b6076e94-559b-4247-856e-14f87c8fcede · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1- 62-366/2012 Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00115-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6.; 1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.7.; 2.3.1.3.; 2.3.4.; 2.3.6.4.; 2.1.15.; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant:prokurorui Aurelijui Navickui, Vaidai Baranauskienei, Romualdui Valiuliui,kaltinamajam G.

D.,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams S. P., J. P.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sigitui Å taraičiui,vertėjai Dianai Tutinei,specialistui Stasiui Federavičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, 1-o kurso studentas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyveno (duomenys neskelbtini), Utenoje, neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , N U S T A T Ė:

G. D. 2011 m. vasario mėn. 17 d. apie 04:00 val. (duomenys neskelbtini)m. kolegijos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu smogdamas miegančiam, o po pirmų smÅ«gių nubudusiam ir bandančiam gintis V. P. ne mažiau kaip trylika smÅ«gių į kaklo – krÅ«tinės sritis, vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius bukais kietais daiktais į įvairias kÅ«no vietas, taip padarė nukentėjusiajam kaklo – krÅ«tinės daugybines durtines-pjautines žaizdas (pavirÅ¡ines ir kiaurymines) su deÅ¡inės miego arterijos skydinės Å¡akos pažeidimu, galvos deÅ¡inės pusės durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdÄ su svetimkÅ«niu, kairio žasto ir kairės rankos I-II tarpupirščio pjautines žaizdas, kaklo abiejų pusių, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio žasto, nugaros nubrozdinimus, kairio peties kraujosruvÄ ir įbrėžimÄ .

Nuo durtinių-pjautinių žaizdų su skydinės arterijos pažeidimu ir galvos deÅ¡inės pusės kiauryminės žaizdos su svetimkÅ«niu, įvykus Å«miam iÅ¡oriniam ir vidiniam nukraujavimui V. P. mirė. Taip padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus, sukeliant dideles kančias, tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusį V. P..Kaltinamasis G. D. savo kaltę dėl V. P. nužudymo pripažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad mokytis į (duomenys neskelbtini) kolegijÄ atvyko 2010 m. rugpjūčio 30 dienÄ .

Komendantė apgyvendino (duomenys neskelbtini) kambaryje. PrieÅ¡ atvykstant į kolegijÄ mama buvo sakiusi, kad galės pasirinkti kambarį. Norėjo dviviečio, bet komendantė paskyrė trivietį. Ji sakė, kad to kambario gyventojai yra ramÅ«s, geri. Vėliau sužinojo, jog tai nėra tiesa, kadangi V. pirmais metais buvo susimušęs su 2 kambariokais. Apie tai, kad V. buvo susimušęs, kad jis ligonis, apie tai nebuvo pasakyta. Kai nuėjo į kambarį nė vieno iÅ¡ kambariokų nebuvo. Kuri lova labiausia patiko, tÄ ir pasiklojo.

KitÄ dienÄ atvykę kambariokai nieko dėl lovos nesakė. Po kurio laiko užėjęs A. klausinėjo V., kaip čia yra, kad jis yra antrakursis, o pirmakursis jo lovÄ užima. V. tÄ kartÄ sakė, kad jam nėra skirtumo, kokioje lovoje miegoti. Gyvendamas bendrabutyje sužinojo, kad studentai apie V. nelabai gerai atsiliepia, nes jis buvo pirmais metais apsivogęs, susimušęs, grupės draugai jį pravardžiavo „Z.“. IÅ¡ pradžių į tai nekreipė dėmesio, tačiau labai greitai su V. prasidėjo konfliktai.

Pradžioje jie buvo dėl tvarkos, nes abu kambariokai buvo labai netvarkingi. V. dar alų mėgo, tai spintÄ užkiÅ¡davo alaus skardinėmis. Savaitgalį likęs vienas, susitvarkė, viskÄ iÅ¡metė. Manė, kad kambariokai pamatys, jog tvarkinga, tai patys susitvarkys, bet taip neįvyko. Su A. buvo viskas paprasčiau, padarius jam pastabÄ jis daugiau taip nesielgia, o su V. buvo kitaip – jam pasakius pastabÄ jis tik piktai pažiÅ«rėdavo ir darydavo taip, kaip jis nori. BÅ«davo, kad su A. susitvarko, o V. iki vakaro priÅ¡iukÅ¡lina.

Liepdavo V. susitvarkyti, tačiau jis atsikalbinėdavo, akis draskydavo. KitÄ kartÄ V. nepatiko, kad buvo užuolaidas padaręs, nes namuose buvo pripratęs prie jų, tai be užuolaidų buvo labai keista. Užuolaidas padarė iÅ¡ to, kÄ rado bendrabutyje. V. pareiÅ¡kė, kad užuolaidos užstoja vaizdÄ už lango. BÅ«nant paskaitose, V. jas nuėmė ir numetė prie lovos. Tuomet užuolaidas uždėjo taip, kad galima tik naktį jas nuleisti, o dienÄ jos bÅ«tų užraitytos, kad neužstotų vaizdo pro langÄ .

Bet ir tai V. nepatiko. Jis užuolaidas suplėšė ir numetė kaip Å¡iukÅ¡les. Toks jo elgesys supykdė. Be to, V. bendrauti su žmonėmis nemokėjo. Dėl užuolaidų jis sakė, kad jos A. trukdo. A. sakė, kad užuolaidos netrukdo, tai reiÅ¡kia, kad V. pamelavo. Jei jis tokiÄ smulkmenÄ pamelavo, tai galima buvo tikėtis, jog meluos ir dėl didesnio dalyko. G. D. nurodo, kad studentai buvo perspėję nepalikti piniginės namuose, nes V. –vagis, vagia pinigus. VienÄ dienÄ buvo incidentas tarp A. ir V. dėl piniginės. A. buvo dingę pinigai, ir jie pradėjo konfliktuoti, tačiau nespėjus konfliktui iÅ¡sivystyti, V. priėjo prie A. spintelės, joje pasikrapÅ¡tė ir už kelių sekundžių iÅ¡traukė dingusius 20 litų, lyg bÅ«tų žinojęs, kur jie yra.

Dėl to savo piniginę visada su savim neÅ¡iodavosi ir į spintelę pasidėdavo tik eidamas miegoti. Buvo rytais keletas nemalonių situacijų, kai iÅ¡girdęs įtartinÄ Å¡naresį ir nubudęs pamatė, kad V. P. krapÅ¡to spintelę. Paklausus, kÄ daro prie svetimos spintelės, teisinosi, kad jam reikia rakto atsirakinti durtis, nors pats turėdavo raktÄ . G. D. teigia, kad V. niekada neatsiklausdavo norėdamas pasinaudoti jo daiktais. Jis tiesiog palaukdavo, kol liks kambaryje vienas ir pasiimdavo reikiamÄ daiktÄ .

Padarius pastabÄ , kad reikėtų atsiklausti leidimo, jis sakydavo, kad „aÅ¡ tik truputį“. Visa tai erzino, tačiau buvo tik menkniekiai. Labiausiai siutino ir vedė iÅ¡ proto tai, kad V. buvo labai nekultÅ«ringas. Jis elgėsi kaip stuobrys. NežiÅ«rint to, ar rytas, ar naktis, ar valgai, jis gadindavo orÄ ir dar su tokiu garsu. Bandė jam be jokių įžeidinėjimų paaiÅ¡kinti, kad kai žmonės valgo, tai taip elgtis negalima, o jis žiÅ«ri ir nesupranta, kad taip elgtis negalima. Jis tiesiog nesugebėjo gyventi bendrabutyje su kitais žmonėmis.

Užsileisdavo muzikÄ visu garsu arba Å¡iukÅ¡les mėtydavo bet kur. Apie 2 mėnesius bandė jam iÅ¡aiÅ¡kinti, kad nesielgtų kaip stuobrys, kol galiausia trÅ«ko kantrybė ir prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vos nesibaigė muÅ¡tynėmis. A. sakė, kad ne pirmas, su kuriuo V. konfliktuoja. Jis sakė, kad pirmais metais pats su juo labai konfliktavo, po to susimušė. Taip pat sakė, kad A. antrame semestre persivedė į kitÄ kambarį gyventi, nes nebenorėjo gyventi kartu su V. P..G. D. nurodo, kad vienÄ dienÄ A. pasakė, jog V. jo prašė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl kambariokų nepasitenkinimo jo (G.

D.) elgesiu. Prašė tÄ praÅ¡ymÄ po to paduoti komendantei, tačiau A. tai daryti atsisakė. Nurodo, kad sužinojęs tai V. iÅ¡vadino visokiais žodžiais, sakė, kad jis idiotas, labai Å¡lykÅ¡tus žmogus, jei taip elgiasi. Matyt, tai jam labai nepatiko, nes taip buvo pasakyta prie jo panelės. Už tai kitÄ dienÄ jis kambario internetinį laidÄ nupjovė. TÄ vakarÄ V. nuolatos vaikščiojo iÅ¡ kambario, ir internetas dingo kaip tik tuo metu, kai jis buvo išėjęs. Tuomet A. pasakė, kad pirmais metais A. buvo nupjautas televizijos kabelis.

Kadangi buvo tokie įtempti santykiai, tai netrukus jie peraugo į muÅ¡tynes. MuÅ¡tynės kilo dėl lango. G. D. nurodo, kad jis pats atidarinėjo langÄ , o V. P. uždarinėjo. Eilinį kartÄ tiesiant rankÄ atidaryti langÄ V. užpuolė. TÄ kartÄ muÅ¡tynės labai neįsiplieskė, kadangi pastumtas V. pargriuvo. Galėjo jį tada ant grindų gulintį primuÅ¡ti, bet taip nepasielgė. Nenorėjo su juo muÅ¡tis, nes nuo vaikystės žinojo, kad jėga, kumščiais tokių problemų neiÅ¡spręsi.

Atsistojęs V. vėl puolė. Kelis kartus sudavė į veidÄ , bet nei kraujo, nei mėlynių nebuvo. Tai labai supykdė ir tada jam kliuvo. Po tų muÅ¡tynių iki vakaro nesikalbėjo, kol nepasiÅ«lė jam taikytis, nes jis pirmas taip nebÅ«tų daręs. G. D. nurodo, kad 2012 m. vasario mėnesį buvo persivedęs į (duomenys neskelbtini) kolegijÄ , bet netrukus grįžo atgal, kadangi patiko (duomenys neskelbtini), gera grupė, dėstytojai geri, kolegija naujoviÅ¡ka. V. labai nepatiko tai, kad sugrįžo.

Jis jau buvo spėjęs persikraustyti į atlaisvintÄ lovÄ . Prašė V., kad jis pereitų į ankstesnę savo lovÄ , tačiau jis nesutiko ir pasakė, kad dabar jis toje lovoje gulės. Tuomet siÅ«lė jam keistis bent jau stalais, nes kai bÅ«na prie kompiuterio abiejų kambariokų kojos remiasi iÅ¡ abiejų pusių, tačiau V. nesutiko ir to daryti. Tuomet sugalvojo persikelti į kitÄ kambarį. TÄ vakarÄ nuėjo pas budinčiÄ jÄ ir prašė pervesti į kitÄ kambarį, bet ji pasakė, kad tokiais reikalais komendantė rÅ«pinasi.

KitÄ dienÄ to paties prašė jau kitos budėtojos, bet ir Å¡i tÄ patį atsakė. Po to jau kreipėsi į komendantę ir pasakė, kodėl nori pereiti į kitÄ kambarį. Komendantė pasakė, kad bendrabutyje nėra laisvų vietų, nors 8-o ir 9-o aukÅ¡to kambariai buvo tuÅ¡ti. Grįžęs į kambarį, parašė grupiokei žinutę, ar negalėtų ateiti į jos kambarį, nes ji buvo sakiusi, kad jos dviese gyvena triviečiame, bet jau buvo vėlu, vieta buvo užimta. Tuomet perklojo savo lovÄ Ä¯ jo lovÄ , bet jo patalynės ant grindų nemetė.

V. tada atėjo aiÅ¡kintis su komendante. Jai paaiÅ¡kino, kad pasiklojo tÄ lovÄ , kurioje ir anksčiau gulėjo. Komendantė pasakė, kad viskas tvarkoje, ir dar V. gavo barti už netvarkÄ vonioje, koridoriuje, nes buvo jo budėjimo savaitė. V. nebuvo patenkintas tokia baigtimi. Pagalvojo, kad už tai jis gali kerÅ¡yti: nuplėšti, suplėšyti, subraižyti kÄ nors. Vėl nuėjo pas komendantę praÅ¡yti, kad šį kartÄ jau V. perkeltų į kitÄ kambarį, sakė, kad jis yra ligonis, laidus pjauna, bet jam atsakė, kad vietų nėra.

Dar perspėjo komendantę, kad jis yra kerštingas ir gali pradėti keršyti. Komendantė pasakė, kad keršyti jis neturėtų, o jei pradės – iš karto jai sakyti. Praėjus kelioms dienoms, į kambarį atėjo komendantė. Ji pasakė, kad gavo žinutes, jog jis (G. D.) virtuvės inventorių laužo, ir jei nieko nedarys, tai patys su draugais pamokys. Su komendante apžiūrėjus virtuvę paaiškėjo, kad informacija neteisinga. Suprato, kad V. taip keršija ir apie tai pasakė komendantei, tačiau pats V. paneigė, jog rašė žinutes.

Vasario 16-Ä jÄ buvo iÅ¡eiginė. Kol pirko parduotuvėje higienos prekes, V. perkraustė daiktus. Kai jam pasakė, kad reikia susidėti pinigus už tas prekes, V. atsakė kažkÄ grubiai. Tuomet trÅ«ko kantrybė ir pasipylė tie įžeidinėjimai. Pasakė V., kad jis yra labai ligotas žmogus. Nors nepamena visko, kÄ sakė, bet prisimena, kad daugiausia tai buvo įžeidinėjimai. Sakė, kad jam reikia ligoninėje gulėti, o ne mokytis, sakė, kad iÅ¡sinuomotų butÄ , nes nemoka gyventi bendrabutyje, sakė, kad jis čia niekam nepatinka.

To konflikto metu užėjo jo panelė. Prie jos dar pasakė, kad pasportuoti reikia. Po to V. su savo panele išėjo iÅ¡ kambario. Po kurio laiko V. grįžo ir žiÅ«rėjo krepÅ¡inį. Jam pasibaigus, iÅ¡ Å¡aldytuvo pasiėmė 2 butelius alaus ir iÅ¡ kambario išėjo. Po to į kambarį grįžo apie 23 val. Pasiėmė iÅ¡ spintelės duÅ¡o reikmenis ir nuėjo į voniÄ . Kai V. grįžo iÅ¡ duÅ¡o ir pasidėjo reikmenis ant spintelės, pamatė kaip jis tiesia rankÄ prie įrankių.

Ä®tarė, kad jis į rankÅ¡luostį vyniojasi peilį. V. grįžo į savo lovÄ , o rankÅ¡luostį pasidėjo ant radiatoriaus. G. D. nurodo, kad tuomet sutriko. Pagalvojo, kad jis už nugaros tik drÄ sus pasidaro, tai kažkas čia ne taip. Pagalvojo, kad kai sėdi prie kompiuterio užsidėjęs ausines, tai nieko negirdi, o tam, kad pamatytų, kÄ daro V. reikia 180 laipsnių apsisukti. Ä®tarė, kad jis peilį įsivyniojo, nors peilio nematė, tačiau ten apačioje yra įrankiai, ten jis ir tiesė rankÄ .

Kadangi jis pjovė laidus, todėl ir susidarė įspÅ«dis, kad jis ima peilį. Tuo metu, kai V. ėmė, atrodo, peilį, gulėjo ant lovos ir matė visÄ kambarį. Apie lyg peilio paėmimÄ niekam nepranešė, nes pusę metų skundėsi, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Todėl nutarė pats savo akimis įsitikinti, ar jis turi peilį, nes juk kitaip komendantė bÅ«tų palaikiusi idiotu. V. buvo atsigulęs ant deÅ¡inio Å¡ono, nusisukęs į sienÄ , ant jo buvo paklodė. Tuomet priėjo prie spintelės, pasiėmė savo maÅ¾Ä peilį ir priėjo prie V..

Padėjo ant jo rankÄ ir pradėjo į save jį traukti, o jis užsimojo į jį su savo peiliu. Jo smÅ«gį atrėmė ir tada iÅ¡ karto jam su savo peiliu sudavė smÅ«gį. Savo peiliukÄ numetė ant grindų ir abiem savo laisvom rankom puolė iÅ¡ V. atimti peilį. Peilį atimti pavyko ir su tuo atimtu peiliu sudavė jam į galvÄ . TÄ peilį po to taip pat numetė prie lango. Tuo metu V. pargriovė ant grindų ir užsilipęs pradėjo smaugti. G. D. nurodo, kad tuomet čiupo nuo grindų savo maÅ¾Ä peiliukÄ ir pradėjo juo nesitaikydamas badyti V. bet kur ir bet kaip.

