Legislator Case Law & Legislation
b60ab3a6-e226-4a08-a304-3dafede34b6b AI generated

b60ab3a6-e226-4a08-a304-3dafede34b6b · Kauno apygardos teismas

Case Number b60ab3a6-e226-4a08-a304-3dafede34b6b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ ir 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

b60ab3a6-e226-4a08-a304-3dafede34b6b · Kauno apygardos teismas: Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , manymÄ , kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00973-2010-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. K. skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. S. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , 9 punktÄ ir 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 28 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ) – 3 metai 9 mėnesiai ir 25 dienos.

3. Komisijos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 61-110 buvo nutarta nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundÄ , ir konstatavęs, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. sausio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Taikyti jam lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra. 4.1. Skunde nurodo, kad Teismas savo nutartyje daugiau dėmesio skyrė jo praeičiai, tačiau visiÅ¡kai nebuvo analizuojamas jo kompleksiÅ¡kas elgesys viso bausmės atlikimo metu. Jis Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas nuo 2010 metų, tai yra per 10 metų.

Teismas atkreipė dėmesį tik į keletÄ pažeidimų, kurie buvo padaryti deÅ¡imties metų laikotarpyje, tačiau į teigiamus pokyčius visiÅ¡kai nebuvo atkreiptas dėmesys. Taipogi Teismas visiÅ¡kai neįvertino ir nepasisakė, kad jis prašėsi bÅ«ti lygtinai paleistas su intensyvia priežiÅ«ra. 4.2. Apeliantas nurodo, kad jis praėjo visus resocializacijos programoje nurodytus ir paskirtus tikslus, o jam atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmės ir nuolat bÅ«nant apsuptyje, kur nuolat vyrauja subkultÅ«riniai reiÅ¡kiniai ir taip jis stengiasi kiek įmanoma, be to yra jau nejauno amžiaus, paÅ¡lijusi sveikata.

Turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , garantuotÄ legalų darbÄ , mylimÄ ir jo laukiantį sÅ«nų, o teismui parinkus tinkamus ir ilgalaikius įpareigojimus, kurie leis Probacijos tarnybai užtikrinti efektyvesnę jo elgesio kontrolę. 4.3. Apeliantas pažymi, kad eilę kartų buvo iÅ¡leistas iÅ¡ įstaigos atostogų į namus ir tikrai supranta neigiamÄ alkoholio poveikį ir tai vertina kritiÅ¡kai. Jis yra net 17 kartų skatintas, deja turi ir dvi nuobaudas, jos panaikintos anksčiau laiko ir jau nebegalioja.

Jei bÅ«tų paleistas lygtinai su intensyvia priežiÅ«ra tai jam leistų efektyviau ir produktyviau integruotis į visuomenę, lankyti Anoniminių alkoholikų bendruomenės užsiėmimus ir kitus užsiėmimus, kurie gali bÅ«ti skirti Probacijos pareigÅ«nų stebėjimo ir kontrolės visÄ esamÄ laikotarpį iki bausmės atlikimo. Tuo pačiu integracija bÅ«tų ženkliai efektyvesnė ir žiÅ«rint į ieÅ¡kinių dengimÄ , uždarbis laisvėje bÅ«tų daug didesnis ir jis galėtų daugiau dengti ieÅ¡kinius, bÅ«ti su savo sÅ«numi, žymiai lengviau integruotis į visuomenę ir atitolti nuo subkultÅ«ros.

5. Atsiliepimų į skundÄ nepateikta. Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Pažymima ir tai, kad iÅ¡ minėto BVK straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo S. K. skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį, teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡analizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. K. netaiko lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. K. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau prižiÅ«rimas probacijos pareigÅ«nų.

8. S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , atitinkanti 41 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant Å¡ioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be iÅ¡dėstytų duomenų, bÅ«tina nustatyti ir akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pataisos namuose, kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau bÅ«damas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų.

Tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pasekmes, siekis taisytis, požiÅ«ris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymÄ si, su kuriais neiÅ¡vengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti iÅ¡vadÄ , manymÄ , kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiÅ«ris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriÅ¡kas.

Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ aspektu pažymima, kad apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų stokojantis tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, diskriminacinės nuostatos.

Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo S. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 41 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuriÄ sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikÅ¡mingas skaičius (21 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis S. K., nepriekaiÅ¡tingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 15 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė – 40 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pakartotinai atlikus 2020 m. gegužės 26 d. ji buvo 45 balai, kas teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys ir jo pastangos mažinti nusikalstamÄ rizikÄ nepasižymi pastovumu.

10. Nuteistasis skunde nurodo, kad supranta neigiamÄ alkoholio poveikį ir tai vertina kritiÅ¡kai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokios nuteistojo nuostatos nėra pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Nuteistasis pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymÄ . Nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose numatytÄ nusikaltimÄ , nustatyta, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Pataisos namuose jis alkoholio vartojimo problemų nesprendžia, kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar yra laikomas nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad nors nuteistasis suvokia, kad alkoholio vartojimas yra problema, tačiau motyvacija Å¡iÄ problemÄ spręsti yra labiau ambivalentiÅ¡ka. Dar labiau nuteistojo nugebėjimÄ Å¡iÄ problemÄ spręsti atskleidžia ir tai, kad trumpalaikės iÅ¡vykos į namus metu 2019 m. liepos 23 d. vartojo alkoholį ir į įstaigÄ grįžo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

Å ios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pastangos eliminuoti šį jam nustatytÄ kriminogeninį veiksnį Å¡iuo metu davė pageidaujamÄ rezultatÄ ir jo pasiryžimas laisvėje nevartoti alkoholio, gebėjimas valdyti Å¡iÄ priklausomybę yra pakankamas. Tad Å¡iuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog alkoholio vartojimo problema, daranti didelę įtakÄ S. K. nusikalstamumui, yra suvaldyta.

11. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Surinkti duomenys neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog S. K. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už kÄ du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto neÅ¡alina ir nuteistÄ jį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

Nors S. K. skatintas 17 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo iÅ¡skirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. PrieÅ¡ingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamÄ elgesio korekcijÄ , tai, kad S. K., net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir Å¡iuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba iÅ¡laikyti pavyzdingÄ elgesį ilgÄ laikÄ , išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

Pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimÄ , padarė prieÅ¡ pusantrų metų laiko ir Å¡i nuobauda buvo panaikinta tik 2020 m. balandžio 10 d., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima tik pakankamai neseniai.

12. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. K. anksčiau teistas 6 kartus, kas rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaiÅ¡tingo elgesio jam nepavyksta iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamÄ S. K. požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Å ias aplinkybes patvirtina ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo buvusius teisės pažeidimus dažnai sÄ lygojo lengvabÅ«diÅ¡kumas, nors nusikalstamo elgesio pasekmes supranta, tačiau suvokimas pavirÅ¡utiniÅ¡kas, stokoja tinkamų problemų sprendimų bÅ«dų, bÅ«dingas impulsyvus elgesys. Nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia S. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

13. SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ . AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo S. K. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. sausio 8 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė