b60c54fa-b955-49b4-9e45-9fd8e7fb76c0 · Molėtų rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Adm.b. Nr. A2.6.-104-732/2012                                                                                                                             Proceso Nr.4-30-3-00057-2012-7 (S)                                                                                                                          Proc.b.kat.:

 39.2.;45.4.2.;45.4.3.;52.3. MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Molėtai    Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas MyÅ¡ko,sekretoriaujant Sigitai SaugÅ«nienei,dalyvaujant A. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Tamulynui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1969-01-14 Molėtuose, gyv. Vilniaus g. 84-9, Molėtai, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o bÅ«rio vyriausiuoju patruliu, vedusio, vidurinio iÅ¡silavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylÄ irn u s t a t ė :Molėtų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas A.

G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir nurodė, kad jis 2012-02-25 d. apie 23,41 val. kelio Vilnius-Utena 51 km vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d.   A.

G. protokole užfiksuoto pažeidimo nepripažino ir parodė, jog jis 2012-02-25 po darbo vyko į namus. Dirba Vilniaus mieste. Vyko į Molėtus. Automobilis buvo sugedęs, todėl tÄ dienÄ namo vyko vėliau. Maždaug ties 51 km, mano greitis buvo 70-80km/h neprivažiuojant BijutiÅ¡kio sankryžos pakėlė akis ir pamatė, kad iÅ¡ paskos jo važiuoja automobilis. Dar spėjo pagalvoti, kad kur tas asmuo taip lekia. Pajuto smÅ«gį į automobilio galinę dalį. Gal prarado sÄ monę. Atsipeikėjęs suprato, kad įvyko eismo įvykis.

IÅ¡lipo, pradėjo apžiÅ«rinėti ar nėra nukentėjusių žmonių. Jam bendraujant su kitais vairuotojais suprato, kad visi sveiki. BMW vairuotojas sakė važiavo 160 km/h greičiu. Nuo pirminio automobilio smÅ«gio jį iÅ¡stÅ«mė į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ . Ten dar į jį trenkėsi kitas automobilis. Greitai atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Tuo metu atrodė, kad rimtų traumų neturiu. Rimtos medikų apžiÅ«ros jis atsisakė. Pučiant į alkotesterį labai suspaudė krÅ«tinę, neiÅ¡pÅ«tė oro.

Pasakė pareigÅ«nams, kad negali iÅ¡pÅ«sti. PareigÅ«nai tai traktavo kaip vengimÄ . PraÅ¡iau jų jį vežti į MGMP, bet jie nevežė. AntrÄ kartÄ atvykus medikams, nejautė didelių sumuÅ¡imų, tik elementarius sumuÅ¡imus. Buvo Å¡oke, stresinės bÅ«senos. PareigÅ«no prašė, kad jį nuvežtų į GMP, pridavė kraujÄ , turi kvitÄ . Kai pradėjo atsipeikėti pamatė kokia maÅ¡ina, didelis Å¡okas buvo, džiaugiasi, kad liko gyvas. Medikai apžiÅ«rėjo, klausė ar nereikia siÅ«ti.

Ranka buvo nubrozdinta, galvoje Å¡ukės. KitÄ dienÄ pasijuto prastai, nuvyko pas medikus, buvo lūžusi ranka.    Apklaustas pareigÅ«nas D. G. parodė, kad buvo įvykio vietoje. Atvažiavo vėliau. Dirbom 3 pareigÅ«nai. Kolega kitam surašė, jis surašė A. G.. Jis atvažiavo vėliau, nes turėjo saugoti uždarytÄ asmenį. Jam paskambino po 20 min, kad atvažiuotų padėti. Kai atvažiavo pamatė 2 automobilius jie buvo griovyje, daug Å¡ukių, kitas automobilis buvo kelkraÅ¡tyje. Sunkiai valdoma situacija tada buvo.

Bendravo su A. G.. Kolegos pasakė, kad jis atsisakė medikų pagalbos ir neišpūtė į alkotesterį. Iš burnos jam nesklido alkoholio kvapas. Buvo kraujo ant veido. Atrodė normaliai. Buvo su uniforma. Nebuvo galimybių nuvežti jį į MGMP , nes ten viskas truko apie pora valandų, negalėjo palikti vietos, keliai buvo užtverti. Klausė, kur dokumentai, tai jis vaikščiojo atrodo neranda dokumentų. Sakė negali išpūsti. Pirmas vaizdas buvo , kad gali būti ir lavonų.              Apklaustas pareigūnas E. T. parodė, jog jis su D.

B. buvo pirmi įvykio vietoje. Gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Utenos budėtojo. Nuvykus į vietÄ rado 3 sudužusius automobilius, pradėjo aiÅ¡kintis aplinkybes, kas vairavo. Automobiliai buvo apgadinti. Vairuotojai sakė, kad nenukentėjo. Medikai pasakė, kad iÅ¡ jų pusės viskas gerai ir jie iÅ¡vyko. A. G. pÅ«sti davė jis. NeiÅ¡pÅ«tė, nes sakė skauda kaklÄ . IÅ¡kvietė dar kartÄ medicinos pagalbÄ , apžiÅ«rėjo sako nesužeistas. Jis atlieka tik ikiteisminį tyrimÄ , o D. B. tiria techninį eismo įvykį.

A. G. atrodė normaliai. Greitosios felčerė nuvalė jam kraujÄ . GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė įsitikinti ar nesužeistas stipriau. Kai atvyko galvojo gali bÅ«ti ir žuvusių žmonių. Automobiliai 2 net nepataisomi. Ikiteisminio tyrimo nereikėjo pradėti, nes savininkai nereiÅ¡kė pretenzijų. Pirmus kartus gal ir negali iÅ¡pusti, bet po medikų apžiÅ«ros, kai pasakė, kad sveikas, tai kÄ man galvoti. Jam buvo pasakyta, kad įbrėžta galva. Jis ne medikas. Buvo tamsu. Jis nejautė alkoholio kvapo iÅ¡ A.

G.. Orientacija jam atrodo normali buvo. Bendravo normaliai. Ko klausė, jis jam viskÄ atsakė normaliai.    Liudytojas D. B. parodė, kad 2012-02-25 atvyko ir rado 3 sudaužytus automobilius. Buvo sukviesti vairuotojai, patikrintas jų blaivumas, užtikrintas kelio saugumas. A. G. atrodė gerai, kaip po eismo įvykio. Galvojo nėra gyvų. DeÅ¡inė galvos pusė buvo kruvina. Su A. G. bendravo, jokio alkoholio kvapo nesijautė. E. T. daugiau su juo bendravo. Dokumentų galėjo nerasti, nes automobilis buvo stipriai sudaužytas.

Buvo atvykusi greitoji pagalba. Jis jo nevežiau į GMP , nes negalėjo palikti eismo įvykio vietos. Jie atvyko pirmi, o greitÄ jÄ iÅ¡kvietė Utenos budėtojas. O kas jiems pranešė, neaiÅ¡ku. A. G. paskui jis nuvežė į priimamÄ jį. Kraujas buvo imamas jam nedalyvaujant. Dirba 7 metus, vertina pagal bÅ«senÄ ar skundžiasi ar nesiskundžia. Kai žaizda kirstinė, tai nukentėjo žmogus.    Liudytoja A. R., parodė, kad iÅ¡ budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad susidÅ«rė 4 automobiliai, ji iÅ¡važiavo į iÅ¡kvietimÄ .

IÅ¡lipus pamatė daug duženų, policininkai nurodė nukentėjusiuosius. A. G. su prožektoriumi paÅ¡vietė į galvÄ , viena žaizda buvo didesnė. Jis jai nesidavė, mes sutvarstėm jį. Jis jai liepė jo nežiÅ«rėti, nes gal yra kitų sužeistų. Jokio įtarimo nebuvo, kad jis neblaivus. Pirmo iÅ¡kvietimo kortelėje braukė blaivus. Ten buvo du neblaivÅ«s asmenys, moteris ir vyras. ApžiÅ«rėjom pakeles. Pakartotinai apžiÅ«rėjo A. G., sakė jam niekur neskauda. Jam buvo didelis Å¡okas.

SmÅ«gis buvo į krÅ«tinės lÄ stÄ . Utenos budėtojas paskambino, sako, kad pareigÅ«nai liepė grįžti, nes A. G. skauda kaklÄ . Jos praktikoje buvo atvejų, kai žmogus mirÅ¡ta nors tuo metu jam nieko neskauda. AntrÄ kartÄ kai nuvažiavome jis jai pasirodė kaip apkvaitęs, apdujęs. Jis prieÅ¡inosi jai, nežino Å¡ito, kad buvo apžiÅ«rėtas automobilyje. Kvapo jokio nejuto, kategoriÅ¡kai tai sako. Ji į anamnezę Å¡ito nerašė. Jam buvo stresas. Ä® automobilius dėmesio neatkreipė, nes susikoncentruoja ties žmonėmis.

Žino, kad buvo tamsia kepurėle. Sake skauda krÅ«tinę ir veidÄ . Kai atvažiavo į įvykio vietÄ A. G. matėsi kraujas. Kai atvažiavo jau buvo policija. Dirba GMP 25 metus daug tokių iÅ¡kvietimų. PareigÅ«nai nenurodo vežti ar ne. Jei bÅ«sena kelia nerimÄ , tada vežu. Kraujo ėmimui raÅ¡o siuntimÄ . PareigÅ«nai raÅ¡o siuntimÄ priėmimo skyriui. Tokios procedÅ«ros atliekamos stacionare, liudininkų akivaizdoje. Jai buvo įtartinas, kad apdujęs, bet galimai nuo streso bÅ«senos, Å¡oko.

PareigÅ«nai jai sakė, kad jis 3 kartus neįpÅ«tė. Ji sakė, kad jei neiÅ¡pučia tegu nepučia, nes jei yra krÅ«tinės lÄ stos trauma, tai gali žmogus ir numirti. Ji policijai Å¡itaip rekomendavo. Patirta didžiulė krÅ«tinės lÄ stos trauma turėjo įtakos jo negalėjimui iÅ¡pÅ«sti į alkotesterį.    Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Molėtų GMP vairuotoju. Buvo eismo įvykio vietoje. Buvo sudaužytos maÅ¡inos. Å vietė, kai A. G. bintavo, jis atrodė normaliai, Å¡vietė iÅ¡ arčiau.

Jokio kvapo nejuto. Tvarstė felčerė. AntrÄ kartÄ neiÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Lygtais stovėjo girtų. Jis su felčere nukentėjusįjį buvo pasisodinę į automobilį. Atrodo, kad A. G. į jį sėdėjo Å¡onu. Felčerė su juo bendravo. Nesijautė jokio kvapo. Po tokios avarijos buvo Å¡oke, susijaudinęs buvo.   Liudytojos A. R. parodymai yra analogiÅ¡ki parodymams, duotiems Molėtų PK pareigÅ«nams 2012-03-13 (bv.l.50-53).   Specialisto iÅ¡vadoje Nr.T-A 2026/12(01) nurodyta, jog A.

G. kraujyje, kuris buvo paimtas2012-02-26 d. 02,10 val., etilo alkoholio nerasta (b.l.37).   2012-02-25 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 624 nurodyta, jog GMP ekipažas į eismo įvykį atvyko 23,53 val. Buvo apžiÅ«rėtas ligonis A. G.. Ligonis buvo blaivus. Eismo įvykio metu patyrė traumÄ . Stebima kirsta žaizda ties d. ausimi. Kraujuoja. Skauda krÅ«tinė ir veidas. Veido oda blyÅ¡ki. Nuo med. pagalbos atsisako. Manoma, kad po patirto trauminio Å¡oko nelokalizuoja skausmo, todėl patarta policijos pareigÅ«nams stebėti ir reikalui esant vėl kviesti (b.l.42).

   Šios kvietimo kortelės pareigūnai prie bylos medžiagos nepridėjo. O tik įdėjo pakartotinio greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę Nr. 625, kurioje felčerė A. R. atžymėjo, jog ligonis A. G. išgėręs (b.l.6). Savo paaiškinime ir liudytojo apklausos protokole felčerė A. R. paaiškino, jog A. G. eismo įvykio metu buvo blaivus, tačiau antrojo iškvietimo metu elgėsi neadekvačiai, todėl jis apsisaugodama tai pažymėjo. Nesuprantamas pareigūnų elgesys, kodėl jie pasirinktinai rinko įrodymus.   Darytina išvada, jog policijos pareigūnai nurodydami, kad A.

G. dėl neaiÅ¡kių priežasčių atsisakė pÅ«sti į alkotesterį (b.l.9-11) pritempinėdami įrodymus, teikė į bylÄ vienus įrodymus, o kitų atsisakė.    ATP protokole nurodyta, jog A. G. pareigÅ«nams nepateikė vairuotojui privalomai reikalingu turėti dokumentų ir jo veikÄ kvalifikavo pagal ATPK 1241 str. 7 d. Nors pats pareigÅ«nas D. B. parodė, jog dokumentų A. G. galėjo nerasti, nes automobilis buvo stipriai sudaužytas. Taip pat ATP protokole nurodyta, jog A. G. atsisakė paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ir atsisakė pasiraÅ¡yti protokolÄ (b.l.4).

Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lape Nr.6615 nurodyta, jog A. G. buvo apžiÅ«rėtas 2012-02-27 d. 12,52 val. Jam diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡. alkÅ«nkaulio diafizės lūžis (b.l.34). 2012-02-29 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, jog A. G. nustatyta diagnozė: galvos trauma po autoavarijos, deÅ¡. alkÅ«nkaulio dializės lūžis su poslinkiu. RuoÅ¡iamas operaciniam gydymui (b.l.36).    Taigi, pareigÅ«nų ATP protokole nurodytos aplinkybės, jog A.

G. atsisakė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ir atsisakė pasiraÅ¡yti protokolo neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. A. G. yra deÅ¡iniarankis, todėl lūžus deÅ¡iniai rankai, jis objektyviai negalėjo pasiraÅ¡yti protokolo ir paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo. Pats pareigÅ«nas E. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog: “A. G. pÅ«sti daviau aÅ¡. NeiÅ¡pÅ«tė, nes sakė skauda kaklÄ (b.l.66). PareigÅ«nas D. G. nurodė, jog: “Sakė negali iÅ¡pÅ«sti“ (b.l.66).    Apsvaigimo patikrinimo vengimas yra tyčinis administracinio teisės pažeidimas.

Asmuo tyčia atsisako pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Å iuo atveju patys pareigÅ«nai nurodė, jog A. G. bandė pÅ«sti į alkotesterį, bet jam nepavyko tai padaryti, nes skaudėjos kaklas. TÄ patį paaiÅ¡kino ir GMP felčerė A. R., kuri nurodė, jog: „PareigÅ«nai man sakė, kad jis 3 kartus neįpÅ«tė. AÅ¡ sakiau, kad jei neiÅ¡pučia tegu nepučia, nes jei yra krÅ«tinės lÄ stos trauma, tai gali žmogus ir numirti. AÅ¡ policijai Å¡itaip rekomendavau. Patirta didžiulė krÅ«tinės lÄ stos trauma turėjo įtakos jo negalėjimui iÅ¡pÅ«sti į alkotesterį“ (b.l.67).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A. G. dėl patirtų traumų- krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo, deÅ¡. alkÅ«nkaulio diafizės lūžio fiziÅ¡kai negalėjo įpÅ«sti į alkotesterį, nors ir bandė tai daryti 3 kartus. Taip pat jis fiziÅ¡kai dėl deÅ¡inės rankos lūžio negalėjo paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimo ir pasiraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Policijos pareigÅ«nai patys nurodė, jog A. G. ieÅ¡kojo automobilyje dokumentus, bet jų nerado. Esant galvos sužalojimams, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imui, deÅ¡inės rankos lūžiui ir jo vairuojamo automobilio apgadinimams, kurie užfiksuoti nuotraukose (b.l.30,32-33), ir bÅ«nant po patirto trauminio Å¡oko bÅ«senoje, natÅ«ralu, jog žmogus gali elgtis neadekvačiai ir metalo laužu pavirtusiame automobilyje nerasti automobilyje buvusiu dokumentų.

Å iuo atveju pareigÅ«nai patys sužeistam vairuotojui turėjo padėti rasti dokumentus, o ne konstatuoti, jog jis nepateikė jų. Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nai tik apsiribojo eismo įvykio konstatavimo, kuris buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Nebuvo pasiaiÅ¡kinta dėl ko A. G. nesugebėjo įpÅ«sti į alkotesterį, nesugebėjo rasti automobilyje dokumentų, bei paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ ir pasiraÅ¡yti protokole. Be to pareigÅ«nai pažeidė 2006-05-12 Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p., kuriame nurodyta, jog policijos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu, įtariamÄ esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡o transporto priemonės vairuotojo siuntimÄ ir pristato transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

A. G. praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo buvo suraÅ¡ytas 2012-02-25 d. 23,45 val. (b.l.5). O kraujas iÅ¡ A. G. buvo paimtas 2012-02-26 d. 02,10 val. (v.l.37). Nuo nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo iki kraujo paėmimo praėjo dvi valandos 25 minutės. Pasak A. G. ir pareigÅ«no D. B., jį į ligoninę nuvežė D. B. (b.l.67). Taigi policijos pareigÅ«nai nuÅ¡alindami A. G. nuo transporto priemonės vairavimo, privalėjo suraÅ¡yti siuntimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir jį ne vėliau kaip per valandÄ pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ .

Todėl pareigÅ«nų veiksmai Å¡ioje situacijoje, kai A. G. objektyviai negalėjo pasitikrinti apsvaigimo, jį laikė eismo įvykio vietoje beveik pustrečios valandos, nesurašė siuntimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , laikytini nekompetentingais.   Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.N5-393/2007 nurodė, kad vairuotojo bÅ«sena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti bÅ«tinų tikrinimo veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindÄ vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti, ir pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 5 punktÄ sudaro pagrindÄ tokį vairuotojÄ pristatyti medicininei apžiÅ«rai.

Taigi, kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti bÅ«tinų neblaivumo tikrinimui veiksmų, jis negali bÅ«ti laikomas vengiančių patikrinimo. Tokiu atveju neblaivumas turėtų bÅ«ti nustatinėjamas jį pristatant į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai atlikti. Kaip matyti iÅ¡ LVAT nutarties paminėtoje administracinėje byloje, jei nagrinėjamu atveju tai (pristatymas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai neblaivumui nustatyti) dėl pareigÅ«nų kaltės neatliekama ir asmens neblaivumas nenustatomas, asmuo negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimÄ , o jei administracinio teisės pažeidimo byla už tai jam vis dėl to iÅ¡keliama, ji turi bÅ«ti nutraukiama.

Beje, pažymėtina, jog A. G. kraujyje, kuris dėl pareigÅ«nų kaltės buvo paimtas tik po 2,25 val., etilo alkoholio nerasta (b.l.37).   LR ATPK 256 str. 1d. suformuluota įrodymų sÄ voka. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.   Šioje byloje įrodymai buvo renkami tendencingai.

Vienus įrodymus pareigÅ«nai atmetė, kitus pasirinko ir jais bandė įrodinėti nebÅ«tÄ faktÄ .   IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ ir iÅ¡klausius A. G., liudytojų parodymus, iÅ¡nagrinėjus bylos raÅ¡ytinius įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog A. G. pateiktas kaltinimas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d., nepasitvirtino ir dėl Å¡ios veikos bylos teisena nutrauktina, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.   Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.; 286 str.; 287 str. 1d. 1p., 288 str. teisėjas n u t a r i a :A.

G. pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 1241 str. 7 d. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.   Nutarimas per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Teisėjas                                                                                                         Liudvikas MyÅ¡ko