Po to peilį numetė, V. nuo savęs nustÅ«mė, pargriovė ant grindų, pasitraukė nuo jo atsiremdamas į A. lovÄ . V. dar bandė stotis, bet nesėkmingai. Pradėjo labai stipriai kraujuoti raudonu juodu krauju, dar judėjo ir kvėpavo, po to perstojo judėti ir kvėpuoti. Tuo metu apėmė panika, pasijuto atsidÅ«ręs kažkokioje beprotiÅ¡koje situacijoje, tai ir elgėsi beprotiÅ¡kai. Darė tai, kas Å¡ovė į galvÄ . Palaukė, kol pakankamai vėlu pasidarys, pradėjo tvarkyti kambarį.

Kokius V. rÅ«bus rado ant kėdės, su tokiais jį perrengė ir nutempė į balkonÄ . Grįžęs į kambarį, nuėjo į duÅ¡Ä nusiprausti. Tuos abu peilius įdėjo į maiÅ¡iukÄ ir įdėjęs į segtuvÄ iÅ¡bėgo iÅ¡ bendrabučio. Buvo Å¡alta ir tamsu. Dar buvo ankstyvas rytas. Nubėgęs toliau nuo bendrabučio, kelis kartus pirmyn atgal bėgo per tiltelį. Peilius įmetė į upelį. Kai grįžo į kambarį, jau buvo atvykę pareigÅ«nai.Pats įvykis buvo apie 1 valandÄ nakties.

V. kÅ«nÄ iÅ¡tempė į balkonÄ apie 4 val. Iki to laiko jis gulėjo ant grindų. Tarp įvykio ir V. iÅ¡neÅ¡imo į balkonÄ galėjo praeiti apie 3 valandos. Ä®vykio metu buvo sumišęs ir iÅ¡sigandęs. V. labai greitai nukraujavo. Pamatė, kad jau viskas, todėl nekvietė greitosios ar žmonių. Per tÄ laikÄ iÅ¡siplovė savo rÅ«bus, nes kraujÄ su jais valė. Priėjęs prie gulinčio V., jį traukė į save, nes įtarė, kad jis turi peilį ir norėjo tuo įsitikinti. Už peties jį paėmęs, norėjo jį atversti.

PirmÄ smÅ«gį savo peiliu sudavė jam į kaklÄ dar jam gulint lovoje. Kiek smÅ«gių sudavė grumtynių metų ant grindų nežino, tačiau mano, kad galėjo bÅ«ti apie 6 smÅ«gius. Suduodamas smÅ«gius niekur nesitaikė. Gulinčiam V. smÅ«giavo tik tuomet, kai jis užsimojo peiliu ir atrėmė jo smÅ«gį. Pirmas jam nesmÅ«giavo. Jei bÅ«tų jam sudavęs smÅ«gį pirmas, tai jam kairėje pusėje bÅ«tų buvusi gili žaizda, o žaizdos yra deÅ¡inėje pusėje.IÅ¡ bendrabučio išėjo ryte, kai atrakino duris.

IÅ¡einant iÅ¡ bendrabučio, jau buvo susirinkę žmonės. Nešė peilius į laukÄ , nes norėjo jais atsikratyti. Tuomet darė tai, kas Å¡ovė į galvÄ . Nurodo, jog gynėjo rastas peilis yra tas mažas peilis, su kuriuo sudavė smÅ«gius. IÅ¡ bendrabučio išėjo su segtuvu, kurioje buvo peiliai. Peilius iÅ¡metė su visu maiÅ¡iuku. Peilius, atrodo, iÅ¡metė į vandenį. Kai viskÄ susitvarkė kambaryje, tai kruvinus rÅ«bus sudėjo į maiÅ¡elį ir juos nunešė į 9-Ä aukÅ¡tÄ .

G. D. nurodo, kad sutinka su laidojimo išlaidomis, nes dėl jo veiksmų to žmogaus nėra, tačiau nesutinka su neturtine žala, nes neturi tokių pinigų. Nukentėjusysis J. P. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo jau po 12-os valandos. Tai sužinojęs, susisiekė su Utenos PK, pasakė, kad balkone su smurto žymėmis rastas kūnas. J. P. nurodo, kad iki įvykio buvo atvejų, kad sūnus buvo susiginčijęs, nes administratorė yra skambinusi, kad tarp V. ir G. yra nesantaika lyg dėl lovos, kad rašomos perspėjamosios žinutės. Buvo nuvykęs pas administratorę savaitę iki nužudymo, susitiko su administratore, kuri sakė, kad tik V. galėjo parašyti tas žinutes, kurias ji parodė.

Tuomet pakvietė V. ir trise kalbėjosi. V. parodė savo telefono numerį, kuris nebuvo tas, iÅ¡ kurio raÅ¡ytos žinutes. Taip iÅ¡siaiÅ¡kino, kad tas žinutes rašė ne V.. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad V. ir G. nesutaria dėl lovos, kadangi G. buvo iÅ¡vykęs trumpam mokytis į (duomenys neskelbtini), po to grįžo ir prasidėjo tarp jų nesantaika dėl lovos. Nukentėjusysis nurodo, kad dar paklausė, gal nueiti į viršų ir pakalbėti su pačiu G.. V. atsakė, kad nereikia eiti, kad jie patys tÄ konfliktÄ iÅ¡spręs. Pokalbio su administratore metu jos paprašė, kad V. ir G. iÅ¡skirtų.

Dar jos paklausė, kuris prie kurio nepritampa. SiÅ«lė G. perkelti į kitÄ kambarį. Administratorė atsakė, kad negali to padaryti, nes su kitais jis nesugyvens. Tuo baigėsi pokalbis. Vėliau dar V. paklausė, kaip viskas susiklostė. Jis atsakė, kad viskas gerai, nėra nesklandumų. Po to V. buvo nužudytas. Ä® bendrabutį yra tekę vykti ir 2010 metais. Paskambino administratorė ir pasakė, kad sÅ«nus susimušė su A., kambario draugu. Sakė, kad sÅ«nus A. trenkė. Pakvietė atvykti pakalbėti.

Atvykęs kalbėjosi su sÅ«numi ir A., kuris pripažino, kad jis iÅ¡ dalies kaltas, nes sÅ«nų puolė su tuščiu buteliu, norėjo trenkti, tada V. jam trenkė. PasiÅ«lė, kad jie paduotų vienas kitam rankÄ ir susitaikytų, kÄ jie ir padarė. Po to abu draugiÅ¡kai bendraudavo. SÅ«nus vaikystėje ir paauglystėje buvo labai paslaugus, nėra pasakęs blogo žodžio niekam, nesibastė, bÅ«davo namuose, buvo truputį lėtokas. Draugai ateidavo pas jį į namus. Gal jam mokslas ne taip gerai sekėsi, bet jis stengdavosi.

Be Å¡ių dviejų konfliktų daugiau nėra buvę. Kažkokių nesutarimų tai buvo, bet ne muÅ¡tynėmis baigėsi. Vasario 15 dienÄ ryte paskambino sÅ«nus, kad jam reikia kursiniam darbui aprašų. Pasiėmęs tuos apraÅ¡us vyko į Vilnių. Apie 12 val. jam paskambino paklausti, ar dabar paduoti jam tuos dokumentus. Jis parašė žinutę, kad jis dabar negali, nes yra paskaitose. Kai apie 19 val. važiavo iÅ¡ Vilniaus, paskambino V., kad jau prie (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad nulips susitikti.

Su sÅ«numi pakalbėjo, klausė, kas yra bendrabutyje. SÅ«nus pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), taip jis vadino G.. SÅ«nus sakė, kad su juo dabar gerai gyvena, kad pasikalbėjo. V. pasiÅ«lė vykti namo, nes kita diena juk iÅ¡eiginė. SÅ«nus važiuoti kartu atsisakė, sakė, kad yra jo draugė J., kad jie pabus kartu, kad jam dar reikia paraÅ¡yti kursinį. Jis turėjo daug darbų, buvo seniÅ«nas, atstovaudavo seminaruose. SÅ«nui patiko specialybė, pakankamai gerai mokėsi. Namuose turėjo internetÄ , kuriuo naudojosi visi Å¡eimos nariai.SÅ«nus nuo prigimties sirgo cerebriniu paralyžiumi.

TÄ ligÄ pamatė jam bÅ«nant 1,5 metų. Pamatė, kad jis nevaikÅ¡to. Vyko į sanatorijas masažams, nes vaistais ta liga nėra iÅ¡gydoma. Namuose irgi ateidavo masažuotojas, lankė jis ir profilaktoriumÄ . Didelėmis pastangomis pasiekė rezultatÄ . SÅ«nui bÅ«nant 16 ar 18 metų vyko į Utenos gydytojų komisijÄ dėl invalidumo nustatymo. SÅ«nui buvo sunku vaikščioti su negalia, jis komisijai turėjo parodyti, kad jis vaikÅ¡to, kad jis viskÄ sugeba. Kolegijoje mokantis, akivaizdžių ligos požymių nebuvo.

Einant mokytis į kolegijÄ , buvo pristatyta pažyma, kad jis gali mokytis, nes kiekvienas vaikas kas metus pristato tokiÄ pažymÄ , kad gali dalyvauti mokslo programoje. SÅ«nus buvo atviras, gal nepasakojo tik intymių dalykų. Augimo metu sÅ«nui nebuvo ligos priepuolių. SÅ«nus buvo psichiÅ¡kai sveikas. Pas sÅ«nų buvo virtuviniai peiliai, vieno peilio nerasta. Nėra didesnio peilio juoda rankena, iÅ¡ virtuvinių peilių komplekto. Å ioje byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. Civilinį ieÅ¡kinį sudaro laidojimo iÅ¡laidos.

Vasario 17 dienÄ buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pasiimti kÅ«no, tai ekspertas paaiÅ¡kino, kad reikia sumokėti skrodimo iÅ¡laidas, kÄ ir padarė. Dabar jau yra ir paminklas pastatytas. Visi iÅ¡laidų dokumentai yra byloje. Visa turtinė žala – 26 906,58 Lt. Gavo laidojimo paÅ¡alpÄ 1040 Lt. Å i suma iÅ¡ ieÅ¡kinio neiÅ¡minusuota. Buvo gauta 15 000 Lt draudimo iÅ¡moka. Neturtinę žalÄ sudaro 250 000 Lt.Nukentėjusioji S. P. paaiÅ¡kino, kad dukrai paskambino kriminalistai, jog mirė jos brolis ir kad apie tai ji perduotų tėvams, kÄ dukra ir padarė.

Pradžioje nepatikėjo, paskambino sÅ«nui į jo 2 telefonus, tačiau sÅ«nus neatsiliepė. Tada paskambino sÅ«naus draugei J.. Ji pasakė, kad V. rado negyvÄ . Apie sÅ«naus netektį sužinojo apie pietus. SÅ«nus buvo tylus, labai nuoÅ¡irdus, užjaučiantis, pirmas į konfliktus nelindo. Jis jėgos turėjo, nes sportavo, bet pirmas niekur nelindo. Dėl drausmės pažeidimų mokytojai niekada nekviesdavo. Jis buvo judrus, bet dėl drausmės problemų nebuvo. Ä® bendrabutį važiavo ir su administratore kalbėjosi vyras.

Nukentėjusioji nurodo, jog kartÄ buvo bendrabutyje, sÅ«nus buvo vienas, o duÅ¡e kažkas prausėsi. Po to G. išėjo iÅ¡ duÅ¡o ir grubiu balsu pareikalavo, kad sÅ«nus paduotų rÅ«bus, sakė, kad prieina čia visokių, negalima praustis. Tada G. pamatė pirmÄ kartÄ , jis buvo grubus. ReiÅ¡kia 250 000 Lt ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Jokiais pinigais neiÅ¡matuosi to, kÄ prarado. Prarado gyvenimo džiaugsmÄ , Å¡ventes, sveikatÄ , viskas pradėjo byrėti, jokiais pinigais sveikatos nenusipirksi.

Anksčiau jokių ligų neturėjo. Dabar net Å¡venčių bijo.Liudytoja E. D. paaiÅ¡kino, kad G. D. yra jos sÅ«nus. Liudytoja teigia, kad įvyko ne nusikaltimas, o nelaimė. Vieno sÅ«naus nebėra, kitas – teisiamųjų suole. Tvirtina, kad G. labai geras ir ramus žmogus. IÅ¡ mažens jis buvo ramus, tylus, labai flegmatiÅ¡kas ir mažakalbis. Jei jaudinasi, su juo kalbėti yra labai sunku. Jau augant iÅ¡ryÅ¡kėjo tolerantiÅ¡kumas ir kantrumas, jį iÅ¡vesti iÅ¡ kantrybės labai sunku. Tai nepriklausė nuo tautybės. G. pasirinko su jo charakteriu susijusį sportÄ â€“ Å¡achmatus, tas užimdavo labai daug laiko, turėjo pasiekimų.

Å eimoje vaikus auklėjo bÅ«ti darbščiais. Pats jis ne tik susimušęs nebuvo, bet ir susibaręs. Jis buvo taktiÅ¡kas, tylus, ramus. Jis buvo mylimas, buvo sudarytos sÄ lygos normaliam gyvenimui, bet jis iÅ¡ savęs labai daug reikalavo, nuo mažų dienų ėjo dirbti, kad užsidirbtų, negėrė ir nerÅ«kė. 2010 metų vasarÄ apsisprendė studijuoti medicinÄ . Jis po mokyklos iÅ¡ karto nestojo mokytis, lankė barmenų kursus, dirbo pusę metų restorane, ten incidentų nebuvo, buvo tik geri atsiliepimai.

Ä® (duomenys neskelbtini) kolegijÄ neįstojo dėl lietuvių kalbos, nes jis mažakalbis, sunkai sekėsi raÅ¡iniai. Buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) kolegijÄ , į valstybės finansuojamÄ vietÄ . Sunku buvo ten jį iÅ¡leisti. Jis labai norėjo mokytis. Kai pildė dokumentus, teko susipažinti su komendante. Jos klausė apie bendrabučio gavimÄ . Ji pasakė, kad gyvena vaikai po tris. Prašė G. skirti dvivietį, nes jis nori ramiai mokytis. Ji pasakė, kad jei jis pateks į jos bendrabutį, ji paskirs jam dvivietį kambarį.

G. pateko į jos bendrabutį. Jai paskambinusi pasiteiravo, ar ji įvykdys pažadÄ . Komendantė pasakė, kad paskyrė jau į trivietį kambarį. Sakė, kad čia vaikai labai geri. Ji sakė, kad vienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kitas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuris tik pagal dokumentus ten gyvena, nes jis turi mergaitę ir pas jÄ gyvena. Pagalvojo, kad to vaikino mergaitė gyvena mieste. Komendantė neperspėjo, kad (duomenys neskelbtini) berniukas pernai jau 2 kartus susimušė su savo kambariokais, kad vienas iÅ¡keltas iÅ¡ kambario, o į jo vietÄ paskirtas G..

G. rugpjūčio 30 dienÄ iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Komendantė neskirstė jokių lovų, jis užsiėmė jam patinkančiÄ lovÄ . Iki naujų metų jis grįždavo kartÄ per mėnesį į namus, niekuo nesiskundė, sakė, kad labai patinka. Jis pasakė, kad tas berniukas gyvena tame pačiame kambaryje, kad problemų nėra, bet tik kad jis labai netvarkingas. Per Kalėdų atostogas grįžus namo, jo ranka buvo sutinusi, sakė, kad susimušė su berniuku iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Tai buvo netikėta, nes jis ne tik kad nesimuÅ¡davo, bet ir nesibardavo. Pradėjo klausinėti, kodėl susimušė. G. nenorėjo aiÅ¡kinti, sakė, kad abu kalti, kad jis norėjo atidaryti langÄ iÅ¡vėdint kambarį, bet V. jam to daryti neleido. Liudytoja teigia, kad vėliau sužinojo, jog vėdinti reikėjo, nes V. nuolat gadina orÄ , raugėja, netgi valgio metu. IÅ¡ laiÅ¡ko sužinojo, kad V. supyko, sugriebė G. už megztuko, pradėjo jam daužyti galvÄ . Kai G. po pirmų smÅ«gių atsitokėjo, jis nustÅ«mė V. nuo savęs, V. užgriuvo ant kiti berniuko, kuris valgė.

G. rankomis rodė, kad jis nenori muÅ¡tis, bet V. paÅ¡oko nuo grindų, puolė vėl. MuÅ¡tynės tęsėsi tol, kol G. V. neprirėmė prie grindų ir neprivertė baigti muÅ¡tynes. Po to G. išėjo į virtuvę pavalgyti. Tai jis rašė jau po sulaikymo. Tačiau tÄ kartÄ grįžęs namo, G. detalių apie muÅ¡tynes nepasakojo. Norėjo skambinti V. tėvams, bet G. sakė, kad pasiÅ«lė V. taikytis ir jie susitaikė. Komendantei apie tÄ konfliktÄ jie nepranešė. IÅ¡važiuojant į (duomenys neskelbtini), paprašė jo daugiau nesimuÅ¡ti.

G. pasakė, kad tas berniukas, su kuriuo susimušė, nėra toks blogas, bet jam užeina. Ä® tuos žodžius neatkreipė dėmesio. SÅ«nus pažadėjo, kad daugiau nesimuÅ¡, nes ir pats to neori. Tuo metu (duomenys neskelbtini) kolegijoje atsirado vieta. G. sutiko vykti mokytis namo. Grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į pirmÄ paskaitÄ , grįžo nelaimingas, nes „nesutinka“ kursas, moksle atsiranda didelis Å¡uolis ir maiÅ¡ymasis. Prašė leisti jam grįžti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)sutiko jį priimti, o komendantė sutiko priimti į bendrabutį.

Bevažiuojant jis sunerimo, pradėjo raÅ¡yti žinutes, sakė, gal jis suklydo, gal reikėjo pasilikti (duomenys neskelbtini), bet jau galimybės grįžti atgal mokytis nebuvo. Mano, kad jei jis bÅ«tų nesutikęs (pykęsis) su V., jis nebÅ«tų norėjęs ten grįžti. IÅ¡ sÅ«naus atsiųstų laiÅ¡kų sužinojo, kad blogiausi dalykai prasidėjo po sugrįžimo, kad prasidėjo kivirčas dėl lovos, kurioje jis anksčiau miegojo. G. greitai parašė, kad lovos problemos nebėra. Vėliau sužinojo, kad V. buvo iÅ¡sikvietusi komendantė, kad iÅ¡spręstų lovos problemÄ .

Komendantė tÄ lovÄ paliko G., nes jis jau yra joje miegojęs. Vėliau sužinojo, kad V. už tÄ lovÄ labai supyko, nupjovė internetinį laidÄ . Su sÅ«numi nuolat bendravo telefonu, SMS, per „skaipÄ â€œ. SÅ«nus yra mažakalbis, bendrauti su juo sunku. Komendantė patvirtino, kad sÅ«nus prašė jį iÅ¡kelti iÅ¡ kambario. Jis perspėjo komendantę, kad V. kerÅ¡tingas, bet komendantė nerado galimybės jį iÅ¡kelti. Vasario 17 d. paskambino iÅ¡ policijos, kad sÅ«nus suimtas dėl žmogžudystės. Komendantė patvirtino, kad sÅ«nus suimtas.

Nuvykus su vyru į (duomenys neskelbtini) kriminalistas pasakė, kad G. prisipažino, kad buvo iÅ¡provokuotas. Teigia, jog jei G. bus nuteistas pagal kaltinimÄ , bus neteisinga, nes jis labai ramus, nebÅ«tų pakėlęs prieÅ¡ niekÄ rankos, jei nebÅ«tų susidariusios tokios aplinkybės. G. tapo aplinkybių auka. Nurodo, jog su G. kalbėjo telefonu vasario 15 dienÄ , gal SMS rašė. Jo klausė, kaip mokslas, klausė apie (duomenys neskelbtini) berniukÄ . Guramis paskutinėje SMS parašė, kad su (duomenys neskelbtini) berniuku nesiÅ¡neka.Liudytoja D.

R. paaiÅ¡kino, kad 2011 m. vasario 17 d. po 6.15 val. su kambarioke ėjo į balkonÄ parÅ«kyti. Draugė ėjo pirma, o ji pati iÅ¡ paskos. Beeidamos pamatė, kad balkono durys ir Å¡alia esančio bloko durys atidarytos. Eidamos girdėjo, kad kažkas maudėsi po duÅ¡u. To kambario, kur maudėsi po duÅ¡u, numerio nežino. DuÅ¡as yra bloke. Balkone rado gulintį žmogų ir nuėjo jo pažiÅ«rėti. Pasilenkusi prie jo nepažino, kas tai toks. Jis gulėjo veidu į sienÄ . Gulinčiojo kÅ«no padėties nekeitė ir jo nevartė.

Nusileido laiptais, nes liftas nedirbo, pas budėtojÄ . Jai pasakė apie balkone gulintį žmogų. Su budėtoja ir dar viena moterimi pakilo liftu atgal ir nuėjo prie to gulinčio žmogaus. DuÅ¡as, kuriame bėgo vanduo, yra (duomenys neskelbtini) kambaryje. Pati su drauge gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuris yra kitame koridoriaus gale, nei balkonas. Nei vakare, nei naktį triukÅ¡mo negirdėjo, nes gerai miega. Kambariokė D. bandė įeiti į (duomenys neskelbtini) kambarį, bet niekas neįsileido.

Po 5–10 min. pamatė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario iÅ¡einantį kaltinamÄ jį. Su juo nebendravo. Jis turėjo pasikišęs po ranka segtuvÄ . Jis buvo uždaras. Kai pamatė kaltinamÄ jį, buvo matyti, kad jis susijaudinęs. Nei su žuvusiuoju, nei su kaltinamuoju iki įvykio nebendraudavo. Žinojo, kad be kaltinamojo tame kambaryje gyvena V. ir A., kurių pavardžių nežinojo. IÅ¡ paÅ¡alinių yra girdėjusi, kad P. su kaltinamuoju nesutarė.Liudytoja R. D. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir liudytoja D.

R.. Kalbėdama apie savo veiksmus ji nurodė, kad pamačiusi balkone gulintį žmogų, iÅ¡sigando ir į balkonÄ nėjo. Å oniniame bloke, kur gyveno V., pamatė degančiÄ Å¡viesÄ , girdėjosi, kad bėga duÅ¡e vanduo. Beldė į M. T. kambario duris, kurios yra prieÅ¡ais V. kambario duris, sakė, kad kažkas guli, bet niekas už durų nereagavo, o duÅ¡e vis dar bėgo vanduo. Po to nubėgo kviesti budėtojos. ViskÄ jai pasakė. Kai grįžo su budėtoja ir valgyklos darbuotoja į viršų, prikėlė daugiau žmonių.

Kažkuris iÅ¡ atėjusių atpažino gulintįjį. PrieÅ¡ 7 val., gal apie 7 val. iÅ¡ savo kambario, t. y. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), su segtuvu išėjo kaltinamasis. Jau buvo žinoma, kas guli balkone. G. D. kažkur dingo ir kažkurį laiko tarpÄ jo nebuvo. Pati jam nieko nesakė, jo nieko neklausė. Jis lyg nebuvo priėjęs pasižiÅ«rėti, kas guli balkone. Pasirodė, kad kaltinamasis buvo ramus. Iki to su nukentėjusiu tik pasisveikindavo, persimesdavo keliais žodžiais, o su kaltinamuoju nebendravo, žinojo jį tik iÅ¡ matymo.

Kad V. su kambariokais pykstasi, yra girdėjusi prieÅ¡ įvykį. Girdėjo, kad lyg susimušę buvo, tačiau nelabai į kalbas kreipė dėmesį, nes to pati nėra mačiusi, tik iÅ¡ kitų kalbų girdėjusi. Naktį jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Užmigo prieÅ¡ 24 val.Liudytoja D. S. paaiÅ¡kino, kad dirba bendrabučio budėtoja. Ä®vykis buvo vasario 16 d. TÄ naktį budėjo. IÅ¡vakarėse su kaltinamuoju bendravo, nes jis buvo atėjęs pasiimti virtuvės rakto. Jis yra pareigingas, drausmingas, mandagus, pedantas.

TÄ vakarÄ buvo Å¡ventinė diena. Vieni vaikinai ėjo į Å¡okius, o kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kambariuose. Budėdama kiekvienÄ vakarÄ pasikelia į aukÅ¡tus, pasiklauso, bet jei triukÅ¡mo nėra, į kambarius nelenda. TÄ vakarÄ buvo ramu. Gal apie 24 val. ar 1 val. apvaikščiojo bendrabutį, iÅ¡ laiptinės paklausė, tačiau triukÅ¡mo nebuvo. Laukė sugrįžtančių iÅ¡ Å¡okių. Darbo vieta yra pirmame aukÅ¡te. Ryte prieÅ¡ 6 val. atrakino laiptinių duris. PapÅ«tė lyg iÅ¡ virÅ¡aus skersvėjis, bet į tai nekreipė daug dėmesio, kadangi į balkonus studentai eina rÅ«kyti.

Apie 6.30 val. atėjo bufeto darbuotoja. Su ja beÅ¡nekant, iÅ¡ virÅ¡aus nusileido 2 merginos, kurios pasakė, kad balkone guli žmogus. Su virtuvės darbuotoja pasikėlė į viršų. Įėjusi į balkonÄ , nepažino gulinčiojo. Jo padėties nepakeitė, o tik už kojos paėmė. Koja pasirodė Å¡alta, todėl pagalvojo, kad suÅ¡alęs. Pradėjo eiti į kitus kambarius klausti, gal kas žino, kas atsitiko. Pasibeldė į kaltinamojo kambarį, tačiau durų niekas neatidarė. Laukė greitosios pagalbos apačioje.

Kai atvyko greitoji, kaltinamasis su segtuvu jau buvo nusileidęs į apačiÄ . Paklausė, kÄ jis čia veikia, juk reikalingas virÅ¡uje. Jis pasakė, kad jis „išėjęs iÅ¡ savęs“, kad jam negera, kad nieko nežino. Pati vėl nuėjo į viršų, ten buvo daugiau žmonių, atvyko policija.IÅ¡ vakaro kaltinamasis buvo paėmęs virtuvės raktÄ . Jis mažai skųsdavosi. TÄ vakarÄ kaltinamasis irgi niekuo nesiskundė. PrieÅ¡ kažkiek laiko jis yra sakęs, kad norėtų iÅ¡sikelti iÅ¡ kambario.

Nors tai ir nepriklauso, bet tuomet parodė jam studentų sÄ raÅ¡Ä , kad vietų laisvų nėra, nes neakivaizdininkai gyveno. TÄ vakarÄ matė vaikščiojantį ir V. P.. Nieko neįprasto nepastebėjo.Liudytoja V. I. paaiÅ¡kino, kad dirba kolegijos bendrabučio bufete ir vasario 17 d. ryte atėjo į darbÄ . Budinčioji S. pasakė, kad balkone guli kažkoks žmogus, prašė padėti jai vykti į 7-Ä aukÅ¡tÄ . Ten nuvykusios pamatė balkone gulintį žmogų, tačiau jo neatpažino. Palietė jo kojÄ , lyg buvo Å¡alta, gerai nesuprato, todėl pakėlė jo marÅ¡kinėlius, pilvas buvo atvėsęs. Jis gulėjo ant Å¡ono, jo nevartė.

TÄ naktį buvo gal 25 laipsniai Å¡alčio. Balkone buvo tik abi su budėtoja. Gulintis buvo su batais, striuke. Atėjo iÅ¡ 6-o aukÅ¡to vaikinai ir gulintįjį atpažino, bet niekas jo nevartė. Kvietė greitÄ jÄ . Atvyko felčerė ir pasakė, kad jis galbÅ«t nužudytas. Mergaitės pasakė, kad kaltinamasis gyvena su V. P.. Pamačiusi kaltinamÄ jį išėjusį iÅ¡ kambario dar apibarė, kad gal jie prisigėrė, kad susimušė, tačiau jis pasakė, kad nieko nežino. Sakė, kad žuvusysis grįžo 23 val.

Kaltinamasis po pažastimi turėjo studento segtuvÄ . Buvo pasimetęs, iÅ¡balęs, drebantis. Mergaitės jam sakė, kad jis pykosi su nukentėjusiuoju iÅ¡ vakaro, bet Å¡is sakė, kad prižadėjo nesipykti. Kaltinamasis vaikščiojo labai susijaudinęs. Matė, kad kaltinamasis išėjo iÅ¡ savo kambario, nors kažkas beldėsi į kaltinamojo duris, bet durų niekas neatidarė. Po to, kai liovėsi belsti, gal praėjus 3–5 min., išėjo kaltinamasis. Jis iÅ¡ kambario išėjo tvarkingai apsirengęs, su segtuvu po pažastimi.Liudytoja J.

V. paaiÅ¡kino, kad draugavo su V. P.. Su juo susipažino kolegijoje. Jis buvo ramus, į ginčus nepuldavo, kivirčų metu pirmas nepuldavo muÅ¡tis, viskÄ pasisakydavo. Jau metus ir 3 mėnesius buvo kartu. Ji pati įvykio metu gyveno bendrabutyje, 7-ame aukÅ¡te. Tame pat aukÅ¡te, kaip ir V.. Su V. P. ryte kartu valgydavo, paskaitose, po paskaitų buvo kartu. V. yra sakęs, kad kaltinamasis prie jo priekabiavo. Su A. ir A. K. V. normaliai bendravo, dalindavosi daiktais. Nieko nežino apie jų kivirčus. Su kaltinamuoju V. nebuvo geri santykiai nuo pat pirmų dienų.

Jie nebuvo draugai. V. nesakė konkrečiai, kodėl jie nesutarė, bet sakė, kad kaltinamasis kabinėjasi. Žmogžudystės dienÄ , po pasivaikščiojimo, vakare nuėjo į V. kambarį. Jis persirenginėjo, o kaltinamasis sakė, kad V. reikia pasportuoti. V. nieko į tai neatsakė. Po to kaltinamasis tÄ patį vėl pakartojo. Kambaryje buvo atidarytas langas ir ji paprašė V. uždaryti langÄ . V. uždarė. Tada G. pasakė: “nors kažkÄ prie manęs padarei“. Nesuprato, kÄ kaltinamasis turėjo omenyje tai sakydamas.

V. į tokius kaltinamojo pasakymus nieko neatsakė. Dar truputį pabuvę pas V. kambaryje, nuėjo į jos kambarį ir žiÅ«rėjo televizorių. ŽiÅ«rėdami televizorių kartu su juo iÅ¡gėrė buteliukÄ alaus ir po stiklinę kambariokės turėto vyno. IÅ¡gėrę nesijautė. Vėliau V. ėjo į savo kambarį kompiuteryje pažiÅ«rėti krepÅ¡inio varžybų. Po kurio laiko jis parašė žinutę, kad G. jį įžeidinėja, kad V. tai įraÅ¡inėja. Paklausus, ar duos tai paklausyti, parašė, kad duos.

Po kurio laiko atėjęs sakė, kad įrašų beveik nesigirdi, kad yra apie 40 įrašų, kad G. siÅ«lė pasimuÅ¡ti. V. sakė, jog suras programÄ , gal tada geriau įraÅ¡ai girdėsis. Po to V. išėjo namo, o ji pati nuėjo miegoti. Apie 7 val. ryte iÅ¡girdo koridoriuje sujudimÄ , kažkÄ kalbant, kur V.. Kažkas sakė, kad reikia eiti pas J.. Išėjus iÅ¡ kambario, kažkas paklausė, ar balkone ne V.. Priėjusi prie balkono pamatė gulintį V.. Paėmė jo rankÄ , bet kažkas pasakė, kad jo nebėra.

Buvo Å¡oko bÅ«senos. TÄ rytÄ koridoriuje sutiko G., bet su juo nekalbėjo.Liudytoja J. G. paaiÅ¡kino, kad žino, jog tarp kaltinamojo G. D. ir V. P. dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo buitinis konfliktas. Tai žino iÅ¡ V. P. žodžių, nes jis yra kambariokės vaikinas. Ä®vykio iÅ¡vakarėse, vakare jis buvo atėjęs ir kalbėjo, kad yra įraÅ¡as, kad susipyko su kaltinamuoju. V. norėjo duoti to konflikto įraÅ¡Ä paklausyti, bet to padaryti nesusiruošė. IÅ¡ V. sužinojo, kad vakare G. D. jį įžeidinėjo, sakė jam reikia daugiau pasportuoti, lyg V. pavadino invalidu.

Konkrečių žodžių nepamena, bet suprato, kad tie žodžiai V. įžeidė. Apie 23 val. V. be pykčių, ramus išėjo į savo kambarį. KitÄ rytÄ koridoriuje iÅ¡girdo Å¡urmulį. Kambariokė J. išėjo į koridorių. Kažkas pasakė, kad V. nužudytas. Kaip V. sutarė su kitais kambario draugais, nežino. Su pačiu V. bendravo tik apie metus laiko ir apie jo bendravimÄ su kambariokais nekalbėjo. Apie V. ir G. D. nesutarimus žinojo tik iÅ¡ kalbų. Pati konfliktų nėra mačiusi.

Kiek girdėjo iÅ¡ paties V. ar jo draugės J., tai prieÅ¡ įvykį tokių nesutarimų buvo daugiau.Ä®vykio rytÄ matė kaltinamÄ jį. Jis turėjo rankose juodÄ segtuvÄ . Buvo panaÅ¡u, kad jis ruošėsi į paskaitas. Kadangi įvykis buvo netikėtas, tai į jo elgesį nelabai atkreipė dėmesį. Nelabai pamena, bet kaltinamasis lyg elgėsi gana ramiai. Pati jo nieko neklausė, nes jį klausinėjo daug kitų žmonių. Klausė, ar jis įvykio nematė, juk jis buvo kambario draugas, ar jie nebuvo susimušę ar susipykę.

G. D. sakė, kad viskas buvo ramu.Liudytojas M. Å . paaiÅ¡kino, kad gyvena tame pačiame bloke, bet atskiruose kambariuose nei V. ir G.. Naudojosi bendru duÅ¡u ir tualetu. Su žuvusiuoju ir kaltinamuoju beveik nebendravo. Negirdėjo nei konfliktų, nei triukÅ¡mo, buvo ramu. Ä®vykio naktį bendrabutyje nebuvo. BlokÄ tvarkydavo pagal pačių sudarytÄ grafikÄ . Dėl budėjimo nesutarimų nebuvo, konfliktų dėl tvarkymo nebuvo.Liudytojas M. T. davė analogiÅ¡kus parodymus kaip ir M. Å .. Be to, jis nurodė, kad kartÄ bÅ«nant virtuvėje G. sakė, jog jo kambariokai „lievi“.

Suprato, kad jie jam nepatinka, tačiau kodėl – nesidomėjo.Liudytoja A. G. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu buvo bendrabučio administratore. V. P. tėvas yra prašęs perkelti jo sÅ«nų į kitÄ kambarį, nes jis konfliktuoja su G. D., tačiau tuo metu laisvų vietų nebuvo, todėl pasiÅ«lė perkelti sÅ«nų į kitÄ bendrabutį arba palaukti 2 savaites, tada Å¡iame bendrabutyje bus laisvų vietų. V. tėvas sutiko palaukti, o neiti į kitÄ bendrabutį. Konfliktai vyko dėl apsižodžiavimo.

G. yra sakęs, kad su V. nesugyvena, kad V. atsirÅ«gsta, Å¡viesÄ užgesina. Paskutinis konfliktas buvo dėl lovos. G. buvo iÅ¡vykęs mokytis į (duomenys neskelbtini). Kai skambino G. mama, kad jos sÅ«nus vėl grįžta mokytis į (duomenys neskelbtini), tai jai pasakė, kad vietų nėra, kad bus ta pati vieta, tas pats kambarys. Mama su tuo sutiko. G. atėjo ir pasakė, kad P. neatiduoda jam lovos. Jam pasakė, kad praėjo tik 3-4 dienos, nespėjo dar priprasti nuo lovos, tegul gulasi jie į senas lovas.

Taip kalbėjosi kambaryje su G. ir V.. V. nesakė, kad jis negrįš į savo lovÄ . G. buvo tvarkingas, taktiÅ¡kas, bet ir apie V. nieko blogo negali pasakyti, jis vis su drauge vaikščiojo. Negali pasakyti, kad ten ir kambaryje kažkas bÅ«tų vykę, kad jie muÅ¡tųsi. Buvo anksčiau konfliktas su A.. V. su juo gyveno ir jie dėl žodinio konflikto buvo susimušę. Buvo paraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinimas. A. prašė nekviesti policijos ir nesakyti apie tai mamai. Savo iniciatyva iÅ¡kvietė V. tėvÄ .

V. ir A. J. atsiprašė vienas kito, viskas tuo ir pasibaigė. Jie kalbėjo, kad vienas kažkokį žodį pasakė, kitas, bet tarp studentų konfliktus labai sunku išsiaiškinti. Neturėjo tiek daug vietų, kad bet kur ir bet kada galima būtų iškelti. Tame konflikte daugiau nukentėjęs buvo A. J., bet jis sakė nekviesti policijos, nes sakė, kad „mes čia tai susipykstame, tai susitaikome“. Be to, jie juk buvo suaugę žmonės, todėl dėl kiekvieno paprasto konflikto nekvietė policijos, bandė patys išsiaiškinti.

Po to konflikto jie toliau kartu gyveno. Su G. kalbėjo apie jo perkėlimÄ , o su jo mama dėl perkėlimo nekalbėjo. Ryte paskambino budinčioji, pasakė apie įvykį. Kai atvyko į bendrabutį, ten jau buvo policija. Matė vaikščiojantį G.. Jo klausė, kur jis buvo, sakė, kad jis miegojo, negirdėjo, kas įvyko. G. buvo tvarkingai apsirengęs, pasiruošęs vykti į paskaitas.Nusiskundimų dėl G. D. nebuvo gauta. Jis buvo tvarkingas studentas. Tačiau kartÄ buvo į telefonÄ paraÅ¡ytos 2 SMS, kad G. virtuvėje kažkÄ iÅ¡darinėja.

IÅ¡ karto nuėjo į virtuvę. G. vienas buvo virtuvėje, įpykęs nebuvo. Perėjo per kambarius, klausė, ar kas kÄ nors girdėjo. Niekas nieko negirdėjo. Kas parašė žinutes, nežino. Tas žinutes perdavė policijai.Studentai Å¡alinami iÅ¡ bendrabučio tada ir tie, su kuriais neįmanoma susitvarkyti, kurie nelanko paskaitų, kažkÄ bendrabutyje labai blogo daro, laužo, tada iÅ¡sikviečia studentų atstovybę, Å«kio dalį ir sprendžia dėl Å¡alinimo. PirmÄ kartÄ paprastai pasikalba su studentu.

Taip, kaip buvo J. atveju, jie atsiprašė vienas kito ir nieko nebuvo. BÅ«na, kad perkelia į kitÄ bendrabutį. V. P. konfliktavo žodžiais su K.. Atsirado vieta ir K. buvo perkeltas į kitÄ kambarį. K. prašė jį perkelti pas jo draugus, todėl jis, o ne P., buvo perkeltas į kitÄ kambarį. Dėl konflikto su K. nieko neinformavo, nes K. pasakė, kad jie susitaikė. J. prašė nesakyti apie konfliktÄ mamai, nes jai su sveikata labai blogai, gali atsigulti į ligoninę. Apgyvendinant G. tame kambaryje ir jam gyvenant tenai nesimatė jokių bręstančių konfliktų, nes V. visada bÅ«davo su drauge, vaikščiojo už rankų susiėmę.

Dėl perkėlimo į kitÄ kambarį pirmas kreipėsi V. tėvas, po to su G. kalbėjosi. PasiÅ«lė, kad jei V. turi kokį nors draugÄ , tai pas jį perkelti. V. atsisakė. V. sakė, kad su G. charakteriais nesutinka. Kai grįžo G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tai jam sakė, kad kai atsiras vieta, jis bus perkeltas. Buvo abiem pažadėta atsiradus galimybei, perkelti. Bet nesigirdėjo, kad dėl kažkokio didelio dalyko jie bÅ«tų susiėmę, nes kiekviename kambaryje pasibara. Kas nupjovė interneto laidus, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, nes tarp studentų neįmanoma iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Tame kambaryje nematydavo konfliktų, kambarys bÅ«davo tvarkingas. Nepastebėjo, kad V. su G. kažkÄ tokio kambaryje galėtų daryti.Liudytojas Å . P. paaiÅ¡kino, kad gyveno bendrabutyje. Ä®vykio rytÄ apie 7 val. buvo pakeltas budėtojos. Gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje. Nuėjo su kambarioku prie mažojo balkono. Ten buvo iÅ¡sigandusios panelės. Balkone buvo žmogus. Įėjęs į balkonÄ tÄ gulintįjį apvertė ir pažino, kad tai yra V. P.. Su kaltinamuoju artimai nebendravo, virtuvėje susitikdavo, keliais žodžiais persimesdavo.

V. P. pažinojo iÅ¡ matymo. Apie jų asmeninius santykius nieko nežino. Jie buvo ramÅ«s, uždari. 2011-02-16 iÅ¡ kambario, esančio Å¡alia kaltinamojo kambario, buvo pasiskolinęs kompiuterį, kurį apie 1.30 val. grÄ Å¾ino. Tuo metu triukÅ¡mo bloke negirdėjo. Ryte G. D. veidas buvo paraudęs, jis buvo su segtuvu rankoje.Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo. V. P. pažįsta nuo mažens. Kartu lankė darželį, kartu ėjo į mokyklÄ , po to pusę metų mokėsi toje pat kolegijos specialybėje, gyveno tame pat kambaryje.

V. buvo geras, draugiÅ¡kas. BÅ«davo nesutarimų, pasiginčydavo dėl kambario tvarkymo. Kartais patingėdavo tvarkytis, o V. liepdavo tvarkyti dabar. Tai buvo tik apsižodžiavimai, ilgo pykčio neturėjo. Trečias kambaryje buvo A.. Su juo gerai sutardavo, bet su juo mažai bendravo, kadangi nelabai mokėjo rusų kalbÄ , o A. mažai kalbėjo lietuviÅ¡kai. Jis su V. bendraudavo rusiÅ¡kai. Pradžioje viskas buvo gražu, po to bÅ«davo ir kivirčų. Jie buvo ir susimušę, bet pats to nematė. Klausė V. ir A., dėl ko konfliktavo.

Jie sakė, kad žodžiais apsimėtė. Nurodo, jog po pusės metų perėjo gyventi į kitÄ kambarį. Bet persikėlimo priežastis nebuvo sename kambaryje buvę kivirčai. Tuo metu perėjo į kitÄ specialybę – į teisę ir kursiokas pakvietė persikelti pas jį į dvivietį kambarį, kuriame jis gyveno. Atsimena, kad kartÄ grįžęs iÅ¡ treniruotės, pamatė V. prie bendros spintos jo striukę bekraustantį ir tuo metu iÅ¡krito piniginė. Net minčių neturėjo, kad V. galėjo kÄ nors imti.

Jis sakė, kad bulvių ėjo pasiimti. A. tuo metu prie kompiuterio sėdėjo, sakė, kad jis nieko nematė. TÄ kartÄ su V. apsižodžiavo, apsistumdė. Konflikto metu kliuvo abiem. IÅ¡ piniginės niekas nebuvo dingę. Toks konfliktas buvo tik vienÄ kartÄ .Kai su V. susistumdė, niekas iÅ¡ administracijos apie tai nežinojo, nes niekam nieko nesakė. Žinojo tik jo ir V. tėvai. Komendantei sakė, kad nori į dvivietį, nes kursiokas tuo metu gyveno vienas dviviečiame. Komendantė dėl to perkėlimo sutiko.

V. P. yra sakęs, kad su G. dėl lovos, dėl atidaryto lango nesutinka. Patarė jam praÅ¡ytis persikelti į kitÄ kambarį. Liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, kad nei kaltinamojo, nei V. P. nepažįsta ir apie įvykį nieko nežino. Ä®vykio naktį miegojo savo kambaryje ir jokio triukÅ¡mo negirdėjo.Liudytoja E. T. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, su juo buvo grupiokai, o V. P. nepažinojo. Ä®vykio naktį miegoti nuėjo apie 23 val. ir naktį jokio triukÅ¡mo negirdėjo. Su G. D. artimiau nebendravo, tik pasisveikindavo.Liudytoja G.

B. paaiÅ¡kino, kad nei kaltinamojo, nei žuvusiojo nepažįsta. Ä®vykio naktį bendrabutyje nebuvo.A. J. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Kai sužinojo apie įvykį, buvo Å¡oko bÅ«senos, nes su G. nebuvo konfliktų, su juo draugavo, gyveno viename kambaryje. Tiek su G., tiek ir su V. P. buvo geri santykiai. Su G. nė karto nebuvo susimušę, o su V. kartÄ susimušė. Kada tai buvo, nepamena, bet toks faktas buvo. Paskaitos metu pajuokavo, kad jis (V.) geras kulinaras, o V. dėl to įsižeidė.

Bendrabutyje pradėjo kalbėti apie tÄ Ä¯vykį ir žodis po žodžio viskas peraugo į konfliktÄ . Pirmas smÅ«gį sudavė V.. Apie tÄ Ä¯vykį pranešė poniai A.. Pasakė apie incidentÄ , bet sutarė policijos nekviesti, nes nenorėjo nuliÅ«dinti mamos. Kad nekvies policijos, sutarė pradžioje su administratore, bet po 2 savaičių su V. susitaikė. Tas konfliktas įvyko antrame kurse, tačiau mėnesio nepamena. Susitaikė ir daugiau konfliktų nebuvo. Tarp V. P. ir kaltinamojo nebuvo labai geri santykiai, nes G. inteligentiÅ¡kas, o V. raugėjo, gadino orÄ ir negražiai kambaryje elgėsi, ir dėl to tarp jų vyko konfliktai.

A. J. nurodo, kad ir jam nepatiko toks V. elgesys, bandė su juo kalbėtis apie tai, bet jis neklausė. Buvo tarp G. ir V. muÅ¡tynės, nes V. nepatiko, kad G. norėjo atidaryti langÄ . V. nepatiko, kad G. užėmė jo lovÄ . IÅ¡ esmės konfliktai buvo dėl menkniekių. Ä®vykio naktį bendrabutyje nenakvojo. Kiekvienas kambaryje turėjo savo įrankius. V. P. turėjo peilį, Å¡akutes, lėkÅ¡tes. Pas jį matė tik vienÄ peilį. Koks tai buvo peilis, nesigilino. Nematė, kad V. bÅ«tų su peiliu miegojęs. A.

J. nurodo jis nemoka muÅ¡tis ir kad fiziÅ¡kai V. už jį yra stipresnis. Su G. konfliktų neturėjo. KonfliktiÅ¡kesnis buvo V., nes jis iÅ¡provokuodavo konfliktus.Liudytoja R. N. paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo kuratorė. Kolegijoje dirba 20 metų. Per tÄ laikÄ turėjo nemažai kuruojamų grupių. Konfliktuoja studentai dėl tvarkos, bet muÅ¡tynių nebuvo. G. atsirado kartu su kito fakulteto studentais. Kolegijoje netoleruojamas blogas elgesys. Jei pirmÄ kartÄ sukelia muÅ¡tynės – Å¡alinimas iÅ¡ bendrabučio, už kitas – Å¡alinamas iÅ¡ kolegijos.

Studentai svarstomi dėl netinkamo elgesio. Kas buvo daroma Å¡ioje byloje, nežino, nes apie konfliktus sužinojo jau po įvykio. Apklausė daugelį studentų ir apie G. neiÅ¡girdo nė vieno blogo žodžio, kÄ ir parašė charakteristikoje. G. buvo mandagus, paslaugus, kultÅ«ringas, o V. P. nepažinojo. Sužinojo, kad G. užėmė P. lovÄ . Apie tai paklausė administratorės, kuri patvirtino, kad prieÅ¡ apsigyvendamas G. paklausė, kokiÄ lovÄ gali užimti, tai jam buvo pasakyta, kad gali užimti bet kokiÄ lovÄ .

Liudytoja nurodo, kad dar paklausė administratorės, kodėl nebuvo tie studentai sukeisti į atskirus kambarius, tai ji atsakė, kad buvo bandoma tai daryti, bet nė vienas studentas nesutiko eiti su V. gyventi, nes jis pakonfliktuodavo ir pasimuÅ¡davo. Prievarta negalima studentų priversti su bet kuo gyventi. Pripažįsta savo klaidÄ , nes toks žmogus turėjo bÅ«ti apgyvendintas mieste, o ne bendrabutyje.Su G. iki įvykio bendravo pusę metų. Supranta, kad studentas atsiskleistų – tai trumpas laiko tarpas.

TÄ semestrÄ jiems nedėstė, tik darė nemažai susirinkimų. Apie konfliktus nieko nežinojo. Per pusmetį buvo gal kokie 4 susirinkimai, gal daugiau. Kuratorius dirba visuomeniniais pagrindais, jei sužinai kažkÄ , tai sprendi problemÄ . Liudytoja paaiÅ¡kino, kad yra baigusi pedagogikÄ -psichologijÄ ir 40 metų dirba pedagoge. Tiek studentų, tiek kolegų nuomone, G. buvo ramus, stropus, nekonfliktiÅ¡kas, jokiu bÅ«du neturintis gruziniÅ¡ko temperamento, buvo grynai lietuviÅ¡ko charakterio. Bendri fakultetų susirinkimai buvo 2, ten dalyvavo daug kviestų asmenų.

Ten prašė G. charakterizuoti. IÅ¡ to susirinkimo sužinojo apie V. P. kaip apie asmenį. Pirmame susirinkime dalyvavo V. P. draugė. Jos paklausė, kodėl jis buvo grupės seniÅ«nas. Gal ji atsakė, kad jis gražiai elgėsi grupėje, buvo lyderis savotiÅ¡kas ir atsipalaiduodavo, kitaip elgėsi bendrabutyje. SeniÅ«nais bÅ«ti patys kartais pasisiÅ«lo, kitais atvejais, grupė renka. Jei blogai elgiasi, tai pasiÅ«lo grupė, kuratorius seniÅ«nÄ perrinkti. Mano, kad buvo klaida dėl V. P. iÅ¡rinkimo seniÅ«nu, nes tuomet jis sau daugiau leido.

Kolegijoje reaguojama į studentų blogÄ elgesį. Dėl Å¡alinimo derinama su kuratore, siÅ«lo bendrabučio administracija, įsakymÄ raÅ¡o direktorius.Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b l. 3–4) R. N. nurodė, kad po įvykio iÅ¡ studentų sužinojo, kad V. P. terorizuodavo už save silpnesnius, konfliktavo su visais kambariokais, vogdavo iÅ¡ kambariokų nedideles pinigų sumas ir kai kambariokai pakeldavo dėl to triukÅ¡mÄ , tai V. P. juos primuÅ¡davo, buvo nupjovęs interneto laidus, raÅ¡inėjo žinutes administratorei, apkalbėdamas G.

D., paskutiniu metu V. P. eidavo miegoti pasidėjęs peilį ir keldavosi su tuo pačiu peiliu. Apklausiama teisme R. N. patvirtino, kad taip kalbėjo tyrėjai. Apklausos metu tyrėja pradėjo klausinėti apie V. P., apie kurį negalėjo atsakyti, todėl kalbėjo apie tuos buvusius posėdžius su studentais ir tai kÄ iÅ¡ jų sužinojo. Bendrabučio darbuotojų buvo pasakyta, kad V. P. buvo įtariamas nupjovęs internetÄ . Tai, kad V. P. nupjovė laidÄ , apkalbėjo žinutėse D., eidamas miegoti pasiimdavo peilį – tai kalbėjo studentai.

