b60801fa-b4aa-48d8-9ec5-c8bf74e25ffa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-11119-1050/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05852-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina GreičiÅ«tė-Petrauskienė, sekretoriaujant Ingridai Valickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. G., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Daivai VaÅ¡kelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. G. ieÅ¡kinį atsakovui F. G. (F. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:

1) santuokÄ , sudarytÄ tarp I. G. (Č.) ir atsakovo F. G., kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo F. G. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – G.;

3) priteisti iš atsakovo F. G. ieškovei I. G. neturtinės žalos atlyginimui 5 000,00 Eur;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl šioje santuokos nutraukimo byloje klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt. nenagrinėtini. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda ir gyvena atskirai jau daugiau kaip šešis mėnesius.

Atsakovas po aÅ¡tuonerių mėnesių bendro gyvenimo, iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kur negrįžo iki Å¡iol. Apie atsakovo neiÅ¡tikimybę ieÅ¡kovė sužinojo tik prieÅ¡ keletÄ mėnesių. Bendraujant ir gyvenant kartu atsakovas sudarė patikimo ir besirÅ«pinančio Å¡eimos nario įvaizdį, todėl paminėtas atsakovo poelgis ieÅ¡kovei buvo labai netikėtas ir visiÅ¡kai nesuderinamas su Å¡eimos vertybių puoselėjimu. Dėl to, kad tam tikras savo gyvenimo aplinkybes atsakovas nuo ieÅ¡kovės nuslėpė, ieÅ¡kovė pasijuto apgauta, o dėl jo pasikartojančių iÅ¡vykimo faktų, manė, kad tai susiję su jo motinos sveikatos bÅ«kle, nes jis taip paaiÅ¡kindavo.

Sužinojusi apie tikrÄ jį ilgalaikio iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos faktÄ , ieÅ¡kovė patyrė nesaugumo jausmÄ , stresÄ bei nervinę įtampÄ , gėdÄ prieÅ¡ savo gimines ir artimuosius, draugus, bendradarbius. Taip pat patyrė visiÅ¡kÄ nepasitikėjimÄ savo sutuoktiniu, su kuriuo toliau bÅ«ti santuokoje ieÅ¡kovė nebemato galimybių ir prasmės. IeÅ¡kovė įsitikinusi, kad bendras sutuoktinių gyvenimas santuokoje toliau yra nebeįmanomas. F. G. visiÅ¡kai ignoruoja savo pareigÄ bÅ«ti vienas kitam lojaliu ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai ir materialiai atsižvelgiant į kiekvieno galimybes.

IeÅ¡kovė iÅ¡laikymo sau nereikalauja. PraÅ¡o palikti santuokos metu turėtÄ pavardę – G. IeÅ¡kovė nurodo, kad ji skolininkų bei kreditorių neturi, ir kiek jai žinoma, jų neturi atsakovas F. G. taip pat. BÅ«dami santuokoje sutuoktiniai jokio kilnojamojo turto ar automobilių neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Namų apyvokos daiktus yra pasidaliję gražiuoju, todėl ginčo dėl jų taip pat nėra. Gyvenant santuokoje su atsakovu F. G., ieÅ¡kovė dėl patirtos nervinės įtampos bei iÅ¡gyventos stresinės bÅ«senos dėl sutuoktinio neprognozuojamo elgesio, dėl patirto pažeminimo aplinkinių atžvilgiu, psichologinio smurto patyrimo bei visiÅ¡ko nesiskaitymo su ieÅ¡kove – ieÅ¡kovės teisėti lÅ«kesčiai gyventi laimingoje Å¡eimoje buvo visiÅ¡kai sužlugdyti, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo F.

G. priteisti ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ 5 000,00 Eur sumai. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovė patvirtino, kad dalintino turto nėra. IeÅ¡kovės teigimu, dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas yra atsakovas, nes iÅ¡važiavęs į (duomenys neskelbtini), į LietuvÄ negrįžo. Paskutinę dienÄ tik pranešė, kad į LietuvÄ negrįš. Nurodė, kad pradėjo kartu gyventi (duomenys neskelbtini) metais. Santuokoje gyveno metus laiko.

Ä® (duomenys neskelbtini) atsakovas iÅ¡važiavo 2018 metais gruodžio mėnesį. 2019 sausio mėnesį informavo, kad nebegrįš. Neturtinės žalos atlyginimÄ grindžia tuo, kad atsakovas paliko jÄ vienÄ , išėjo pas kitÄ moterį. IeÅ¡kovė bandė Å¡nekėti su atsakovu gražiuoju, tačiau atsakovas jÄ tik pažemino. IeÅ¡kovė nurodė, kad teko virÅ¡ mėnesio vartoti (duomenys neskelbtini), po to tris dienas negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos dėl patirto streso. Todėl praÅ¡o priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovui ieÅ¡kinys yra įteiktas tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovui teismo Å¡aukimas taip pat įteiktas asmeniÅ¡kai (b. l. 15-16, 18-24, 29-30). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi Å¡iame kodekse numatytų priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Å alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Kai Å¡alys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iÅ¡ anksto teismui pateikti praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieÅ¡kinys bei teismo Å¡aukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirÅ«pino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamÄ jį teismo posėdį atidėti, o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį sutiko bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ atstovui.

Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui, taip pat institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl santuokos nutraukimo. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. G. ir atsakovas F. G. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 6). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Å alys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 178 straipsnis). Å iame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga.

Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vadÄ dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinės Å¡alių nesutarimų ir santuokos iÅ¡irimo priežastys – atsakovas paliko Å¡eimÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovas 2018 metais gruodžio mėnesį iÅ¡važiavo pas motinÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir negrįžo. Atsakovas tik paskutinę dienÄ , kuomet turėjo grįžti į LietuvÄ , pranešė ieÅ¡kovei, kad nebegrįš. Taigi ieÅ¡kovės, davusios teismo posėdžio metu, priesaikÄ , paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovas į LietuvÄ nebeatvyksta, Å¡eima nesirÅ«pina. Akivaizdu, kad atsakovas iÅ¡saugoti Å¡eimos neketina. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės teiginiai apie Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių teismui nepateikė, ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumÄ Å¡eimai, ar įrodymų, kad patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, prieÅ¡ metus iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) ir į LietuvÄ nebeatvyksta, Å¡eima nebesirÅ«pina, jÄ paliko,k todėl atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas.

IeÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ tenkintinas visiÅ¡kai, santuoka tarp I. G. ir atsakovo F. G. nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir iÅ¡gyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas, kompensacija už kurio sÄ lygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti.

Piniginė kompensacija nereiÅ¡kia asmens patirtų iÅ¡gyvenimų kainos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , emocinį skausmÄ , nervinę įtampÄ dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio Å¡eimos iÅ¡irimÄ bei santuokos nutraukimÄ . Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių pažeidimų bei ieÅ¡kovės patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų buvimas sudaro pagrindÄ atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalÄ kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6. 250 str.).

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiajam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formÄ , laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobÅ«dį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė nelojaliu, sutuoktinės palikimu, nesirÅ«pinimu Å¡eima, dėl ko ieÅ¡kovė patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų. Teismo vertinimu, nustačius, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ , nes aukščiau paminėtas atsakovo Å¡eimos palikimas nulėmė kito sutuoktinio dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir neigiamas emocijas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ tenkintinas, tačiau tik iÅ¡ dalies.

Ä®vertinus santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei priteistina 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-399/2013; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-128/2008; 2007-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007;

Vilniaus apygardos teismo 2018-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1335-603/2018; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-580/2017; 2015-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-823/2015 ir kt.). Dėl nepilnamečių vaikų. Šalys nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. Dėl turto padalinimo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (b. t. 1, b. l. 10).

VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu transporto priemonių Å¡alys neįgijo (t. 1, b. l. 12). Todėl transporto priemonių padalinimo klausimas nėra sprendžiamas. Dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo. Nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, tarpusavio iÅ¡laikymas iÅ¡ Å¡alių nepriteistinas. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovės praÅ¡ymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama pavardė – „G.“, atsakovui – „G.“. Dėl kreditorinių įsipareigojimų. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji skolininkų bei kreditorių neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus. Todėl, sprendžiant klausimÄ dėl santuokos nutraukimo, prievolių klausimas Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikiant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimÄ buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo ir už reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Proporcingai patenkinto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo daliai iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2019-10-14 pažymÄ , kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro advokato užmokestis 247,00 Eur sumai, taip pat kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios iÅ¡laidos – 65,05 Eur, taigi viso už antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 312,05 Eur (b. t. 1, b. l. 36).

Taigi dalinant ieÅ¡kovės reikalavimus dvi dalis atitinkamai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (312,05/2=156,03 Eur). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visa apimtimi, taigi Å¡ioje dalyje iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina viso 156,03 Eur. Antrasis ieÅ¡kovės reikalavimas (dėl neturtinės žalos atlyginimo) patenkintas 20 %. Taigi Å¡ioje dalyje iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 31,21 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 187,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymÄ susidarė 4,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Tačiau iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteistinos iÅ¡ atsakovo, nevirÅ¡ija 3,00 Eur sumos, todėl nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo F. G. kaltės. Priteisti iÅ¡ atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Po santuokos nutraukimo I. G. palikti pavardę „G.“, F. G. – „G.“. Priteisti iÅ¡ atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 130,00 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt eurų 00 ct) žyminio mokesčio; 187,24 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni eurai 24 ct) už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovei. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminis mokestis, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant įmokos kodÄ â€“ 5660. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusio teismo sprendimo kopijÄ nusiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė