltinamieji su dar vienu draugu sėdėjo prie stalo. Nukentėjusiojo draugai prie jo priėjo jau po muÅ¡tynių, norėjo kviesti policijÄ , tačiau jie patys iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kai grįžo iÅ¡ lauko į barÄ , tai baras jau buvo apytuÅ¡tis, kadangi tai buvo prieÅ¡ baro užsidarymÄ â€“ tuo metu bare buvo apie 10 žmonių su personalo trimis asmenimis. Aplinkiniai po įvykio sėdėjo ramiai ir laukė greitosios medicinos pagalbos, o jie puolė Å¡luostyti nukentėjusiajam kraujuojančios nosies.

Policija atvyko po greitosios medicinos pagalbos atvažiavimo, kadangi atvykę pareigÅ«nai neberado nei vieno ir tik jie pasakė, kas nutiko. Ji nepatyrė jokių jausmų matydama tÄ kruvinÄ Å¾mogų. Žmonės iÅ¡ baro iÅ¡siskirstė prieÅ¡ baro užsidarymÄ , jie matė atvykusiÄ greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , tačiau nematė muÅ¡tynių, kadangi viskas vyko kitoje baro pusėje, kur buvo tik prie stalelio sėdintys žmonės ir prie baro sėdėję žmonės. Barui žala nebuvo padaryta, asmenys atsiskaitė už suteiktas paslaugas.

Asmenys tiek prie baro, tiek prie stalelio nebuvo konfliktiÅ¡ki ar agresyvÅ«s. Po sumuÅ¡imo nukentėjusysis sėdėjo ramus, susėmęs už galvos ir susilenkęs, nes jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Taip pat jam buvo praskelta Å¡one virÅ¡utinė galvos dalis. Nukentėjusysis neÅ¡aukė, „nesikoliojo“ – jis turėjo bÅ«ti apsvaigęs ir taip atrodė. Kaltinamieji iÅ¡ baro išėjo ne pro tÄ išėjimÄ , pro kurį ji grįžo iÅ¡ lauko, nes ji atėjo iÅ¡ vidinio kiemo pro Å¡oninį įėjimÄ .

Grįžusi į barÄ norėjo spausti apsaugos mygtukÄ , tačiau kaltinamieji jau kilo laiptais, o nukentėjusysis sėdėjo prie baro. Kaltinamieji ir jų draugas nebuvo daug iÅ¡gėrę, bare gėrė brendį „Shanet“. Nukentėjusysis su draugais atėję į barÄ pasiėmė po pirmÄ bokalÄ alaus. SÄ skaitos paprašė kaltinamųjų draugas ir neprisimena, kÄ tuo metu veikė D. M.. Gali bÅ«ti, kad prie jų stalelio stovėjo žmogus, tačiau neprisimena, kas buvo tas žmogus, nežino, apie kÄ jie kalbėjo ir koks buvo asmenų tonas bei emocijos.

SÄ skaitÄ kaltinamiesiems atnešė bokaliuke, kuris yra 0,33 l talpos. Ä® tokius bokaliukus alaus nepila, nes jie yra skirti sÄ skaitoms įdėti. Jie turi rankenėlę, yra stikliniai. Kalbėdama su S. M. neįvardijo smÅ«gių skaičiaus nukentėjusiajam, kadangi jų buvo daugiau nei trys, tačiau apie smÅ«gių sudavimÄ pasakojo, nes juos matė filmuotoje medžiagoje. Apie tai S. M. pasakojo po savo parodymų davimo. Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ 24.00 val. išėjo į lauko terasÄ tvarkytis stalų, nes baras ruošėsi užsidarymui. BÅ«dama lauke iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , iÅ¡eidami du vyrai keikėsi. PrieÅ¡ tai ji aptarnavo stalÄ prie kurio jie sėdėjo. Vienas vyriÅ¡kis grÅ«mojo kumščiu ir kažkÄ Å¡aukė bare buvusiems vyriÅ¡kiams. Po to apsisuko ir nuėjo. Įėjusi į baro vidų pamatė, kad vienas vyriÅ¡kis yra kruvina galva. Jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies, bei iÅ¡ žaizdų galvoje. Su juo buvo dar du jo draugai.

Prie stalo, prie kurio sėdėjo tie vyriÅ¡kiai, kurie išėjo iÅ¡ baro, dar sėdėjo vienas vyriÅ¡kis, apie 40 metų amžiaus , tamsių plaukų, žilstelėjęs, smulkaus kÅ«no sudėjimo, apie 180 cm Å«gio, ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės, akiniai buvo ant plaukų. VyriÅ¡kis pasakė, kad jis su nieko nekonfliktavo. Jis sumokėjo jam pateiktÄ sÄ skaitÄ grynais pinigais ir išėjo. Tuo metu dar nei greitoji med. pagalba , nei policija nebuvo atvykusi. Ji pamačiusi, kad vyrui kuriam praskelta galva reikia medikų, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , bei kartu su kitais darbuotojais S. ir G. padavė kraujuojančiam vyrui servetėlių, apsivalyti kraujus.

Ji pati jokio konflikto nematė, tuo metu kai vyko muÅ¡tynės buvo lauke. Ä®vykio metu jai jokios žalos nepadaryta, niekam pretenzijų neturi (1 t. b. l. 31). Liudytoja S. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. naktį, kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“. Konflikto nematė, nes tuo metu buvo kitoje baro pusėje. Prie stalo sėdėjo trys vaikinai, kurių veidų neprisimena, jie buvo apie 30 m. amžiaus. Tuomet atėjo į barÄ dar trys vaikinai ir jie „prisikabino“ prie stalo sėdinčių asmenų, t. y. nukentėjusysis su draugais eidami pro Å¡alį užkliuvo už asmenų, sėdinčių prie stalo ir jie susižodžiavo.

Atstumas tarp asmenų, sėdinčių prie stalo, ir asmenų, sėdinčių prie baro, yra nedidelis. Tuomet nukentėjusysis su draugais priėjo prie kaltinamųjų stalo ir pradėjo kalbėtis, o po to iÅ¡sivystė konfliktas. Paties pokalbio negirdėjo, nesureikÅ¡mino to pokalbio, nes bare visi klientai garsiai kalba. Po to nuėjo į kitÄ baro pusę ir tik vėliau pamatė vienÄ asmenį kruvina galva, o kitų vaikinų bare jau nebebuvo, nes prie stalo liko sėdėti tik vienas asmuo. Kam konkrečiai buvo sukruvinta galva – neprisimena.

Asmenų veidų neprisimena, kadangi nėjo prie stalo. Vaikinas su kruvina galva perėjo į kitÄ baro pusę, kur kiti klientai jam pavalė galvÄ . Du asmenys, sėdėję prie stalo, iÅ¡ karto dingo ir prie stalo liko sėdėti vienas vaikinas. Po to iÅ¡kvietė policijÄ arba apsaugÄ . Taip pat buvo kviesta greitoji medicinos pagalbÄ . Kai atvyko specialiosios tarnybos, bare buvo klientų. Dėl nukentėjusiojo sukruvintos galvos klientai neiÅ¡sigando, nes bare buvo daugiausia vyrai, o labiau dėl tokių dalykų yra linkusios iÅ¡sigÄ sti moterys.

Kai kalbėjo apie įvykį, tai buvo papasakota, jog nukentėjusiajam bokalu buvo suduota per galvÄ . Pati to nematė, o apie tai papasakojo kolegė V. K., nes ji žiÅ«rėjo filmuotÄ medžiagÄ , ko jie nematė. Kai buvo apklausiama, klausė, kiek smÅ«gių buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau nurodė, jog tikslaus smÅ«gių skaičiaus pasakyti negali. Apklausos metu tai perpasakojo iÅ¡ kolegų pasakojimų, nes pati to nematė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepasakė tyrėjai, jog pati aplinkybių nematė, o apie tai žino iÅ¡ kitų darbuotojų.

Matė sužalotÄ nukentėjusįjį, jis buvo susiėmęs už galvos, iÅ¡ jos bėgo kraujas. Nukentėjusiojo neįsidėmėjo, todėl dabar negalėtų pasakyti, kad tai buvo tas pats asmuo, kuris yra pripažintas byloje nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis su draugais įėjo į barÄ , pasiėmė po pirmÄ bokalÄ alaus – jie iki įvykio bare pabuvo labai trumpai. Prie stalelio nukentėjusysis su draugais nesėdėjo, o tik atėję iÅ¡ karto sėdosi prie baro, o paskui vis vaikščiojo po barÄ .

Prie staliuko sėdėjusiems asmenims sÄ skaitÄ turbÅ«t nešė ji, nes prie jo liko sėdėti tik vienas žmogus. SÄ skaita buvo nuneÅ¡ta po įvykio. Nežino, ar iki įvykio ant stalo buvo bokalas, kadangi tÄ staliukÄ aptarnavo ne ji. Apie asmenų neblaivumÄ nieko negali pasakyti. Bare muzika negroja labai garsiai – bare bÅ«na tik muzikos fonas. Gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo apklausa yra netiksli, nes turėjo pasakoti tai, kÄ matė, o pasakojo tai, kÄ Å¾inojo, kÄ pasakojo kiti. Negirdėjo, kad muÅ¡tynių metu kas nors bÅ«tų Å¡aukę.

Už baro stovėjo ji ir G. M.. Nukentėjusysis ir jo draugai atsiskaitė už alų, tačiau nežino, kas iš jų paėmė pinigus ir kas su jais bendravo. Nuo to, kai pamatė, jog nukentėjusysis su draugais yra priėję prie staliuko, iki to, kai pamatė nukentėjusįjį kruvina galva, praėjo apie 10-15 min. Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Apie 23.50 val. prieš užsidarant barui, tarp bare buvusių vyriškių kilo konfliktas.

Prie stalo sėdėjo trys vyriÅ¡kiai, nuo 30 iki 40 metų amžiaus. Vienas vyriÅ¡kių buvo apie 35-40 metų amžiaus, tamsių plaukų, smulkaus kÅ«no sudėjimo, ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Kitas vyriÅ¡kis buvo apie 35 metų amžiaus, Å¡viesių plaukų, trumpų, pliktelėjęs, atletiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo. Buvo su mėlynos spalvos megztiniu. Su jais prie stalo sėdėjo dar vienas vyras, kurio visai apibÅ«dinti negali, nes jo neįsidėmėjo, jis sėdėjo nugara į barÄ prie kurio dirba, todėl jo veido nematė.