Jis ne eidavo miegoti, bet demonstruodavo peilį. Visas bendrabutis apie tai kalbėjo. Kas buvo sakoma pasitarimuose, tÄ ir pasakė tyrėjai. Nurodo, kad apie muÅ¡tynes su V. P. draugais (jo kurso draugais) nėra kalbėjusi, bet D. draugai sakė, kad jis (D.) atėjęs į paskaitas skundėsi, kad sunkiai valdo rankÄ , kad jam skauda, kad jis susimušė su kambario draugu V. P.. D. buvo nukentėjęs, nes sakė, kad nevaldo, kad skauda. Pati V. P. nematė, todėl negali pasakyti, kiek jis buvo primuÅ¡tas. Pavardžių žmonių, kurie sakė apie tyrėjai minimus faktus, nurodyti negali, nes kalbėjosi su daugeliu studentų.Liudytojas E. L. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, o V.

P. nepažinojo. Su kaltinamuoju buvo kursiokai. Nors gyvena ne bendrabutyje, bet ten yra buvęs. G. kartÄ kolegijoje yra skundęsis rankos skausmu, sakė, kad su kambarioku susistumdė. Å io įvykio detalių nesiaiÅ¡kino. Su G. leisdavo ir laisvalaikį. Kai G. grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), jam padėjo paneÅ¡ti daiktus, tada į kambarį atėjo V. P. ir paklausė „kÄ , sugrįžai?“. Tai pasirodė gana keista, nes jo veido iÅ¡raiÅ¡ka buvo keistoka, Å¡altas žvilgsnis, galima buvo įžvelgti Å¡iek tiek pykčio.

Iki tol V. P. nepažinojo. Kambaryje buvo ir kitas kambario draugas, su kuriuo G. pasisveikino, patapÅ¡nojo vienas kitam per petį.Po įvykio su kuratore N. kalbėjosi apie patį įvykį. IÅ¡ V. P. grupės tada nedalyvavo, buvo tik jų grupės susirinkimas. G. buvo labai geras, stropus, konfliktų su juo nebuvo. G. apie kitus konfliktus nėra pasakojęs. Apie V. P. žinučių raÅ¡ymÄ detalių nežino.Liudytojas M. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, o V. P. nepažinojo. Su kaltinamuoju santykiai draugiÅ¡ki.

G. kažkada kolegijoje skundėsi rankos skausmais, jis sakė, kad Å¡iek tiek konfliktavo su kambarioku.Liudytoja R. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, o V. P. nepažinojo. Su G. buvo grupiokai, porÄ mėnesių bendravo artimai. Žino, kad kaltinamasis konfliktavo su V. P., bet dėl ko, negali pasakyti. G. yra tik kartÄ sakęs, kad yra susimušę ir kad užstojęs dar buvo kitÄ kambariokÄ . Dėl ko užstojo, nežino. Paskutinį kartÄ su G. bendravo vasario 15 dienÄ ir telefonu, ir gyvai. Apie konfliktÄ jis nepasakojo.

Liudytoja R. L. paaiÅ¡kino, kad gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini)kambaryje. V. P. pažinojo tik iÅ¡ matymo, su juo net sveikintis neteko. Kaltinamasis buvo kambariokės grupiokas, jis ateidavo pasiskolinti Å¡luotos, naudotis internetu, nes pas juos buvo nupjautas interneto laidas. Kas ir kodėl nupjovė laidÄ , nežino, negirdėjo, į tai nesigilino. Apie įvykį žino tik iÅ¡ kalbų. Ä®vykio dienÄ buvo bendrabutyje. TÄ Ä¯vykio vakarÄ kaltinamasis nebuvo užėjęs. TÄ naktį nieko negirdėjo, tik kai policija atvyko, tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .Liudytoja A.

T. paaiÅ¡kino, kad G. D. buvo grupiokas. Ä®vykio naktį buvo bendrabutyje, tačiau jokio triukÅ¡mo negirdėjo. TÄ vakarÄ G. D. nebuvo užėjęs, su juo nebendravo. G. nėra minėjęs apie konfliktus su V. P..Liudytoja D. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažino iÅ¡ matymo, o V. P. nepažinojo. Nurodo, kad gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini)kambaryje. Ä®vykio naktį buvo bendrabutyje. TÄ naktį nieko negirdėjo, pabudo nuo pasigirdusios koridoriuje policijos racijos. Miegoti nuėjo apie 23–24 val.

Apie kaltinamojo ir žuvusiojo santykius nieko nežino.Liudytoja K. Ž. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nes gyveno viename bendrabutyje. Ji pati gyveno (duomenys neskelbtini)kambaryje. G. ateidavo pasiskolinti ko nors, tačiau artimiau su juo nebendravo. Apie įvykį nieko nežino. Ä®vykio naktį buvo bendrabutyje, miegoti nuėjo apie 23–24 val., triukÅ¡mo negirdėjo. Anksčiau G. yra minėjęs, kad norėjo kambaryje pasikabinti užuolaidas, tai V. jas nuplėšė, dėl to jie susipyko ir susistumdė.

MuÅ¡tynių nebuvo, tik apsistumdė. Liudytoja A. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Žuvusįjį pažinojo, nes jam kolegijoje dėstė kai kuriuos dalykus. V. P. buvo labai geras, bendravo daug su juo ir jo mergaite. Tekdavo organizuoti renginius, tai V. ir jo mergina padėjo tuose renginiuose. V. buvo labai pareigingas, turėjo savo nuomonę, nenutylėdavo pamatęs, kas negerai, turėjo savo principinę pozicijÄ , mokėsi gerai. Nepastebėjo, kad V. P. bÅ«tų konfliktiÅ¡ko bÅ«do.

Gal jis su kitais elgėsi kitaip, bet seniÅ«nÄ paprastai renka grupė. Mano, kad laisvu grupės noru jis buvo iÅ¡rinktas seniÅ«nu. Su V. ir jo mergaite važiavo į konferencijÄ , jie darė praneÅ¡imÄ . Jokių konfliktų nebuvo. Apie jo elgesį ne mokykloje, nežino. Negali apie jį pasakyti nė vieno blogo žodžio. Apie konfliktus su kambariokais nieko nežino, nes apie tai jis nesakė.Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 34–35) liudytoja nurodė, kad prieÅ¡ kelias dienas iki V. žūties jis su savo mergina J. buvo užėjęs ir kalbėjosi apie bÅ«simas studentų krikÅ¡tynas.

Paklausus, kaip Å¡iaip sekasi, V. pasakė, kad grįžo kambariokas, iÅ¡mėtė jo daiktus, užėmė lovÄ . Tuomet pasakė jam, kad Å¡iuos klausimus turi spręsti komendantė. V. pasakė, jog komendantė jo neužstos, o užstos kambariokÄ . Paklausus, ar reikia įsikiÅ¡ti ir iÅ¡spręsti Å¡iÄ problemÄ , jis pasakė, kad nereikia, kad pats viskÄ iÅ¡spręs, kad kartu su drauge ieÅ¡kosi buto. Pagarsinus Å¡iuos parodymus liudytoja A. V. patvirtino, kad jie teisingi. Ä®vykis buvo aptartas per paskaitÄ .

Dalyvavo psichologė Z. R.. Pokalbis vyko neoficialiai, nes protokoluojant studentai nekalba. Studentai beveik visi užstojo V., tik keli – ne. Konkrečių pavardžių negali nurodyti. Susirinkimo metu tik keletas studentų tylėjo, tai iÅ¡ to suprato, kad jie neužstojo V..Liudytoja L. J. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta. Su juo susipažino praeitų metų rugsėjo mėnesį, kai su sÅ«numi atvyko įsikurti bendrabučio kambaryje. Jis papasakojo apie save, apie gimines. Kambaryje dar buvo V., jo mergina.

G. patiko, nes mandagiai kalbėjo, kambaryje buvo Å¡varu, viskas sutvarkyta. TÄ kartÄ bendrabutyje prabuvo 2 valandas. Per tÄ laikÄ atkreipė dėmesį, kad V. buvo be nuotaikos, kad G. jis nepatiko, nors to priežasties negali nurodyti. V. mergina energingai kalbėjo su G., o V. tylėjo. SÅ«nus tada susipažino su G..Žino, jog sÅ«nus buvo primuÅ¡tas. Apie tai ne iÅ¡ karto sužinojo. Su sÅ«numi labai dažnai susiskambindavo. TÄ dienÄ jis nepaskambino. Paskambino apie 22 val., bet iÅ¡ balso pasirodė, kad ne viskas jam gerai.

Kai sugrįžo namo, ant sÅ«naus veido pamatė mėlynes, už ausies buvo sudžiÅ«vęs kraujas, marÅ¡kinėliai buvo suplėšyti, ir kruvini, paklodė, užvalkalas ir užklotas buvo kruvini. Visa tai pamatė, kai pradėjo skalbti. Paklausė sÅ«naus ir jis papasakojo, kad paskaitose juokais pasakė, jog V. geras kulinaras. V. priėmė tai kaip įžeidimÄ ir sÅ«nų primušė. Po to jų santykiai pablogėjo, apie mėnesį su V. nekalbėjo. Kad nebÅ«tų namuose, sÅ«nus eidavo į bibliotekÄ .

SÅ«nui labai skaudėjo ausis, nelabai girdėdavo. SÅ«nus pyko ir norėjo kreiptis į policijÄ , bet komendantė sakė, kad nekeltų visko į vieÅ¡umÄ , nesikreiptų į policijÄ , kad tarpusavyje susitars. Å itaip pasakojo sÅ«nus. Nesikreipti į policijÄ buvo sÅ«naus sprendimas. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino.SÅ«nus su V. gyveno pirmame ir antrame kurse, iki V. mirties. Su G. sÅ«nus gyveno iki antro kurso rugsėjo mėnesio. SÅ«nus V. P. perspėdavo dėl jo netinkamo elgesio, nes valgant V. gadino orÄ , tai nepatiko sÅ«nui.

Tai sakė pats sūnus. Pradžioje sūnaus ir V. santykiai buvo geri. V. padėdavo sūnui su lietuvių kalba. V. sūnaus nuomonė dėl netinkamo elgesio nepatiko. Po konflikto buvo atvykęs V. tėvas, jie kalbėjosi, aptarė įvykį ir A. su V. susitaikė. Kai iš kambario išėjo A., sūnus labai nuliūdo. Po tų muštynių, po pokalbio su V. tėčiu buvo nedideli konfliktai tarp sūnaus ir V.. Muštynių daugiau nebuvo, bet buvo žodiniai konfliktai. Liudytoja nurodo, kad iki teismo su G. tėvais nebendravo.

Kai nužudė V. P., atvyko G. gynėjas paklausti, kodėl A. neatvažiavo. Nesakė gynėjui apie telefono pokalbius tarp V. tėvo ir sÅ«naus.Kai rugsėjo mėnesį buvo atvykusi į bendrabutį, pastebėjo, kad V. P. nebendravo su G., bendravo tik V. mergina. Buvo nesutarimai tarp V. P. ir G. dėl lovos, stalo, dėl buitinių reikalų. SÅ«nus sakė, kad V. iÅ¡ karto nepatiko G., nepatiko, kad jis užėmė jo lovÄ , sÅ«nus sakė, kad tarp V. ir G. buvo muÅ¡tynės dėl lango. Po V. P. žūties sÅ«nui skambino V. tėvas.

Kalbant sÅ«nui su V. tėvu, telefono mikrofonas nebuvo įjungtas, bet sÅ«nus labai nuliÅ«do, pasakė, daugiau su nepažįstamais nekalbės bei pasakė, kad skambina V. tėvas.Liudytojas A. P. paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai. KaltinamÄ jį pažįsta, nes sudarė su juo stojimo sutartį. Pažinojo ir žuvusįjį. Ä®vykio metu direktorius buvo komandiruotėje, todėl vadovavo kolegijai. Paskambino prieÅ¡ 7 val. Å«kio dalies vadovas V.

B., kad bendrabučio 6-ame aukÅ¡te yra nužudytas vaikinas. Nuvyko į bendrabutį. Ten prie lifto sutiko budinčiÄ jÄ ir įtariamÄ jį, kurie kalbėjosi. Ji pasakė, kad G. kambariokas yra nužudytas. Pakilo į 6-Ä aukÅ¡tÄ . Kriminalistų dar nebuvo, buvo tik pareigÅ«nai. Balkone buvo tamsu. Matė ten lavonÄ . Po to pasikėlė liftu G., kurio klausė, kas įvyko. Jis buvo pasimetęs, sakė, kad nieko nežino, kad V. vakare buvo kambaryje, po to išėjo pas merginÄ , kad G. nuėjo miegoti, negirdėjo, kada V. grįžo, kad ryte pabudo nuo triukÅ¡mo, nes prie pat kambario, balkone, buvo tas incidentas.Pirmiausia G. sutiko prie lifto, jis stovėjo su budinčiÄ ja.

PrieÅ¡ atvykstant į bendrabutį G. nebuvo sutikęs. Stovėdamas prie lifto, G. su savimi neturėjo jokių daiktų. Nežino apie V. ir G. konfliktus, nes administracijos tokie dalykai nepasiekia, tai buvo bendrabučio vidaus dalykas, yra bendrabučio taryba, jie ten svarsto. Ä® G. kambarį nebuvo užėjęs.Bendrabutį kuruoja Å«kio dalies vedėjas V. B., kuriam komendantė viskÄ ir praneÅ¡a. Jis ir paskambino praneÅ¡ti apie tÄ Ä¯vykį, o jam paskambino komendantė. Liudytojas D. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ matymo, su juo nebendravo.

Su V. P. susipažino, kai 2 mėnesius gyveno tame pačiame bendrabutyje. Išėjo iš bendrabučio, nes išsinuomojo bute kambarį. Po to užeidavo pas V. į bendrabutį, bet retai, matydavo ir G.. Su juo nebendravo. Spontaniškai buvo V. pasiūlęs eiti kartu gyventi, bet po to pagalvojo ir nusprendė, kad geriau gyventi vienam. Tas apsigalvojimas nebuvo susijęs su konkrečiu asmeniu, bet apsigalvojo dėl ramybės. Iš V. P. žino, kad G. su V. nesutarė dėl langų, kad jie buvo apsistumdę, bet pats konfliktų nematė.Liudytojas M.

V. paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei žuvusiojo nepažinojo, apie jų santykius nieko nežinojo ir apie įvykį sužinojo tik iš visuomeninės informacijos priemonių.Liudytojas L. S. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o V. P. buvo grupiokas. V. P. buvo geras žmogus, darbštus, tylus, neatviraudavo. Jis buvo grupės seniūnas. Dėl jo darbštumo, atsakingumo, dėl paskaitų lankymo jis ir buvo išrinktas seniūnu. Grupė juo, kaip seniūnu, buvo patenkinta.Liudytoja A. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju gyveno tame pačiame bendrabutyje, o žuvusysis buvo grupiokas.

Pati gyveno (duomenys neskelbtini)kambaryje, o V. P. kambarys buvo Å¡alia, prie pat balkono. Tada kambariai buvo sunumeruoti ne eilės tvarka. Ä®vykio naktį nebuvo bendrabutyje. Užeidavo pas V., ir jis ateidavo. Gerai su juo sutardavo. Bendraudavo daugiausiai apie mokslus. KartÄ nuėjusi pas jį matė G., susipažino su juo, bet su G. nebendravo. V. buvo iÅ¡rinktas seniÅ«nu, nes jis buvo ramus, atsakingas, pareigingas, tokių žmonių mažai. Paskaitų metu jis bÅ«davo susikaupęs. SeniÅ«nu jis buvo pirmus metus, įvykio metu jis buvo seniÅ«nu.

SeniÅ«no pareigas V. atliko gerai. Buvo tarpininkas tarp dėstytojų ir grupės.V. P. yra sakęs, kad nesutaria su G., kad rašė praÅ¡ymÄ jį perkelti į kitÄ kambarį dėl skirtingų charakterių, sakė, kad G. iÅ¡ jo pasiÅ¡aipydavo, pravardžiuodavo. Tai buvo 2-ame kurse. V. sakė, kad komendantei rašė praÅ¡ymus, norėjo ieÅ¡koti buto. Liudytoja G. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, o V. P. pažinojo. Yra (duomenys neskelbtini)kolegijos lektorė. Dvejus metus buvo V. P. kuratore.

Kuratore buvo ir įvykio metu. V. P. buvo draugiÅ¡kas, ramus, pareigingas, vienas iÅ¡ tų, kuris lankė visas paskaitas, sakė, kad mėgsta keliauti, ekskursijose dalyvaudavo. Ä®siminė tai, kad pirmame kurse jis su savo drauge J. parašė praneÅ¡imÄ ir dalyvavo konferencijoje, kas nebuvo privaloma daryti. V. buvo paslaugus, stengėsi mokytis, mokėsi vidutiniÅ¡kai.Kuratorius yra studentų pagalbininkas, ypač pirmame kurse, bet tai daugiau susiję su mokslu. Jei iÅ¡kildavo problemos, stengdavosi jas spręsti.

