b60b7651-53cb-4ecf-be09-4fdb5cb548a9 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1221-265/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00975-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Å imanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.S.patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V.D. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, trečiasis asmuo R. D., ir pagal atsakovės V.D. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2020 m. vasario 10 d. patikslino, praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, atidalyti natÅ«ra bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nustatant, kad J.S.priklauso nuosavybės teisė į pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , esančius Duomenys neskelbtini, o J.S. už jai tenkančiÄ dalį įsipareigoja sumokėti V.D. 20 000 Eur kompensacijÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovės tėvas B. D. nuo 2005 metų pradėjo gyventi kartu ir vedė bendrÄ Å«kį iki B. D. mirties Duomenys neskelbtini. Tuo metu B. D. dar buvo vedęs, tačiau faktiÅ¡kai su tuometine žmona nebegyveno, jų santuoka nutraukta nuo Duomenys neskelbtini. Nutraukiant B. D. ir jo sutuoktinės santuokÄ buvo padalytas bendras sutuoktinių turtas, B. D.atiteko turtinė teisė į sodo sklypÄ su nebaigtu statyti ir neįregistruotu sodo nameliu sodų bendrijoje (toliau – ir SB) „Žemaitija“, adresu Duomenys neskelbtini.

MinėtÄ sodo sklypÄ B. D. iÅ¡sipirko 2007 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už investicinius čekius. IeÅ¡kovė ir B.D. nusprendė vietoje sodo namelio pasistatyti gyvenamÄ jį namÄ , todėl 2008 m. birželio 13 d. B. D.buvo iÅ¡duotas statybos leidimas gyvenamojo namo statybai. Namas buvo statomas iÅ¡ abiejų sugyventinių turimų lėšų, o jų nepakakus – iÅ¡ akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko suteiktų kreditų. Kredito suteikimo metu ieÅ¡kovė kito nekilnojamojo turto neturėjo, jos turėtÄ Å¾emės sklypÄ su gyvenamuoju namu, adresu Duomenys neskelbtini, ieÅ¡kovė buvo pardavusi 2000 m. sausio 15 d. už 168 000 Lt ir kito turto įgijusi nebuvo, turėtas lėšas panaudojo namo statybai.

B. D. 2010 m. liepos 29 d. iÅ¡ AB SEB banko buvo paėmęs 4923,54 Eur kreditÄ gyvenamojo namo įrengimo darbams pabaigti. NamÄ statyti padėjo ieÅ¡kovės sÅ«nus, sesers vyras bei B. D.brolis. B. D. vaikai, tarp jų ir atsakovė, dirbo ir gyveno Anglijoje, todėl vykstant statyboms jose nedalyvavo ir prie jų nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo. Duomenys neskelbtini. B. D. mirus ieÅ¡kovė liko gyventi nebaigtame įrengti name, savo jėgomis pabaigė namÄ Ä¯sirengti. Dėl sunkios finansinės padėties B.

D. paskolos likutį sumokėjo jo dukra V. D., ieÅ¡kovė savo skolÄ baigė mokėti 2015 m. Gyvenamasis namas yra B. D. ir J. S.jungtinės veiklos rezultatas, todėl ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo. Pripažinus gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir atsakovės nuosavybe, praÅ¡o atidalyti bendrÄ jÄ nuosavybę natÅ«ra, priteisiant visÄ gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisiant kompensacijÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai konfliktiÅ¡ki ir turto valdymas bendru sutarimu neįmanomas, galimybės atidalyti bendro naudojimo patalpas ar įrengti atskiras patalpas nėra, todėl visiÅ¡kas turto atidalijimas sumokant kompensacijÄ pinigais geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

Nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ginčo turto vertė yra 40 000 Eur, t. y. suma, už kuriÄ ji pageidauja parduoti žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, todėl atsakovei mokėtina kompensacija sudaro 20 000 Eur.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovę ir jos tėvÄ siejo tik įprasta draugystė, tačiau nė vienas iÅ¡ jų nesiekė sukurti bendros nuosavybės ar įgyti bendro turto. Nėra objektyvių įrodymų, kad ieÅ¡kovė ir B. D. buvo susitarę drauge, kooperuodami bendrÄ turtÄ ar turimas lėšas, statyti gyvenamÄ jį namÄ , adresu Duomenys neskelbtini. PrieÅ¡ingai, tiek žemės sklypas, tiek sodo namas B.D. priklausė iki pažinties su ieÅ¡kove, todėl sugyventinių susitarimo įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise negalėjo bÅ«ti.

