b607a4e2-1fe2-4199-9e43-8fa8b680e566 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-262-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07407-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 27 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovui D. M. dėl vaikui priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) ir bendravimo tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo D. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo arba bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje R. J. ir R. M., institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. J. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 250 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D. M.; priteisti iÅ¡ atsakovo 364,83 Eur įsiskolinimÄ už vaiko D. M. iÅ¡laikymÄ bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkÄ . IeÅ¡kovė prašė patvirtinti, kad atsakovas su sÅ«numi D. M. bendrauja tokia tvarka: tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sÅ«numi D. M. kiekvienos metų lyginės kalendorinės savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaikÄ penktadienį nuo 17 iki 18 val. iÅ¡ vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas jį sekmadienį nuo 18 iki 19 val.

į vaiko motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Lyginiais kalendoriniais metais, pradedant nuo 2018 m., tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sÅ«numi ir praleisti su juo Å v. Velykas ir Naujuosius metus. Bendravimas Å¡iomis dienomis vyksta pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos gyvenamosios vietos Å¡ventinės dienos 10 val. ryte ir parvežant vaikÄ Ä¯ jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡ventės paskutinę dienÄ nuo 18 iki 19 val. (t. y. parvežant vaikÄ Ä¯ jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ ir dienÄ po Naujųjų metų - sausio 1 d.).

Nelyginiais kalendoriniais metais tėvas D. M. turi teisę bendrauti su sÅ«numi ir Å¡vęsti su vaiku jo gimimo dienÄ bei Å v. Kalėdas. Bendravimas Å¡iomis dienomis vyksta pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo motinos gyvenamosios vietos Å¡ventinės dienos 10 val. ryte ir parvežant vaikÄ Ä¯ jo motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡ventės paskutinę dienÄ (gimimo dienos vakare ar Å v. Kalėdų antrosios dienos vakare) nuo 18 iki 19 val. Tėvas D. M. kiekvienais kalendoriniais metais privalo pasiimti vaikÄ savo atostogų metu mažiausiai 14 dienų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų laikotarpiui, apie atostogas raÅ¡tu (elektroniniu laiÅ¡ku ar SMS žinute) įspėdamas vaiko motinÄ R.

J. ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

2. Atsakovas D. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir prašė tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio alternatyvų reikalavimÄ arba nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti iÅ¡laikymÄ bei nustatyti bendravimo tvarkÄ su ieÅ¡kove arba nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauja pagal po santuokos nutraukimo nusistovėjusiÄ tvarkÄ , kad D. M. su vaiku D. M. praleidžia kiekvienÄ pirmadienį ir antradienį (nuo sekmadienio vakaro pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos iki 19 val. vakaro, trečiadienio rytÄ nuveža vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ).

Taip pat D. M. su vaiku D. M. praleidžia kas antrÄ penktadienį su savaitgaliu (nuo penktadienio pasiima vaikÄ iÅ¡ mokyklos, trečiadienio rytÄ nuveža vaikÄ Ä¯ mokyklÄ ); atsakovas su vaiku praleidžia pusę vaiko mokymosi atostogų ir pusę vaiko vasaros atostogų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: pakeitė 2015 m. balandžio 10 d.

Å iaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 5.4 punktÄ , priteisė iÅ¡ D. M. sÅ«naus D. M. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 160,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 5 d.; priteisė iÅ¡ D. M. sÅ«naus D. M. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ 94,07 Eur; vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliko vaiko motinÄ R. J.; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; nustatė tokiÄ D. M. ir nepilnamečio sÅ«naus D. M. bendravimo tvarkÄ : atsakovas D.

M. su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. bendrauja kiekvienÄ nelyginę metų savaitę, vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieÅ¡ tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val.; Å¡i bendravimo tvarka galioja nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 15 d.; D. M. su sÅ«numi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt dienų praneÅ¡damas vaiko motinai; nepaisant to, ar tÄ konkrečiÄ savaitę D.

M. bendrauja su sÅ«numi, ar ne, D. M. su sÅ«numi D. M. bendrauja per Tėvo dienÄ , o jei Motinos diena yra per tėvo bendravimo savaitę - atsakovas vaikÄ pristato į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovei; nepaisant to, ar tÄ konkrečiÄ savaitę D. M. bendrauja su sÅ«numi, ar ne, D. M. su sÅ«numi D. M. bendrauja lyginiais metais per Å v. Velykas (Velykų sekmadienį ir pirmadienį), o nelyginiais metais bendrauja per Å v. Kalėdas (gruodžio 24 ir 25 dienomis). Tėvas vaikÄ pasiima Å¡ių Å¡venčių rytÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina kitos dienos vakarÄ iki 18 val.; kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė ieÅ¡kovei R.