Bet tarp studentų įprastai priimta nesiskųsti. Nežinojo, kad V. P. turi problemų dėl kambariokų, apie tai informacijos neturėjo. A. taip pat buvo grupės studentas. V. P. ir A. tarpusavio santykiai paskaitų metu ir ekskursijose buvo labai draugiÅ¡ki. V. stengdavosi A. padėti, iÅ¡versdavo į lietuvių kalbÄ . A. po įvykio buvo daug sunkiau su mokslais. V. žymia dalimi jam padėdavo mokytis. V. buvo iÅ¡rinktas seniÅ«nu. Buvusi seniÅ«nė išėjo. Pirmas pasiÅ«lytas studentų kandidatas buvo V., nes jis lankė paskaitas, buvo pareigingas, kandidatų gal buvo ir daugiau, dabar nepamena.Lyderiu nebÅ«tinai turi bÅ«ti tas, kuris pareigingas ir lanko paskaitas, bet tas, kuris aktyvus, charizmatiÅ¡kas.

V. pasižymėjo lyderio savybėmis, bet nebuvo grupės lyderiu. Jis buvo priskirtas prie ramių žmonių, buvo patikimas atlikti pavestas užduotis. Toje grupėje ryškaus lyderio nebuvo.Liudytojas T. K. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o su V. P. buvo pažįstami, gyveno tame pačiame bendrabutyje. V. P. gyveno su dar dviem kambariokais. Pas jį teko lankytis. Dėl kambariokų jis nesiskundė.Žino, kad buvo vienas konfliktas dėl piniginės numetimo nuo šaldytuvo. A. lyg užsipuolė V.

P., buvo muÅ¡tynės, bet sužalojimų nebuvo. Jie apsistumdė, tuo viskas ir baigėsi. A. lyg prašė iÅ¡eiti į kitÄ kambarį. Praeitais metais kolegijoje jau nebesimokė. Per Å¡ventes V. pasveikindavo, susiraÅ¡ydavo SMS žinutėmis.Liudytojas E. Č. paaiÅ¡kino, kad apie G. gali tik labai gerai atsiliepti. Su juo buvo klasiokai. Pažįsta jį 12 metų. Nepamena jokių konfliktų, muÅ¡tynių. Jis buvo draugiÅ¡kas. Å is įvykis yra Å¡okiruojantis.Liudytoja I. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta.

Nuo 5-os iki 12-os klasės buvo G. auklėtoja, dėstė matematikÄ , ekonomikÄ . Mokinys buvo vidutinių gabumų. Jo elgesys nekėlė jokių problemų, jis nebuvo itin aktyvus užklasinių renginių metu, bet privalomuose renginiuose dalyvavo, sportavo, žaidė Å¡achmatais, futbolÄ už mokyklÄ . Vėliau lankė lauko tenisÄ . Å eima domėjosi jo gyvenimu mokykloje, mama dalyvaudavo susirinkimuose, buvo tėvų komiteto narė. Å eima gyveno tame pat mikrorajone, tai matydavo žaidžiant G., brolį ir tėvÄ futbolÄ , mama stebėdavo.

G. pamokų nepraleidinėjo, pamokos buvo visos pateisinamos. Jis nebuvo klasės siela, bet nebuvo ir atstumtasis. Jokių iÅ¡siÅ¡okimų, jo įžūlaus elgesio, necenzÅ«rinių žodžių nebuvo.Liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta. D. K. pakvietė eiti į vakarėlį, kur buvo ir V. P.. Taip su V. ir susipažino. 2010 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡vakarėse susipažino su kaltinamuoju. Apie kaltinamojo ir V. santykius negali pasakyti, rodėsi normalÅ«s. Bendrabutyje negyveno. Su V.

P. daugiau bendravo. Jis niekuo nesiskundė. Kai pas juos užeidavo, nieko įtartino nematė.Rugsėjo 1 d. iÅ¡vakarių susitikimas buvo kavinėje. Rugsėjo 1-Ä buvo ir (duomenys neskelbtini)kambaryje. Ten buvo keli vaikinai, J. buvo. Tada pirmÄ kartÄ pamatė G.. Kalbėjosi, alų gėrė. G. sėdėjo prie kompiuterio. Jis sėdėjo atskirai nuo kitų. Prabuvo ten iki vakaro. Ten Å¡iukÅ¡lės buvo metamos į antresolę, metamos buvo alaus skardinės. Liudytoja A. K. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, 12 metų buvo su juo klasiokai, gyveno tame pačiame name tik skirtingose laiptinėse.

Santykiai buvo labai geri, konfliktų nebuvo.Parodžius nuotraukÄ , esančiÄ byloje (t. 1, b. l. 141) liudytoja paaiÅ¡kino, kad toje nuotraukoje pavaizduota buvusi klasiokė K. M., o Å¡alia jos yra jos draugas E. T.. Jie Å¡iuo metu gyvena Norvegijoje. E. T. yra buvusios klasiokės U. T. brolis. Ta nuotrauka padaryta 2011 m. žiemÄ , čia buvo Å¡venčiamas draugo gimtadienis, buvo atsitiktiniu bÅ«du rasta ir užsidėta kaukė, buvo pajuokauta. Kalbėjo su K., tai ji sakė, kad nuotrauka buvo pajuokavimas. Ta nuotrauka yra Facebook tinklapyje, ji vieÅ¡ai matoma.

Po ta nuotrauka yra nuoroda, kuri veda į E. T. profilį, kur aiÅ¡kiai matoma, kad tai yra tas pats žmogus. Po ta nuotrauka yra komentarai G. T. – pusseserės, jo sesers, kas matosi, kad tai buvo juoko forma. K. aiÅ¡kina, kad nuotraukoje pavaizduota jos antra pusė, kad buvo pajuokavimas. Å i nuotrauka buvo G. „sienoje“, tai yra jo privati nuotrauka. G. yra labai taikus žmogus, jis į konfliktus nesiveldavo, vaikščiojo lėtu žingsniu, žaisdavo Å¡achmatais, klasėje nebuvo su juo konfliktų, nebuvo į kÄ nors įsivėlęs, visada padėdavo, nebuvo konfliktinė asmenybė, apie jį gali pasakyti tik iÅ¡ geros pusės. Specialistas S. F. paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai tvirtina savo duotÄ iÅ¡vadÄ dėl V.

P. mirties. Komentuoti, kÄ kalbėjo kaltinamasis, specialistui yra neleistina. IÅ¡vadoje iÅ¡skirta 20 Å¡viežių sužalojimų, padarytų V. P., ir dar gelsvai žalsvos kraujosruvos, kurios buvo anksčiau padarytos ir jos nepatenka į tÄ 20-ties sužalojimų skaičių. Žaizda Nr. 6 – tai sunkus kÅ«no sužalojimas, kaip ir nurodyta iÅ¡vadoje. Dar yra viena kiauryminė žaizda iÅ¡ raktikaulio ir atsiveria į krÅ«tinės ertmę. Kadangi tai kiauryminis sužalojimas, tai plaučiai buvo subliuÅ¡kę.

Yra dar kaukolės ertmės kiauryminis sužalojimas su svetimkÅ«niu. Kadangi žmogus yra judantis ir apie jį Å¡okinėjantis, tai mirtinus sužalojimus gali padaryti iÅ¡ bet kurios padėties. Čia didesnė sužalojimų dalis yra iÅ¡sidėsčiusi Å¡onuose, priekinėje dalyje, tai didesnė tikimybė, kad abu asmenys buvo veidas į veidÄ , bet galima ir iÅ¡ nugaros padaryti tokius pat sužalojimus. Po miego arterijos nupjovimo žmogus gali atlikti aktyvius veiksmus. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tai, kad ne pati stambiausia arterija buvo nupjauta.

Ant žuvusiojo pado yra kraujo žymės, lyg tai jis buvo atsistojęs, atsisėdęs ar vaikščiojo. Iš karto po sužalojimo yra galimybė būti aktyviam. Aktyvumo laiko tarpo negalima pasakyti, bet netrukus po padarymo (o netrukus gali būti keletas minučių, gal pusvalandis, tai labai platus diapazonas).Sužalojimus duriančiu ir pjaunančiu aštriu daiktu galima padaryti ir nelabai didele jėga, galima padaryti ir kaire, ir dešine ranka. Atsakinėti, ar smūgius sudavė sėdėdamas ar gulėdamas yra neatsargu.

Kai kaltinamasis aprenginėjo žuvusįjį, jis galėjo padaryti žuvusio padų sutepimus krauju: galėjo pats žuvusysis atsistojęs susitepti, o galėjo ir kaltinamasis valydamas sutepti žuvusiajam padus. Specialistas nurodo, kad teikdamas iÅ¡vadÄ nustatė mirties laikÄ tik pagal lavoninius reiÅ¡kinius, o kiek laiko jis buvo balkone, į tai negali atsakyti. Tyrimui žuvusysis pateko dar Å¡viežias, tai jis galėjo balkone prabÅ«ti nuo kelių iki keliolikos valandų, tikslaus laiko negalima nustatyti, nes nėra atskaitos taÅ¡ko.

Pomirtinių sužalojimų pas žuvusįjį nerado. Jei būtų vilkimas, tai būtų kažkokių juostų pavidalo sutepimų, o šiuo atveju, buvo kažkokia makalynė, gal vilko ant kažko padėję.Nubrozdinimas nerodo, ar sužalojimas padarytas mirusiam, ar ne. Kraujosruva tai rodo, nes ji būna tik gyvam. Žuvusiajam bet kurioje vietoje galėjo būti nubrozdinimai, todėl, ar jie padaryti balkone, negalima atsakyti.Nubrozdinimai visada atsiranda nuo smūgio kampu. Jei V. P. nugriuvo kakta į grindis, nesiremdamas rankomis, tai turėjo būti tik kraujosruvos, liaudiškai vadinamos mėlynės. Nubrozdinimai, kurie užfiksuoti kakle, nebūdingi padaromiems aštriu smailiu daiktu.

Å itokius nubrozdinimus galima padaryti nagais, besidraskant, norint kažkÄ paÅ¡alinti ar smaugiant. Nulinkusiu peilio kraÅ¡tu galima padaryti tokius sužalojimus, nes nubrozdinimas padaromas, kai yra smÅ«gis ir paÅ¡liaužimas. Mirusiam žmogui alkoholis nepasinaikina, jis beveik vienodas, yra nukrypimai, kai pradeda atsirasti antriniai puvimo reiÅ¡kiniai. Tada gali bÅ«ti padidėjimas dėl puvimo arba sumažėjimas, nes iÅ¡garavo. Gyvam asmeniui per 1 valandÄ iÅ¡garuoja apie 12,5 gramo alkoholio. Specialistas paaiÅ¡kino, kad kiekvienas įsidÅ«rimas, odos pažeidimas pažeidžia nervines lÄ steles.

Kadangi Å¡iuo atveju, žaizdos yra nemenkos, todėl skausmÄ Å¾uvusysis turėjo jausti. Žuvusysis kurį laikÄ buvo sÄ moningas, kadangi mirtis iÅ¡tiko ne momentiÅ¡kai.Sprendžiant pagal žaizdas sužalojimai buvo padaryti vienu peiliu. Dėl sužalojimo tarp 1-0 ir 2- o pirÅ¡to: čia yra tokia juostelė – tai peilio iÅ¡traukimo žymelė, čia yra kanalas. Tas sužalojimas nėra laikant peilį, juo duriant. Jei peilį bÅ«tų laikęs pats V. P. ir jis bÅ«tų praslydęs – tai bÅ«tų pjautinė žaizda, o čia yra durtinė-pjautinė žaizda.

Kai yra pažeistos kaklo arterijos, tikrinama, ar nebuvo orambolijos, tačiau tokių požymių nerado. Asfikcijos požymių taip pat nerado.Per kaklÄ eina gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai: arterijos, nervai ir venos, praeina pagrindinės kraujagyslės, maitinančios galvÄ , smegenis. V. P. kakle rasta 12 smÅ«gių. Sprando srityje yra 5 pavirÅ¡inės žaizdos: tos 5 žaizdos yra viena Å¡alia kitos, nes plotas nedidelis. Tos 5 žaizdos yra 5X6 cm plote, tai obuolio dydžio plotas, todėl visos penkios padarytos atskirai.Specialistas paaiÅ¡kina, kad apžiÅ«rinėjo ir kaltinamÄ jį.

Ant kairės rankos 5-o pirÅ¡to – tai mažas pirÅ¡telis, rastas labai mažas, kaip taÅ¡kelis, sužalojimas. Kitų sužalojimų pas kaltinamÄ jį nebuvo rasta. Nubrozdinimai padaromi plokščiu pavirÅ¡iu turinčiu daiktu, Å¡iuo atveju, gal padarytas peilio rankena, galėjo bÅ«ti mažas pavirÅ¡ius. Kaltinamasis buvo pristatytas po įvykio po 2–3 dienų. Per tas dienas nei kraujosruvos, nei nubrozdinimai neiÅ¡nyksta. Jei toks smulkutis sužalojimas jam liko, tai didesni tikrai bÅ«tų likę.

Tyrėjas klausė dėl smaugimo. To buvo ieÅ¡koma, bet tipinių smaugimo žymių nebuvo rasta.Netipinės smaugimo žymės yra tada, kai yra asfikcijos požymiai, bet veikiančios jėgos nerandama. Uždėjus maiÅ¡elį ir užriÅ¡us – čia yra tipinė asfikcija. Jei kaltinamasis sako, kad jį iÅ¡ virÅ¡aus smaugė, o jis gynėsi – tai jis pirmiausia turėjo pasakyti ekspertui, kad jį kažkas smaugė. Kartais reikalinga otolaringologų apžiÅ«ra, nes kartais odos pavirÅ¡iuje nėra smaugimo požymių, o bÅ«na koks ragelis lūžęs. O Å¡iuo atveju, kaltinamasis nesiskundė, kad jį smaugė, kad jam skauda kaklÄ , kad negali kalbėti.

Todėl netipinių smaugimo požymių Å¡iuo atveju nebuvo. Kaltinamojo anksčiau iÅ¡vardytus pasakymus bÅ«tų fiksavęs akte. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir nuotraukų prie jo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iame kambaryje ant grindų, ant lovos, ant patalynės, ant spintos durų rastos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ . Ant kambario sieninės spintos durų rastas pirÅ¡to pėdsakas, kurio dėmė panaÅ¡i į kraujÄ .

Dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ rastos ir prie Å¡io kambario esančiose duÅ¡o ir tualeto patalpose, septinto aukÅ¡to koridoriuje ant grindų bei ant sienų ties elektros jungikliais. Septinto aukÅ¡to balkone rastas V. P. lavonas. (t. 1, b. l. 10–31).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad rankos pirÅ¡to pėdsakas Nr. 1, rastas ant sieninės spintos durų, yra paliktas G. D. kairės rankos didžiuoju pirÅ¡tu (t. 1, b. l. 34–36).Atlikus papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ ir panaudojus cheminį reagentÄ kraujo pėdsakų paieÅ¡kai, nustatyta, kad liuminescuojantys kraujo pėdsakai matyti ant (duomenys neskelbtini)kambario grindų, lovos galinio atloÅ¡o, ant koridoriaus grindų, tualeto ir duÅ¡o patalpoje, ant praustuvo (t. 1, b. l. 63–72).IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio devintÄ aukÅ¡tÄ balkone rasti plastikiniai maiÅ¡ai su juose esančiais daiktais – rÅ«bais bei patalyne ir Å¡lepetės (t. 1, b. l. 73–79).IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad bendrabučio 9-o aukÅ¡to balkone rastuose maiÅ¡uose buvo įvairÅ«s rÅ«bai, patalynė, kempinė, guminės pirÅ¡tinės ir t. t. su dėmėmis panaÅ¡iomis į kraujÄ (t. 1, b. l. 80–91).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad rÅ«bai, kuriais aprengtas lavonas, persunkti krauju, tačiau rÅ«buose pažeidimų nėra.

Žuvusiojo padai ištepti krauju. Mirties priežastis yra kaklo-krūtinės daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos; paviršinės ir kiauryminės su skydinės arterijos (miego arterijos šaka) pažeidimu, galvos dešinės pusės kiauryminės žaizda su svetimkūniu; ūmus išorinis ir vidinis nukraujavimas. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti prieš 5–10 val. iki lavono tyrimo pradžios (2011-02-17 diena 11:00 val.). Kaklo-krūtinės daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos padarytos smailiais aštriais, duriančiais-pjaunančiais daiktais.

Kaktos abiejų pusių, deÅ¡inės alkÅ«nės, kairio žasto, nugaros nubrozdinimai bei kraujosruvos padaryti bukais kietais daiktais, prieÅ¡ pat mirtį. Tikėtina, kad tuoj po konstatuotų sužalojimų (vertinamų kaip sunkus kÅ«no sužalojimas) padarymo, trumpÄ laikÄ nukentėjusysis galėjo atlikti koordinuotus veiksmus, judėti, prieÅ¡intis, Å¡aukti. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti netrukus po deÅ¡inės miego arterijos skydinės Å¡akos pažeidimo ir nukraujavimo (t. 1, b. l. 101–109).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. kraujyje alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 110).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. organuose stipriai veikiančių, nuodingų, narkotinių medžiagų nerasta (t. 1, b. l. 111).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. kaklo odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienaÅ¡menių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kÅ«nÄ Ä¯ kairę (nukentėjusiojo atžvilgiu) nukreiptomis aÅ¡menimis.

