b60c0876-4309-436f-8ffc-c5cefa080030 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-429-611/2011

(S)

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 30.6; 41; 75.8; 121.15; 121.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                        N U T A R T I S  Â

2011 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, teisėjų Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Ilonai JuchnevičiÅ«tei,        dalyvaujant ieÅ¡kovui J. P., atsakovei O. P., jos atstovui adv. Kęstučiui Lipeikai,           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo

J. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. P. ieÅ¡kinį atsakovei O. P. dėl

bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovės O. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. P. dėl pripažinimo ieÅ¡kovÄ netekusiu teisės į

butÄ ir iÅ¡keldinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, institucija teikiantį iÅ¡vadÄ byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas J. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jam ½ dalį buto su rÅ«siu, esančio Geležinkelio g. 3-2A, Vilniuje, kurį įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove O. P.. Nurodė, kad norėjo užregistruoti savo nuosavybės teisės dalį VÄ® Registrų centre Nekilnojamojo turto registre, tačiau jam buvo paaiÅ¡kinta, kad reikalingas jos buvusios sutuoktinės sutikimas. O. P. atsisakė duoti tokį sutikimÄ . Butas buvo privatizuotas jiems su atsakove esant santuokoje, santuoka nutraukta 1999-03-08, butas privatizavimo bÅ«du įgytas 1998-03-30, todėl jis priklauso abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jis turi teisę į ½ idealiÄ jÄ dalį buto. Jei teismas nuspręs, kad butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tai ir ieÅ¡kovo nuosavybės teisė į dalį buto turi bÅ«ti pripažinta. Nurodė, jog aplinkybė, kad kažkada butas buvo skirtas atsakovės tėvams, neturi reikÅ¡mės, nes butas įgytas tuomet, kai atsakovė buvo santuokoje. Prašė atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kaip 25,41 kv.m. patalpos siejasi su privatizuotu 35,80 kv.m. butu. IÅ¡ 1994-03-25 Vilniaus m. valdybos gyvenamųjų patalpų skyriaus raÅ¡to apie pagalbinių patalpų pertvarkymÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas matyti, kad jis adresuotas tik atsakovei, kas rodo, kad jos tėvai į privatizuojamas patalpas jau nepretendavo. Jei atsakovės motina bÅ«tų dalyvavusi privatizavime, su ja turėtų bÅ«ti sudarytas susitarimas. Tuo tarpu susitarimo dėl butų privatizavimo tarp sutuoktinių nereikėjo. Tiek butas, (duomenys neskelbtini), tiek butas, (duomenys neskelbtini), įgyti kaip jungtinė nuosavybė. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui atsakovė davė sutikimÄ , gauti pinigai panaudoti bendroms Å¡eimos reikmėms. 1997-2004 m. atsakovė tik tris kartus kreipėsi į policijÄ dėl ieÅ¡kovo smurtavimo, o po to pažeidimų nebuvo fiksuota. IeÅ¡kovas tyčia buvo provokuojamas, siekiant surinkti medžiagÄ galimam kreipimusi į teismÄ dėl iÅ¡keldinimo. IeÅ¡kovo nuomone atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl restitucijos netaikymo yra neįmanomas.

Atsakovė O. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinti; teismui pripažinus, kad buto 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartis niekinė, netaikyti restitucijos ir šį butÄ palikti atsakovės asmeninėje nuosavybėje; taip pat praÅ¡o iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad 25,41 kv.m. pagalbinės patalpos,

kurios vėliau registruotos kaip atskiras butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos jos tėvams, dar iki jos

santuokos. Tėvams sutinkant, Vilniaus m. Senamiesčio seniÅ«nija Å¡ias patalpas 1994-11-17 sutartimi iÅ¡nuomojo atsakovei. 1998-03-30 Å¡ias patalpas atsakovei leista privatizuoti iÅ¡imties tvarka, sutinkant jos tėvams, nes tai buvo jų buto priklausinys. ButÄ atsakovė privatizavo už 448 jos motinos – V.J.– investicinius čekius. Su ieÅ¡kovu susitarimas dėl Å¡io buto privatizavimo sudarytas nebuvo, nes

jis neturėjo tam teisės, kadangi jau buvo privatizavęs butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡io buto privatizavimo

jis susitarimo su atsakove nesudarė, vėliau jį pardavė, Å¡eimai pinigų neskyrė, gyvenimo sÄ lygų nepagerino. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena su dviem vaikais. IeÅ¡kovas, nutraukus santuokÄ , iÅ¡ Å¡io buto neiÅ¡sikėlė, girtauja, vaikų akivaizdoje smurtauja prieÅ¡ atsakovę. Dėl nuolatinio girtavimo jis daug kartų gydytas Valstybiniame psichikos sveikatos centre. IeÅ¡kovas turi sodybÄ (duomenys neskelbtini), kur galėtų gyventi.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad teismui konstatavus, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartimi, turėtų spręsti klausimÄ dėl restitucijos taikymo, t.y. spręsti, ar grÄ Å¾inti Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sutarties darymo, t.y. ginčo butÄ grÄ Å¾inti Vilniaus miesto savivaldybei..

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu sutartį, sudarytÄ

1998-03-30, kurios pagrindu atsakovei buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažino niekine, netaikant

restitucijos, ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: nusprendė iškeldinti

ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei

5000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, 118 Lt žyminio mokesčio bei 54 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidoms atlyginti į valstybės biudžetÄ . Teismas nustatė, kad santuoka tarp Å¡alių buvo įregistruota 1989-10-21, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimu santuoka nutraukta. Santuokoje yra gimę du vaikai: dukra Monika 1990-03-29 ir sÅ«nus Dominykas 1996-11-20. IeÅ¡kovas savo vardu 1992-02-21 privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1993-11-12 pardavė. Atsakovė 1998-03-30 savo vardu privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Abi Å¡alys butus buvo privatizavę esant santuokoje ir lengvatinėmis sÄ lygomis, t.y. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Nustatė, kad atsakovė nuomavosi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o vėliau jai buvo leista jį privatizuoti, sudarant 1998-03-30 buto pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas, vadovaudamasis Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad yra nustatytas draudimas įsigyti antrÄ butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ne tik buto nuomininkui, bet ir jo Å¡eimos

nariams, ir konstatavo, kad privatizuodama butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė pažeidė imperatyvias Butų

privatizavimo įstatymo normas, todėl 1998-03-30 buto pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis. Teismas konstatavo, kad pripažinus niekinio sandorio faktÄ ir pritaikius restitucijÄ , atsakovės ir nepilnamečio sÅ«naus faktinė padėtis pablogėtų, bÅ«tų pažeisti nepilnamečio sÅ«naus interesai. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad atsakovė vieno kambario bute gyvena su dviem vaikais, kurių vienas yra nepilnametis, o kitas mokosi. Teisė privatizuoti šį butÄ jai buvo suteikta iÅ¡imties tvarka, nes tuo metu Å¡eimoje augo du nepilnamečiai vaikai, ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad Å¡io buto privatizavimo procese jis dalyvavo. IeÅ¡kovas neturėjo subjektinės teisės lengvatinėmis sÄ lygomis, nustatytomis Butų privatizavimo įstatyme, pirkti dar vienas gyvenamÄ sias patalpas, todėl teismas konstatavo, kad jo ieÅ¡kininiai reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami. Å iam butui privatizuoti buvo panaudoti atsakovės motinos V.J. investiciniai čekiai. IeÅ¡kovas O. P. vardu sudarytos sutarties teisėtumo neginčijo, buvo savo vardu privatizavęs butÄ (duomenys neskelbtini), todėl jokios subjektyvinės teisės dalyvauti privatizuojant ginčo butÄ jis neturėjo. Nepritaikius restitucijos, negrÄ Å¾inus sandorio Å¡alių į pradinę padėtį, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimus, o atsakovės praÅ¡ymÄ iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ buto, patenkino, kadangi ieÅ¡kovas neturi teisės į dalį buto nuosavybės, be to, pažeidžia atsakovės ir vaikų teises, sudaro neįmanomas sÄ lygas gyventi.

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies, taikyti restitucijÄ ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę grÄ Å¾inti Vilniaus miesto savivaldybei, bei atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapibrėžė 1998-03-30 buto privatizavimo sandorio Å¡alių. Buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovė. IeÅ¡kovas įgijo teises į ginčo butÄ kaip atsakovės sutuoktinis. Teismas turėjo konstatuoti, kad privatizavimo sandorio Å¡alys iÅ¡ vienos pusės buvo Vilniaus miesto savivaldybė, o iÅ¡ kitos pusės – ieÅ¡kovas ir atsakovė. Teisingai įvardijus niekinio sandorio Å¡alis, teismas privalėjo konstatuoti, kad savivaldybės padėtis pagerėtų pagrįstai ir sÄ Å¾iningai, nes lengvatinėmis sÄ lygomis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas dėl to, kad Å¡alys nuslėpė ankstesnio privatizavimo faktÄ . Teismui panaikinus 1998-03-30 buto privatizavimo sandorį, iÅ¡nyko CK 4.47 str. 1 d. numatytas nuosavybės įgijimo pagrindas. Kokiu bÅ«du atsakovei lieka nuosavybės teisė, teismas nenurodė. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovo teises atsisakyta ginti dėl Butų privatizavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, o atsakovei, nesant įstatymu numatyto pagrindo, palikta nuosavybės teisė į ginčo butÄ . Nepilnamečio vaiko interesai gali bÅ«ti apsaugoti ir esant nuomos teisiniams santykiams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė reikalavimo dėl buto perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas laikytinas ne tik praÅ¡ymu, kuris nebuvo reiÅ¡kiamas ir svarstomas pirmos instancijos teisme, bet ir praÅ¡ymu, paduotu neįgalioto asmens, kadangi ieÅ¡kovas neturi teisės ginti Vilniaus miesto savivaldybės interesų. Pabrėžė, kad 1998-03-30 buto privatizavimo sandoris buvo sudarytas Å¡alims nebegyvenant santuokinio gyvenimo, ieÅ¡kovas ginčo bute negyveno, jame nebuvo registruotas. ButÄ buvo leista privatizuoti atsižvelgiant į dviejų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai atsisakė taikyti restitucijÄ , kadangi įstatymas nenumato privalomo restitucijos taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į buto privatizavimo aplinkybes, bei tai, kad atsakovė gyvena su dviem vaikais, pagrįstai netaikė restitucijos. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teismo sprendimo dėl jo iÅ¡keldinimo neskundžia ir jokių teisių į butÄ nereiÅ¡kia.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pagal 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį privatizavo 38,50 kv.m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l.16). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas savo vardu pagal 1992-02-21 sutartį privatizavo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1993-11-12 pardavė. Teismas, vadovaudamasis LR butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., 5 str. 1 d., LR SÅ K 21 str. 1 d., pripažino, kad pastarasis butas buvo įgytas Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovė

neturėjo teisės privatizavimo bÅ«du įgyti kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl Å¡io buto 1998-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį

teismas pripažino niekine (1964 m. LR CK 47 str. 1 d., galiojančio LR CK 1.80 str. 1 d.). Å ioje dalyje teismo sprendimo Å¡alys neskundžia. Teismas, pripažinęs 1998-03-30 sutartį niekine, netaikė restitucijos. IeÅ¡kovas su tokiu teismo sprendimu dalyje dėl restitucijos netaikymo nesutinka, praÅ¡o jÄ taikyti. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 1989-10-21 buvo sudarę santuokÄ , kuri Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1999-03-08 sprendimu buvo nutraukta, iÅ¡tuoka civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 1999-04-06 (I t., b.l.6-7).

Pagal LR CK 1.78 str. 5 d. teismas, pripažinęs sandorį niekiniu, ex officio turi taikyti niekinio sandorio padarinius. Niekinio sandorio pasekmių taikymas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti taikoma restitucija, grÄ Å¾inant niekinio sandorio Å¡alis į pradinę iki sandorio buvusiÄ padėtį, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymų numatytas iÅ¡imtis (LR CK 6.145 str.). LR CK 6.145 str. 2 d. numato, kad iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartyje Nr.3K-3-205/2009 nagrinėjamoje byloje, nagrinėdamas ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ ir pasisakydamas dėl niekinio sandorio ir restitucijos taikymo byloje, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl niekinio sandorio padarinių, turėtų atsižvelgti į visas butų privatizavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nepilnamečių vaikų interesų apsaugÄ , nagrinėjamų santykių socialinę svarbÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir atitinkamai parinkti restitucijos bÅ«dÄ arba, nustačius iÅ¡skirtines aplinkybes, jos netaikyti.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti restitucijos atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ginčo bute gyvena su 2 vaikais, kurių vienas nepilnametis, o vyresnė dukra mokosi, teisė privatizuoti butÄ jai buvo suteikta iÅ¡imties tvarka, ieÅ¡kovas buto privatizavime nedalyvavo, jis neturėjo subjektinės teisės dalyvauti privatizuojant ginčo butÄ . Teismas pripažino, kad pritaikius restitucijÄ , atsakovės ir jos nepilnamečio sÅ«naus faktinė padėtis pablogėtų, bÅ«tų pažeisti nepilnamečio sÅ«naus interesai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo buto privatizavimo aplinkybes, kad buvo leista atsakovei privatizuoti ginčo butÄ iÅ¡imties tvarka, į nepilnamečio vaiko interesus, į kitos sandorio Å¡alies valiÄ netaikyti restitucijÄ , restitucija tarp Vilniaus m. savivaldybės ir atsakovės neturi bÅ«ti taikoma. PrieÅ¡ingu atveju neproporcingai bÅ«tų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai gyventi su motina nuosavame bÅ«ste.

Trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės atstovė teismo posėdyje (II t., b.l.71), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, prašė netaikyti restitucijos, minėtas tretysis asmuo atsiliepime taip pat nereikalavo taikyti restitucijÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-05 nutartyje konstatavo, jog ieÅ¡kovo teisės į ginčo butÄ negali bÅ«ti ginamos, nes jis pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ pasinaudojo teisę privatizuoti kitÄ butÄ anksčiau. Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė aiÅ¡kintis papildomas aplinkybes dėl restitucijos taikymo ar netaikymo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo sutartį niekine, nusprendė netaikyti restitucijÄ tik atsakovės atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo sutarties Å¡alimis vienoje pusėje buvo atsakovė ir jis, neturi teisinės reikÅ¡mės ginčui. Be to, pagal LR CK 1.78 str.5 d. reikalavimÄ dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti tik suinteresuotas asmuo, o ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju atsakovės ir Vilniaus m. savivaldybės atžvilgiu negali bÅ«ti laikomas suinteresuotas asmuo, nes įstatymas nesuteikia ieÅ¡kovui teisės ginti Vilniaus m. savivaldybės interesų, jis nėra jos įgaliotas.

Apeliantas nurodo, kad teismas paliko butÄ atsakovei, nesant tam įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta tokį jo argumentÄ . LR CPK 6.145 str. 2 d., kaip jau minėta aukščiau, suteikia teismui teisę tam tikrais atvejais netaikyti restitucijÄ tarp niekinio sandorio Å¡alių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs įstatyme nustatytas svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė restitucijos, todėl teisėtai butÄ paliko atsakovei nuosavybės teise.

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo, atitinkamai atmestinas ir antrasis jo apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl jo iÅ¡keldinimo atmetimo. Apeliantas, praÅ¡ydamas atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl jo iÅ¡keldinimo, apeliaciniame skunde nenurodo pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje dalyje neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų, nenurodo, kokias teisės normas toks teismo sprendimas pažeidžia, nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl jo iÅ¡keldinimo bÅ«tinumo.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas LR CK normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo valstybei priteistinos 12,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. P. 12,65 Lt (dvylika litų 65 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                          Andžej Maciejevski    Â

Teisėjos                                                                                           Danutė

Kutrienė

                                                                                                           Tatjana

Žukauskienė