J. iš atsakovo D. M. 785,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-279-969/2019, kurioje teismas yra pateikęs teisės normų, reglamentuojančių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, aiÅ¡kinimÄ .

5. Teismas nenustatė jokių duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta su vaiko motina neatitiktų vaiko interesų. Teismas sutiko, kad nuo teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ yra praėjęs tam tikras laikas, per kurį kai kurios aplinkybės yra pasikeitusios, tačiau tokius pasikeitimus nelaikė esminiais, dėl kurių turėtų bÅ«ti keičiama vaiko gyvenamoji vieta. Teismas pažymėjo, kad po teismo sprendimo abi Å¡alys sudarė kitas santuokas, ieÅ¡kovė susilaukė dukters, pats vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ , ieÅ¡kovės Å¡eima persikėlė gyventi į individualų namÄ ir pan., teismas vertino, kad Å¡ios aplinkybės yra nulemtos paties gyvenimo normalaus dinaminio pobÅ«džio ir teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

6. Teismas, konstatuodamas, kad vaiko santykiai su motina yra šilti ir jautrūs, su jos sutuoktiniu - geri, vaiku yra tinkamai pasirūpinta, sprendė, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.

7. Teismas sprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų vaiko nuomonei atskleisti ir vaiko santykiui su kiekvienu iš tėvų konstatuoti.

8. Teismas vertino, jog, nors Å¡alių sÅ«nus yra septynerių metų, pirmokas ir apie daugelį dalykų jo nuomonę galima vertinti kaip vaikiÅ¡kÄ , tačiau, teismo įsitikinimu, vaikas ne tik (ar net ne tiek) racionaliu vertinimu, tačiau emociniu patyrimu jaučia, kad yra visiÅ¡kai saugus, laukiamas ir mylimas tiek motinos, tiek tėvo namuose. Vaikas patiria, kad jam bÅ«nant tiek su motina, tiek su tėvu juo bus pasirÅ«pinta, jis su jais yra saugus ir užtikrintas. Todėl visiÅ¡kai natÅ«ralus vaiko noras bÅ«ti su abiem tėvais.

9. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tokia vaiko nuostata ir nuomonė negalėjo atsirasti spontaniÅ¡kai, teismas, vertindamas vaiko darželio auklėtojų parodymus, vertindamas pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus apie vaiko slaugÄ jo ligų metu, vertina, kad Å¡alių sÅ«nus D. ir po Å¡alių santuokos nutraukimo apie pusę laiko praleisdavo tiek su motina, tiek su tėvu.

10. Teismas vertino, kad vaiko bendravimas su tėvu kas antrÄ savaitę yra suderinamas su vaiko užimtumu ir dienotvarke.

11. Teismas nurodė, jog nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių vaiko režimas ar darbotvarkė negalėtų bÅ«ti tinkamai vykdomas vaikui pusę laiko praleidžiant pas tėvÄ . Teismas vertino, kad vaikas pas tėvÄ taip pat gerai gali pailsėti, pasirengti pamokoms, vykti į užsiėmimus ir iÅ¡ tėvo namų.

12. Teismas vertino, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų bei sukurtų stabilumÄ ir aiÅ¡kumÄ vaiko bendravimas su tėvu kas antrÄ savaitę nuo sekmadienio vakaro iki kitos savaitės sekmadienio vakaro. Teismas sprendė, kad vaiko dienos režimÄ ir darbotvarkę vaikui lankant mokyklÄ labiausiai atitinka, kai vaikas su tėvu bendrauja „sveikomis“ savaitėmis, t. y. vaikÄ pasiimant sekmadienio vakarÄ ir parvežant pas motinÄ kitos savaitės sekmadienio vakarÄ .

13. Teismas vertino, kad D. M. poreikiai gali bÅ«ti apibÅ«dinti kaip iÅ¡ esmės vidutinio vaiko normalÅ«s poreikiai. Teismas, vertindamas, kad nėra duomenų, jog Å¡alių sÅ«nui reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaiko specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ir abiejų tėvų galimybes, kad atsakovas neįrodinėjo mažesnių vaiko poreikių, teismas iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės nurodomas iÅ¡laidas pripažino pagrįstomis ir protingomis iÅ¡laidomis, reikalingomis vaiko D. M. iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį.