Žaizdoje užsifiksavę požymiai, tinkami žalojusio įrankio nustatymui tik grupinės priklausomybės lygyje (t. 1, b. l. 112–114).IÅ¡ pateiktų atsakymų į paklausimus matyti, kad 2011-02-08 dvi anoniminės SMS žinutės, į bendrabučio komendantės A. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ buvo iÅ¡siųsto iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas buvo priskirtas V. P., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166–167).IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo esančių nuotraukų matyti, kad G.

D. papasakojo ir parodė, kaip gulinčiam lovoje V. P. smogė peiliu į kaklo sritį ir į galvÄ , kaip po Å¡ių smÅ«giu V. P. iÅ¡krito iÅ¡ lovos ant grindų ir gulėjo ant pilvo, kaip jį laikė, kol jis nustojo kvėpuoti, kaip aprengė kÅ«nÄ ir iÅ¡tempė į balkonÄ , kaip tvarkė kambarį, plovė kraujo dėmes, kur ir kaip iÅ¡metė peilius į upelį (t. 2, b. l. 111–137). IÅ¡ Utenos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos dėl paieÅ¡kos rezultatų matyti, jog 2011 m. kovo 8 d. narai apieÅ¡kojo apie 700 metrų ilgio (duomenys neskelbtini)upelio atkarpÄ nuo tilto, esančio prie (duomenys neskelbtini)kolegijos link (duomenys neskelbtini)gatvės, tačiau nusikaltimo įrankiai – peiliai neaptikti (t. 2, b. l. 139).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog G.

D. nustatytas kairės rankos penkto piršto galinio pirštikaulio srities nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, kontakto su kūnu metu, suduodant ar atsitrenkiant, prieš 2–3 dienas iki apžiūrėjimo (2011-02-19) (t. 2, b. l. 141).Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad G. D. organizme narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 143).Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G.

D. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Psichikos sutrikimas nenustatytas ir tyrimo metu. Taikyti jam priverčiamÄ sias medicinos priemones nereikalinga. Nusikaltimo padarymo metu G. D. nebuvo patologinio, fiziologinio afekto bÅ«senos. Nenustatyta, kad G. D. ir V. P. įtempti tarpusavio santykiai turėjo tiesioginės įtakos G. D. veiksmams. Jo veiksmai įvykio metu buvo ne iÅ¡ anksto suplanuoti ar numatyti, o nulemti situacinių aplinkybių (t. 2, b. l. 189 – 193).

IÅ¡ advokato E. Staponkaus suraÅ¡yto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jis 2011-03-01 plastikiniame vamzdyje, skirtame polaidžio vandenims nutekėti į (duomenys neskelbtini)upelį, rado plastikinį maiÅ¡elį su užraÅ¡u „Euro vaistinė“ ir jame vyriÅ¡kas trumpikes ir sulenktÄ peilį medine rankena. Papildomos apžiÅ«ros metu padarytos įvykio vietos, kur rasti minėti daiktai, fotonuotraukos (t. 4, b. l. 5–9).IÅ¡ advokato E. Staponkaus praÅ¡ymo matyti, kad jis 2011-06-29 tyrėjams pateikė plastikinį maiÅ¡elį su užraÅ¡u „Euro vaistinė“, vyriÅ¡kas trumpikes ir peilį, rastus 2011-03-01 (t. 4, b. l. 3–4).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ant pateikto tirti peilio, rasto ir paimto 2011-03-01 advokato E. Staponkaus apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rankenos rastų vyro biologinių pėdsakų ir ant rankenos įdubų rasto vyro kraujo genotipai sutampa su V.

P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų V. P. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000009 %. Ant pateiktų tirti trumpikių, rastų ir paimtų 2011-03-01 advokato E. Staponkaus apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. D. genotipu. Ant pateiktų trumpikių žmogaus kraujo nerasta (t. 4, b. l. 19–21).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V.

P. kaklo odos žaizda Nr. 7 nepadaryta gynėjo surastu ir tirti pateiktu peiliu (t. 4, b. l. 33–37).IÅ¡ pateikto vietovės plano matyti, kad kanalo vamzdis, kuriame gynėjas rado maiÅ¡elį su peiliu, yra aukščiau prieÅ¡ Vyžuonos upelio srovę nuo tos vietos, kur G. D. teigimu, jis iÅ¡metė peilius (t. 5, b. l. 50). Dėl veikų vertinimo Kaltinamasis G. D. neneigia nužudęs V. P., tačiau teigia, kad jam buvo kilusi grėsmė iÅ¡ V. P. pusės ir kad jis nužudė V. P., siekdamas iÅ¡saugoti savo gyvybę, t. y. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kritiÅ¡kai, kaip pasirinktas gynybos bÅ«das. Å ių kaltinamojo teiginių nepatvirtina byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. BÅ«tinoji gintis yra tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Žalos padarymas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis yra tik tuomet kai tokie veiksmai atitinka teisėtumo sÄ lygas.

Å ios sÄ lygos susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. KėsinimÄ si apibÅ«dina trys sÄ lygos – kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas ir kėsinimosi realumas. Kėsinimosi į gyvybę pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieÅ¡ kito asmens gyvybę. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, kurios gali pasireikÅ¡ti veikimu. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiÅ¡ki jos grėsmė, t.y. kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms.

Realiu kėsinimusi laikomas toks kėsinimasis, kuris yra iÅ¡ tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti laikoma, jog asmuo veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis jei nebuvo pakankamo pagrindo tikėtis kėsinimosi ir gintis pradėta iÅ¡ baimės ar nepagrįsto įtarumo.Kaltinamojo parodymai apie įvykį nebuvo nuoseklÅ«s ir kito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pačiame pirmame, savo ranka raÅ¡ytame prisipažinime (t. 2, b. l. 101), G.

D. nurodė, kad matė, kaip V. P. į rankÅ¡luostį įvyniojo peilį ir su juo atsigulė į lovÄ . Supratęs, kad V. P. ketina kažkÄ padaryti su tuo peiliu, čiupo savo peilį ir pirmas jam smogė. TÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas kaip įtariamasis (t. 2, b. l. 108–109) G. D. detalizavo savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad matė, jog V. P. iÅ¡ sieninės spintos pasiėmė savo virtuvinį peilį juoda plastmasine rankena ir susivyniojęs jį į rankÅ¡luostį nusinešė į lovÄ . IÅ¡sigandęs, kad V.

P. naktį jo nenužudytų, iÅ¡ tos pačios sieninės spintos pasiėmė savo virtuvinį peilį ir priėjęs prie gulinčio V. P. pirmas jam smogė peiliu į kaklÄ . Kiek kartų smogė, negali pasakyti, tačiau ne vienÄ kartÄ . Jau po tų smÅ«gių V. P. iÅ¡ po antklodės iÅ¡sitraukė savo peilį ir bandė juo smÅ«giuoti, tačiau jam nepavyko. IÅ¡ jo tÄ peilį atėmė ir atimtu peiliu dar kartÄ V. P. smÅ«giavo. Po to V. P. dar bandė prieÅ¡intis ir grumtynių metu iÅ¡krito iÅ¡ lovos ant grindų.

Ant grindų gulinčiam V. P. dar kelis kartus smÅ«giavo savo peiliu į kaklo sritį. Po to suėmęs jį už kaklo laikė, kol jis nustojo judėti.Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 111–137) G. D. papasakojo ir parodė, kad tuo metu, kai V. P. parėjo iÅ¡ duÅ¡o ir priėjo prie sieninės spintos, jis pats sėdėjo prie stalo. Pametęs, kad V. P. iÅ¡ spintos pasiėmė peilį ir jį nusinešė į lovÄ , pats pasiėmė peilį ir priėjęs prie V. P. kelis kartus smÅ«giavo tuo peiliu į kaklo sritį.

Jau po tų smÅ«gių V. P. iÅ¡ po antklodės iÅ¡sitraukė peilį, tačiau jis tÄ peilį atėmė ir juo vėl smÅ«giavo V. P. į galvos sritį. Po to susigrÅ«mė su V. P. ir grumtynių metu žuvusysis iÅ¡krito iÅ¡ lovos. G. D. parodė, kad atsitÅ«pęs prie ant grindų gulinčio V. P. dar kelis kartus smogė jam peiliu į kaklo sritį ir paskui laikė suėmęs už kaklo iki jis nustojo kvėpuoti. V. P. tuo metu gulėjo ant pilvo.Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2011-04-07 (t. 2, b. l. 167–174) G.

D. jau nurodo, kai V. P. grįžo iÅ¡ duÅ¡o, jis pats tuo metu gulėjo lovoje ir skaitė knygÄ ir matė, kaip V. P. pasiėmė į lovÄ peilį. Be to, nurodo, kad kai priėjo prie gulinčio V. P. ir jį pajudino, Å¡is iÅ¡ karto užsimojo peiliu ir tik atrėmęs jo smÅ«gį peiliu, pats vienÄ kartÄ dÅ«rė V. P. į kaklo sritį, ir po to atėmęs iÅ¡ V. P. peilį dar vienÄ kartÄ tuo peiliu dÅ«rė į galvos sritį. Po to G. D. teigimu, V. P. jį pargriovė ant žemės ir ėmė smaugti, o jis besigindamas, sugriebė ant grindų buvusį peilį ir juo kelis kartus dÅ«rė į įvairias kÅ«no vietas.Duodamas parodymus teisme G.

D. jau nurodė, kad kai V. P. parėjo iÅ¡ duÅ¡o, jis priėjo prie sieninės spintos. Matė, kad V. P. iÅ¡tiesė rankÄ link lentynos, kur sudėti įrankiai ir įtarė, kad tuo metu V. P. pasiėmė peilį ir susivyniojęs jį į rankÅ¡luostį nusinešė į lovÄ . Pagalvojo, kad jis tuo peiliu gali kÄ nors padaryti ir nutarė patikrinti savo įtarimus. Nenorėdamas apsijuokti (jei kartais jokio peilio V. P. nebuvo pasiėmęs) apie tai nepranešė nei budinčiajai nei kam nors kitam.

IÅ¡ spintos pasiėmęs savo peiliukÄ priėjo prie gulinčio V. P.. Jis tuo metu gulėjo ant deÅ¡inio Å¡ono. Suėmęs jį už peties patraukė į save. Tuo metu V. P. užsimojo savo peiliu. G. D. nurodo, kad atrėmė V. P. smÅ«gį peiliu ir tik po to savo peiliu dÅ«rė jam vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ . Po to savo peilį numetė ir atėmė iÅ¡ V. P. jo peilį bei atimtu peiliu dÅ«rė jam į galvÄ . Po to V. P. paÅ¡oko iÅ¡ lovos ir toliau grumtynės vyko ant grindų. Jau grumtynių metu, kai V.

P. pradėjo jį smaugti, sugriebęs ant grindų anksčiau numestÄ peilį dar kelis kartu dÅ«rė juo V. P. į įvairias kÅ«no vietas.Teismas, darydamas iÅ¡vadas apie tai, kaip ir kokiu bÅ«du buvo nužudytas V. P., remiasi dalimi G. D. parodymų, kuriuos jis surašė savo ranka, davė pirminėje apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kadangi Å¡iuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.Tai, jog V. P. buvo durta jam gulint lovoje patvirtina tai, kad tiek ant patalynės, tiek ant pačios lovos rasta kraujo.

IÅ¡ byloje esančių apžiÅ«ros protokolų bei prie jų esančių nuotraukų matyti, kad kraujo dėmės ant V. P. patalynės yra didelės, kraujas per patalynę persisunkęs net į lovos gobelenÄ . Tai rodo, kad V. P. gulint lovoje jam buvo padaryta bent viena žaizda, iÅ¡ kurios stipriai kraujavo. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir specialisto paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu matyti, kad stiprus vidinis ir iÅ¡orinis kraujavimas vyko iÅ¡ trijų žaizdų: iÅ¡ žaizdos Nr. 6 – tai žaizda kaklo srityje su skydinės arterijos pažeidimu, iÅ¡ žaizdos Nr. 7 – tai kiauryminė žaizda ties raktikauliu ir atsiverianti į krÅ«tinės ertmę bei iÅ¡ kaukolės ertmės kiauryminio sužalojimo su svetimkÅ«niu.

Kiekviena iÅ¡ Å¡ių žaizdų galėjo bÅ«ti mirtina. Kitos žaizdos yra pavirÅ¡inės ir kraujavimas iÅ¡ jų nebuvo toks intensyvus. Be to, ta aplinkybė, kad ant patalynės ir lovos rasta daug kraujo laidžia daryti iÅ¡vada, jog V. P. po jo sužalojimo dar bent kurį laikÄ buvo lovoje. Visa tai patvirtina pirminius G. D. parodymus, kad jis lovoje gulinčiam V. P. kelis kartus smÅ«giavo į kaklo sritį ir vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį. Kartu tai paneigia kaltinamojo vėlesnius parodymus, kad V. P. po dviejų smÅ«gių jam sudavimo iÅ¡ karto iÅ¡Å¡oko iÅ¡ lovos ir parvertė kaltinamÄ jį ant grindų.Tas faktas, jog apžiÅ«rų metu daug kraujo dėmių rasta ant grindų prie lovos patvirtina, jog V.

P. tikrai buvo iškritęs ar išmestas iš lovos. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. D. nuosekliai papasakojo ir parodė, kad iššokęs iš lovos V. P. parkrito ant grindų veidu žemyn, o jis tuo metu pritūpęs dar kelis kartus smogė jam peiliu į kaklo dešinę pusę. Po to laikė prispaudęs, kol V. P. nustojo kvėpuoti. Tai, kad įvykių seka buvo būtent tokia patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš specialisto išvados bei prie jos pridėtų žuvusiojo nuotraukų matyti, kad V.

P. kaktos kairėje ir deÅ¡inėje pusėje yra nubrozdinimų. Kadangi nubrozdinimų vietoje yra apdžiuvusio kraujo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie sužalojimai padaryti dar jam esant gyvam. Neabejotinai tokie sužalojimai galėjo atsirasti kontaktuojant su kietais daiktais. Tai yra konstatuota ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vados 3.1 punkte. Tokiu daiktu galėjo bÅ«ti ir grindys. O tai atitinka G. D. parodymus, jog V. P. parkrito ant grindų veidu žemys ir tai, kad jis spaudė V. P. galvÄ prie grindų iki pastarasis nustojo kvėpuoti.

Kartu tai paneigia vėlesnius (tarp jų ir teisme duotus) kaltinamojo parodymus, kad iÅ¡Å¡okęs iÅ¡ lovos V. P. parvertė kaltinamÄ jį ir bÅ«damas virÅ¡uje smaugė jį, o nuvertęs V. P. nuo savęs daugiau jo nelietė. Tai, kad G. D. bÅ«tų smaugtas paneigta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)kadangi ant jo kÅ«no nesurasta jokių smaugimo žymių, bei specialisto duotais parodymais teisme. Kaltinamasis tvirtina, kad pirmÄ (ar pirmus) smÅ«gius V. P. sudavė peiliu, kurį pats pasiėmė iÅ¡ spintos.

SmÅ«gį į galvos sritį sudavė peiliu, kurį atėmė iÅ¡ paties V. P.. O kai vyko grumtynės ant grindų, tai vėl sugriebęs savo peilį smÅ«giavo juo V. P. į įvairias kÅ«no vietas. IÅ¡ kaltinamojo parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nužudant V. P. buvo naudoti du skirtingo dydžio peiliai. Prie bylos yra pridėtas virtuvinis peiliukas medine rankena ir sulenkta geležte, kurį rado ir pateikė kaltinamojo gynėjas. G. D. tvirtina, kad bÅ«tent tuo peiliu jis naudojosi suduodamas smÅ«gius žuvusiajam.

Tiek kaltinamojo paaiÅ¡kinimai apie naudotus peilius, tiek prie bylos pridėto peilio radimo aplinkybės kelia daug abejonių, prieÅ¡tarauja paties kaltinamojo parodymams bei objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neginčijami įrodymai. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad ant gynėjo rasto peilio yra V. P. kraujo. Tai įrodo, kad Å¡is peilis buvo įvykio vietoje, kai buvo nužudytas V. P., tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis buvo panaudotas taip, kaip nurodo kaltinamasis. G. D. visÄ laikÄ tvirtina, kad pirmÄ smÅ«gį (ar pirmus smÅ«gius) V.

P. į kaklo sritį sudavė savo peiliu, t. y. gynėjo rastu ir pateiktu peiliuku. Kaltinamojo teigimu, iÅ¡ V. P. atimtu peiliu jis dÅ«rė tik vienÄ kartÄ , t. y. į galvos sritį. Vėliau vėl naudojo savo peilį. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad V. P. kaukolėje esančioje durtinėje žaizdoje rastas metalo gabalėlis. IÅ¡ Å¡io svetimkÅ«nio apraÅ¡ymo bei iÅ¡ pridėtų nuotraukų galima spręsti, kad tai nulūžęs peilio aÅ¡menų smaigalys. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 33–37) matyti, kad V.

