b60d9d26-8981-4254-89e3-2aae2cb4e777 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                                       Civilinė

byla Nr. 2S-45-275/10

Teisėja

Regina Eltermanienė                                           Procesinio

sprendimo kategorija 34.5.; 128.20.;

122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. sausio 20 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė, kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė ir Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens H. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. G. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto palikimui priimti termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono 3-asis notarų biuras, Vilniaus apskrities VMI, H. M.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas

M. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė pripažinti, kad jis terminÄ palikimui, atsiradusiam po jo močiutės J.

M. 2008-08-08 mirties praleido dėl svarbios priežasties ir terminÄ pratęsti. Nurodė, kad močiutė testamentu paliko savo turtÄ (pusę gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjui bei jo seseriai H. M. Su palikimu susiję dokumentai buvo pas seserį. PareiÅ¡kėjui nuėjus pas notarÄ , pastarasis informavo, kad pareiÅ¡kėjas neturįs teisę į palikimÄ patvirtinančių dokumentų. Po kelių dienų pakartotinai kreipiantis į notarÄ pastarasis pareiÅ¡kė, kad jau praleistas terminas palikimui priimti bei paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas kreiptųsi į teismÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sesuo atsisakė duoti sutikimÄ dėl palikimo priėmimo, nes nori pati užvaldyti visÄ močiutės turtÄ . Mano, kad terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo mirties liudijimo, kuris buvo pas seserį bei pasitikėjo tuo, kad sesuo kaip žadėjusi sutvarkys paveldėjimo reikalus, be to nebuvo teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, negalėjo dėl lėšų trÅ«kumo samdytis advokato.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas

2009-08-18 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino. Pratęsė pareiÅ¡kėjui M. G. praleistÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties 2008-08-08,

priimti. Teismas terminÄ pratęsė trijų mėnesių laikotarpiui nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad 2008-08-08 mirė J. M., kuri 2001-11-21 testamentu savo turtÄ paliko H. M. ir M. G., kurie yra paveldėtojai pagal testamentÄ (CK

5.5 str. 1 d. 2 p.). J. M. mirties metu galiojęs CK 5.50 str. nustatė trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kėjas laiku nepadavė notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ . Teismas posėdžio metu teismas nustatė, kad mirties liudijimas buvo pas pareiÅ¡kėjo seserį H. M.,

o ne pas pareiÅ¡kėjÄ , tačiau testamentu J. M. iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ palikti savo turtÄ tiek pareiÅ¡kėjui,

tiek suinteresuotam asmeniui H. M. PareiÅ¡kėjas į notarÄ kreipėsi laiku, tačiau neturėjo mirties liudijimo, todėl antrÄ kartÄ kreipėsi pavėlavęs vos kelias dienas. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes pripažino svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis ir sprendė, jog tai sudaro pagrindÄ pratęsti praleistÄ terminÄ (CK 5.57 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo H.

M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-18 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės

- pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog mirties liudijimo buvimas pas suinteresuotÄ asmenį buvo kliÅ«tis kreiptis į notarÄ , nes Å¡io dokumento kopijÄ (pakartotinį mirties liudijimÄ ) galima gauti civilinės metrikacijos įstaigoje pateikus praÅ¡ymÄ ir asmens dokumentus. Pakartotinis mirties liudijimas iÅ¡duodamas mirusiųjų įstatyminiams ir testamentiniams įpėdiniams. Be to, net ir neturėdamas mirties liudijimo, pareiÅ¡kėjas galėjo netrukdomas ir laiku, t.y. iki pat 2008-11-08, kreiptis į palikėjos gyvenamosios vietos notarÄ ir priimti palikimÄ . Pavedėjimo byla jau buvo užvesta ir joje buvo palikėjos mirties liudijimo nuoraÅ¡as, patvirtintas notaro. PareiÅ¡kėjo neveikimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip aplaidumas ir neturėtų bÅ«ti pagrindas pratęsti palikimo priėmimo terminÄ . Aplinkybė, jog testamentu J. M. iÅ¡reiÅ¡kė

savo valiÄ palikti savo turtÄ tiek pareiÅ¡kėjui, tiek suinteresuotam asmeniui H. M., pareiÅ¡kėjui buvo žinoma nuo