Å iems vyrams sėdint prie stalo, prie jų priėjo vienas baro lankytojas ir pradėjo su jais kalbėtis, po to priėjo dar vienas. Po to pastebėjo, kad vienas iÅ¡ prie stalo sėdėjusių vyrų, kurio neįsidėmėjo, su mažu stikliniu bokalu, su kuriuo klientams pateikia sÄ skaitas, daužo tam vyriÅ¡kiui, kuris priėjo prie stalo, per galvÄ . Matė, kad sudavė tris kartus, po to iÅ¡kart nuėjo kviesti apsaugos, nuspaudė pavojaus mygtukÄ . Kuris iÅ¡ vyrų kuriam sudavė pirmas, nematė.

Kai grįžo prie baro, dviejų vyrų, kurie sėdėjo prie stalo, nebebuvo. Sėdėjo tik vienas, kuriam ant galvos buvo akiniai nuo saulės. Jis vis sakė, kad jis nieko nedarė, juokėsi. Po to jis apmokėjo sÄ skaitÄ , bei taip pat išėjo. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, nurodyti negali, pokalbio prie vyriÅ¡kių stalo negirdėjo, nes bare groja muzika, bei jai nebuvo įdomu klausytis, kÄ vyrai kalba prie stalo (1 t. b. l. 34). Liudytojas G. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m., kai dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“, barmenu.

Ä®vykis įvyko prieÅ¡ užsidarant barui - prieÅ¡ 24 val. Už baro dirbo trise, o taip pat žmonės dirbo ir virtuvėje. Prasidėjusio konflikto nematė. Buvo trys asmenys, kurie „kabinėjosi“ prie žmonių, tai jiems pasiÅ«lė iÅ¡eiti laukan, kadangi baras uždaromas, ir nuėjo į kitÄ baro pusę pas kitus klientus. Tie trys besikabinėjantys asmenys į barÄ atėjo maždaug prieÅ¡ valandÄ iki užsidarymo. Jie visÄ laikÄ blaÅ¡kėsi po visÄ barÄ : buvo tai prie vieno baro, tai prie kito – staliuko jie neturėjo.

IÅ¡ tų trijų asmenų du buvo iÅ¡gėrę, o vienas atrodė normaliai. Å iandien salėje iÅ¡ tų besiblaÅ¡kiusių bare asmenų yra tik vienas, jis buvo padauginęs alkoholio. Å ita kompanija blaÅ¡kėsi po barÄ prieidami prie vienų žmonių ir kažkÄ kalbėdami, paskui prieidavo prie kitų žmonių. Jie bendravo prieidami prie žmonių ir iÅ¡ toliau. Prisėdę prie stalo jie nebuvo. Po barÄ vaikščiojo visi trys: vienas nueina – kiti prie jo ateina. Juos buvo sudrausminęs prieÅ¡ užsidarant barui, kadangi vienas žmogus pirko gėrimus, o besikabinėjančių kompanija jam sakė, jog jis atsiskaito iÅ¡ moteriÅ¡kos piniginės perka gėrimus, kad neturi savo pinigų.

Todėl pasakė jiems ramintis ir eiti laukan, nes baras užsidaro. Su moteriÅ¡ka pinigine atėjusio kliento Å¡iandien salėje nėra. Ä® jo pastabas asmenys nekreipė dėmesio. Kad įvyko konfliktas, sužinojo iÅ¡ Å¡urmulio, nes kažkas pradėjo garsiai Å¡aukti. Tuomet nuėjo į tÄ barÄ Å¾iÅ«rėti konflikto, po to atsisuko kviesti apsaugÄ , bet atrodo, kad jÄ iÅ¡kvietė S. M.. Matė susistumdymÄ tarp klientų, kurie Å¡iandien yra salėje. Ä®vyko tarp asmenų sukibimas, tačiau neatkreipė dėmesio, ar buvo suduoti smÅ«giai.

Bare apsaugÄ galima iÅ¡kviesti paspaudus apsaugos mygtukÄ , kuris yra virÅ¡ kasos. Nuo konflikto vietos iki apsaugos mygtuko yra apie 5 m atstumas, tačiau ta vieta nuo kasos nesimato, kadangi yra siena. Atrodo, kad apsaugos mygtukÄ , kuris yra neÅ¡iojamas, padavė S. M., tačiau gali bÅ«ti, jog jį paspaudė ir jis pats – neprisimena, kuris iÅ¡ jų iÅ¡kvietė apsaugÄ . Ä® barÄ atvyko policija, tai gal apsaugos iÅ¡kvietimÄ atÅ¡aukė. Po apsaugos mygtuko paspaudimo grįžo į vietÄ , kur matėsi konfliktas, ir pamatė, kad iÅ¡ baro iÅ¡eina du asmenys.

Bare tuo metu buvo apie 10 žmonių, o konflikto centre – 2-4 asmenys. Vienas išeinančių žmonių buvo su plaukais, o kitas – be plaukų. Jie nuėjo į dešinę pusę bulvaru. Išeinančių asmenų veidų nematė – matė jų nugaras. Tai buvo tie asmenys, kurie prieš tai buvo susikibę, tačiau jie buvo susikibę ne tarp savęs. Matė du susikibusius asmenis, kurių vienas buvo iš baro išeinančių asmenų, t. y. tas, kuris buvo su plaukais. Negali pasakyti, kuris asmuo replikavo jų klientui.

Kavinėje yra du barai, o jis dirba už sienos nuo tos vietos, kur įvyko konfliktas. Neprisimena, kas Å¡aukė dėl muÅ¡tynių – gal kolegė S. M. ir todėl jis atėjo pažiÅ«rėti. Nukentėjusysis buvo konfliktuojančių asmenų kompanijoje, t. y. jis buvo tarp tų trijų asmenų, kurie blaÅ¡kėsi po barÄ . Å is asmuo buvo iÅ¡gėręs. Nukentėjusysis yra tas pats asmuo, kuris konfliktavo, kai pamatė konfliktÄ . Po konflikto pastebėjo ant nukentėjusiojo sužalojimus, kiti klientai jam ant galvos dėjo servetėles.

Matė, kad jam iÅ¡ galvos bėgo kraujas, jis buvo sÄ moningas. Kai vyko susistumdymas, buvo prie kito stalo sėdinčių asmenų, tačiau jie nesikiÅ¡o į konfliktÄ . MuÅ¡tynės nėra įprastas reiÅ¡kinys jų bare. Kaltinamieji nėra pastovÅ«s jų klientai. Su kolegėmis tarpusavyje įvykio neaptarinėjo. Nežino, ar yra draudimas parduoti alkoholį neblaiviems asmenims, kurie elgiasi neadekvačiai. Kai patys mato, jog asmeniui užtenka alkoholio, tai jo ir nebeparduoda. Nežino, koks buvo nukentėjusiojo ir jo draugų bendravimo tikslas su asmenimis, sėdėjusiais prie staliukų, jų pokalbių negirdėjo.

Replika apie piniginę buvo nedraugiÅ¡ka, nes žmogus prie baro priėjo tik nusipirkti gėrimo, tačiau prie jo buvo „prisikabinta“. Nukentėjusįjį ir jo draugus dėl Å¡ios replikos įspėjo dar iki konflikto. Nuo įspėjimo iki konflikto praėjo neilgas laiko tarpas. Asmenys, priėję prie baro su moteriÅ¡ka pinigine, buvo ne iÅ¡ kaltinamųjų kompanijos – ta kompanija sėdėjo prie kito staliuko. Po tų replikų nukentėjusysis su draugais vaikščiojo po barÄ . Nuo baro iki staliuko, prie kurio sėdėjo kaltinamieji, yra apie 2 m atstumas.

Prie kaltinamųjų staliuko priėjo vienas nukentėjusysis, o jo blaivesnis draugas sėdėjo prie baro. Iki priėjimo prie staliuko negirdėjo žodinio konflikto. Susistumdyme dalyvavo D. M. ir nukentėjusysis, fizinio kontakto nepastebėjo, tačiau gal jis ir galėjo būti. Kai šiandien pamatė kaltinamuosius, tai prisiminė, kad jie buvo bare. Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare dirbo bare „(duomenys neskelbtini)“ barmenu. Bare yra du barai, prie vieno iš jų dirbo jis.

Apie 23.50 val. prieÅ¡ užsidarant barui, pas jį prie baro atbėgo bendradarbė barmenė S., pasakė, kad bare muÅ¡asi vyrai. Atėjęs į kitÄ barÄ pamatė, kad tarp bare buvusių vyriÅ¡kių vyksta konfliktas. Kiek vyriÅ¡kių konfliktavo neįsidėmėjo, nes iÅ¡kart nuėjo paspausti apsaugos iÅ¡kvietimo mygtuko. Paspaudus atėjo į barÄ , kuriame vyko konfliktas, konflikto nebebuvo, du vyriÅ¡kiai jau ėjo lauk, juos matė iÅ¡ nugaros. Vienas vyriÅ¡kis buvo skusta galvÄ , iÅ¡ nugaros praplikęs, su mėlynos spalvos megztiniu.

Kitas Å¡viesių, normalių plaukų, Å¡viesiais baltiniais. Abu vyriÅ¡kiai išėję iÅ¡ baro nuėjo link P. V. gatvės. Juos matė iÅ¡ nugaros, atpažinti negalėtų. Ar su jais buvo trečias vyriÅ¡kis nepastebėjo. Prie kokio stalo jie sėdėjo neatkreipė dėmesio. VyriÅ¡kis, kuris nukentėjo, taip pat buvo su dviem draugais. Jie visi trys buvo labai girti. Vienas iÅ¡ tų vyriÅ¡kių, aukÅ¡tesnis iÅ¡ visų, bare kabinėjosi prie lankytojų, elgėsi nepagarbiai. Dar prieÅ¡ įvykstant konfliktui vienÄ iÅ¡ jų buvo įspėjęs, bei prašė, kad jie eitų iÅ¡ baro, nes buvo labai girti.

Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas tarp vyrų jis nežino, paties konflikto nematė. Nei vieno iÅ¡ vyrų, kurie sėdėjo prie stalo ir galėjo sumuÅ¡ti kitÄ baro lankytojÄ jis atpažinti negalėtų (1 t. b. l. 37). Liudytojas E. M. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2016 m. rudenį vakare, tuo metu buvo su K. A. ir R. K. bare, kurio pavadinimo neprisimena, bet jis yra bulvare. TÄ vakarÄ su tais draugais buvo keliose vietose, o ne tame viename bare. Bare nieko neįvyko, neprisimena, kaip baigėsi vakaras dėl suvartoto alkoholio.

Žino, kad draugÄ R. K. primušė bare, bet kaip viskas buvo, žino iÅ¡ jo pasakojimo. Jis sakė, kad su alaus bokalu jam sudaužė galvÄ . Nurodė, kad sudaužė kažkokie asmenys, kurių jis neįvardino ir neapibÅ«dino. Apie įvykį R. K. pasakojo kitÄ dienÄ po įvykio. Jis tik prisimena, kaip bare jis sėdėjo su rankÅ¡luosčiu, jam bėgo iÅ¡ galvos kraujas. Kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , bet paskambinus sakė, kad ji jau iÅ¡kviesta. Ä® barÄ atėjo nesužaloti, tai reiÅ¡kia, R.

K. buvo ten sužalotas. Kai grįžo iÅ¡ lauko į barÄ , tai tada ir pamatė draugÄ kruvinÄ . Neprisimena, ar tuo metu buvo K. A., kai jis pamatė R. K. sužalotÄ . Bare nesutiko jokių kitų pažįstamų, su niekuo nesusipažino - jis tik sėdėjo prie baro. Neprisimena, kad bÅ«tų dalyvavęs incidente. Ä® barÄ atėjo pėsčiomis. TÄ vakarÄ buvo labai stipriai iÅ¡gėręs. R. K. pažįsta nuo vaikystės, jis yra nuotaikos žmogus, be reikalo nesikabinėja, nepiktybiÅ¡kas. Kai iÅ¡geria jis linksminasi, kalba, bÅ«na geros nuotaikos – nebÅ«na piktybinis.

Vėliau R. K. rodė siÅ«les galvos Å¡one ir virÅ¡ugalvyje, plaukai žaizdų vietoje buvo nuskusti. R. K. buvo sportuojantis, o po įvykio 1-2 mėn. negalėjo to daryti. Jis turi Å¡eimÄ , du vaikus, iÅ¡laiko Å¡eimÄ , yra dirbantis. Iki incidento visi vartojo alkoholį. Anksčiau yra buvę, kad kartu su nukentėjusiuoju ėjo į barus, bet niekada nėra buvę su juo jokių incidentų, o tik buvo pasakojęs apie juos ir tie įvykiai buvo registruoti policijoje. Nukentėjusysis pasakojo, kad ėjo į tualetÄ .

Pokalbių aplink save negirdėjo ir jų neprisimena. Po įvykio buvo susitikęs su K. A., jis sakė, kad sunkiai prisimena, kas ten įvyko. Sakė, kad kažkur buvo išėjęs, paskui parėjo. Ä®spėjimo apie netinkamÄ elgesį bare neprisimena. R. K. bÅ«damas neblaivus yra linkęs pakalbinti kitus asmenis, bet nepastebėjo jo lindimo į akis. Po įvykio nukentėjusiajam bėgo kraujas iÅ¡ galvos, buvo galva kruvina. Atrodo, kad jo veidas nebuvo kruvinas, o tik buvo nuo galvos nubėgęs kraujas. KitÄ dienÄ â€žsveikatos netaisė“, o ar jÄ â€žtaisė“ nukentėjusysis – nežino.

Taip pat nežino, ar „sveikatÄ taisė“ K. A.. Su nukentėjusiuoju neaptarė, kÄ turėtų pasakoti apie įvykį, jei apie jį jų kažkas klaus. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 apie 23.00 val. kartu su draugais K. A. ir R. K. užėjo į barÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ tai buvo kitame bare, kuriame vartojo alkoholį, bet barui užsidarius išėjo. Atėję į barÄ užsisakė alaus, sėdėjo prie baro, bendravo. Buvo labai girtas, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena.

Atsimena, kad jie visi kartu sėdėjo prie baro, po to atsimena, kad R. K. sėdėjo ant kėdės, baro darbuotojai jam tvarstė kraujuojančiÄ galvÄ . Jis norėjo kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , tačiau baro darbuotojai pasakė, kad greitoji med. pagalba jau iÅ¡kviesta. Atvykę medikai R. K. iÅ¡vežė į ligoninę. Kas ir kuriuo metu, bei dėl kokių priežasčių sumušė R. K., jis neatsimena. Konflikto neatsimena. Asmenų, sumuÅ¡usių R. K. apibÅ«dinti negali, atpažinti negalėtų, nes tuo metu buvo labai girtas (1 t. b. l. 42).

Liudytojas K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-04 vakare apie 23.00 val. kartu su draugais R. K. ir E. M. užėjo į barÄ ,, (duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ tai buvo kitame bare kur vartojo alkoholį. Å iame bare taip pat užsisakė alaus, sėdėjo prie baro. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, nes iÅ¡ties buvo neblaivus. Atsimena, kad sėdėjo prie baro, gėrė alų, kalbėjo. Po to atsimena, kad R. K. sėdi prie baro ant taburetės su perriÅ¡ta, kraujuojančia galva. Kas jį sumušė ir dėl kokių aplinkybių neatsimena visai.

Jokio konflikto bare neatsimena. Vyrų kurie sumušė R. K. negali apibÅ«dinti visai, jų tikrai neatpažintų. (1 t., b.l. 40). Specialistas J. S. teisme parodė, kad yra susipažinęs su specialisto iÅ¡vada. Papildomai nieko negali pasakyti, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , t. y. kad R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulo lūžis sutrikdo sveikatÄ ilgiau nei 10 dienų. Nosies kaulo lūžio diagnozė nustatyta remiantis Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje LOR gydytojų duomenimis, kad nosies audiniai paburkę, patinę ir jaučiamas nosies kaulo traÅ¡kėjimas, kuris yra bÅ«dingas Å¡viežiam nosies kaulo lūžiui.

Buvo atlikta galvos kompiuterinė tomograma. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytos muÅ¡tinės žaizdos galvoje, buvo padaryta ir kaukolės smegeninės dalies kaulo kompiuterinė tomograma, kuri neapėmė nosies kaulo srities. LOR gydytojui nekilo jokių abejonių, nes nosies kaulo krepitacija, t. y. traÅ¡kėjimas, yra bÅ«dingas nosies kaulo lūžimo požymis. Todėl buvo netikslinga daryti papildomai nosies Å¡oninę rentgenogramÄ . Krepitacija – tai nosies kaulo traÅ¡kėjimas, kurio nėra sveikai nosiai.

Jaučiamas nosies kaulų lūžgalių tarpusavio trintis ir paslankumas. TraÅ¡kėjimas jaučiamas apčiuopimo bÅ«du. Jei jaučiamas nosies traÅ¡kėjimas ir paslankumas, tai nėra abejonių, kad yra lūžę nosies kaulai. Tuomet yra nebÅ«tinas rentgenas. Kartais jis atliekamas norint gauti papildomos informacijos apie kitų veido kaulų lūžimus, pvz. apie skruostikaulio ar virÅ¡utinio žandikaulio lūžimÄ . Å iuo atveju tokio lūžimo nebuvo įtariama, todėl nebuvo reikalinga daryti rentgenogramÄ .

Žymiai didesnė apšvita buvo nuo kaukolės smegeninės dalies kompiuterinės tomogramos. Jei yra aiški diagnozė, tai tie tyrimai būtų perteklinė medžiaga. Išvada atitinka įvykio aplinkybėms. R. K. buvo apžiūrėtas rugsėjo 6 d. ir duomenys atitinka Respublikinės ligoninės Priėmimo skyriaus duomenis. Šiuo atveju vertinimui apčiuopimo būdu subjektyvumo nebuvo. Gydytojui abejonių nekilo, nes jei jos kyla dėl kitų kaulų lūžimo veido dalyje, tai daromos papildomos rentgenogramos, bet šiuo atvejų tikrai nekilo abejonių.

Nėra pagrindo teiginiui, kad gydytojui kilo abejonių, bet jis skubėjo, todėl nepadarė tyrimų. Kad nėra kraujavimo - teiginys neteisingas, nes nosies landoje yra kraujo kreÅ¡ulys, kuris buvo paÅ¡alintas. Kadangi praėjo tam tikras laiko tarpas po traumos, tai kraujavimas buvo savaime sustojęs. LOR gydytojas yra savo srities specialistas ir jis atsako už savo darbÄ . Jam Å¡iuo atveju abejonių nekilo, nes neraÅ¡o, jog įtariama, kad lūžio, ar galimas kaulo lūžimas, yra kategoriÅ¡ka diagnozė – kaulo lūžis.

Šiuo atveju rentgenograma nebūtų patikslinusi lūžio, nes kartais nosies kaulo lūžis būna lūžgalio poslinkyje, kuris rentgenologiškai ūminiame periode nepastebimas, kol nesusiformuoja kaulinis randas. Tuo atveju vis tiek yra remiamasis nosies kaulo traškėjimu. Krepitacija nuo ankstesnio nesugijusio lūžio negali būti, nes susidaro kaulinis randas ir praėjus kuriam laikui, t. y. maždaug savaitės bėgyje, prasideda kremzlėjimo ir kaulėjimo procesas ir krepitacijos požymių nebebūna.

Tai bÅ«dinga Å¡viežiam lūžimui, kÄ rodo ir nosies minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir kraujo kreÅ¡ulys nosies landoje. Nosies sumuÅ¡imui nėra bÅ«tinas požymis - akių pamėlynavimas. Esant patinusiai nosiai ir darant nuotraukÄ , joje gali ir nematyti požymių, kuriuos apčiuopi. Negali nurodyti laiko, kada iÅ¡nyksta nosies patinimas ir kada padaryta nuotrauka duotų duomenų apie nosies lūžį. Darant galvos tomogramÄ , veido ir galvos nuotrauka yra papildoma kÅ«no sritis, nes veido dalies tomograma yra daroma atskirai.

Buvo pasirinkta tokia gydytojo taktika. Negali turėti diagnozuotam sužalojimo sunkumui nosies sienelės pakrypimas, pasislinkimas ir nepasislinkimas. Tiek su lūžgalių poslinkiu, tiek be poslinkio nosies kaulo lūžis vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei yra žymi deformacija, tai tada yra reikalinga papildoma operacija nosies atstatymui. Nežino, ar Å¡iuo atveju buvo daroma tokia operacija, nes ji daroma po 1-2 sav., t. y. jei yra atslÅ«gęs minkÅ¡tųjų audinių tinimas nosies srityje. Negali pasakyti iÅ¡ pirminės apžiÅ«ros, ar buvo bÅ«tina operacija nukentėjusiajam, nes pirminės apžiÅ«ros metu LOR gydytojai raÅ¡o, kad spręsti klausimÄ dėl nosies lūžgalių atstatymo atslÅ«gus audinių tinimui.

Nežino, ar Å¡iuo atveju buvo toks įraÅ¡as, bet toks įraÅ¡as nėra bÅ«tinas – gydytojas pacientÄ gali žodžiu įspėti. Be to, Å¡is dalykas priklauso nuo paciento, nes jei jam patinka kreiva nosis, tai gali taip vaikščioti visÄ amžių. Tokiu atveju žmogus pats renkasi: gydyti ar negydyti nosį. Pirminės apžiÅ«ros duomenimis galvos smegenų sukrėtimas nebuvo įtartas. ANG – tai ausų, nosies gydytojų konsultacija. Buvo rekomenduojama atslÅ«gus patinimui, t. y. po 6-8 parų, papildoma konsultacija, bet jei ligonis neatvyksta, tai jo niekas neieÅ¡ko.

Kita rekomendacija: bÅ«klei blogėjant reikalinga neatidėliotina konsultacija, kreipiantis į ligoninės priėmimo skyrių. Jei buvo nustatytas sužalojimas, tai po 6-8 dienų konsultacija yra rekomenduojama, bet nebÅ«tina. Konsultacija rekomenduojama, kad bÅ«tų galima pamatyti nosies deformacijos dydį, bendrÄ sveikatos bÅ«klę. Audinių tinimas buvo diagnozuotas Å«miniame periode, todėl tada nebuvo galima matyti nosies kaulų deformacijos masto arba nedeformacijos masto. Po 6-8 parų galima pasakyti, ar tikslinga daryti nosies korekcijÄ , ar netikslinga.

Gali bÅ«ti, kad ir lūžus nosiai, nosis nepasislinko, bet kaip buvo Å¡iuo konkrečiai atveju – negali pasakyti. Ar asmens nosis atstatoma mechaniniu bÅ«du rankomis, priklauso nuo konkretaus pasislinkimo dydžio ir bendros ligonio bÅ«klės. Kartais nosis yra atstatoma, o kartais rekomenduojama kreiptis po savaitės ir spręsti šį klausimÄ . Jei nėra didelis pakrypimas, tai galima rankomis nosį atstatyti. Liudytojas D. B. teisme parodė, kad dirba keliose darbovietėse. Yra tekę dirbti Å iaulių Respublikinėje ligoninėje, ten galėjo dirbti 2016 m. rugsėjo mėn. IÅ¡ veido nukentėjusiojo kaip paciento neprisimena, nes pro jį praeina didžiulis žmonių kiekis.

Susipažinus su medicininiais dokumentais gali pasakyti, kad rugsėjo 5 d. įraÅ¡ai ir antspaudas yra jo. Tai, kas paraÅ¡yta – tai tÄ prisimena, bet situacijÄ prisiminti yra sudėtinga. Jei kliniÅ¡kai vertinant nosies bÅ«klę jaučiama krepitacija, tai kliniÅ¡kai įtariamas nosies lūžis, nes reiÅ¡kia, kad yra kauliukų pasislinkimas. Tuo metu buvo jaučiama krepitacija. Galutinai lūžį patvirtina radiologo iÅ¡vada. Nukentėjusiajam buvo darytas galvos kompiuterinis tyrimas, o pati iÅ¡vada bÅ«na duodama vėliau – po apžiÅ«ros.

Buvo kreipinys radiologui dėl konsultacijos dėl nosies lūžio. Radiologo iÅ¡vadoje apie nosikaulį nėra apraÅ¡yta, o tik paraÅ¡yta, kad kaukolės skliauto kauluose aiÅ¡kių lūžių nematyti, bet daugiau nedetalizuojama. Kompiuterinėje tomografijoje gali nesimatyti lūžio, nes pjÅ«vis gali praslinkti pro tÄ vietÄ , kuri krepituoja. Atlikus kompiuterinę tomografijÄ gydytojas gal tiesiog neaprašė lūžio ar jo aiÅ¡kaus nematė. PjÅ«viai kompiuterinės tomografijos metu daromi kas kažkokį tarpÄ , todėl gali bÅ«ti praÅ¡okimas.

Radiologas parašė, kad skliauto kauluose lūžio nematyti. Jam krepitacija jautėsi. Skliauto kaulai - tai greičiausiai visa veido konstrukcija. Radiologas apie nosikaulį neraÅ¡o ir nežino kodėl. Didelės dislokacijos tuo metu nestebėjo, t. y. nepastebėjo, kad bÅ«tų nosies aÅ¡is pavažiavusi ar nusisukusi. Vertinant nosies patinimÄ , kuris nukentėjusiajam buvo didelis, vizualiai nosies kaulo aÅ¡is atrodė tiesi. Galimas nosies lūžis ir be dislokacijos. Kaktoje, žanduose, smakre krepitacijos nebuvo.

Kairėje nosies landoje buvo kraujo krešulys. Pačios traumos metu greičiausiai buvo kraujavimas, kuris organizmo buvo sustabdytas maždaug po 10 min. susidarius krešuliui. Krešulys apžiūros metu buvo pašalintas, o kraujavimo nestebėta. Jei apžiūros metu asmuo kraujuotų, tai tokie duomenys atsispindėtų medicininiuose dokumentuose, nes būtų kraujavimas stabdomas ir būtų atliekami veiksmai ir tai būtų užrašyta. Krešulį reikia pašalinti, kad būtų matyti, jog jo vietoje nebus kraujavimo.

Tiek nosies iÅ¡orė, tiek vidus buvo iÅ¡burkę nuo traumos. Faringoskopuojant vertinama ryklė, ar nėra užpakalinio kraujavimo iÅ¡ nosies. Å iuo atveju užpakalinio nosies kraujavimo nebuvo stebėta. Nukentėjusįjį apžiÅ«rėjo chirurgas dėl kitų sužalojimų galvos srityje, o jis aprašė savo sritį. Kitus nukentėjusiojo sužalojimus stebėjo kiti specialistai, t. y. priėmimo gydytojas. Pagal tvarkÄ pacientas atvyksta į priėmimÄ , ten jį apžiÅ«ri chirurgas ar terapeutas ir padaręs darbÄ , kuris jam priklauso, jei kažkas yra kas ne jo srityje, siunčia pas specialistÄ .

Å iuo atveju dėl nosikaulių lūžių nukentėjusįjį nukreipė pas jį. Toliau pacientas grįžta pas pirminį gydytojÄ . Kompiuterinė galvos tomograma yra sistemoje. Nuotraukos vertinti pagal kompetencijÄ negali, o tik gali pažiÅ«rėti savo įdomumui. NuotraukÄ vertina radiologas, jis teikia iÅ¡vadÄ . Bijo pameluoti, bet greičiausiai dėl įdomumo pasižiÅ«rėjo tÄ nuotraukÄ , nors tiksliai to neprisimena. Greičiausiai nuotrauka yra iÅ¡likusi. Jei yra nedideli lūžiai be dislokacijos, tai tomograma jo gali neužfiksuoti.

Radiologiniai tyrimai patvirtina lūžius. Å iuo atveju budintis chirurgas skyrė radiologinį tyrimÄ . KliniÅ¡kai nukentėjusiajam buvo nosies lūžis, nes buvo krepitacija. Nesant krepitacijai nelabai galimas nosies lūžis – nebent mikro lūžis. KliniÅ¡kai iÅ¡ vaizdo davė iÅ¡vadÄ . Rentgeno nuotrauka nedaryta, nes buvo daryta kompiuterinė tomograma. Nuoroda dėl tomografijos jau buvo, tai nereikėjo kartotis. Kompiuterinėje tomogramoje ir rentgenogramoje gali atsispindėti senesnieji nosies lūžiai.

Radiologas, mano, atsakytų kada buvo lūžis. Mano, radiologai diferencijuoja tuos lūžius. NukreipimÄ radiologui rašė ne jis, o jis paraÅ¡ytas taip: „praÅ¡au atlikti galvos kompiuterinę tomografijÄ , apimant nosies kaulus dėl įtariamo kraujavimo, sužalojimo ir nosies kaulų lūžio“. Taip parašė budintis priėmimo gydytojas V. S.. Gydytojas apžiÅ«rėjo pacientÄ dėl galvos traumos ir siuntė atlikti kompiuteriniam iÅ¡tyrimui. Pirmiau buvo padaryta kompiuterinė tomograma, paskui buvo jo apžiÅ«ra, o vėliau pateikta iÅ¡vada.

Du gydytojai apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį. Jam apžiÅ«rint pacientÄ kliniÅ¡kai buvo įtariamas nosies lūžis. Gydytojas S. taip pat patvirtino, jog įtariamas nosies lūžį. Dar prieÅ¡ jo apžiÅ«rÄ jis praÅ¡o radiologo apžiÅ«rėti pacientÄ dėl įtariamo nosies lūžio. Radiologo iÅ¡vadoje paraÅ¡yta: „kaukolės pamato skliauto kauluose aiÅ¡kių lūžių nematyti“. Apie nosikaulius iÅ¡vadoje nėra užsimenama. Visada po nosies traumos skiria pakartotinę konsultacijÄ atslÅ«gus patinimui, kad bÅ«tų galima aiÅ¡kiai vertinti, ar reikalingas atstatymas, chirurginis gydymas.

TÄ yra svarbu pradėti iÅ¡ karto atslÅ«gus patinimui. Dokumentuose paraÅ¡yta: „planinė ausų, nosies, gerklės gydytojo konsultacija atslÅ«gus patinimui, t. y. po 6-8 parų“, bet tai yra asmens reikalas. Jei nėra didelis kaulo lūžis be poslinkio, tai jis taip ir praeina suaugus kaulams be liekamosios reikÅ¡mės. Tačiau atslÅ«gus patinimui gali iÅ¡ryÅ¡kėti kažkokia deformacija, todėl yra rekomenduotina antrinė apžiÅ«ra. Žmogaus sveikata - jo asmeninis reikalas. Nemato, kad asmuo bÅ«tų kreipęsis po 6-8 parų, bet jis gali pasirinkti bet kokį gydytojÄ .

Jei asmuo bÅ«tų turėjęs anksčiau nosies traumų, tai apčiuopiant nosį krepitacijÄ dėl ankstesnių traumų negalima. Krepitacija rodo tik Å¡viežiÄ traumÄ , nes vėliau viskas sugyja, sukaulėja. Kaulėjimas prasideda įvairiai, nes organizmo gijimas yra individualus – nėra tikslios ribos, todėl ir raÅ¡oma, jog atslÅ«gus patinimui reikia toliau žiÅ«rėti nosį. Maždaug po 6-8 paros atslÅ«gsta patinimas ir jei yra nosikaulio lūžimas, tai tada galima reponuoti, nes po 3 sav. lūžimai dažniausia jau bÅ«na sukaulėję ar suaugę netinkamai.

Kaulų lūžiai yra vertinami radiologiniais tyrimais. Negali atsakyti, ar radiologinis tyrimas yra rekomenduotinas, ar privalomas. Nukentėjusysis buvo nukreiptas pas radiologÄ , kuris nuotoliniu bÅ«du apraÅ¡o. Realiai jaučiant krepitacijÄ , tai turi bÅ«ti lūžis. Negali atsakyti, kiek buvo iÅ¡dirbęs valandų tÄ dienÄ , kai pas jį atvyko nukentėjusysis. 2016-09-05 R. K. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2016-09-04 apie 23.50 val. jam bÅ«nant bare „(duomenys neskelbtini)“, nepažįstamas asmuo su stikliniu bokalu ne mažiau penkių kartų jam trenkė į galvos sritį.

Po įvykio kreipėsi į VŠĮ Respublikinę ligoninę, kur jam diagnozavo muštas galvos žaizdas ir nosies kaulo lūžį (1 t. b. l. 10). 2016-11-03 Įvykio vietos protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), baras „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu fotografuota (1 t. b. l. 14-16). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-09-06 specialisto išvadoje Nr. G 1207/2016(04) nurodyta, kad nukentėjusiajam R. K. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kaktoje, muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniame momenyje ir pakaušyje, sprando nubrozdinimas.

Taip tai, kad rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 8 smÅ«ginių poveikių bukais kietais daiktais. Nustatytas girtumas 2,36 prom. (1 t. b. l. 55-56). Specialisto paaiÅ¡kinimų protokole užfiksuoti specialisto - teismo med. gydytojo J. S. parodymai, kuris parodė, kad dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡iam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smÅ«ginio poveikio buku kietu daiktu. Dėl kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kaktoje, muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, deÅ¡iniame momenyje ir pakauÅ¡yje, sprando nubrozdinimo nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vertinant kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių sužalojimų atskirai ir vertinant jų visumÄ .

Iš turimų teismo med. duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu kietu buku daiktu (kumščiu ar kitu daiktu) padarytas nosies kaulų lūžis (1 t. b. l. 59-60) 2016-11-24 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. K. pateikė rankinį laikrodį „Casio“ (1 t. b. l. 71). Apžiūros protokolu apžiūrėtas laikrodis „Casio“ kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui ir perduotas saugojimui nukentėjusiajam (1 t. b. l. 73-76).

IÅ¡ 2016-09-12 apžiÅ«ros protokolo bei vaizdo medžiagos matyti, kad yra užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as bare „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b.l. 80-83, CD kompaktinės plokÅ¡telės esančios 1 t. virÅ¡elyje) 2016-10-25 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad liudytoja V. K. atpažino asmenis, t. y., D. M. ir L. K., kaip asmenis, kuriuos ji aptarnavo įvykio dienÄ bare ir kurie galimai sumušė baro lankytojÄ (1 t. b. l. 96-100). Teismo medicinos konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad R.

K. nustatytas nosies kaulų lūžis kliniškai (subjektyviai), tačiau nepatvirtintas radiologiškai – Rentgenografija yra pagrindinis ir anksčiausiais atliekamas radiologinis tyrimas, įtariant kaulų lūžį, bei atlikus KT nėra duomenų apie nosies kaulų lūžį, todėl negali būti vertinamas nosies kaulų lūžiu ir kaip sužalojimas domėn neimamas (3 t. b. l. 44-47). Iš 2018-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 42/2018(01) matyti:

1. Po 2016-09-04 įvykio R. K. nustatyta muštinės žaizdos viršugalvyje, momens dešinėje, pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje.

2. Po 2016-09-04 įvykio R. K. kliniÅ¡kai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, tačiau nepatvirtintas radiologinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl Å¡i diagnozė laikoma nepagrįsta. Pagal turimÄ ribotos apimties nosikaulių kompiuterinės tomografijos vaizdÄ , galima įtarti kairio nosikaulio vertikalios krypties linijinį lūžį, tačiau esamų duomenų kategoriÅ¡kam lūžio patvirtinimui nepakanka. Remiantis medicinos dokumentuose esančiais įraÅ¡ais, iki 2016-09-04 R. K. nosies kaulų lūžių neturėjo.

3. Nustatytos muštinės žaizdos viršugalvyje, momens dešinėje, pakaušio dešinėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkštųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje galėjo būti padarytos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

4. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡iu turinčiu daiktu, nemažiau kaip 7 trauminiais poveikiais atitinkamai traumuojant virÅ¡ugalvio, momens, pakauÅ¡io, sprando, kaktos ir nosies nugarėlės sritis.

5. Sužalojimų visuma nebūdinga vienmomentiniam griuvimui.

6. R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad sveikata dėl nustatytų sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (3 t., b.l. 136-139) Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, vienas iÅ¡ kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas ir kaltinamiesiems D. M. ir L. K.. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Taikant komentuojamÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje. Teismų praktikoje analizuojant analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamÄ sias bylas vieÅ¡oji vieta apibrėžiama kaip erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Remiantis vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Kaltinamieji D. M. ir L. K. kaltais dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. neprisipažino. Kaltinamasis D. M. parodė, kad jis kartu su L. K. ir dar vienu draugu buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“, bendravo su L.

K. darbo reikalais, jis buvo iÅ¡gėręs vienÄ taurę brendžio, o L. K. buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Bare buvo ir daugiau lankytojų su kuriais jis bendravo apie gyvenimÄ užsienyje. Tada nukentėjusysis R. K. įsiterpė į pokalbį ir įkyriai priėjo prie jų staliuko ir kvietė į laukÄ muÅ¡tis, grasino, kad tuoj jį papjaus peiliu, jį tampė, žemino, buvo fizinis kontaktas, daužė jam į Å¡onÄ , jis juto skausmÄ . Be to, tuo pat metu buvo priėjęs nukentėjusiojo R.

K. draugas K. A., kuris bendravo su L. K.. Nukentėjusysis R. K. savo kÅ«nu buvo užblokavęs išėjimÄ , todėl norėdamas iÅ¡eiti, jis bÅ«tų turėjęs nustumti nukentėjusįjį. Kadangi jis juto realiÄ grėsmę, jis griebė bokalÄ ir trenkė nukentėjusiajam R. K. į galvÄ . Jis negali pasakyti, kodėl buvo suduota tiek daug smÅ«gių. SmÅ«giai nebuvo labai stiprÅ«s, nes bokalas nedužo, be to, buvo suduota bokalo Å¡onu. Ar nukentėjusysis buvo neblaivus, jis negali pasakyti, kadangi jis neprisimena, ar nukentėjusiajam pynėsi liežuvis, be to, jis vizualiai neatrodė girtas.

Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo R. K. puolimo, nes jis jį tampė, baksnojo į Å¡onÄ , grasino, visokiais žodžiais jį žemino. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. nurodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. elgesio jis suprato, kad nukentėjusysis gali jam suduoti, jis jam užsimojo, todėl jis gindamasis čiupo už tuščio bokalo ir trenkė jam su bokalu į galvÄ , taip gindamas savo garbę ir orumÄ . Kaltinamasis L. K. parodė, kad jis, D. M. ir O. buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“.

Draugai vartojo alkoholį, o jis nevartojo, nes vairavo automobilį. Ä® barÄ Ä¯Ä—ję trys asmenys, už kelių minučių du iÅ¡ jų atsistojo prie jų stalo ir pradėjo grasinti, gÄ sdinti susidorojimu. Prie staliuko pirmiausiai priėjo nukentėjusysis R. K., kuris neatrodė, kad yra neblaivus, nes kalbėjo riÅ¡liai, o paskui priėjo liudytojas K. A.. Nukentėjusysis kalbėjo su D. M., o K. A. buvo užtvėręs jam keliÄ . Jie prašė jų keletÄ kartų eiti nuo jų stalo, tačiau jie sakė, kad jie su jais susidoros, juos subadys.

Jis matė, kaip nukentėjusysis R. K. kumščiavo D. M. į Å¡onÄ keletÄ kartų, be to, nukentėjusysis pavojingai mosikavosi rankomis jų atžvilgiu, todėl D. M. pasiėmė bokalÄ ir juo sudavė nukentėjusiajam į galvÄ . Jis tuo metu sėdėjo prie stalo, o paskui atstÅ«mė nukentėjusįjį, nes negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ už stalo, nes praėjimÄ buvo užtvėręs K. A.. Be atstÅ«mimo, jis neatliko jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Jie buvo iÅ¡sigandę, nes atėjo trys asmenys, kurie norėjo su jais susidoroti, be to, jie turėjo įmonės pinigus, todėl buvo grėsmė jų netekti.

Jo atstÅ«mimas buvo gynybinis, be to, D. M. taip pat gynėsi nuo jo atžvilgiu daromo nusikaltimo. Å ie kaltinamųjų D. M. ir L. K. parodymai yra paneigti byloje esančiais ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jis kartu su draugais E. M. ir K. A. bÅ«dami neblaivÅ«s užėjo į barÄ ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ten užsisakę vartojo alkoholinius gėrimus. Jam einant į tualetÄ , iÅ¡girdo replikÄ dėl savo iÅ¡vaizdos, ir atsisukęs pajuto smÅ«gius į galvÄ iÅ¡ bokalo.

Jis bandė dengti galvÄ ir tuo metu jam buvo sudaužytas laikrodis. Bokalu jam trenkė kaltinamasis D. M., nes jį teisme atpažino, o ar jam L. K. sudavė smÅ«gius, jis nematė. Dėl girtumo jis nepamena, kad bÅ«tų stovėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir bÅ«tų kalbėjęs su kaltinamaisiais D. M. ir L. K., taip pat nepamena, ar buvo fizinis kontaktas su kaltinamuoju D. M. iki smÅ«gių sudavimo. Nukentėjusiojo R. K. sužalojimo faktÄ patvirtina ir 2018-05-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 42/2018(01) iÅ¡ kurio matyti, kad po 2016-09-04 įvykio R.

K. nustatyta muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, momens deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkÅ¡tųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje. Po 2016-09-04 įvykio R. K. kliniÅ¡kai buvo nustatytas nosies kaulų lūžis, tačiau nepatvirtintas radiologinio iÅ¡tyrimo duomenimis, todėl Å¡i diagnozė laikoma nepagrįsta. Pagal turimÄ ribotos apimties nosikaulių kompiuterinės tomografijos vaizdÄ , galima įtarti kairio nosikaulio vertikalios krypties linijinį lūžį, tačiau esamų duomenų kategoriÅ¡kam lūžio patvirtinimui nepakanka.

Nustatytos muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, momens deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, odos nubrozdinimas sprande bei poodinės kraujosruvos su minkÅ¡tųjų audinių patinimų kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje galėjo bÅ«ti padarytos įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡iu turinčiu daiktu, nemažiau kaip 7 trauminiais poveikiais atitinkamai traumuojant virÅ¡ugalvio, momens, pakauÅ¡io, sprando, kaktos ir nosies nugarėlės sritis.

Sužalojimų visuma nebÅ«dinga vienmomentiniam griuvimui. R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nėra objektyvių duomenų, kad sveikata dėl nustatytų sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (3 t., b.l. 136-139) Liudytojas E. M. patvirtino nukentėjusiojo R. K. parodymus, kad jis kartu su R. K. ir K. A., bÅ«dami neblaivÅ«s, atėjo į barÄ ,, (duomenys neskelbtini)“. Jis žino iÅ¡ R. K. pasakojimo, kad R. sumušė bare, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo sumuÅ¡tas, jis nematė.

Neblaivų R. K. gali apibÅ«dinti kaip asmenį linkusi pakalbinti kitus žmones, komunikabilų, mėgstanti pasilinksminti, nebÅ«na piktybinis. Liudytojas K. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo E. M. parodymus, kad jie atėjo į barÄ ,, (duomenys neskelbtini)“ bÅ«dami neblaivÅ«s ir toliau vartojo alkoholį. Jis atsimena, kad R. K. sėdėjo barė su kraujuojančia galva, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas, neprisimena. Nukentėjusiojo R.

K. parodymus dėl replikos iÅ¡ kaltinamųjų pusės iÅ¡ dalies paneigia liudytojas G. M., kuris nurodė, kad prieÅ¡ baro uždarymÄ atėję trys vaikinai (nukentėjusysis R. K., liudytojai E. M., K. A.) kabinėjosi prie baro lankytojų, užgauliojo klientÄ prie baro, kuris atsiskaitė moteriÅ¡ka pinigine, jie buvo įspėti, tačiau į pastabas jie nekreipė dėmesio. Be to, jis matė kaip nukentėjusysis buvo priėjęs prie kaltinamųjų staliuko ir iki priėjimo prie staliuko negirdėjo žodinio konflikto.

Kad įvyko konfliktas sužinojo iÅ¡ Å¡urmulio, nes kažkas pradėjo garsiai Å¡aukti. Jis matė klientų susikibimÄ , tačiau neatkreipė dėmesio ar buvo suduoti smÅ«giai. Po konflikto pastebėjo ant nukentėjusiojo sužalojimus, kiti klientai jam ant galvos dėjo servetėles. Nukentėjusysis R. K. ir liudytojai E. M. ir K. A. nenurodė aplinkybių, kad buvo įspėti barmeno dėl netinkamo elgesio, nes dėl didelio girtumo, jie neprisimena visų įvykio aplinkybių. Be to, didelį nukentėjusiojo R.

K. girtumÄ patvirtina ir 2016-09-06 specialisto iÅ¡vadoje nurodytas asmens neblaivumo laipsnis – Respublikinės Å iaulių ligoninės Priėmimo skyriuje R. K. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymai – 2,36 promilės (1 t., b.l. 56, ) Liudytoja V. K. parodė, kad ji muÅ¡tynių nematė, nes tuo metu buvo lauke ir tvarkė stalus lauko terasoje, nes baras ruošėsi užsidarymui. Matė du vyriÅ¡kius iÅ¡einančius iÅ¡ baro, o nuėjusi į barÄ pamatė vienÄ vyrÄ , kuris buvo sumuÅ¡tas, jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies, buvo kruvina galva.

Ji norėjo kviesti policijÄ bei spausti apsaugos mygtukÄ , tačiau jie patys iÅ¡kvietė medicinos pagalbÄ . TÄ vakarÄ iki muÅ¡tynių nukentėjusysis su draugais trise sėdėjo prie baro, o kaltinamieji su dar vienu draugu sėdėjo prie stalo. Asmenys tiek prie baro, tiek prie stalelio nebuvo konfliktiÅ¡ki ar agresyvÅ«s. Be to, liudytoja V. K. atpažino asmenis, t.y. D. M. ir L. K., kaip asmenis, kuriuos ji aptarnavo įvykio dienÄ bare. Liudytoja S. M. patvirtino liudytojos V. K. parodymus ir parodė, kad prie stalo sėdėjo trys vaikinai, o tuomet į barÄ atėjo dar trys vaikinai.

Nukentėjusysis su draugais eidami pro Å¡alį užkliuvo už asmenų, sėdinčių prie stalo, ir apsižodžiavo, iÅ¡sivystė konfliktas. Vėliau ji pastebėjo vienÄ vaikinÄ kruvina galva, o kitų asmenų bare jau nebebuvo, nes prie stalo liko sėdėti tik vienas vaikinas. Jai buvo papasakota, kad nukentėjusiajam buvo suduota su bokalu per galvÄ , tačiau pati Å¡io smÅ«gio nematė. Vėliau buvo iÅ¡kviesta policija ir greitoji pagalba. Be apklaustų kaltinamųjų D. M., L. K., nukentėjusiojo R.

K., liudytojų E. M., K. A., V. K., S. M., G. M. parodymų, kaltinamųjų D. M. ir L. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. įrodo vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti vaizdai. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o DOWNLOAD_20160904230000_1001_12 matyti, kad vaizdas pradedamas fiksuoti 2016-09-04 23.00.01, baigiamas 23.59.59. Pradedant fiksuoti vaizdÄ , prie artimiausio stalo matomi sėdintys trys vyriÅ¡kiai: vyriÅ¡kis, smulkaus kÅ«no sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, ant galvos uždėti akiniai nuo saulės, pilkos spalvos marÅ¡kinėliais trumpom rankovėmis.

Å alia Å¡io vyriÅ¡kio sėdi kaltinamasis D. M., stambaus kÅ«no sudėjimo, Å¡viesių, normalaus ilgio plaukų, tamsios spalvos marÅ¡kiniais, ilgomis rankovėmis. PrieÅ¡ais kaltinamÄ jį D. M. sėdi kaltinamasis L. K., labai trumpų plaukų, „skusta“ galva, virÅ¡ugalvis pliktelėjęs, atletiÅ¡ko kÅ«no sudėjimo, mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais, ilgomis rankovėmis. Visi trys vyriÅ¡kiai kalbasi tarpusavyje, vartoja gėrimus. 23.37.22 prie baro prieina nukentėjusysis R. K. ir atsisėda. 23.37.53 prie nukentėjusiojo R.

K. prieina jo du draugai ir atsisėda prie baro. Vienas iš jo draugų šnekasi su baro lankytoju prie baro. Visi tarpusavyje kalbasi. 23.43.43 val. nukentėjusiojo R. K. vienas iš draugų yra atsisukęs į staliukus ir kalbasi su lankytojais, o tuo metu kaltinamieji D. M. ir L. K. kalbasi tarpusavyje. 23.52.00 val. kaltinamasis D. M., šalia sėdintis jo draugas, ir kaltinamasis L. K. žiūri į sėdinčių jaunuolius prie staliuko, o tuo pat metu nukentėjusysis R. K. su savo draugais taip pat atsisuka į tuos jaunuolius prie staliuko.

Vyksta bendravimas. 23.53.05 kaltinamasis D. M. ir liudytojas K. A. pradeda tarpusavyje bendrauti sėdėdami savo vietose. Tada 23.54.09 prie sėdinčių kaltinamųjų stalo prieina nukentėjusysis R. K., jis pradeda kalbėtis su prie stalo sėdinčiais vyriÅ¡kiais, arčiausiai stovi prie kaltinamojo D. M., su juo kalbasi, rankas laiko iÅ¡kėlęs, gestikuliuoja jomis, kairėje rankoje laiko telefonÄ , stovi pasilenkęs į kaltinamÄ jį D. M.. Kaltinamasis D. M. tęsia pokalbį su nukentėjusiuoju, 23.55.05 Å¡ypsosi klausydamas nukentėjusiojo kalbų. 23.55.18 nukentėjusysis R.

K. pasilenkia prie kaltinamojo D. M. deÅ¡inės ausies ir toliau kažkÄ aiÅ¡kina. 23.55.23 val. nukentėjusysis R. K. deÅ¡ine ranka apkabina kaltinamÄ jį D. M. per pečius, toliau vyksta pokalbis, nukentėjusysis R. K. vėl priartėja savo veidu prie D. M. veido. 23.56.05 prie stalo prieina R. K. draugas K. A., jis taip pat pradeda kalbėti su prie stalo sėdinčiais, daugumoje su kaltinamuoju L. K., o nukentėjusysis R. K. vėl prieina prie kaltinamojo D. M. ir vėl pasilenkia veidu prie kaltinamojo veido ir toliau kažkÄ Ä¯nirtingai aiÅ¡kina. 23.56.21 barmenė atneÅ¡a sÄ skaitÄ mažame bokale, kurį paduoda kaltinamojo D.

M. draugui. Toliau vyksta pokalbis tarp kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiojo R. K., kuris yra pasilenkęs prie D. M. veido. Nukentėjusiojo R. K. rankos nuleistos, nėra matyti jokių smÅ«gių kaltinamojo D. M. atžvilgiu, kadangi nukentėjusysis R. K. dėvi baltos spalvos megztinį, todėl rankų judesiai į D. M. kairį Å¡onÄ matytųsi per rankų tarpus, tačiau tokių judesių vaizdo kamera nefiksuoja. 23.57.06 kaltinamasis D. M. paima į deÅ¡ine rankÄ nuo stalo stiklinį bokalÄ ir atsistojęs juo pradeda smÅ«giuoti R.

K. į virÅ¡ugalvį, suduoda 13 kartų per galvÄ , tuo pat metu prieÅ¡ais sėdintis kaltinamasis L. K. atsistoja ir abiejų rankų kumščiais smÅ«giuoja R. K. į veido sritį 7 smÅ«gius. K. A. ir prie baro buvęs R. K. draugas E. M. juos iÅ¡skiria, neleidžia vyriÅ¡kiams muÅ¡ti R. K.. Tuo metu už kaltinamųjų stalo sėdi 5 baro lankytojai, kurie stebi smÅ«gius. SmÅ«gių sudavimo metu viena mergina susiima rankomis už galvos. Viena mergina sėdėjusi už kaltinamojo D. M., atsistoja, iÅ¡eina už staliuko ir vaikinas jÄ patraukia toliau nuo kaltinamųjų staliuko.

Kaltinamasis D. M. sugrįžta prie stalo, servetėlėmis nusivalo rankas. 23.57.52 kaltinamasis D. M. iÅ¡eina iÅ¡ baro ir palieka savo draugÄ prie stalo. Prie stalo palieka sėdėti vyriÅ¡kis su akiniais ant galvos. Esant aukščiau iÅ¡tirtiems ir iÅ¡analizuotiems įrodymams, matyti, kad kaltinamieji D. M. ir L. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, baro lankytojų akivaizdoje, tyčia, bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu smÅ«giu sudavimu, o bÅ«tent: D. M. stikliniu bokalu suduodamas 13 smÅ«gių nukentėjusiajam R.

K. į galvos sritį ir tuo pačiu metu L. K. kumščiais suduodant 7 smÅ«gius nukentėjusiajam R. K. į veido sritį, bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam R. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius kÅ«no sužalojimus: muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje, momens deÅ¡inėje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, odos nubrozdinimÄ sprande bei poodines kraujosruvas su minkÅ¡tųjų audiniu patinimu kaktos kairėje ir nosies nugarėlėje, bendrais tyčiniais veiksmais sudaužydami nedidelės vertės svetimÄ turtÄ - nukentėjusiajam R.

K. priklausantį 100 eurų vertės laikrodį "Casio", tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarkÄ . BÅ«tent Å¡ie kaltinamųjų D. M. ir L. K. įžūlÅ«s veiksmai, pasireiÅ¡kia smÅ«gių sudavimu nukentėjusiajam R. K., sutrikdė ne tik nukentėjusiojo sveikatÄ ir sugadino turtÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kadangi baro lankytojai smÅ«gių sudavimo metu buvo Å¡oke, viena mergina iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio susiėmė už galvos, kita mergina stengėsi pasiÅ¡alinti nuo konflikto vietos, vaikinas net jÄ patraukė toliau nuo kaltinamųjų staliuko, be to, į įvykio vietÄ buvo kviesta policija bei greitoji pagalba.

Kaltinamieji D. M. ir L. K. nurodė, kad nukentėjusysis R. K. įkyriai priėjo prie jų staliuko, kvietė į laukÄ muÅ¡tis, grasino, kad tuoj juos papjaus peiliu, tampė D. M., vyko žodinis konfliktas, D. M. daužė į Å¡onÄ ir jį žemino, jis juto skausmÄ , juto baimę dėl sveikatos, todėl jie gynėsi. Pagal LR BK 28 str. 1 d. Asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Pagal LR BK 28 str. 2 d. Asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.).

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iÅ¡kilti ir privalo bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje.

Å ios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris bÅ«tinas sÄ lygas:

a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų Å¡ių sÄ lygų buvimas nesudaro bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ . Nagrinėjamu atveju kaltinamųjų parodymų apie tai, kad konfliktas buvo inicijuotas nukentėjusiojo, dėl ko jie turėjo pagrindÄ gintis, byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

IÅ¡ teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad vyko žodinis pokalbis tarp nukentėjusiojo R. K. ir kaltinamojo D. M., kuris truko nuo 23.54.09 val. iki 23.57.06 val. Per šį laikotarpį nukentėjusysis R. K. gestikuliuoja rankomis, kairėje rankoje laiko telefonÄ , stovi pasilenkęs į kaltinamÄ jį D. M.. Nukentėjusiojo R. K. rankos nuleistos, nėra matyti jokių smÅ«gių kaltinamojo D. M. atžvilgiu, kadangi nukentėjusysis R. K. dėvi baltos spalvos megztinį, todėl rankų judesiai į D.

M. kairį Å¡onÄ matytųsi per rankų tarpus, tačiau tokių judesių vaizdo kamera nefiksuoja. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia kaltinamųjų D. M. ir L. K. parodymus, kad nukentėjusysis R. K. baksnojo į Å¡onÄ kaltinamajam D. M., dėl ko jis juto fizinį skausmÄ , be to, vaizdo kamera nefiksuoja jokio tampymo apie kurį kaltinamasis D. M. parodė. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis R. K. yra stipriai neblaivus, kadangi bendraudamas su kaltinamuoju D. M. svyruoja į Å¡onus, kÄ patvirtina ir alkotesterio parodymai Å iaulių ligoninėje.

Kaltinamasis D. M. ir L. K. nurodė, kad jie buvo išsigandę, tačiau vaizdo įraše matyti, kad 23.55.05 val. kaltinamasis D. M. šypsosi klausydamas nukentėjusiojo R. K. kalbų. Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms matyti, kad kaltinamųjų D. M. ir L. K. nurodytos aplinkybės dėl būtinosios ginties yra paneigtos, nes nukentėjusysis R. K. nesudavė jokių smūgių kaltinamajam D. M., o tik su juo šnekėjosi, iš kūno judesių matyti, kad nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus, rankas laikė nuleidęs, o ne iškėlęs kovinėje pozicijoje, t.y. nukentėjusiojo R.

K. veiksmuose pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo D. M. ar L. K. sveikatÄ ar gyvybę nebuvo, nuo ko kaltinamieji D. M. ir L. K. turėjo gintis. Be to, teismas taip pat atsižvelgia ir į konflikto aplinkybes – įvykio metu buvo žodinis pokalbis, nukentėjusysis buvo vidutinio girtumo laipsnio (2,36 promilės girtumas), kaltinamasis D. M. nurodė, kad buvo nedaug iÅ¡gėręs, o kaltinamasis L. K. buvo blaivus, nes vairavo automobilį, todėl kaltinamieji turėjo įvertinti neblaivaus asmens neadekvatų elgesį bendraujant, jei ir buvo naudojami necenzÅ«riniai žodžiai kaltinamųjų atžvilgiu, turėjo juos ignoruoti, kadangi jokio pavojingo, realaus ar akivaizdaus pavojaus tuo metu nebuvo, o ne spręsti konfliktÄ suduodant 20 smÅ«gių nukentėjusiajam R.

K., ko pasėkoje buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, todėl esant Å¡ioms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji D. M. ir L. K. jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami tiesiogine tyčia, t.y. darydami nusikalstamÄ veikÄ asmenys suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. Kaltinamųjų D. M. ir L. K. tyčiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, pagal atsiradusius padarinius, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Be to, iÅ¡ aukščiau nustatytų aplinkybių kaltinamųjų D. M. ir L. K. veiksmuose nėra nustatytos bÅ«tinosios ginties sÄ lygos kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės. Bausmių skyrimas, civiliniai ieÅ¡kiniai, kiti klausimai Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų kaltės formÄ ir laipsnį, asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis iÅ¡ dalies atlygino nukentėjusiajam R. K. padarytÄ Å¾alÄ . Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Kaltinamasis D. M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis D. M. nusikalto bÅ«damas neteistas, nes teistumas iÅ¡nykęs, tačiau 2016 m. rugsėjo 27 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį BK 40 straipsnio pagrindu (1 t. b. l. 109, 110-135, 4 t., b.l. 51-52), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka, tačiau Å¡iuo metu yra baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 107-108, 4 t., b.l. 58-65), dirbantis (1 t. b. l. 136, 4 t., b.l. 70). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .

Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumas, tačiau ne didesnis nei sankcijos vidurkis. D. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (2 t. b. l. 6-7). Kita ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, panaikinta prokuroro nutarimu (2t., b.l. 31-32) Kaltinamasis L. K. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta.

Kaltinamasis L. K. nusikalto bÅ«damas teistas, lygtinio paleidimo metu, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , (1 t. b. l. 145-147, 149-177, 4 t., b.l. 53-57 ), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 143-144, 4 t., b.l. 66-69), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, Å¡iuo metu nedirba, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (1 t. 179 b. l., 3 t., b.l. 166-180, 4 t., b.l. 71). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijose nustatytas šios bausmės rūšies minimumas, bet mažesnis nei sankcijos vidurkis, kadangi yra nustatyta viena atsakomybė lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti aplinkybė, be to, asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 2011-11-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kadangi 2011-11-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra didesnė nei šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju BK 64 straipsnio taikymui neturi teisinės reikÅ¡mės ta faktinė aplinkybė, jog nuosprendžio priėmimo metu, L. K. jau yra iÅ¡registruotas iÅ¡ probacijos registro, kaip asmuo, atlikęs 2011-11-15 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, tai yra suėjus lygtinio paleidimo, taikyto KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, terminui. Laikas nuo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laikÄ neįskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014, 2018 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-615-810/2018). L. K. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (2 t. b. l. 26-27). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiojo, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, lygtinio paleidimo metu, todėl teismas mano, jog kaltinamasis negali taisytis bÅ«damas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl teismas nenustatė BK 75 straipsnyje numatytų paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Taip pat proceso dalyvis turi teisę prašyti išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kalto asmens (BPK 104 straipsnis). Nukentėjusysis R. K. tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 114-115).

Nurodė, kad nusikaltimų padarymo metu buvo sugadintas jo laikrodis CASIO, 100 Eur vertės. Taip pat pažymėjo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kÅ«no sužalojimai trukdė darbui. 500 Eur neturtinės žalos jam yra jau atlyginta iÅ¡ L. K., dėl kitų 500 Eur atlyginimo sudarė susitarimÄ . IÅ¡ žalos atlyginimo raÅ¡telio matyti, kad L. K. iki 2017 m. balandžio 3 d. įsipareigojo atlyginti likusiÄ 600 Eur turtinę ir neturtinę žalÄ (2 t. b. l. 116).

Iki Å¡ios dienos kaltinimasis L. K. nėra daugiau atlyginęs žalos pagal 2017-04-03 susitarimÄ . 2017 m. gegužės 31 d. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad neturtinę žalÄ didina 6000 Eur suma (viso 7000 Eur) ir praÅ¡o atlyginti dar 34,99 Eur turtinės žalos (įsigyjant medikamentus ir Å¡virkÅ¡tus) (2 t. b. l. 163-185). Nurodo, kad 100 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės jau atlygino L. K., liko neatlyginta neturtinė žala 6600 Eur sumai bei turtinė žala 34,99 eur sumai.

Pažymėjo, kad nukentėjusysis iki Å¡iol gydosi po patirto sumuÅ¡imo atsiradusias pasekmes. Po sužalojimo mėnesį praleido gydydamasis namuose, negalėjo dirbti, jo iÅ¡vaizda buvo pasibaisėtina, slėpdamas nuskustus plaukus bei aiÅ¡kiai matomus randus, neiÅ¡vengė paÅ¡aipų ir provokuojančių klausimų, kurie žemino jo orumÄ . Taip pat negalėjo lankyti sporto klubo, negalėjo dalyvauti renginiuose, susibÅ«rimuose. IlgÄ laikÄ gydydamas neturėjo galimybės uždirbti Å¡eimai pinigų. 2017 m. liepos 20 d. pateikė dar vienÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (pradinio ieÅ¡kinio – 2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 t. b. l. 193-195).

Nukentėjusiojo R. K. patirta 34,99 Eur turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, kadangi vaistai buvo išrašyti gydytojų siekiant pašalinti negalavimus po padarytos nusikalstamos veikos, todėl 34,99 Eur turtinė žala solidariai priteistina iš kaltinamųjų D. M. ir L. K. nukentėjusiojo R. K. naudai. LR CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Kaltinamieji D. M. ir L. K. tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė R. K. sveikatÄ . Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje ir teisme nurodė, jog neturtinę žalÄ sÄ lygojo jo iÅ¡gyvenimai kaip jis atrodė po padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu (fotonuotraukose matyti iÅ¡skutinėti plaukai bei susiÅ«tos žaizdos, 2 t., b.l. 152-153), jis vartojo vaistus, lankėsi pas gydytojus (2 t., 169-184), 2 mėnesius jis vaikščiojo namuose su kepure, nes Å¡eimoje auga mažametis vaikas, dėl sužalojimų negalėjo važiuoti pas klientus, nes jis užsiėmė plastikinių langų prekybÄ , todėl tÄ laikÄ negavo jokių pajamų, o jis tuo metu buvo vienintelis Å¡eimoje dirbantis asmuo, po įvykio jį nuolat pykino, 3 mėnesius negalėjo eiti į sporto klubÄ dėl galvos skausmų , temperatÅ«ros svyravimų, nuolatinio pykinimo (iÅ¡ 2017-03-21 pažymos matyti, kad L.

P. įmonė pažymi, kad R. K. nuo 2015-06-01 nuolatos sportavo įmonės sporto klube ,, (duomenys neskelbtini)“, o nuo 2016-09-06 iki 2016-11-20 sporto klubo nelankė, nors abonentÄ buvo įgijęs, 2 t., b.l. 185). Jam akivaizdžių nosies deformacijų padaryta nebuvo, tačiau viena nosies pusė yra užkimÅ¡ta, gydytoja pasakė, kad reikia atstatyti nosies pertvarÄ . Be to jis jaučia diskomfortÄ vaikÅ¡tant į teismÄ . IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmÄ , patyrė emocinį sukrėtimÄ , skaudžiai paveikusį jo asmeninį gyvenimÄ , buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiajam atsižvelgia į padaryto sužalojimo pobÅ«dį, nukentėjusiajam kilusius nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , į suduotų smÅ«gių skaičių – 13 smÅ«gių tuščiu bokalu, bei 7 smÅ«giai kumščiais buvo suduota į galvos sritį. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į paties nukentėjusiojo R. K. veiksmus, t.y. asmuo bÅ«damas neblaivus pats priėjo prie kaltinamųjų staliuko ir aktyviai bendravo su kaltinamuoju D. M., kas sÄ lygojo neteisėtus kaltinamųjų D.

M. ir L. K. veiksmus. Todėl, vadovaujantis teismų praktikÄ bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingos nukentėjusiojo ir kaltinamųjų skirtingų interesų pusiausvyros principais, teismas nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį mažina iki 1500 Eur sumos. (2018 m. spalio 2 d. Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-316/2018, 2018 m. gegužės 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018). Kadangi kaltinamasis L.

K. atlygino 400 Eur neturtinės žalos, todėl likusi 1100 Eur suma solidariai priteistina iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir L. K. nukentėjusiojo R. K. naudai. 2017 m. liepos 20 d. Nukentėjusysis pateikė dar vienÄ patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (pradinio ieÅ¡kinio – 2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (2 t. b. l. 193-195). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Taigi, iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų matyti, kad BPK numato galimybę dėl nusikalstamos veikos žalos patyrusiam asmeniui reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltininko ar už jo veikÄ materialiai atsakingo asmens(-nų), tačiau nėra numatyta galimybės reikalauti 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, tačiau, kaip Å¡i norma yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir kaltinamųjų D. M. ir L. K. atžvilgiu Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes kaltinamųjų civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra ne sutartinė, o deliktinė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ir į tai, jog deliktinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos nenumato prievolės atlyginti nukentėjusiosios reikalaujamų palÅ«kanų, todėl civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (pradinio ieÅ¡kinio – 2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmestinas. (2018 m. vasario 28 d. Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-167/2018) Civilinis ieÅ¡kovas Å iaulių teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 92,44 Eur civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiajam R.

K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, priteisiant iš D. M. ir L. K. solidariai (2 t. b. l. 77-78). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Žala nukentėjusiojo R. K. sveikatai buvo padaryta D. M. ir L. K. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 92,44 Eur, priteistina solidariai iš kaltinamųjų D. M. ir L. K.. Nukentėjusiojo R.

K. advokatė Silva BalčiÅ«nienė pateikė 2017-03-08 pinigų priėmimo kvitÄ LAT Nr. 815915, ir 2017-03-08 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 22 iÅ¡ kurių matyti, kad R. K. už atstovavimÄ teisme, ieÅ¡kinio rengimÄ , konsultacijas 2017 m. kovo 8 d. sumokėjo 650 Eur (2 t. b. l. 149-150), taip pat pateikė 2017-07-20 kvitÄ LAT Nr. 815938 300 Eur sumai ir 2017-07-17 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 56, iÅ¡ kurių matyti, kad R. K. už atstovavimÄ teisme, konsultacijas 2017 m. liepos 20 d. sumokėjo 300 Eur (2 t. b. l. 196-197), taip pat pateikė 2018-06-22 kvitÄ LAT Nr. 868628 700 Eur sumai ir 2018-06-22 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 43, iÅ¡ kurių matyti, kad R.

K. už atstovavimÄ teisme sumokėjo 700 Eur (3 t. b. l. 192-193) ir praÅ¡o jas priteisti iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir L. K.. Å ias iÅ¡laidas nukentėjusysis R. K. patyrė dėl kaltinamųjų D. M. ir L. K. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo R. K. interesams atstovavo gynėja advokatė, kuri ruošė procesinius dokumentus – ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, teikė teisines konsultacijas, atstovavo teisminiame bylos nagrinėjime, dalyvavo teismo posėdžiuose atstovaudama nukentėjusiojo interesams, todėl Å¡ios nukentėjusiojo R.

K. patirtos iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl jos priteistinos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir L. K. nukentėjusiojo R. K. naudai. Kaltinamajam L. K. 2017 m. sausio 12 d. teismo nutartimi buvo paskirtas gynėjas advokatas E. J.. Byloje gauta 2017-01-23 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų L. K., kurios sudaro 162,12 Eur priteisimo (2 t. b. l. 93-95). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. turtÄ ir lėšas, be to, Å¡ioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteistinos. Pagal LR BPK 103 str. 1 d. 1 p. proceso iÅ¡laidas sudaro liudytojams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidoms padengti. 2017-10-18 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi liudytojui D.

B. iÅ¡mokėta 42,54 Eur suma, kuriÄ jis patyrė atvykdama iÅ¡ Klaipėdos į Å iaulius (3 t., b.l. 61). Å ios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos solidariai iÅ¡ kaltinamųjų D. M. ir L. K. valstybės naudai. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu, saugomos prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje;

2. Laikrodis „Casio“, grÄ Å¾intas pagal pakvitavimÄ R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai jo nuosavybei (1 t. b. l. 75). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a : L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 2011-11-15 Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę L. K. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. L. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 pakeitimo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) ir paskirti 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudÄ , įpareigojant baudÄ sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ 92,44 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ D. M. ir L. K. solidariai priteisti 92,44 Eur (devyniasdeÅ¡imt du eurus 44 euro centus) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Nukentėjusiojo R. K. 34,99 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai ir nukentėjusio naudai priteisti 34,99 Eur (trisdeÅ¡imt keturis euris 99 centus) turtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ D.

M. ir L. K.. Nukentėjusiojo R. K. 6600 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusio naudai priteisti 1100 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų) neturtinės žalos atlyginimo solidariai iÅ¡ D. M. ir L. K.. Nukentėjusiojo R. K. civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (pradinio ieÅ¡kinio – 2017 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmesti.

Pripažinti R. K. 1650 Eur atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti solidariai iÅ¡ L. K. ir D. M. 1650 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) sumÄ R. K. naudai. Priteisti solidariai iÅ¡ D. M. ir L. K. 42,54 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų 54 centų) proceso iÅ¡laidas valstybės naudai. Proceso iÅ¡laidų už L. K. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ dėl advokato dalyvavimo byloje iÅ¡ L. K. nepriteisti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Dvi kompaktines plokšteles su vaizdo įrašu, saugomas prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

2. Laikrodį „Casio“, grÄ Å¾intÄ pagal pakvitavimÄ R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jo nuosavybei. Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Martynas Galvičius