Sodo sklypas su nameliu buvo ankstesnės B. D. Å¡eimos turtas, todėl norėdamas jame gyventi B. D. privalėjo pritaikyti sodo namelį nuolatiniam gyvenimui. Žemės sklypas buvo privatizuotas ir statybos leidimas iÅ¡duotas iÅ¡imtinai B. D. vardu, nors tuo metu jį ir ieÅ¡kovę siejo draugiÅ¡ki santykiai, ir tai atspindi B. D. valiÄ . Mirus B.D. visÄ turtÄ paveldėjo jo vaikai, ir ieÅ¡kovė tai žinojo, ji dalyvavo paveldėjimo procese kaip R. D.atstovė. Tai reiÅ¡kia, kad dar 2011 m. ieÅ¡kovė žinojo, kad ginčo namas yra statomas iÅ¡imtinai B.

D., ir tik vėliau pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl turto. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie ginčo namo rekonstrukcijos. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė už 2000 m. parduotÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ gautais pinigais prisidėjo prie namo rekonstrukcijos, nes statybos leidimas iÅ¡duotas tik 2008 m., taigi ieÅ¡kovė galėjo turimus pinigus iÅ¡leisti kitoms reikmėms. Be to, ieÅ¡kovė 2008 m. paėmė kreditÄ , taigi jei ieÅ¡kovė bÅ«tų turėjusi santaupų, likusių už parduotÄ turtÄ , santykinai nedidelė paskola jai nebÅ«tų buvusi reikalinga.

IeÅ¡kovės paimta paskola nelaikytina patikimu įrodymu, sprendžiant dėl ieÅ¡kovės prisidėjimo prie ginčo objekto statybos. IeÅ¡kovės pateikti kvitai apie statybinių medžiagų įsigijimÄ neįrodo ieÅ¡kovės investicijų į ginčo objektÄ , nes atsakovės tėvas buvo itin kruopÅ¡tus ir kvitus laikė namuose, todėl, B. D. mirus, ieÅ¡kovė juos pateikė teismui kaip savo. IeÅ¡kovė negalėjo prisidėti prie namo rekonstrukcijos ir dėl to, kad ginčo laikotarpiu jos darbo užmokestis buvo apie 300 Eur.

Manė, jog ieÅ¡kovei įrodžius, kad buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, ji galėtų pretenduoti tik į atliktus namo pagerinimo darbus, tačiau jokiu bÅ«du ne į pusę namo. Taip pat nesutiko ir su siÅ«loma atidalijimo tvarka. Atsakovės teigimu, taikant ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ bÅ«tina nustatyti teisingÄ kompensacijÄ . Valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) Registrų centro duomenimis, namo vidutinė vertė yra 73 600 Eur, žemės sklypo – 7 800 Eur, bendra vertė – 81 400 Eur, t. y. du kartus didesnė, nei nurodo ieÅ¡kovė, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, nes akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises.

4. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę su visais esamais ir buvusiais Å¡eimos nariais iÅ¡ žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir jame esančio sodo pastato su Å¡iltnamiu, esančių adresu Duomenys neskelbtini, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 197,30 Eur nuostolių atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad minėtÄ turtÄ atsakovė paveldėjo po tėvo B. D. mirties ir jame neatlygintinai leido gyventi ieÅ¡kovei J. S.. Tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. 2018 m. vasaros pradžioje atsakovė nusprendė minėtÄ turtÄ parduoti ir pranešė ieÅ¡kovei, kad nutraukia panaudos sutartį, ir pareikalavo iÅ¡sikraustyti. IeÅ¡kovė ne tik neiÅ¡sikraustė iÅ¡ minėto turto, bet ir 3 metus nemokėjo sodo mokesčių, dėl to atsakovė patyrė 197,30 Eur dydžio nuostolius.

5. IeÅ¡kovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovės argumentai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Iki B. D. mirties ieÅ¡kovė ir atsakovės tėvas gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ nuosavybę, kurioje ieÅ¡kovė ir liko gyventi po sugyventinio mirties. IeÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad kartu užgyventas turtas yra ir jos nuosavybė, sugyventinių jungtinės veiklos rezultatas, todėl jokios sutarties ir jokia forma dėl ginčo turto su atsakove sudariusi nebuvo.

6. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas nurodė, jog ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo dėl žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, atidalijimo, Å¡is reikalavimas liko per klaidÄ tikslinant ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Plungės apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini, įregistruotas atsakovės V. D. vardu, buvo ieÅ¡kovės J.S. ir B.D., mirusio Duomenys neskelbtini., bendroji dalinė nuosavybė.

Pripažino ieÅ¡kovei J.S. nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, adresu Duomenys neskelbtini. Priteisė iÅ¡ atsakovės 595,02 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 65,76 Eur sumokėto sodo mokesčio atsakovei. Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi.

8. Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir B. D. nors ir nebuvo susituokę, tačiau nuo 2005 m. iki pat B. D.mirties Duomenys neskelbtini. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, juos siejo artimi santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai: vedė bendrÄ Å«kį, kartu keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , rÅ«pinosi ir tam tikrÄ laikÄ iÅ¡laikė vaikus iÅ¡ ankstesnių santuokų, rÅ«pinosi bendra buitimi, bendram gyvenimui perstatė velioniui priklausiusį sodo namelį į gyvenamÄ jį namÄ , aplinkiniams demonstravo artimÄ emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. Kad ieÅ¡kovė su B. D. gyveno kaip vyras ir žmona, planavo kartu ateitį, patvirtino ir apklausti liudytojai.

9. Nurodė, kad kokia buvo sodo namelio vertė ir kiek buvo investuota į sodo namelio rekonstrukcijÄ , įrodymų byloje nėra, ir Å¡alys nurodė, jog tokių įrodymų pateikti negali, todėl teismas, įvertinęs tai, kad atlikus sodo namelio rekonstrukcijÄ namas, bylos duomenimis, padidėjo daugiau nei dvigubai, jame buvo įvestos visos reikiamos komunikacijos ir atlikti kiti pagerinimo darbai, namas pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, nusprendė, jog sodo namelio vertė iki rekonstrukcijos galėjo sudaryti apie trečdalį dabartinės jo vertės.

10. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad minėti sodo namelio rekonstrukcijos darbai buvo atliekami ūkio būdu, bendru J. S.ir B.D. darbu ir su jų artimų giminaičių pagalba, bendromis sugyventinių lėšomis, t. y. santaupomis bei iš banko paimtomis paskolomis.

11. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2000 m. buvo pardavusi vienintelį jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ už 48 656,16 Eur, ir teigė, kad gautas lėšas panaudojo namo statybai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad praėjus 8 metams po savo nekilnojamojo turto pardavimo ieÅ¡kovė dar turėjo visas už turtÄ gautas 48 656,16 Eur lėšas ir jas visas panaudojo namo statybai, byloje nėra. Teismo nuomone, tikėtina, kad kažkokia dalis Å¡ių ieÅ¡kovės lėšų galėjo bÅ«ti panaudota namo statybai.

Nustatė, kad 2008 m. ieÅ¡kovė gyvenamojo namo remontui buvo paėmusi 2740,38 Eur kreditÄ , kurio 2606,58 Eur dalis buvo skirta bÅ«sto remontui, o 133,80 Eur – draudimo įmokai. Kadangi ieÅ¡kovė tuo metu jokio kito nuosavo bÅ«sto neturėjo ir gyveno nuomojamame bute, teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog gauta paskola buvo panaudota sodo namelio rekonstrukcijai – gyvenamojo namo statybai. Taip pat į bylÄ ieÅ¡kovė pateikė kvitų, kurių suma daugiau nei 2000,00 Eur, iÅ¡ kurių matyti, kad statybos laikotarpiu buvo pirkta įvairių statybinių medžiagų.