pat palikimo atsiradimo momento, t.y. nuo 2008-08-08. Testamento buvimas pats savaime niekaip nėra susijęs su termino palikimui priimti pratęsimu ir nelemia termino praleidimo priežasties svarbumo. PareiÅ¡kėjas termino palikimui priimti atžvilgiu nesielgė sÄ Å¾iningai - per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo pareiÅ¡kėjas palikimo nepriėmė be svarbios priežasties, dėl savo neveikimo, aplaidumo ir nerÅ«pestingumo. Objektyvių kliūčių jam pačiam ar per savo atstovÄ tai padaryti nebuvo.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios iÅ¡reiÅ¡kė norÄ jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę pats ar per įgaliotÄ atstovÄ atlikti veiksmus, bÅ«tinus pagal testamentÄ atsiradusiam palikimui priimti. Neįgyvendinus subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia.

Teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas. Pirmosios instancijos teismas svarbia termino palikimui priimti pratęsimo priežastimi nurodė tai, jog pareiÅ¡kėjas į notarÄ kreipėsi laiku, tačiau neturėjo mirties liudijimo, todėl antrÄ kartÄ kreipėsi pavėlavęs vos kelias dienas. Å i aplinkybė prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas, į notarÄ laiku nesikreipta. Nepraleidus termino palikimui priimti netektų prasmės kreipimasis į teismÄ pareiÅ¡kimu pratęsti jį.

PareiÅ¡kėjas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau įrodymų, kad laiku kreipėsi į notarÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė ir tokių įrodymų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog artimo žmogaus netekimas, pastovių pajamų nebuvimas, aktyvi darbo paieÅ¡ka, Å¡eimyniniai rÅ«pesčiai, pasitikėjimas sese, teisinio iÅ¡silavinimo nebuvimas, negalėjimas pasisamdyti kvalifikuotÄ teisininkÄ dėl lėšų trÅ«kumo lėmė, jog palikimas laiku nebuvo priimtas.

Nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėjas neva negalėjo laiku iÅ¡reikÅ¡ti savo valios pagal testamentÄ priimti palikimÄ , nelaikytinos svarbiomis. PareiÅ¡kėjas byloje savo interesus gynė per atstovÄ , todėl lėšų trÅ«kumas, teisinio iÅ¡silavinimo nebuvimas ar kitos aplinkybės, nebuvo kliÅ«tis jam laiku paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui palikimui priimti, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų to siekęs ir norėjęs.

PareiÅ¡kėjas M. G. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto 1-ojo

apylinkės teismo 2009-08-18 nutartį ir apeliantės H. M. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad mirusiojo

asmens mirties liudijimo buvimas pas apeliantę yra svarbi priežastis sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo dėl to, kad Å¡is faktas parodo, jog apeliantė, turėdama mirties liudijimÄ ir pažadėjusi sutvarkyti visus formalumus bei informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie vizito pas notarÄ dienÄ , piktnaudžiavo pareiÅ¡kėjo pasitikėjimu, t.y. pati viena nunešė dokumentus pas notarÄ , nepaisydama savo pažado pareiÅ¡kėjui nueiti pas notarÄ kartu. Jeigu apeliantė bÅ«tų įvykdžiusi savo pažadÄ ir informavusi pareiÅ¡kėjÄ apie vizito pas notarÄ dienÄ , pareiÅ¡kėjas jau bÅ«tų turėjęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , t.y. termino praleidimas buvo sÄ lygotas pareiÅ¡kėjo sesers - apeliantės - piktnaudžiavimu pareiÅ¡kėjo pasitikėjimu. Kaip paaiÅ¡kinama CK 5.57 str. komentare, svarbiomis aplinkybėmis dėl kurių galima pratęsti palikimui priimti skirtÄ terminÄ be kitÄ ko gali bÅ«ti įpėdinio tėvų, globėjų ar rÅ«pintojų piktnaudžiavimas savo teisėmis. Apeliantė klaidingai aiÅ¡kina įstatymÄ , teigdama, jog CK 5.50 str. 1 d. ir 3 d. nustatytas trijų mėnesių terminas yra sankcija, t.y. Å¡iam terminui suėjus, asmuo netenka teisės į palikimÄ . Remiantis CK 1.117 str. 6 d., civilinė teisė ar pareiga iÅ¡nyksta pasibaigus naikinamajam terminui, o, kaip pažymima teismų praktikoje, CK