14. Teismas nepagrįstomis iÅ¡laidomis pripažino iÅ¡laidas auklei apmokėti 100,00 Eur ar 200,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl vaiko po pietų iki ieÅ¡kovė baigs darbÄ prižiÅ«rėti auklei nereikia, taip pat auklei nereikia prižiÅ«rėti vaiko jo ligos ar atostogų metu. Todėl Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ vaiko poreikių suvestinės teismas paÅ¡alino. Teismas vertino, kad protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos iÅ¡laidos yra 382,00 Eur.

Teismo vertinimu, abu vaiko tėvai turi galimybes vaikui iÅ¡laikymÄ teikti lygiomis dalimis – po 191,00 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. J. praÅ¡o panaikinti 2019 m. gruodžio 12 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo D. M. Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei R.

J. ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iÅ¡ jų – tvarka ir režimas, o kitame – absoliuti laisvė. Tačiau pirmos instancijos teismas, nusprendęs, kad vaikas lyginę savaitę gyvena su mama, nelyginę savaitę gyvena su tėčiu, sudarė bÅ«tent tokiÄ situacijÄ , kai vaikas privalės gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kuriuose vienÄ savaitę – vaikui gyvenant su mama – tvarka ir dienotvarkė, o kitÄ savaitę – vaikui gyvenant su tėvu – absoliuti laisvė.

Tokiu sprendimu pirmosios instancijos teismas sudarė priverstinę situacijÄ , kai vaikui bus pateikiami dvigubi standartai. BÅ«tent dėl to vaikui bus nebeaiÅ¡kios ribos tarp to, kas gerai-blogai, leistina-draudžiama. 15.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir klaidingai konstatavo, kad neva vaikas su abiem tėvais praleisdavo beveik po lygiai laiko. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos objektyviai matyti, kad nuo 2018-11-05 (ieÅ¡kinio pateikimo dienos) iki 2020 m. sausio 10 d. (apeliacinio skundo suraÅ¡ymo dienos), t. y. daugiau kaip metus atsakovas su vaiku nebendravo pusės laiko.

Atsakovas su vaiku niekada nebendravo pusės laiko ir iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos. 15.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sudarė tokiÄ situacijÄ ateityje, kad vaiko mama laikÄ leidžia namuose su jaunesniuoju savo vaiku, o tuo tarpu Å¡alių vaikas po pamokų bus paliekamas vienas, suteikiant galimybę atsakovo sutuoktinei vaikÄ nuvežti į bÅ«relį. Apeliantės nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo sprendime suformuota situacijos perspektyva žalinga tiek vaikui, tiek vaiko motinai. 15.4.

Pirmos instancijos teismas nenustatė jokios bendravimo tvarkos nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. 15.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo situacijÄ , dėl to iÅ¡laikymo dydis vaikui per mėnesį nepagrįstai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, rėmėsi iÅ¡laidomis, kai vaikas dar nelankė mokyklos, o darželyje vienas bÅ«relis kainavo tik du eurus. Vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikalinga skirti 792,00 Eur sumÄ .

Dėl to, ieÅ¡kovė prašė pirmos instancijos teismo nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį padidinti iki 250,00 Eur per mėnesį.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas D. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir papildomai nustatyti bendravimo su vaiku D. M. tvarkÄ vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. – po lygiai laiko su kiekvienu iÅ¡ tėvų, neskaitant laiko, kurį vaikas praleis stovyklose. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde akcentuojami faktai, kad vaikas yra pratinamas higienos, pusryčiauti, ruoÅ¡tis į mokyklÄ ir pan. (supraskime tik ieÅ¡kovės Å¡eimoje).

Akivaizdu, jog tai nėra jokia iÅ¡skirtinė procedÅ«ra ar motinos nuopelnai, tai yra vaikui įprasti kasdieniai dalykai. Beje, nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė teigia, kad tų pačių „ritualų“ vaikas nedaro/nedarys ir tėvo Å¡eimoje. 16.2. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių objektyvių duomenų savo teiginiams pagrįsti, prieÅ¡ingai – atsakovas pateikė susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kove, kur pastaroji net dėkojo tėvui, kad jis rÅ«pinasi vaiku. Apie tai buvo užduodami klausimai ieÅ¡kovei teismo posėdyje ir ieÅ¡kovė negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, už kÄ gi dėkojo vaiko tėvui, praėjus 4 metams po santuokos nutraukimo. 16.3.

IeÅ¡kovė turėjo progÄ ir galimybę praÅ¡yti, kad byloje bÅ«tų paskirta teismo psichologinė ekspertizė ir galėjo užduoti atitinkamus klausiamus ekspertams, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta ir nustatyta, ar iÅ¡ dviejų D. tėvų tikrai tik viena ieÅ¡kovė geba rÅ«pintis sÅ«naus gerove. Tačiau ieÅ¡kovė savo apeliacinį skundÄ grindžia tik savo pačios nuomone. 16.4. Teismas iÅ¡ esmės rėmėsi pačios ieÅ¡kovės paskaičiavimu, nepagrįstomis iÅ¡laidomis pripažinęs tik ieÅ¡kinyje nurodytas iÅ¡laidas auklei apmokėti 100,00 – 200,00 Eur per mėnesį.

Teismas niekaip nesumažino atsakovui tenkančiÄ pareigÄ mokėti pusė (teismo apskaičiuotos) sumos sÅ«naus iÅ¡laikymui, kadangi įvertino valstybės mokamus „vaiko pinigus“, kuriuos papildomai gauna ieÅ¡kovė. Todėl atsakovas ne tik rÅ«pinsis vaiku pusę laiko, teikdamas iÅ¡laikymÄ tiesiai vaikui, kol sÅ«nus bÅ«na su juo, bet dar mokės jam pilnÄ iÅ¡laikymÄ , pervesdamas pinigus ieÅ¡kovei. Todėl nelabai suprantama, kokiu pagrindu (anot ieÅ¡kovės apeliacinio skundo) teismas priėmė „vaiko interesų neatitinkantį“ sprendimÄ . 16.5.

IeÅ¡kovės apeliacinis skundas dalyje dėl vaikui bÅ«tino iÅ¡laikymo yra grindžiamas „ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais“ teismo posėdžio metu (t. y. garso įraÅ¡u). Tokių įrodymų nepakanka įrodinėjant ginčo dalykÄ â€“ vaiko poreikius ir/ar turėtas iÅ¡laidas. Apie sÅ«naus maisto netoleravimÄ ieÅ¡kovė kalbėjo per visÄ bylÄ , tačiau nei iki ieÅ¡kinio pateikimo, nei po atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo, nei su apeliaciniu skundu taip ir nebuvo pridėta medicininių dokumentų apie kokiÄ nors vaiko ligÄ , kitaip tariant – apie poreikį nuolatiniams vaistams, kremams nuo alergijos ir pan.

Todėl teismas pagrįstai nenustatė jokių iÅ¡skirtinių vaiko poreikių, dėl ko reikėtų didinti iÅ¡laikymo sumÄ . Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis) 18.

Byloje kilo ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Faktinės bylos aplinkybės 19. Å alių santuoka nutraukta Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu bendru sutuoktinių sutarimu, patvirtinta Å¡alių 2015-02-24 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ Å¡alys, be kita ko, susitarė, kad po santuokos nutraukimo Å¡alių sÅ«naus D. M. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina. SantuokÄ nutraukiant Å¡alys sutarė, kad abu tėvai skiria vaiko iÅ¡laikymui kas mėnesį po 100,00 Eur.

Konkreti bendravimo tvarka nustatyta nebuvo. Å alys sutarė, kad tėvui D. M. jokie apribojimai bendraujant su vaiku ir dalyvaujant sÅ«naus auklėjime nenustatomi, skyriumi gyvenantis tėvas ir artimi giminaičiai turi lygias teises bendrauti su vaiku, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų. Visus klausimus dėl bendravimo su vaiku tėvai sprendžia bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko norÄ bei vaiko interesus, skyriumi gyvenantis tėvas informuoja apie savo ketinimus pralesti laisvalaikį su vaiku (atostogas, Å¡ventes ir pan.) iÅ¡ anksto, prieÅ¡ protingÄ terminÄ , atsižvelgiant į tai kur ir kuriam laikui su vaiku ketina iÅ¡vykti.

