b60a9231-98e0-42ff-ad32-e1a49a0e03db · Klaipėdos apygardos teismas

                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-458/2017                                     Proceso Nr. 1-06-3-00065-2016-0                                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                               1.2.4.6.1.; 2.4.6.6.2.; 2.4.7.; 2.11.1 (S)                                                                                   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. balandžio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Danutei Klimašauskaitei, Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui K.

V. (K. V.), jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, asmeniui, kuriam byla nutraukta, V. A., jo gynėjui advokatui Raimondui Mažuliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo K. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

IÅ¡ nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo K. V. priteista V. A., asmeniui, kuriam byla nutraukta, 1 000 Eur turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo K. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo bei proceso iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ V. A. atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. A. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 2 d., apie 8.30 val., kieme prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-o namo spyrė K.

V. Å¡uniui, o pastarajam paklausus, kodėl jis taip pasielgė, V. A. kumščiu trenkė K. V. į deÅ¡inį skruostÄ , po to sudavė dar kartÄ kumščiu į galvÄ , pataikydamas į nosį ir akies kraÅ¡tÄ . Po to, V. A. pradėjus tampyti už rÅ«bų ir taikantis suduoti smÅ«gius bei parversti ant žemės K. V., K. V. ginantis, du smÅ«gius smÅ«giuojant V. A. į Å¡onÄ , V. A. dar kartÄ sudavė kumščiu K. V. į galvÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas K.

V. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – nuteisti V. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę, neperžengiant normos sankcijos ribų. Skunde taip pat praÅ¡oma tenkinti K. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti iÅ¡ V. A. K. V. iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Dėl įrodymų vertinimoApeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo iÅ¡vada, kad K.

V. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Tuo tarpu V. A. parodymai, kad nukentėjusysis jam sudavė kumščiu į deÅ¡inę akį bei vienÄ kartÄ Ä¯ nosį, du kartus spyrė į kairės pusės Å¡onÄ , po to spyrė į galvÄ bei į nosį, prieÅ¡tarauja Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto D. Vitkaus 2016 m. sausio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 177/2016(03) nustatytiems V. A. sužalojimams: kairės pusės VIII, IX, X Å¡onkaulių lūžiai, kairės pusės pneumohemotoraksas, krÅ«tinės lÄ stos kairiojo Å¡oninio pavirÅ¡iaus poodinė emfizema bei poodinė kraujosruva deÅ¡inėje veido pusėje.

Ekspertas jo nosies sužalojimų ar galvos traumų nenustatė. Tai pažymėjo ir teismas skundžiamoje nutartyje. V. A. vyr. patrulei I. N. sakė, kad paslydo ir pargriuvo, o nukentėjusysis ėmė jį spardyti kojomis. Tai prieÅ¡tarauja ne tik faktinėms aplinkybėms, bet ir elementariai logikai, nes jeigu nukentėjusysis bÅ«tų du kartus spyręs koja (žieminiu batu) gulinčiam žmogui į galvÄ ir į nosį, tai bÅ«tų sulaužyta nosis ar V. A. bÅ«tų patyręs smegenų sukrėtimÄ .

Tad suprantama, jog sužalojimai būtų žymesni nei poodinė kraujosruva dešinėje veido pusėje.V. A. išdėstytas tariamo jo sužalojimo aplinkybes paneigia ir liudytojo J. M. (J. M.) bei liudytojos M. V. parodymai. Liudytojas J. M. tiek ikiteisminio tyrimo apklausose, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. A. pirmasis smogė nukentėjusiajam ir sudavė jam kelis smūgius, tuo tarpu nukentėjusysis gynėsi ir bandė sutramdyti V. A., taip pat liudytojas patvirtino, jog V. A. nebuvo pargriuvęs ant žemės ir nukentėjusysis jo nespardė kojomis.

Nors liudytoja M. V. yra nukentėjusiojo sutuoktinė, tačiau jos parodymai iÅ¡ esmės atitinka J. M. parodymus bei įvykio situacijÄ . Taigi liudytojų parodymai aiÅ¡kiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Akivaizdu, jog konfliktas kilo staigiai ir truko neilgai. Liudytojai, matę šį įvykį, gal ne visai tiksliai nurodė smÅ«gių skaičių ar jų sekÄ , tačiau patvirtino tokias svarbias Å¡iai bylai aplinkybes – konfliktÄ pradėjo V. A., jis pirmasis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, puolė nukentėjusįjį, tuo tarpu K.

V. gindamasis ir tramdydamas V. A. taip pat sudavė kelis smūgius, tačiau V. A. nebuvo pargriuvęs ir nukentėjusysis jo nespardė kojomis. Taigi V. A. parodymai prieštarauja ne tik 2016 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 177/2016(03) nustatytiems sužalojimams, bet ir liudytojų parodymams. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas nemotyvuotai, nepagrįsdamas išvadų teigia, jog V. A., suvokdamas, kad nuo fiziškai stipresnio ir jaunesnio K. V. gresia realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai, turėjo teisę priešintis tokiems neadekvatiems ir pavojingiems jo veiksmams.

Negalima sutikti su tokiomis teismo iÅ¡vadomis, kai įrodyta, jog bÅ«tent V. A. be rimto preteksto spyrė nukentėjusiojo Å¡uniui, o jam priėjus ir bandant aiÅ¡kintis, V. A. pirmas smogė nukentėjusiajam į veidÄ ir puolė muÅ¡tis. Dėl V. A. smurto nukentėjusysis buvo priverstas gintis ir tik todėl jam pavyko iÅ¡vengti rimtesnių sužalojimų, nes bÅ«tent V. A. yra stipresnis už nukentėjusįjį.Teismo nutartyje nurodyta, kad nukentėjusysis, praÅ¡ydamas V. A. dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimÄ , su pareiÅ¡kimu į policijos įstaigÄ kreipėsi tik 2016 m. gegužės 19 d.

Tačiau teismas neįvertino nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų, jog nukentėjusysis turi teisę, bet ne pareigÄ kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Teismui, kaip ir prokuratÅ«rai, nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog nesitikėjo, kad V. A. pradėjęs muÅ¡tis, spardęs jo Å¡unį, ims kaltinti nukentėjusįjį. K. V. siekė susitarti ir nebesipykti, tačiau V. A. piktybiÅ¡kai neigė nukentėjusiojo sužalojimÄ , todėl, kai K. V., grįžęs iÅ¡ komandiruotės Norvegijoje, sužinojo, jog yra įtariamasis, teisinės gynybos kreipėsi ir pats bei pateikė tyrėjai įrodymÄ apie savo kÅ«no sužalojimÄ .

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, matyti, jog V. A. dėl mažareikÅ¡mės, o ne bÅ«tinos priežasties spyrė koja nukentėjusiojo Å¡uniui, po to smogdamas nukentėjusiajam į veidÄ kumščiu ir siekdamas jį parversti ant žemės, pirmasis pradėjo pavojingÄ kėsinimÄ si į K. V. sveikatÄ , nuo jo nukentėjusysis, o ne V. A. turėjo teisę gintis. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog V. A. aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į nukentėjusiojo sveikatÄ ir Å¡is kėsinimasis jau buvo prasidėjęs, realus, staigus bei įžūlus.

Tokie nustatyti V. A. veiksmai, kai jis prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo smurtÄ , veikė puolamai, įvykusioje situacijoje negali bÅ«ti pateisinami ir yra pripažįstami pavojingais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, K. V. turėjo teisę gintis ir tai darė mėgindamas sutramdyti besikėsinantįjį. Taigi nukentėjusiojo padaryti sužalojimai asmeniui, kuriam byla nutraukta, buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Darytina iÅ¡vada, kad V. A. veiksmai buvo netinkamas atsakas į K. V. jam iÅ¡sakytas pastabas.

Bandymas paliesti jo Å¡unį nebuvo pagrindas fiziniam smurtui. Vien nukentėjusiojo bandymas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl V. A. pavartojo smurtÄ prieÅ¡ jo Å¡unį, nesiimant jokių realių fizinių veiksmų, nesudaro bÅ«tinosios ginties situacijos. Kadangi V. A. nebuvo kilęs joks akivaizdus, realus pavojus, jis nesigynė, o pats puolė ir sužalojo nukentėjusįjį, V. A. pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Atliktų veiksmų pobÅ«dis leidžia teigti, kad minėti veiksmai buvo atlikti veikiant tiesiogine tyčia.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, yra pagrindas tvirtinti, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, nes teismas netinkamai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti įrodymų visetÄ , nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų, iÅ¡kreipė jų turinį, tinkamai neiÅ¡analizavo bei tarpusavyje nepalygino visų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumÄ , nenurodė iÅ¡ esmės jokių įtikinamų motyvų, kodėl vadovavosi vienais ir atmetė kitus įrodymus, neanalizavo ir nevertino nukentėjusiojo K.

V. iÅ¡samių ir nuoseklių parodymų patikimumo, o rėmėsi tik melagingais asmens, kuriam byla nutraukta, parodymais, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Toks pažeidimas sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apelianto vertinimu, kadangi V. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti tenkinamas nukentėjusiojo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimoApeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo K.

V. skundÄ . Pirmosios instancijos teismas nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ , esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, t. y. bÅ«tinajai ginčiai. Tačiau nepaisant to, negalima teigti, jog nukentėjusysis ir privatus kaltintojas, kreipdamasis į teismÄ , bÅ«tų piktnaudžiavęs procesu. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso iÅ¡laidas turi daug panaÅ¡umų su bylinėjimosi iÅ¡laidų institutu civiliniame procese.

Å iuos panaÅ¡umus lemia tai, kad proceso Å¡alys yra lygiateisiai privatÅ«s asmenys. Pagrindinė proceso iÅ¡laidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Nukentėjusysis kreipėsi teisminės gynybos, nukentėjęs nuo V. A. neteisėtų veiksmų, kadangi nei policija, nei prokuratÅ«ra neužtikrino tinkamos jo teisių apsaugos. Taigi tuo atveju, jeigu apygardos teismas netenkintų apeliacinio skundo ir paliktų galioti skundžiamÄ nutartį, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ nukentėjusiojo negali bÅ«ti priteistos.

Skunde taip pat pažymima, kad V. A. advokato pateikta iÅ¡laidų suma neatitinka protingumo principo bei įdėto darbo – byloje yra įvykęs tik trumpas taikinamasis bei teisiamasis posėdžiai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas ne tik nukentėjusįjį be kaltės pripažino kaltu dėl V. A. sužalojimo, nors tokia byla dar neiÅ¡nagrinėta, taip pat paskyrė įpareigojimÄ apmokėti V. A. patirtas iÅ¡laidas už advokato paslaugas, o tai gali bÅ«ti prilyginama baudai.

Tokie teismo veiksmai Å¡ioje privataus kaltinimo byloje yra neteisingi ir prieÅ¡taraujantys sÄ Å¾iningumo principui.V. A. gynėjas advokatas R. Mažulis atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o K. V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties atmesti. Posėdžio metu V. A. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo ir privatus kaltintojo K. V. atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nagrinėdamas apeliacine tvarka bylÄ , patikrina jÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

To paties straipsnio 4 dalyje konstatuojama, jog pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, Å¡iuo konkrečiu atveju V. A., padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra paduotas privataus kaltintojo skundas. Asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ar nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba kuriuo baudžiamoji byla jam yra nutraukiama, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas K. V. apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai, naikinama ir baudžiamoji byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad nagrinėjimo teisme ribos nustatytos BPK 255 straipsnyje, t. y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir peržengia konkrečios bylos nagrinėjimo ribas, todėl iÅ¡ naujo turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.Pagal KonstitucijÄ , inter alia Konstitucijos 109 straipsnį, teisinės valstybės ir teisingumo principus, teismui baudžiamajame procese kyla pareiga iÅ¡naudoti visas galimybes nustatyti objektyviÄ tiesÄ baudžiamojoje byloje ir priimti teisingÄ sprendimÄ dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamÄ veikÄ , kaltumo.

Nors nagrinėjamu atveju kaltinimÄ palaiko ne prokuroras, o nukentėjusysis ir privatus kaltintojas K. V., tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pareigos vykdyti teisingumÄ . Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumÄ vykdo tik teismas, baudžiamojo proceso teisėje, inter alia, reiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Å¡iÄ funkcijÄ , teisminiame nagrinėjime turi iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylÄ spręsti iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas „Dėl parengtinio tyrimo, įrodymų rinkimo bÅ«do ir teisės į gynybÄ â€œ, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisės apskųsti prokuroro nutarimÄ â€œ).

Tačiau bÅ«tina pažymėti, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi prieÅ¡taringa situacija – Å¡ioje byloje V. A. yra kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sukėlęs fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdęs sveikatÄ K. V., o baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017, nagrinėjamojoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, K. V. yra kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nesunkiai sutrikdęs sveikatÄ V. A. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas K.