Pažymėjo, jog atsakovė V. D.teigdama, kad taip pat finansiÅ¡kai prisidėjo prie gyvenamojo namo statybų, jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl įvertinęs Å¡ias aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad J.S.ir B.D. veiksmai (bendras darbas, lėšos) buvo nukreipti į bendro gyvenamojo bÅ«sto sukÅ«rimÄ .

12. Spręsdamas dėl jungtinės veiklos dalyvių įnašų ir bendrosios nuosavybės dalių įvertino tai, kad B. D. turtinė padėtis visÄ bendrÄ ieÅ¡kovės ir jo gyvenimo laikotarpį buvo daug geresnė negu ieÅ¡kovės, jo gauta paskola bÅ«sto remonto darbams užbaigti taip pat buvo dukart didesnė nei ieÅ¡kovės pasiskolinta lėšų suma, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad B. D. į namo statybÄ investavo daugiau piniginių lėšų negu atsakovė. IeÅ¡kovės piniginis indėlis į namo statybÄ remiantis į bylÄ pateiktais įrodymais buvo daug mažesnis, tačiau ieÅ¡kovė prisidėjo prie namo statybos savo darbu, statybininkų priežiÅ«ra ir maitinimu, tvarkymo, Å¡varinimo darbais ir pan.

13. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, į tai, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas rekonstruojant B. D. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį sodo namelį, kurio vertė, teismo vertinimu, po rekonstrukcijos padidėjo daugiau nei du kartus, į ieÅ¡kovės ir B. D. turtinę padėtį statybų laikotarpiu ir esamus įrodymus apie statybai panaudotas lėšas ir darbÄ , vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės indėlis sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę buvo mažesnis nei B. D., todėl yra pagrindas jos reikalavimÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir pripažintini nuosavybės teises ne į 1/2 dalį, o į 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini.

14. Nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas faktiÅ¡kai yra skirtas gyventi ir naudotis vienai Å¡eimai, tačiau, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io turto atidalijimas natÅ«ra yra negalimas. IeÅ¡kovė nepagrindė, kodėl atidalijimas natÅ«ra nagrinėjamu atveju neturėtų ir negalėtų bÅ«ti taikomas ir egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės padalyti turtÄ priteisiant atsakovei kompensacijÄ pinigais. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, siekdama atidalyti turtÄ sumokant kompensacijÄ , pati nesutinka gauti kompensacijos, o atsakovė gauti kompensacijÄ taip pat kategoriÅ¡kai atsisako.

15. Pažymėjęs, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo gyvenamojo namo atidalijimas natūra nėra įmanomas, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovei šiuo teismo sprendimu pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 gyvenamojo namo dalį, o atsakovei lieka 2/3 dalys, nurodė, kad ieškovės prašomas taikyti atidalijimo būdas būtų neproporcingas ir neteisingas ir pažeistų atsakovės nuosavybės teises.

16. Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus apie ginčo turto vertę, nusprendė, jog ieÅ¡kovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad jos siÅ«loma kompensacijos suma atitinka daikto dalies rinkos vertę. IeÅ¡kovės siÅ«loma kompensacijos suma yra maždaug du kartus mažesnė nei Å¡io turto vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, ir ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Nekilnojamojo turto registre nustatyta daikto vertė yra pernelyg didelė ir neatitinka jo rinkos vertės. Todėl, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad egzistuoja iÅ¡imtinės sÄ lygos taikyti jos praÅ¡omÄ atidalijimo bÅ«dÄ ir priteisti atsakovei kompensacijÄ be jos sutikimo, ir kad toks atidalijimo bÅ«das geriausiai atitiks visų bendraturčių interesus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl turto atidalijimo nurodytu bÅ«du atmetė.

17. Nustatė, kad atsakovė V.D. 2018 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu savo nuožiÅ«ra sumokėjo 197,30 Eur už sodo mokestį už 2016–2018 metus. IeÅ¡kovė prie Å¡io mokesčio jokia dalimi neprisidėjo, tačiau ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kovei tenkančiÄ mokesčio dalį sumokėti sutiko. Nurodė, kad Å¡iuo sprendimu pripažinus, jog ieÅ¡kovei priklauso 1/3 dalis ginčo gyvenamojo namo, yra pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 1/3 dalį patirtų iÅ¡laidų, t. y. 65,76 Eur sumokėto mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimÄ ir pripažinti ieÅ¡kovei J. S. nuosavybės teisę į 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, 163,66 kv. m bendro ploto, esančio Duomenys neskelbtini ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 18.1. Teismo sprendimo dalis dėl Å¡alių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo yra neteisėta, nepagrįsta bei neatitinkanti įstatymo nustatytos prezumpcijos. 18.2.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė praÅ¡ymų / reikalavimų sumažinti ieÅ¡kovės nuosavybės dalį, todėl teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o ne savo iniciatyva sumažinti ieÅ¡kovės nuosavybės dalį. Pažymėtina, kad teismas pripažino, jog ginčo pastatas yra ieÅ¡kovės ir atsakovės mirusio tėvo B. D. jungtinės veiklos rezultatas, t. y. padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ Ä¯rodė. Todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.970 straipsnyje įtvirtinta lygių dalių prezumpcija ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) tenkinti visiÅ¡kai. 18.3.

Pažymėtina, jog teismas, remdamasis tik jungtines veiklos dalyvių gaunamomis pajamomis per mėnesį bei paimtų kreditų sumų skirtumu padarė iÅ¡vadÄ , kad B. D. į namÄ investavo daugiau nei ieÅ¡kovė. Tačiau kiek ieÅ¡kovė ir B. D. konkrečiai investavo į namo statybÄ , nebuvo bylos įrodinėjimo dalykas, nes atsakovė neginčijo ieÅ¡kovės dalies jungtinėje veikloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, be kita ko, teismo padaryta iÅ¡vada, jog rekonstrukcijos metu ieÅ¡koves pajamos buvo mažesnes nei B.

D., esminės reikÅ¡mės neturi, nes tai nepaneigia iÅ¡vados, kad Å¡alys susitarė dėl jungtines veiklos (partnerystes) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Taigi byloje nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių konkretų įnaÅ¡o į bendrÄ turtÄ dydį. 18.4. Pažymėtina ir tai, jog teismas, konstatavęs, kad abi Å¡alys apylygiai prisidėjo prie savo faktinės Å¡eimos gerovės sukÅ«rimo, padarė nelogiÅ¡kÄ ir jokiais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės tėvo indėlis vis dėlto buvo didesnis nei ieÅ¡kovės, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ konstatuoti didesnį vieno iÅ¡ partnerių indėlį į turto sukÅ«rimÄ , ir įvertinti tai nustatant jam didesnę turto dalį toje nuosavybėje.

19. Atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 19.1. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija negali bÅ«ti taikoma, kadangi faktinės byloje nustatytos aplinkybės Å¡iÄ galimybę paneigia. Byloje neginčijamai įrodyta, kad B.D.prie ginčo namo rekonstrukcijos prisidėjo daug didesne dalimi, taip pat byloje įrodyta, jog dalis ginčo turto, dar iki ieÅ¡kovei ir B.D. pradedant gyventi kartu, priklausė B.D.asmeninės nuosavybės teise.

Todėl ieškovė gali pretenduoti ne į 1/2 dalį ginčo pastato, o tik į šio turto pagerinimo darbus. Minėtame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija gali būti taikoma tik tada, kai nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis partneriai prisidėjo prie jungtinės veiklos rezultato sukūrimo. Šiuo atveju pakankamai akivaizdu, jog dalys buvo nevienodos. 19.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovė neįrodinėjo ieškovės dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio, todėl teismas privalėjo vadovautis CK 6.970 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog jos tėvas B.D. ir ieÅ¡kovė neturėjo tikslo, bendros valios sukurti ginčo turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė visada akcentavo, kad ieÅ¡kovei jokiu bÅ«du nepriklauso 1/2 dalis ginčo pastato. Å ioje byloje akivaizdu, jog ieÅ¡kovė turi teisę tik į sodo namo rekonstrukcijos rezultatÄ , todėl atsakovė laikėsi pozicijos, kad konkrečiÄ ginčo turto dalį, kuri ieÅ¡kovei priklauso, turi įrodyti pati ieÅ¡kovė. 19.3.

Paminėtina ir tai, kad dar 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti į pirmÄ jÄ instancijÄ iÅ¡ naujo, pažymėjo, jog sodo namelis buvo asmeninė B.D. nuosavybė, todėl ieÅ¡kovė turi teisę tik į Å¡io turto pagerinimo darbus. Klaipėdos apygardos teismas taip pat akcentavo, kad turi bÅ«ti nustatyta, kokia dalimi ieÅ¡kovė prisidėjo prie namo pagerinimo darbų, nes kitaip negalima nustatyti, ar ieÅ¡kovei priklauso kompensacijos dalis už sodo namelio rekonstrukcijÄ .

Visos šios aplinkybės rodo, jog įrodyti, kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie ginčo turto rekonstrukcijos darbų, buvo pačios ieškovės pareiga, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovė neįrodė šių aplinkybių, yra nepagrįsti. 19.4. Tai, kad teismas tenkino ieškinį mažesne apimtimi, t. y. pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/3 dalį ginčo namo, o ne į 1/2 dalį, nereiškia, jog teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Akivaizdu, jog teismas negalėjo nustatyti ieškovei nuosavybės teisės į 1/2 dalį ginčo namo, kadangi byloje vienareikšmiškai įrodyta, kad ieškovė prisidėjo tik prie pastato rekonstrukcijos darbų.

20. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Dėl bylos nagrinėjimo formos 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovei pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio Duomenys neskelbtini, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iuo argumentu – teismas, atsakovei nereiÅ¡kiant reikalavimo sumažinti ieÅ¡kovės nuosavybės dalį, ir byloje nesant įrodymų, kurie leistų nustatyti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių konkretų įnaÅ¡o į bendrÄ turtÄ dydį, privalėjo vadovautis CK 6.970 straipsnyje įtvirtinta lygių dalių prezumpcija ir ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teisėjų kolegija Å¡iÄ skundo nuostatÄ laiko nepagrįsta.

25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu kvestionuojama tik pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su ieškovės nuosavybės dalies nustatymu, kolegija dėl kitų nagrinėtų byloje klausimų nepasisako.

26. Visų pirma, kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta apeliacinio skundo nuostatÄ , jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/3, o ne 1/2 dalį ginčo pastato, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nors apeliantė akcentuoja, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimo sumažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omos pripažinti nuosavybės dalies, todėl teismas savo inicatyva Å¡ios dalies taip pat negalėjo sumažinti. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai ir nedviprasmiÅ¡kai teigė, jog jos tėvas B.D. ir ieÅ¡kovė neturėjo tikslo bei bendros valios sukurti ginčo turto bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. atsakovė įrodinėjo, jog ieÅ¡kovei nepriklauso 1/2 dalis ginčo pastato.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė taip pat pažymi, jog, jos teigimu, ieÅ¡kovė turi teisę tik į sodo namo rekonstrukcijos rezultatÄ , todėl konkrečiÄ ginčo turto dalį, kuri ieÅ¡kovei priklauso, byloje turėjo įrodyti ieÅ¡kovė. Taigi apeliantė nėra teisi teigdama, jog atsakovė nereiÅ¡kė argumentų, susijusių su ieÅ¡kovės nuosavybės dalimi. IÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t. y. konstatavęs, jog byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į 1/3, o ne 1/2 dalį ginčo pastato, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, bus grindžiama ir kitais Å¡ioje nutartyje nurodytais argumentais.

27. Nagrinėjamoje byloje apeliantei keliant klausimÄ dėl nepagrįsto ir neteisingo gyvenamojo namo nuosavybės dalių nustatymo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo atveju nuosavybės atsiradimo specifines aplinkybes sudaro tai, kad bendras turtas įgytas ne santuokos metu.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai Å¡alys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį. Kadangi atsakovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteikė, laikytina, jog Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovę ir atsakovės tėvÄ siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, todėl plačiau Å¡iuo klausimu kolegija nepasisako.

29. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė.

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktÄ kaip nuosavybės objektÄ . Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys tvarko bendrÄ Å«kį, dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo yra ir darbas bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/201). Pagal įstatymÄ ir kasacinio teismo praktikÄ sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2004 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2004; ir kt.).

31. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ir atsakovės tėvas nebuvo sudarę raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai Å¡aliai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdÄ , turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai.

32. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieÅ¡kovei priklausančios ginčo turto dalies, jai gali bÅ«ti pripažinta teisė tik į tÄ turto dalį, kuri buvo sukurta bendru ieÅ¡kovės ir atsakovės tėvo darbu ir (ar) lėšomis, įvertinus jų abiejų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ . Taigi nagrinėjamu atveju analizuotinas ir vertintinas ieÅ¡kovės ir atsakovės tėvo individualus indėlis kuriant ginčo turtÄ .

33. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

IÅ¡vados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalykÄ , turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos tuomet, jeigu tokiai iÅ¡vadai pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

34. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2006 m. birželio 5 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukus B. D. ir D.D. santuokÄ , buvo padalytas santuokos metu įgytas turtas. B. D. atiteko turtinė teisė į sodo sklypÄ , unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su nebaigtu statyti ir neįregistruotu nameliu SB „Žemaitija“, sklypo Nr. Duomenys neskelbtini (dabartinis adresas Duomenys neskelbtini). MinėtÄ sodo sklypÄ B. D. iÅ¡sipirko 2007 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo akto Nr. 12189 pagrindu už 9,07 Lt valstybės vienkartinių iÅ¡mokų (investicinių čekių).

Pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė Å¡alių nėra ginčijama. Taigi, Å¡ios faktinės aplinkybės leidžia atsakovės teiginį, jog B.D. pradėjus pažintį su ieÅ¡kove J. S. sodo namas jau egzistavo, t. y. sodo namas buvo sukurtas iki B.D. pažinties su ieÅ¡kove, vertinti kaip pagrįstÄ . Taip pat nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. B. D. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 195 168,2 kv. m bendro (109,40 kv. m naudingojo) ploto gyvenamojo namo SB „Žemaitija“, sklypo Nr. Duomenys neskelbtini (dabartinis adresas Duomenys neskelbtini), statybai.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dokumentų žiniaraÅ¡tyje 2.1 punkto skiltyje „Sklype esantys statiniai“ pažymėta, kad sklype yra pastatytas, tačiau neįregistruotas sodo namas, kuris projektuojant gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ dalies iÅ¡liks. Taigi Å¡i aplinkybė, kolegijos vertinimu, laikytina pakankama padaryti iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ tiesų buvo vykdoma ne nauja pastato statyba, o jau buvusio sodo namo rekonstrukcija. Kolegijos nuomone, pirmosios instacijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas perstatant sklype buvusį sodo namÄ .

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ motyvuotai pagrindė: nustatė, jog lyginant su buvusio sodo namu, rÅ«sio patalpa buvo padidinta nuo 27,23 kv. m iki 37,20 kv. m, pirmo aukÅ¡to naudingasis plotas padidėjo nuo 37,36 kv. m iki 45,38 kv. m, papildomai buvo pristatytas 22,65 kv. m garažas, pagal senÄ jį projektÄ mansarda (pagal naujÄ jį – pastogė) padidėjo apytiksliai nuo 12,68 kv. m iki 58,43 kv. m.

35. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino ir ieÅ¡kovės bei atsakovės tėvo turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad B.D. turtinė padėtis visÄ bendrÄ ieÅ¡kovės ir jo gyvenimo laikotarpį buvo daug geresnė negu ieÅ¡kovės, jo gauta paskola bÅ«sto remonto darbams užbaigti taip pat buvo dukart didesnė nei ieÅ¡kovės pasiskolinta lėšų suma. Å ios nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos apeliaciniu skundu. Skunde apeliantė nesutinka tik su vertinimu, jog Å¡ios aplinkybės laikytinos pakankamomis teigti, jog ieÅ¡kovė lygiomis dalimis neprisidėjo prie ginčo turto sukÅ«rimo, ir akcentuoja, jog jos indėlis Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė bendru darbu.

Kolegija neturi pagrindo neigti aplinkybės, jog ieÅ¡kovė savo darbu neprisidėjo prie namo statybos. Å ias aplinkybes įrodytomis laikė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau vien tik Å¡i faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ .

36. Ä®vertinus nurodytas ir aptartas aplinkybes sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu argumentu, jog byloje esančių duomenų pakanka padaryti iÅ¡vadÄ , jog B. D. ir ieÅ¡kovė prie ginčo pastato sukÅ«rimo negalėjo prisidėti lygiomis dalimis, kadangi sodo namas B. D. dar iki pažinties su ieÅ¡kove priklausė asmeninės nuosavybės teise, o B.D. ir ieÅ¡kovė atliko tik Å¡io sodo namo rekonstrukcijos darbus, dėl ko buvęs sodo namas buvo padidintas. Taigi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės reikalavimas jai pripažinti 1/2 nuosavybės dalį į ginčo turtÄ negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad kokia buvo sodo namelio vertė ir kiek buvo investuota į sodo namelio rekonstrukcijÄ , įrodymų byloje nėra, ir Å¡alys nurodė, jog tokių įrodymų pateikti negali. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atlikus sodo namelio rekonstrukcijÄ namas padidėjo daugiau nei dvigubai, jame buvo įvestos visos reikiamos komunikacijos ir atlikti kiti pagerinimo darbai, namas pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, nusprendė, jog sodo namelio vertė iki rekonstrukcijos galėjo sudaryti apie trečdalį dabartinės jo vertės. Å ios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės bei pateiktas jų vertinimas teikia pagrindÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė tik į 1/3 dalį gyvenamojo namo, laikyti teisėta ir pagrįsta.

37. Minėta, kad asmens nuosavybės teisės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo dalyvavimÄ lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, bendro Å«kio tvarkymÄ . IÅ¡ pirmosios instancijos teismo motyvų turinio matyti, kad jis vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ tiek dėl ieÅ¡kovės, tiek dėl atsakovės tėvo indėlio kuriant gyvenamÄ jį namÄ , pasisakė dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant tokiai byloje nustatytų aplinkybių visumai, pagrįstai ir tinkamai taikydamas įstatymÄ nusprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės tėvo prisidėjimas ir įnaÅ¡ai statant ginčo namÄ nebuvo lygÅ«s, t. y. egzistavo pagrindas paneigti CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ .

38. Apibenrindama tai, kas aptarta, ir įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo turinį, su tuo susijusius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

39. Kolegija pažymi, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

42. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

43. Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimu. Atsiliepime, kurį pasirašė advokatas R. N., nurodyta, jog atsakovė advokato padėjėjui A. V. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 700 Eur. IÅ¡ pateikto mokėjimo pavedimo matyti, kad 700 Eur suma sumokėta A. V.. Taigi tiek atsiliepime nurodyti duomenys, tiek mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ rengė advokato padėjėjas A. V..

44. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratÄ , nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasiraÅ¡ymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairÅ«s paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016).

45. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų bÅ«ti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas, nors juos pasiraÅ¡o ir teismui pateikia ne advokato padėjėjas, reiÅ¡kia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, kad atlyginimas už procesinio dokumento (jo projekto) parengimÄ buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės bÅ«ti atstovu pagal pavedimÄ , nusprendžia, jog atsakovės advokato padėjėjui sumokėtas atlyginimas negali bÅ«ti jai priteisiamas iÅ¡ teisinį ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albina Pupeikienė Larisa Å imanskienė Alvydas Žerlauskas