20. Å alių sÅ«nus D. M. gyvena su ieÅ¡kove, jos sutuoktiniu R. J. bei (duomenys neskelbtini) gimusia ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio dukterimi I. J.. D. M. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmoje klasėje. Po pamokų lanko baseinÄ , taip pat karatė bÅ«relį klube „(duomenys neskelbtini)“. Å iuo metu vaikas su tėvu bendrauja pagal teismo nustatytÄ laikinųjų apsaugos priemonių tvarkÄ kas antrÄ savaitgalį ir antradieniais nuo 17 val. iki 20 val. Atsakovas su sutuoktine R. M. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl bendravimo tvarkos 21. Pirmos instancijos teismas nusprendė nustatyti, kad Å¡alių sÅ«nus D. M. vienÄ savaitę (lyginę) gyvena su ieÅ¡kove, kitÄ savaitę (nelyginę) gyvena su atsakovu. Su tokia nustatyta bendravimo tvarka apeliantė nesutinka visiÅ¡kai.

22. Esminis apeliantės argumentas, kad negalima leisti vaikui gyventi dviejuose radikaliai skirtinguose pasauliuose, kur viename iÅ¡ jų – tvarka ir režimas, o kitame – absoliuti laisvė. Tokiu sprendimu, apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas sudarė priverstinę situacijÄ , kai vaikas turės gyventi vadovaujantis dvigubais standartais. Å iuos argumentus motyvuoja tuo, kad nuo pirmųjų vaiko kÅ«dikystės dienų apeliantė ypatingÄ dėmesį skyrė vaiko dienos rėžimo formavimui. Å iandieninę vaiko sėkmę tiek sporte, tiek moksle tiesiogiai įtakoja pirmiausia apeliantės sudarytas vaikui dienos režimas, vaikas mokomas higienos.

Tuo tarpu, pasak apeliantės, atsakovo gyvenimo bÅ«das ir įpročiai visiÅ¡kai prieÅ¡ingi ieÅ¡kovės gyvenimo bÅ«dui – atsakovas daug ir intensyviai dirba, darbas komandiruotėse, pamaininis; atsakovas linkęs gyventi be jokio dienos režimo; sÅ«nui atsakovas ir jo sutuoktinė suteikia visiÅ¡kÄ laisvę; atsakovas visiÅ¡kai vaiko neskatina ruoÅ¡ti pamokų, nekuria vaikui jokios motyvacijos mokymuisi.

23. Vertindamas bendravimo su vaiku tvarkÄ , suteikiant abiem tėvams galimybę po lygiai laiko rÅ«pintis sÅ«numi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-279-969/2019. Minėtoje byloje sprendžiant bendravimo tvarkos klausimÄ , kai abu tėvai su vaiku bendrauja po lygiai (50:50 laiko proporcija), teisėjų kolegija pirmiausiai aiÅ¡kino teisinio reguliavimo aspektus ir vertino, ar :

1) toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę;

2) jei toks modelis galimas, kokios Å¡io modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų bÅ«ti taikomos, t. y. kokiu dažnumu (pvz., kas antrÄ dienÄ , savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu.

24. TokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt.

Pažymėtina, kad ji gali būti taikoma ir nesant tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019).

25. Apeliantė teigia, kad jos namuose sÅ«nus laikosi griežto dienos rėžimo – mokomas higienos (pratinamas praustis, valytis dantis prieÅ¡ miegÄ ir rytais), pusryčiauti, ruoÅ¡tis į mokyklÄ ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra įprastos kasdienės procedÅ«ros, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pas atsakovÄ vaikas tokių kasdienių procedÅ«rų nesilaiko. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo Å¡eimoje sÅ«nus nesilaiko higienos ir panaÅ¡iai. IÅ¡ byloje esančių 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 26 d.

Vaiko teisių apsaugos institucijos Å eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktų matyti, kad abiejų tėvų namuose yra tinkamos sÄ lygos vaikui gyventi ir augti. Tėvo ir motinos namuose vaikas turi savo atskirÄ kambarį, abiejuose namuose turi raÅ¡omÄ stalÄ bei kitus bÅ«tinus daiktus ir priemones, taip pat žaislų. Byloje dalyvavę ir teikę duomenis Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovo Å¡eimoje Å¡alių sÅ«nus bÅ«tų netinkamai prižiÅ«rimas.

Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad tik jos šeimoje sūnus laikysis dienos rėžimo, tinkamai mokysis ir maitinsis, vertintini nepagrįstais.

26. Apeliantė pateikė Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad apeliantė rašė žinutę atsakovui klausdama, ar Å¡is nuvedė vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , o atsakovas atrašė, kad nenuvedė vaiko į mokyklÄ ir nurodė, kad tik dabar prabudo. Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ paaiÅ¡kina, jog tokia situacija įvyko pasibaigus ugdymo procesui mokykloje, kai vaikai lankydavo papildomos „užklasinės veiklos“ užsiėmimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia vienkartinė žinutė nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra neatsakingas, kad tokie įvykiai yra nuolatiniai ar kad jie kartojosi.

27. Taip pat apeliantė nurodo vienÄ Ä¯vykį, kai 2019 m. vasaros metu atsakovas buvo su vaiku savaitgalį iÅ¡vykęs į Anykščius, į renginį ir ieÅ¡kovė iÅ¡kvietė policijÄ , kuri nustatė, jog atsakovas buvo vartojęs alkoholį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra vienkartinis įvykis. IÅ¡ policijos praneÅ¡imo matyti, kad Å¡alių sÅ«nus tÄ vakarÄ buvo prižiÅ«rimas blaivaus asmens. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po Å¡io įvykio Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai vertino grėsmės lygį vaikui, vaikui grėsmės lygis nustatytas nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡is vienkartinis įvykis neturėtų paneigti byloje nustatytų aplinkybių, kad atsakovas iÅ¡ esmės tinkamai rÅ«pinasi Å¡alių sÅ«numi.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas šalių sūnumi rūpinosi nuolat, prižiūrėjo sergantį sūnų vaiko ligos atvejais. Byloje nėra duomenų, kad po šalių santuokos nutraukimo tarp šalių kilo ginčai dėl bendravimo su vaiku.

29. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 13 d. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. M. nurodė, jog jam nepatinka tai, kiek laiko jis bÅ«na su tėvu. Nurodė, jog norėtų daugiau su tėčiu matytis, norėtų bÅ«ti penkias dienas pas mamÄ ir penkias dienas pas tėtį. Nurodė, kad jam nepatinka esama situacija, tačiau jis nežino, kÄ reikėtų padaryti, kad galėtų su tėvu daugiau bÅ«ti. Vaiko nuomonė taip pat buvo iÅ¡klausyta vaikų ir paauglių psichologo A.

S., kuris pateikė iÅ¡vadÄ . Minėtoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad D. M. iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su abiem tėvais po lygiai. Pažymėta, kad vaikas labai teigiamai atsiliepia apie abu tėvus. Psichologas nurodė, kad su vaiku bendraujant apie jo tėvus, jaučiasi, kad abu tėvai jam labai svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi. Abiejų tėvų namuose jis jaučiasi laisvai. Nurodė, jog susidarė įspÅ«dis, kad tėvo namuose vaikui skiriama daugiau dėmesio, nei mamos namuose. Pastebėta, kad vaiko emocinis ryÅ¡ys su tėvo sutuoktine R. yra tvirtas.

Psichologas pateikė iÅ¡vadÄ , kad vaiko ryÅ¡ys tiek su tėčiu, tiek su mama yra pakankamai stiprus, todėl jis ir nori iÅ¡laikyti tokį ryšį su abiem tėvais.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės parodo, kad tarp vaiko ir tėvo yra glaudus ryšys, toks ryšys nebūtų susiformavęs, jeigu atsakovas su vaiku būtų bendravęs tik epizodiškai, kaip nurodo apeliantė. Dėl to labiau tikėtina, kad šalių sūnus D. po šalių santuokos nutraukimo su abiem tėvais praleisdavo beveik po lygiai laiko.

31. Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų vaiko nuomonei atskleisti ir vaiko santykiui su kiekvienu iÅ¡ tėvų konstatuoti. Å iuo atveju vaikas yra iÅ¡reiÅ¡kęs savo nuomonę tiek Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistei, tiek psichologams ir iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su abiem tėvais po lygiai.

32. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, šalių gyvenamosios vietos yra gana arti viena kitos (4,4 km., 8 min. automobiliu). Nuo atsakovo namų iki vaiko mokyklos yra 2,2 km., automobiliu 4 min., t.y. iš esmės panašiai, kaip ir nuo ieškovės namų.

33. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas, bÅ«damas pas tėvÄ , negalėtų tinkamai laikytis rėžimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas turi pas tėvÄ atskirÄ kambarį su visais reikalingais baldais ir kitais reikmenimis. Tėvas vaiku tinkamai rÅ«pinasi, vaiko ryÅ¡ys su tėvo sutuoktine stiprus. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikas, gyvendamas kas antrÄ savaitę pas tėvÄ , taip pat gali tinkamai pasiruoÅ¡ti pamokoms, ilsėtis, vykti į užsiėmimus. Pažymėtina, kad atsakovo sutuoktinė turi pedagoginį iÅ¡silavinimÄ ir nemaÅ¾Ä darbo staÅ¾Ä su vaikais, todėl manytina, kad Å¡alių sÅ«nui tikrai bus suteikta pagalba tinkamai pasiruoÅ¡ti pamokoms, atlikti namų darbus ir gyvenant pas tėvÄ .

34. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka labiausiai atitinka Å¡alių sÅ«naus interesus, todėl jÄ keisti nėra pagrindo.

35. Apeliantė teigia, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo visiÅ¡kai tampa neaiÅ¡ku, kas apskritai pasirÅ«pins vaiku, kai vaikÄ savaitei laiko pasiims atsakovas. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas aptarė galimybę, jog, kai negalėtų vaiko pasiimti iÅ¡ mokyklos tėvas, atsakovas turi sutuoktinę, kuri nurodė sutinkanti ir galinti vaikÄ pasiimti iÅ¡ mokyklos ir pristatyti į bÅ«relio ar kito užsėmimo vietÄ , vaikas su atsakovo sutuoktine sutaria gerai, atsakovui esant reikalui gali pagelbėti ir jo motina – D. senelė.

Visi jie gyvena netoliese. Apeliacinės instancijos teismui papildomai pareikalavus įrodymų apie Å¡alių galimybes nuvežti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , bÅ«relius ir pasiimti iÅ¡ jų, Å¡alys pateikė įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog abi Å¡alys turi galimybes tinkamai pasirÅ«pinti vaiku. Taip pat pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, kurioms esant buvo nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, minėta tvarka gali bÅ«ti keičiama. Kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ (priėmusį sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo) dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

36. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokios bendravimo tvarkos nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. Su tuo sutinka ir atsakovas. Tačiau apeliantė nenurodė, kokia bendravimo tvarka jos manymu Å¡iuo laikotarpiu turėtų bÅ«ti nustatyta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o papildomai nustatyti bendravimo su vaiku D. M. tvarkÄ vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d. – po lygiai laiko su kiekvienu iÅ¡ tėvų, neskaitant laiko, kurį vaikas praleis stovyklose.

37. Kadangi skundžiamu sprendimu liko nenustatyta bendravimo su vaiku D. M. tvarka nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti iÅ¡ dalies pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir papildomai nurodyti, kad atsakovas D. M. su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. bendrauja kiekvienÄ nelyginę metų savaitę, vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieÅ¡ tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val.

Å i bendravimo tvarka galioja visus metus, iÅ¡skyrus Å¡iame sprendime atskirai numatytÄ bendravimÄ vasaros atostogų, Å¡venčių dienų metu. Tokiu atveju skundžiamame sprendime nelieka dalies, kuria numatyta, kad D. M. su sÅ«numi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt dienų praneÅ¡damas vaiko motinai. Dėl iÅ¡laikymo padidinimo 38. R. J. patikslintu ieÅ¡kiniu byloje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. M. 250,00 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui D.

M. Pirmosios instancijos teismas pakeitė 2015 m. balandžio 10 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 5.4 punktÄ ir nurodė priteisti iÅ¡ D. M. sÅ«naus D. M. iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 160,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

39. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo situacijÄ , dėl to iÅ¡laikymo dydis vaikui per mėnesį nepagrįstai sumažintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, rėmėsi iÅ¡laidomis, kai vaikas dar nelankė mokyklos, o darželyje vienas bÅ«relis kainavo tik du eurus.

40. Tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata (įstatymo) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. IÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.

41. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatytas Å¡alių sÅ«nui D. iÅ¡laikymas po 100,00 Eur per mėnesį, priimtas Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu, kai Å¡alių sÅ«nui buvo 3 metai. Å iuo metu Å¡alių sÅ«nui beveik 8 metai, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklÄ , lanko bÅ«relius, todėl sutiktina, kad vaiko poreikiai yra padidėję. Byloje nėra duomenų, kad jam bÅ«tų nustatytas specialusis sveikatos poreikis.

42. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

43. Nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti įvertinama ir tai, jog iÅ¡laikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis bÅ«tinas sÄ lygas. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis).

44. Išlaikymo dydžiui pagrįsti apeliantė pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaiko poreikiams patenkinti: maistui, rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms, auklei. Teikė paaiškinimus ir žodžiu teismo posėdyje.

45. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iÅ¡laidas auklei apmokėti 100,00 – 200,00 Eur per mėnesį nepagrįstomis, kadangi ieÅ¡kovė yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl vaiko po pietų iki ieÅ¡kovė baigs darbÄ prižiÅ«rėti auklei nereikia, taip pat auklei nereikia prižiÅ«rėti vaiko jo ligos ar atostogų metu. Todėl Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ vaiko poreikių suvestinės teismas pagrįstai paÅ¡alino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos iÅ¡laidos yra 382,00 Eur.

46. Pažymėtina, jog pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ yra kas mėnesį mokama universali iÅ¡moka vaikams. Nuo 2020 m. sausio 1 d. universali iÅ¡moka vaikui padidinta nuo 50,16 Eur iki 60,06 Eur. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-164-687/2020).

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu turi individualų gyvenamÄ namÄ , žemės sklypÄ , taip pat ji turi butÄ , turi tris automobilius, ieÅ¡kovė gauna vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokÄ â€“ 1275,72 Eur. Taip pat ji su sutuoktiniu turi įsipareigojimų bankui. IeÅ¡kovė turi dar vienÄ iÅ¡laikomÄ vaikÄ . Atsakovas turi nuolatines iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamas pajamas – pajamos per mėnesį apie 1000,00 Eur, turi lengvÄ jį automobilį bei butÄ su pastatu sandėliu. Atsakovo sutuoktinė gauna darbo užmokestį, privalomo registruoti turto neturi.

48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, mažindamas iÅ¡ atsakovo priteistinÄ iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki 160,00 Eur, atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovei papildomai kiekvienÄ mėnesį yra mokami vaiko pinigai. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pagal nustatomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai vaikas pusę laiko praleidžia su tėvu, tuo metu vaiko poreikiais turės tinkamai pasirÅ«pinti atsakovas, atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovė be sÅ«naus D. turi ir kitÄ iÅ¡laikytinę dukterį I..

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (ieÅ¡kovės ir atsakovo gaunamas pajamas; Å¡alių vaiko amžių, sveikatÄ , mokymÄ si, laisvalaikį; įvertino tėvų turtinę padėtį; atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė turi dar vienÄ iÅ¡laikomÄ vaikÄ ) ir teisingai nustatė iÅ¡laikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporcijÄ bei pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 160,00 Eur iÅ¡laikymÄ sÅ«nui periodinėmis iÅ¡mokomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo suma yra pakankama sÅ«naus iÅ¡laikymui, įvertinus tai, kad analogiÅ¡kÄ pareigÄ teikti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui turi ir apeliantė.

50. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 51. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo jį naikinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu liko nenustatyta bendravimo su vaiku D. M. tvarka vasaros atostogų metu – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir jame papildomai nurodyti, kad atsakovas D.

M. su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. bendrauja kiekvienÄ nelyginę metų savaitę, vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieÅ¡ tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val. Å i bendravimo tvarka galioja visus metus, iÅ¡skyrus Å¡iame sprendime atskirai numatytÄ bendravimÄ Å¡venčių dienų metu. Tokiu atveju skundžiamame sprendime nelieka dalies, kuria numatyta, kad D. M. su sÅ«numi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt dienų praneÅ¡damas vaiko motinai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 52. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Nors dalis sprendimo pakeista, nes nebuvo sprendime numatytas tėvo su vaiku bendravimas su sÅ«numi nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 1 d., tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkintinas visa apimtimi.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

53. Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 400,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

54. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Ä®vertinusi bylos apimtį, sudėtingumÄ , paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sÄ naudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir papildomai nurodyti, kad atsakovas D.

M. su nepilnamečiu sÅ«numi D. M. bendrauja kiekvienÄ nelyginę metų savaitę, vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiimdamas prieÅ¡ tai ėjusios savaitės sekmadienį 17 val. ir grÄ Å¾indamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ jo bendraujamos savaitės sekmadienį 16 val. Å i bendravimo tvarka galioja visus metus, iÅ¡skyrus Å¡iame sprendime atskirai numatytÄ bendravimo tvarkÄ Å¡venčių dienomis. Panaikinti sprendimo dalį, kuria numatyta, kad D. M. su sÅ«numi D. M. praleidžia dvi nepertraukiamas savaites savo vasaros atostogų metu, apie atostogų trukmę ne vėliau nei prieÅ¡ dvideÅ¡imt dienų praneÅ¡damas vaiko motinai.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui D. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. J. 400,00 Eur (keturis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė