b60cef41-ca5f-4cb6-957f-0ef4ea4dcc1c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1401/2011

2-55-3-03481-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: ArtÅ«ro Driuko, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus

apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo J. S. prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio

sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams S. P. , J. S. , viešajai įstaigai Valkininkų vaikų ligoninei „Pušelė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė

V. D. pareikštu ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų S. P. ir J. S. 300

000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; subsidiariai su atsakovu S.

P. iš atsakovo VšĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas

2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Atsakovas J. S. dėl minėto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundÄ .

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

           Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo J. S. prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusi primokėti 950 Lt žyminio mokesčio suma nėra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju

skundu apeliantas J. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti

jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ apeliantas grindžia tuo, jog teismas neįvertino to, kad jo pajamas sudaro tik gaunama pensija, jis bei jo sutuoktinė yra neįgalÅ«s, sutuoktinė yra suparalyžiuota, jos gyvybės palaikymui reikalingos didelės lėšos, jis prižiÅ«ri jÄ , todėl neturi galimybės dirbti, jam nuosavybės teise priklausančiam turtui yra pritaikytas areÅ¡tas.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė V. D. praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkiÄ turtinę padėtį teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys apie jo turimÄ turtÄ patvirtina, kad jo turtinė padėtis nėra bloga.

Atsiliepime

į atskirÄ jį skundÄ atsakovas VÅ¡Ä® Valkininkų vaikų ligoninė „PuÅ¡elė“ nurodo, jog

neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų panaikinta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei sutinka, kad apeliantas bÅ«tų atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Teismas, spręsdamas apelianto praÅ¡ymÄ , nutartį nepagrįstai motyvavo vien tik tuo, kad likusi sumokėti žyminio mokesčio suma nėra didelė. Teismas neįvertino visų Å¡iam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių, raÅ¡ytinių įrodymų apie apelianto turtinę padėtį.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino praÅ¡ymo atleisti atsakovÄ J. S. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigojo jį sumokėti 950 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ kaip vienÄ iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimÄ , siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir Å¡io mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str.

3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡is sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ä®statymų leidėjas atleidimÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimÄ sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje esantis antstolės Audronės Muzikevičienės 2010 m. sausio 5 d. turto apraÅ¡as (t. 1, b. l. 37-39) patvirtina, kad apeliantui nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, garažas, žemės sklypas, ½ dalis buto, esantys Valkininkų glž. st., Varėnos r., bei automobilis. Å io turto vertė byloje nenustatyta, jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. IÅ¡ byloje esančio Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos 2011 m. sausio 20 d. raÅ¡to dėl J. S. charakteristikos Nr. SR-51 (t. 1, b. l. 158) nustatyta, kad apeliantas yra pensininkas, neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis slaugo sutuoktinę, turinčiÄ visiÅ¡kÄ negaliÄ . Minėta aplinkybė taip pat nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 178). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas yra neįgalus pensininkas, prižiÅ«ri neįgaliÄ sutuoktinę, kurios priežiÅ«rai patiria dideles medicinines bei kitas iÅ¡laidas, bei dėl ko jo galimybės įsidarbinti ar gauti papildomų pajamų ženkliai mažėja, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantui likusi sumokėti 950 Lt dydžio žyminio mokesčio suma nėra didelė. Aplinkybė, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto, nepaneigia sunkios apelianto turtinės padėties, nes minėtas apeliantui priklausantis turtas Å¡iuo metu yra areÅ¡tuotas ir apelianto galimybės disponuoti Å¡iuo turtu bei gauti pajamas jį pardavus yra apribotos. Kitaip vertinant duomenis apie apelianto turtinę padėtį bÅ«tų nepagrįstai apribota jo teisė į teisminę gynybÄ (CPK 5 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantÄ primokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimÄ , netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, kuri yra naikintina, o klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės.Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.

Atleisti atsakovÄ J. S. nuo likusios 950 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimÄ .

Teisėjai                                                                                                             Artūras Driukas

                                                             Â

                                              Marytė Mitkuvienė

                                                                             Â

                              Gintaras Pečiulis

        Â