V., tiek nesunkus sveikatos sutrikdymas V. A. buvo padaryti vieno įvykio metu, t. y. abiejose baudžiamosiose bylose įrodinėtinos aplinkybės yra tarpusavyje persipynusios, jos yra to paties įvykio aplinkybės.Nagrinėjamojoje byloje V. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. gruodžio 2 d., apie 8.30 val., kieme prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-o namo spyrė K. V. Å¡uniui, o pastarajam paklausus, kodėl jis taip pasielgė, V. A. kumščiu trenkė K. V. į deÅ¡inį skruostÄ , po to sudavė dar kartÄ kumščiu į galvÄ , pataikydamas į nosį ir akies kraÅ¡tÄ .

Po to, V. A. pradėjus tampyti už rÅ«bų ir taikantis suduoti smÅ«gius bei parversti ant žemės K. V., K. V. ginantis, du smÅ«gius smÅ«giuojant V. A. į Å¡onÄ , V. A. dar kartÄ sudavė kumščiu K. V. į galvÄ , sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017 K. V. yra kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 8.30 val., prie (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini)-o namo konflikto metu kumščiu vienÄ kartÄ sudavė V.

A. į deÅ¡inę akį ir vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Po to, V. A. paslydus ir pargriuvus ant žemės, du kartus spyrė į kairės pusės Å¡onÄ irbei vienÄ kartÄ spyrė į galvÄ ir nosį, tuo padarydamas kairės pusės VIII, IX, X Å¡onkaulių lūžius, kairės pusės pneumohemotoraksÄ , krÅ«tinės lÄ stos kairiojo Å¡oninio pavirÅ¡iaus poodinę emfizemÄ bei poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje veido pusėje, t. y. nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatÄ . Taigi akivaizdu, jog abiejose bylose įrodinėtinos aplinkybės yra tarpusavyje persipynusios, kadangi tiek V.

A., tiek K. V. sužalojimai buvo padaryti vieno konflikto metu. Nagrinėjamojoje byloje pareikÅ¡tame kaltinime yra nurodyti duomenys, kurie leidžia tvirtinti, kad fizinį smurtÄ vartojo abu konflikto dalyviai, taip pat abiejose bylose yra keliamas bÅ«tinosios ginties klausimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. A. kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai, jei jie atitinka bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas.

Sprendžiant klausimÄ , ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, didelę reikÅ¡mę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi bÅ«ti realus ir akivaizdus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-64-696/2017). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, konstatuodamas, kad V.

A. veikė, esant bÅ«tinosios ginties situacijai, turėjo nuspręsti dėl K. V. veiksmų, t. y. ar K. V. iÅ¡ tiesų kėsinosi į V. A. sveikatÄ , jei taip, ar toks kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. A. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, paneigė galimybę konstatuoti tokiÄ pat K. V. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017, kadangi jo veiksmus prilyginus pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi, jie nebegali bÅ«ti vertinami kaip veiksmai, atlikti esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje iÅ¡ esmės netiesiogiai pasisakė ir dėl K. V. kaltės, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , taip paneigdamas K. V. teisę į gynybÄ . Nagrinėjamojoje byloje K. V. palaikė kaltinimÄ dėl V. A. jam sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jis nesigynė nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. A., kadangi jo kaltės klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017.

Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad V. A. veikė, esant bÅ«tinosios ginties situacijai, K. V. neteko galimybės tinkamai gintis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo byloje, vis dar nagrinėjamojoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o Å¡ioje byloje, kurioje jis yra nukentėjusysis ir privatus kaltintojas, K. V. ir nepreziumavo, jog turėtų gintis nuo kaltinimo, pareikÅ¡to kitoje byloje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalį iÅ¡ to paties įvykio iÅ¡plaukiančių aplinkybių nagrinėjant atskirai skirtingose bylose yra neįmanoma objektyviai nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių, nesudaromos tinkamos prielaidos užtikrinti teisingumo įgyvendinimÄ .

Ä®prastu atveju dėl Å¡io įvykio turėjo bÅ«ti atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas. Ä®statymas numato, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau iÅ¡nagrinėti iÅ¡skirtas bylas (BPK 234 straipsnio 4 dalis), tačiau bylų iÅ¡skyrimas neturi trukdyti iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir nustatyti tiesÄ . IÅ¡skiriant vieno įvykio aplinkybes į atskiras bylas, kaip buvo padaryta Å¡ioje byloje, atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir siÅ«lant kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 8–9), nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo iÅ¡samiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veikų iniciatyvos, jų dinamikos atskleidimui, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl reikÅ¡mingų bylos faktų nustatymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2015).

Pažymėtina, jog tuo atveju, jei Klaipėdos apygardos teismas netenkintų apeliacinio skundo ir paliktų pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , tai Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2017 m. balandžio 26 d. priimdamas galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017, nebegalėtų visiÅ¡kai laisvai spręsti dėl K. V. kaltės, kadangi nagrinėjamojoje byloje jau bÅ«tų konstatuota, jog V. A. veikė, esant bÅ«tinosios ginties situacijai, t. y. gindamasis nuo K. V. kėsinimosi į jo sveikatÄ .

Jei vis tik kitoje byloje K. V. bÅ«tų iÅ¡teisintas arba taip pat konstatuota, kad jis veikė, esant bÅ«tinosios ginties situacijai, susiformuotų prieÅ¡taringa teismų praktika ir bÅ«tų priimti du vienas kitam prieÅ¡taraujantys teismų procesiniai sprendimai. Tokia situacija prieÅ¡tarautų baudžiamojo proceso paskirčiai iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Esamu metu procese taip pat yra susiklosčiusi ydinga situacija, kadangi dėl vieno to paties įvykio dalyvio galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamÄ jį persekiojimÄ atlieka įstatymais nustatytus įgaliojimus turinčios valstybės teisėsaugos institucijos, o Å¡is asmuo savo galimai pažeistus interesus dėl kito to paties įvykio dalyvio galimai padarytų nusikalstamų veikų turi ginti pats ar padedant atstovui privataus kaltinimo tvarka. Taigi V. A. ir privataus kaltintojo K. V. procesinės padėtys nėra lygiavertės, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-890/2017 kaltinimÄ prieÅ¡ K.

V. palaiko prokuroras, o nagrinėjamojoje byloje K. V. pats yra privatus kaltintojas ir turi savarankiÅ¡kai ginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nenumato galimybės sujungti privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamÄ bylÄ su baudžiamÄ ja byla, kurioje kaltinimÄ palaiko prokuroras, – skiriasi proceso eiga, turinys, galima baigtis. Vis dėlto BPK 409 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu nusikalstamos veikos, dėl kurių procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui, turi visuomeninę reikÅ¡mę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, dėl Å¡ių veikų privalo pradėti baudžiamÄ jį procesÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad jeigu 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiÅ¡kėja privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios, prokuroras privalo pateikti teismui raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , kad Å¡ioje byloje palaikys valstybinį kaltinimÄ . Tokiu atveju byla perduodama prokurorui, o ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyksta bendra tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant byloje aptartoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo procesas apskritai neturėjo bÅ«ti pradėtas, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡ karto turėjo pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl valstybinio kaltinimo palaikymo ir bylos perdavimo prokurorui.

Nors nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad K. V. visiÅ¡kai negali ginti savo teisių, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, kurios jau buvo aptartos anksčiau, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog K. V. dėl reikÅ¡mingų aplinkybių negali tinkamai visa apimtimi įgyvendinti savo galbÅ«t pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu, yra padaręs iÅ¡vadÄ , jog nuspręsti, ar tam tikra privataus kaltinimo byla turi bÅ«ti nutraukta ir tam tikrus baudžiamojo proceso veiksmus turi atlikti teisėsaugos institucijos, yra privataus kaltinimo bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija (t. 1, b. l. 84–86).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas privataus kaltinimo bylÄ perduoti prokurorui jokiu bÅ«du negali bÅ«ti suprantamas kaip įpareigojimas prokurorui prieÅ¡ asmenį, kuris buvo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka, atlikti BPK 218 straipsnio 7 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytus proceso veiksmus, t. y. suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir jį su baudžiamÄ ja byla perduoti teismui.Taigi esant prieÅ¡taringoms ir nevisapusiÅ¡kai nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, esminiams proceso pažeidimams, 2016 m. lapkričio 23 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis BPK 409 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dar iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo prokurorui.Dėl K. V. praÅ¡omų priteisti iÅ¡ V. A. iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 39, 40; t. 2, b. l. 15, 16, 17, 18) pažymėtina, jog BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato iÅ¡laidų nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apmokėti priteisimÄ tik iÅ¡ asmens, pripažinto kaltu.

Taigi nėra pagrindo tenkinti K. V. praÅ¡ymo priteisti jam iÅ¡ V. A. iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ atlyginimÄ , kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas V. A. kaltu nepripažino, o apeliacinės instancijos teismas nors ir panaikina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio taip pat nepriima, o grÄ Å¾ina bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

K. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. 2016 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltintas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai, panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Teisėjai                                                                                                            Arvydas Daugėla                                                                                                                              Dalius Jocys                                                                                                                                                                                                                                                  Eduardas MaÅ¡kevičius