b60df26c-294e-442b-a030-d195141cec77 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-209-223/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07838-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1;2.1.2.7 (S)                                               PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                             2017 m. vasario 3 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L.

S.,atsakovams J. R., Ž. R.,atsakovo J. R. atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. R. ieÅ¡kinį atsakovams J. R., Ž. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir n u s t a t ė:           IeÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaiko pilnai ir praÅ¡o pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį Nr.2315, sudarytÄ tarp atsakovų Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ Å½. R. padovanojo J. R. žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), turintį 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastatÄ UN (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).             IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant iÅ¡vengti atsakovo Ž. R. kreditinės prievolės ieÅ¡kovės atžvilgiu- iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Atsakovas Ž. R. pripažino, kad sutarties sudarymo dienai jo įsiskolinimas ieškovei buvo 5720 Eur, o dabar- 7500 Eur. Atsakovui Ž. R. buvo žinoma, kad ieškovė kreipsis į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes ieškovė jam prieš tai skambino ir informavo apie savo ketinimus. Tai sužinoję atsakovai piktavališkai susitarę, sudarė ginčo sandorį. Atsakovai savo atsikirtimų neįrodė, todėl jų paaiškinimus reikitų vertinti kritiškai. Abu atsakovai žinojo, kad Ž.

R. yra skolingas ieÅ¡kovei ir turėjo suprasti, kad Ž. R. turto perleidimas J. R. pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Jau santuokos nutraukimo metu Ž. R. pasirašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje pripažino esÄ s skolingas vaikų iÅ¡laikymÄ .             Atsakovas Ž. R. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ginčo sodo žemės sklypo su statiniais niekada netvarkė, juo visada rÅ«pinosi tėvas J. R., kuris buvo ir yra tikrasis sodo savininkas. 2016 metų rugpjūčio mėnesį abu su J.

R. nusprendė, kad reikia sudaryti sodo žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartį. Jis žinojo, kad tuo laiku buvo skolingas ieÅ¡kovei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 5720 Eur , dabar įsiskolinima sudaro apie 7500 Eur. Ä®siskolinimÄ Å¾ada padengti mokant po 600 Eur kas mėnesį, nes ruoÅ¡iasi įsidarbinti. PrieÅ¡ tai ilgÄ laikÄ dėl įvairių priežasčių nedirbo. Jokio kito turto neturi.             Atsakovas J. R. ir jo atstovas su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.           Atsakovas J.

R. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 10 metų nusipirko sodo žemės sklypÄ , kurį visÄ laikÄ tvarkė ir prižiÅ«rėjo, tai jo pragyvenimo Å¡altinis. Dėl konfliktų su sugyventine nusprendė sodÄ padovanti sÅ«nui Ž. R. ir tai padarė, tačiau su sÅ«numi buvo susitarę, kad dovanotÄ turtÄ sÅ«nus grÄ Å¾ins atgal. Su Ž. R. susitarė, kad sodas bus grÄ Å¾intas, t.y. sudaryta dovanojimo sutartis, nes santykiai su sugyventine pagerėjo. 2016 metų rugpjūčio mėnesį buvo sudaryta ginčo dovanojimo sutartis.

Tuo metu jis žinojo, kad sÅ«nus yra skolingas iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Jo pensija yra 360 Eur, bet sodas jam yra svarbus pragyvenimo Å¡altinis. SÅ«nus niekada sodu nesidomėjo, jo netvarkė ir jame negyveno.           Atsakovo J. R. atstovas nurodė, kad atsakovas J. R. ginčo sodo sklypÄ su statiniais savo sÅ«nui Ž. R. padovanojo dėl pablogėjusių santykių su sugyventine, bet buvo susitarta, kad sÅ«nus sodÄ Â atidovanos atgal. Ž. R. sodo savininku niekada faktiÅ¡kai nebuvo.

J. R. yra sÄ Å¾iningas turto valdytojas ir savininkas, o J. R. nesÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje nėra įrodytas.           IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai.           Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta Dovanojimo sutartis ( b.l. 7-11) tarp dovanotojo Ž. R. iÅ¡ vienos pusės ir apdovanotojo J. R., pagal kuriÄ Â dovanotojas apdovanotojam   neatlygintinai perleido nekilnojamÄ turtÄ - sodo žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), turintį 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastatÄ UN (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendros 2586 Eur vertės. IÅ¡ 2005 m. gruodžio 16 d.

Dovanojimo sutarties ( b.l. 58-59) matyti, kad J. R. Ž. R. padovanojo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ be jokių suvaržymų. IÅ¡ antstolės 2016-09-16 Pažymos apie vykdymo eigÄ ( b.l. 6) matyti, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas 2016-08-31 sudarė 5720 Eur. IÅ¡ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimo ( b.l. 12-13) matyti, kad santuoka tarp I. R. ir Ž. R. buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ , be kitų salygų, Ž.

R. įsipareigojo mokėti iÅ¡laikymÄ vaikams viso 440 Eur kas mėnesį nuo 2015-08-01. IÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o ( b.l. 14-15) matyti, kad žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2016-08-23 Dovanojimo sutartį priklauso J. R.. IÅ¡ Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o ( b.l.

16) matyti, kad Ž. R. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).            Kaip matyti, ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje siekia nuginčyti atsakovų sudarytÄ dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu taikyti restitucijÄ , sugrÄ Å¾inant skolininkui turtÄ , kurį jis nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims, ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ .

Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti . Be to, yra akcentuojama, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.        Taigi, analizuotinos jau minėtos actio Pauliana taikymo sÄ lygas nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

Pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Å ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo ir turi reikalavimo teisę į iÅ¡laikymo vaikams, kurį privalėjo ir privalo teikti atsakovas Ž. R., įsiskolinimÄ . Šį reikalavimÄ Ä¯rodo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimas, antstolės 2016-09-16 pažyma apie vykdymo eigÄ . Å ios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas Ž. R., kuris pilnai pripažįsta įsiskolinimÄ ir žada jį padengti.

Antroji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikÅ¡ti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas ( skolininkas) Ž. R. jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto apart ginčo sandorio pagrindu perleistÄ turtÄ , neturėjo ir neturi, bylos nagrinėjimo dienai ir sandorio sudarymo dienai Ž. R. nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Å iÄ aplinkybę jis pats pripažino ir tai laikytina visiÅ¡kai įrodyta ( CPK 178-179, 187 straipsniai). Taigi, atsakovas Ž. R., perleisdamas vienintelį turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas suprato ( ar turėjo suprasti), kad jo mokumas žymiai sumažėja ir nebeliks jokio turto vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Tai, kad atsakovas po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo tapo visiÅ¡kai nemokus, įrodo ir paties Ž. R. nurodyta aplinkybė, kad skola vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡augo nuo 5720 Eur iki 7500 Eur, jis ir toliau nedirba ir jokių pajamų neturi, taigi sandorio sudarymo metu nebeliko realios galimybės skolininkui Ž. R. atsiskaityti su kreditoriumi I. R. ir įvykdyti prievolę. Trečioji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra ta, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Byloje nenustatyta jokių svarbių aplinkybių, kurių verčiamas Ž.

R. bÅ«tinai privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. Nors atsakovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad sodo žemės sklypas su sodo pastatu visada buvo J. R. nuosavybė ir Ž. R. buvo įsipareigojęs šį turtÄ â€œatidovanoti” J. R., byloje esanti 2005-12-16 Dovanojimo sutartis aiÅ¡kiai nurodo, kad turtas yra padovanotas be jokių apribojimų. Taigi, atsakovų paaiÅ¡kinimai Å¡ioje dalyje laikytini nelogiÅ¡kais, nenuosekliais, prieÅ¡taraujančiais byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams ir sveikai logikai.

Tiek J. R., tiek Ž. R., sudarydami 2005-12-16 Dovanojimo sutartį suprato jos sudarymo pasekmes ir to siekė, t.y. J. R. siekė iÅ¡vengti ( jo teigimu) problemų sugyventine ir turtÄ perleido Ž. R.. Be to, jei atsakovai nekeltų sau klausimo dėl nuosavybės teisės ( kam priklauso ginčo turtas) ir nesuprastų nuosavybės teisės esmės, tai nereiktų sudaryti ir ginčo dovanojimo sutarties. Ketvirtoji sÄ lyga- skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises ir Penktoji sÄ lyga- kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį buvo nesÄ Å¾iningas , yra susijusios, todėl jų egzistavimas aptartinas viename faktinių aplinkybių kontekste.Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus.

„Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Atsakovas Ž. R. , sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį, buvo aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningas, nes žinojo apie savo įsiskolinimÄ I.

R. ir žinojo, kad jokio kito turto bei pajamų neturi. Be to, ieškovės atstovo teigimu, ieškovė jam iki iš anksto paskambino ir informavo, kad kreipsis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Iš antstolės pažymos ( b.l.

6) matyti, kad 2016-08-23 skolininkui Ž. R. buvo iÅ¡siųstas patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimÄ . Visa tai rodo, kad atsakovas Ž. R. buvo informuotas apie priverstinio vykdymo procesÄ ir negalėjo nesuprasti dovanojimo sandorio sudarymo pasekmių iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui. Vertinant atsakovo J. R. nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ .

Teismo posėdžio metu atsakovas J. R. patvirtino, kad iki sudarant ginčo dovanojimo sandorį žinojo , jog jo sÅ«nus Ž. R. yra skolingas I. R. iÅ¡laikymÄ vaikams, todėl darytina iÅ¡vada, kad J. R. žinojo, kad Ž. R. turi bent jau vienÄ kreditorių. Kaip artimas žmogus ( tėvas) J. R. negalėjo nežinoti, kad Ž. R. kito turto ir pajamų, iÅ¡ kurių galėtų dengti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , neturėjo. Taigi , darytina iÅ¡vada, kad abu atsakovai, tiek J. R., tiek Ž. R., sudarydami ginčo dovanojimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningi.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad ginčo sandoris savo esme yra neatlygintinas sandoris, todėl sutinkamai su CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens ( Å¡ioje byloje –atsakovo J. R.) sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.Taigi, dėl iÅ¡vardintų aplinkybių byloje yra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos, ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas todėl tenkintinas pilnai .Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ( CPK 150 straipsnio 3 dalis.) IeÅ¡kinį tenkinus pilnai iÅ¡ atsakovų Ž.

R. ir J. R. subsidiariai priteistinos ieÅ¡kovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios įrodytos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovo Ž. R., nes J. R. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei atleistas ( CPK 88, 93 , 96 ,98 straipsniai).Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:              IeÅ¡kinį tenkinti pilnai. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2016 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį Nr.2315, sudarytÄ tarp atsakovų Ž.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ Å½. R. padovanojo J. R. žemės sklypÄ UN (duomenys neskelbtini), turintį 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastatÄ UN (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). LaikinÄ sias apsaugos priemones - J. R., a .k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio turto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 0,0500 ha bendro ploto bei sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ ,- pritaikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 metų spalio 24 d. nutartimi, palikti galioti iki Å¡io teismo sprendimo įvykdymo, antstolis įvykdęs teismo sprendimÄ , praneÅ¡a atitinkamo vieÅ¡o registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡ioje byloje pabaigÄ .Priteisti iš Ž.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 29 Eur žyminio mokesčio ir po 253,05 Eur kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės I. R., a.k(duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.             Teisėja                                                                             Birutė Mėlinauskienė