5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis (VAT 2008-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-315-52/2008). Tokiu bÅ«du, praleidus terminÄ palikimui priimti, pareiÅ¡kėjo teisė į palikimÄ nedingsta, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, kurios logika remiantis, termino pratęsimo institutas neturi reikÅ¡mės, nes teisė jau dingusi. PareiÅ¡kėjo statusÄ Å¡ioje situacija apibÅ«dina artimas ryÅ¡is su mirusiuoju asmeniu, kuris nusprendė palikti dalį savo turto bÅ«tent pareiÅ¡kėjui. Akivaizdu, kad patenkinus apeliantės atskirÄ jį skundÄ , bÅ«tų ignoruojama mirusiojo asmens valiÄ . Å iuo atveju, kiekvieno iÅ¡ įpėdinių apibÅ«dinimas kaip gero ar blogo vaikaičio priklauso ne nuo jų pačių nuomonės apie vienas kitÄ , o nuo jų močiutės nuomonės, kurios atžvilgiu tas gerumas ar blogumas galėjo pasireikÅ¡ti. Testamentas, kuriuo turtas paliekamas tiek apeliantei, tiek pareiÅ¡kėjui lygiomis dalimis, reiÅ¡kia, kad jie abu mirusiajai buvo vienodai brangÅ«s, vienodai mylimi ir vienodai geri. PareiÅ¡kimu, kuriuo buvo kreiptasi į pirmosios instancijos teismÄ , pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laiku neatvyko pas notarÄ ne tik dėl to, kad laukė sesers skambučio apie vizitÄ pas notarÄ , bet ir dėl to, kad tuo metu susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ribojo jo galimybes bÅ«ti aktyviam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas atmestinas.

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais: 1) pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistÄ terminÄ pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ terminÄ palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-08-08 mirė J. M., kuri 2001-11-21 testamentu savo turtÄ paliko H. M. ir M. G. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad

su palikimu susiję dokumentai buvo pas jo seserį, t.y. suinteresuotÄ asmenį H. M. Ji buvo pažadėjusi sutvarkyti paveldėjimo dokumentus ir

apie tai informuoti pareiÅ¡kėjÄ , tačiau pati viena nunešė dokumentus pas notarÄ , nepaisydama savo pažado pareiÅ¡kėjui nueiti pas notarÄ kartu, taigi termino praleidimas buvo sÄ lygotas sesers piktnaudžiavimu pareiÅ¡kėjo pasitikėjimu. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad laiku neatvyko pas notarÄ ir dėl to, kad tuo metu susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės ribojo jo galimybes bÅ«ti aktyviam: artimo žmogaus netekimas, pastovių pajamų nebuvimas, aktyvi kito darbo paieÅ¡ka, Å¡eimyniniai rÅ«pesčiai, teisinio iÅ¡silavinimo nebuvimas, negalėjimas pasisamdyti kvalifikuotÄ teisininkÄ dėl lėšų trÅ«kumo ir kt. Apeliantė neginčijo nei vienos iÅ¡ minėtų aplinkybių. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai, o procesinį terminÄ praleido dėl savo paties aplaidumo. Trijų mėnesių terminas, per kuriuos asmenys turi kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių nesuspėjo realizuoti savo teisės per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Be to, pareiÅ¡kėjo praleistas terminas nėra nepagrįstai ilgas, todėl teisėjų kolegija vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pareiÅ¡kėjui atnaujino terminÄ palikimui priimti (CPK 78 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti

atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų

suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų

kolegija nenustatė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač

neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens H. M. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes ji turėjo įrodyti (CPK 178 str.), tačiau jokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nėra vertinamas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-18 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Dėl suinteresuoto asmens H. M. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ suinteresuoto asmens į valstybės biudžetÄ .Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš suinteresuoto asmens H.

M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetÄ 8,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                             Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                   Tatjana

Žukauskienė

                                                                                            Henrichas

Jaglinskis