P. kaklo odos žaizda Nr. 7 nepadaryta gynėjo surastu ir tirti pateiktu peiliu. Tai reiškia, kad bent jau du iš trijų mirtį galėjusių sukelti sužalojimų (galvos srityje ir žaizda kakle Nr.

7) padaryti ne gynėjo pateiktu peiliu. Darytina iÅ¡vada, kad abu Å¡ie sužalojimai padaryti tuo pačiu peiliu, kurio nulūžęs smaigalys rastas įstrigęs kaukolės kaule, arba buvo panaudotas dar vienas įrankis, kuris taip pat nėra surastas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie bylos pridėto peilio suradimo aplinkybės taip pat yra abejotinos ir prieÅ¡taraujančios kaltinamojo parodymams. Kaltinamasis G. D. visÄ laikÄ tvirtina, kad peilius, kurie buvo panaudoti įvykio metu, jis iÅ¡nešė iÅ¡ bendrabučio ir įmetė į Vyžuonos upelio vandenį suvyniotus į vienÄ maiÅ¡elį.

Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietÄ , kur iÅ¡metė peilius. IÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog upelis nėra užšalęs, matyti tekantis vanduo. Tuo tarpu iÅ¡ gynėjo pateikto apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jis vienÄ peilį ir trumpikes rado visiÅ¡kai užšalusio griovio protakos vamzdyje. Tos vietovės plane (t. 5, b. l. 50), sugretinus vietas, kur G. D. nurodo iÅ¡metęs peilius ir kur gynėjas teigia radęs peilį, matyti, kad radimo vieta yra prieÅ¡ upelio Vyžuonos srovę.

Tai reiÅ¡kia, kad vanduo niekaip negalėjo į tÄ vietÄ nuplukdyti tų daiktų. Be to, kaltinamasis visuose savo parodymuose (tarp jų ir teisme) nurodo, kad abu peilius iÅ¡metė kartu (viename maiÅ¡elyje), tačiau rastas tik vienas peilis. Be to, jis rastas maiÅ¡elyje su trumpikėmis, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu G. D. nėra minėjęs. PaaiÅ¡kindamas trumpikių atsiradimÄ maiÅ¡elyje su peiliu, kaltinamasis nurodė, kad jas iÅ¡metė, kadangi jomis valė kraujÄ . Tačiau Å¡is jo teiginys paneigtas specialisto iÅ¡vada, kurioje aiÅ¡kiai pasakyta, jog ant trumpikių nėra kraujo pėdsakų.

Minėto peilio, kaip įrodymo, patikimumÄ mažina ir tai, jog pagal byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus jis buvo rastas 2011 m. kovo 1 d., tačiau ikiteisminiam tyrimui pateiktas tik 2011 m. liepos 4 d. (t. 4, b. l. 3–4). Ä®vertinęs aptartų įrodymų visumÄ , teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo teiginius, kad bÅ«tent gynėjo rastu peiliu buvo padaryti kiauryminiai kaklo sužalojimai, t. y. sužalojimai sukėlę mirtį. Kadangi kaltinamasis ir jo gynėjas akcentuoja minėto peilio mažumÄ , jo aÅ¡menų lankstumÄ , t. y. jo nepritaikymÄ Å¾udyti, laikytina, jog kaltinamojo teiginiai, kad jis naudojo bÅ«tent šį peilį, yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį ir veiksmų pavojingumÄ nužudant V.

P.. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu G. D. nurodė, kad gulinčiam lovoje V. P. jis dÅ«rė tik du kartus – vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ . Visus kitus kartus dÅ«rė tuomet, kai V. P. parvertęs jį ant žemės smaugė. Tuomet besigindamas badė V. P. į įvairias kÅ«no vietas. Tačiau tokie jo parodymai vertinami kritiÅ¡kai. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados ir specialisto duotų parodymų teisme matyti, kad V. P. vien kakle nustatyta 12 durtinių-pjautinių žaizdų.

Dar po vienÄ Å¾aizdÄ yra galvoje ir žaste. Visos durtinės žaizdos kakle yra labai arti viena kitos – maždaug 5X6 cm plote. Kiauryminis sužalojimas galvos srityje yra taip pat deÅ¡inėje pusėje ir faktiÅ¡kai netoli sužalojimų kaklo srityje. Å ie specialisto nustatyti faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smÅ«giai V. P. buvo suduoti tikslingai ir koncentruotai, taikant į tÄ pačiÄ gyvybei pavojingÄ vietÄ â€“ kaklÄ . Jei smÅ«giai bÅ«tų suduoti besiginant, į įvairias kÅ«no vietas nesitaikant, kaip kad teigia kaltinamasis, sužalojimai neabejotinai bÅ«tų iÅ¡sidėstę plačiai ir chaotiÅ¡kai.

Å iuo atveju durtinių žaizdų koncentracija mažame plote patvirtina G. D. pirminių parodymų (kuriuose jis teigė, jog kelis smÅ«gius į deÅ¡inę kaklo ir galvos pusę sudavė V. P. gulinčiam lovoje ir vėliau jam iÅ¡kritus iÅ¡ lovos bei gulint veidu žemyn ant grindų, dar kelis smÅ«gius sudavė taip pat į deÅ¡inę kaklo pusę)  teisingumÄ . Tai yra dar vienas pagrindas vadovautis pirminiais kaltinamojo parodymais ir kritiÅ¡kai vertinti teisme duotus parodymus.IÅ¡ paties kaltinamojo parodymų (teismas remiasi pirminiais jo parodymais) apie V.

P. elgesį ir įvykių eigÄ nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. PrieÅ¡ingai – bÅ«tent G. D. veiksmai laikytini puolamaisiais ir agresyviais. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sakė, jog tikrai matė, kaip V. P. pasiėmė peilį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, detalizuojant Å¡ias aplinkybes, pripažino, kad V. P. prie spintos stovėjo atsukęs nugarÄ , ir jis negalėjo tiksliai matyti, kÄ jis daro spintoje, todėl tik spėjo, jog V.

P. galėjo paimti peilį. Tuo metu, kai G. D. sudavė pirmus smÅ«gius peiliu V. P., pastarasis miegojo ar bent jau gulėjo lovoje, nekėlė jokios akivaizdžios ir realios grėsmės kaltinamajam. IÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad buvo tik jo pamÄ stymai apie galimÄ grėsmę. Apie tai, kad žuvusysis lovoje turėjo peilį parodo tik pats kaltinamasis, tačiau net jei bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , jog V. P. tikrai į lovÄ nusinešė peilį, tai negali bÅ«ti manoma, jog jis realiai, akivaizdžiai ir pavojingai kėsinosi į G.

D. gyvybę ar sveikatÄ . Jei V. P. bÅ«tų ketinęs kėsintis į miegančio G. D. gyvybę ar sveikatÄ , jam nebuvo jokio reikalo neÅ¡tis peilį į lovÄ , nes galėjo jį pasiimti bet kuriuo momentu kaltinamajam užmigus. Juo labiau nebuvo prasmės to daryti stebint pačiam G. D.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir V. P. tarpusavyje nesutarė, konfliktavo, jų santykiai buvo įtempti. IÅ¡ paties kaltinamojo, liudytojų J. V., J. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir žuvusysis konfliktavo ir įvykio iÅ¡vakarėse.

Nėra objektyvių duomenų, koks pokalbis vyko tarp G. D. ir V. P. tiesiogiai prieÅ¡ pastarajam atsigulant. Neatmestina, kad V. P. galėjo į lovÄ pasiimti peilį (jei jį iÅ¡ viso buvo pasiėmęs), kaip apsiginimo priemonę, jausdamas grėsmę bÅ«tent iÅ¡ G. D. pusės. Tačiau, kaip jau minėta, jis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, tiesioginės grėsmės kaltinamajam nekėlė.Kaip jau yra minėta, kaltinamÄ jį labai erzino V. P. elgesys, jų tarpusavio santykiai buvo įtempti ir nedraugiÅ¡ki.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jie abu siekė iÅ¡gyvendinti vienas kitÄ iÅ¡ bendrabučio. IÅ¡ pateiktų atsakymų į paklausimus matyti, kad 2011-02-08 dvi anoniminės SMS žinutės, į bendrabučio komendantės A. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ apie netinkamÄ G. D. elgesį buvo iÅ¡siųstos iÅ¡ kompiuterio, kurio IP adresas buvo priskirtas V. P. (t. 1, b. l. 166–167). Savo ruožtu G. D., atliekant jam teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę yra nurodęs, kad siekdamas iÅ¡gyvendinti V.

P. iÅ¡ kambario, siÅ«lė kam nors su juo susimuÅ¡ti (t. 2, b. l. 191). Tai rodo, kad siekiant savo tikslo buvo pasitelkiami ir neteisėti, prieÅ¡taraujantys moralei metodai. Nėra duomenų, kad G. D. bÅ«tų iÅ¡ anksto planavęs V. P. nužudymÄ . Tai paneigta ir teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės iÅ¡vadose (t. 2, b. l. 193). Tačiau susidarius tam tikrai situacijai, G. D. įtarus, kad V. P. į lovÄ nusinešė peilį, kaltinamasis ėmėsi drastiÅ¡kų veiksmų. Jis duriančių, pjaunančių savybių įrankiu (galimai peiliu) kelis kartus smogė gulinčiam V.

P. į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – kaklÄ ir galvÄ . Netgi po to, kai sužeistas V. P. parkrito ant grindų, kaltinamasis tęsė savo veiksmus ir sudavė dar bent kelis ar keliolika smÅ«gių tuo pačiu įrankiu, taikydamas į tas pačias gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas. Tai, kad tuo metu jis turėjo tikslÄ nužudyti V. P. parodo durtinių pjautinių žaizdų skaičius – padaryta net 14 tokių sužalojimų, ir tai, su kokia jėga buvo badoma. Apie tai, kad suduoti smÅ«giai buvo pakankamai stiprÅ«s parodo tas faktas, jog buvo pradurtas galvos kaukolės kaulas ir net nulaužta peilio virÅ¡Å«nė.

Netgi po to, kai sunkiai sužalotas V. P. gulėjo bejėgis, G. D. nesiėmė nieko, kad suteiktų jam pagalbÄ ir iÅ¡saugotų gyvybę. Jo paties teigimu, jis laikė prispaudęs sužeistojo galvÄ prie grindų (pirminiai parodymai) ar tiesiog stovėjo ir stebėjo kaip sužeistasis nukraujuoja (parodymai teisme), kol V. P. mirė. Visa tai rodo, kad įvykio metu G. D. siekė V. P. mirties ir šį tikslÄ Ä¯gyvendino, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Kaip nustatyta teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės ekspertų, įvykio metu G.

D. nebuvo patologinio, fiziologinio afekto ar kitos emocinės bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sÄ monei ir veiklai. Nebuvo tokios bÅ«senos ir po nusikaltimo padarymo (t. 2, b. l. 189–193). Pirmi smÅ«giai V. P. buvo suduoti pastarajam gulint, o galimai ir jau miegant, lovoje. Kaltinamasis tvirtina, kad į galvos sritį jis smÅ«giavo V. P. dar bÅ«nant lovoje. Tai reiÅ¡kia, kad bent vienas sužalojimas, turėjęs tiesioginį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi, buvo padarytas jam dar gulint.

V. P. buvo užpultas netikėtai. Net jei užpuolimo metu jis dar nebuvo užmigęs, tuo metu gulėjo užsiklojęs antklode (paties kaltinamojo parodymai), kas taip pat apsunkino jo galimybę pasipriešinti. Akivaizdu, jog po pirmų smūgių V. P. bandė gintis. Tai patvirtina durtinė pjautinė žaizda kairės rankos I-II tarpupirščio srityje. Šis sužalojimas rodo, kad buvo dengiamasi nuo smūgių peiliu. Tačiau jo galimybę pasipriešinti ir apsiginti apsunkino tai, kad jam jau buvo padarytas bent vienas sunkus sužalojimas.

Paties kaltinamojo parodymais, V. P. buvo badomas ir tuomet, kai jis jau gulėjo ant grindų, o kaltinamasis laikė jį prispaudęs. Taip buvo atimta bet kokia galimybė žuvusiajam apsisaugoti pasiprieÅ¡inant ar pabėgant. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. buvo nužudytas jam esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.V. P. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai. Dauguma Å¡ių sužalojimų durtinės-pjautinės žaizdos. Kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados bei specialisto paaiÅ¡kinimų, mirtį sukėlė trys durtiniai-pjautiniai sužalojimai.

Tačiau, kaip nurodo specialistas, mirtis neiÅ¡tiko staiga. V. P. kurį laikÄ buvo gyvas, galėjo bÅ«ti sÄ moningas ir atlikti tam tikrus veiksmus iki mirtinai nukraujavo. Specialisto teigimu, bene gausiausiai kraujavo iÅ¡ žaizdos, kur buvo pažeista miego arterijos skydinė Å¡aka. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad mirtis iÅ¡tiko labai greitai, kadangi buvo nupjauta ne pati stambiausia arterija. Specialisto teigimu, nuo V. P. sužalojimo iki jo mirties galėjo praeiti nuo kelių minučių iki pusės valandos laiko.

Kaip nurodo specialistas, kiekvienas įsidÅ«rimas, odos pažeidimas pažeidžia nervines lÄ steles. Kadangi Å¡iuo atveju, žaizdos yra ne menkos, todėl skausmÄ Å¾uvusysis turėjo jausti. Žuvusysis kurį laikÄ buvo ne tik gyvas, bet ir sÄ moningas, kadangi mirtis iÅ¡tiko ne momentiÅ¡kai. VisÄ tÄ laikÄ neabejotinai V. P. turėjo jausti didelį skausmÄ , dvasines kančias, suvokdamas savo bejėgiÅ¡kumÄ . Todėl įvertinus visas Å¡ias aplinkybes laikytina, kad V. P. buvo nužudytas itin žiauriai.Aptartų įrodymų visuma visiÅ¡kai įrodo, kad G.

D. tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės buvusį V. P.. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. Dėl bausmės skyrimo, civilinių ieÅ¡kinių ir kt. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. P. ir G. D. siekiant iÅ¡keldinti vienas kitÄ iÅ¡ bendrabučio kambario ir pats žuvusysis naudojosi ne teisėtomis ir moraliai nepriimtinomis priemonėmis (rašė anoniminius skundus komendantei), tačiau tai nelaikytina provokuojančiu elgesiu, duodančiu pagrindÄ kitai pusei kėsintis į gyvybę.

Skirdamas bausmę G. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta tiesiogine, apibrėžta tyčia. Tai rodo didesni kaltininko pavojingumÄ . Kaltinamasis G. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 45, 50), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 40–44). Kaltinamasis psichikos sveikatos centre registruotas nebuvo (t. 3, b. l. 48). NusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas pakaltinamas ir Å¡iuo metu yra pakaltinamas, priverstinis gydymas jam nereikalingas (t. 2, b. l. 189–193).

Nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini)kolegijoje. G. D. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino faktÄ , kad V. P. mirė dėl jo veiksmų, tačiau iÅ¡ kaltinamojo pasisakymų, jo elgesio darytina iÅ¡vada, jog jis visiÅ¡kai nesigaili atėmęs kitam žmogui gyvybę. Viso proceso metu G. D. laikėsi pozicijos, kad dėl visko kaltas pats V. P., kad dėl tokio netikusio žmogaus turi kentėti jis (G. D.), kad V. P. bÅ«tent jam sugadino gyvenimÄ , sugriovė ateities planus. Kaltinamojo demonstruojama panieka ir neapykanta žuvusiajam rodo, kad jis ne tik kad nesigaili padaręs nusikaltimÄ (gaili tik savęs), bet ir kritiÅ¡kai nevertina savo elgesio.

Tai taip pat rodo kaltinamojo didesnį pavojingumÄ visuomenei. Už kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.G. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Å ios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra iÅ¡nykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdamas iÅ¡vengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusieji J.

P. ir S. P. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 145–147). J. P. praÅ¡o priteisti jam 26 906, 58 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt atstovavimo teisme iÅ¡laidų. Nukentėjusioji S. P. praÅ¡o priteisti jai 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalÄ sudaro laidojimo ir kapo tvarkymo iÅ¡laidos bei mirties metinių minėjimo iÅ¡laidos. Kaip neturtinė žala įvertinta artimo žmogaus netektis, patirtas stresas, dvasiniai pergyvenimai, kuriuos sustiprino tai, kaip buvo nužudytas labai jauno amžiaus sÅ«nus. Nukentėjusiųjų J.

P. ir S. P. ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas dokumentais ir nukentėjusiųjų paaiškinimais. Nors kaltinamasis ir pripažįsta ieškinį turtinei žalai atlyginti, tačiau tenkintina dalis šio ieškinio. Kaip matyti, bendras turtinės žalos dydis yra 26 906,58 Lt. Tačiau, kaip paaiškino, nukentėjusysis J. P., iš ieškinyje nurodytos sumos nėra minusuota laidojimo pašalpos, gautos iš savivaldybės suma, t. y. 1040 Lt. Be to, dalį žalos atlygino draudimo bendrovė.

Iš draudimo gauta 15 000 Lt išmoka. Ši suma taip pat nelaikytina nukentėjusiųjų asmeninėmis išlaidomis. Susipažinus su laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais matyti, kad į šias išlaidas nepagrįstai įtraukta 415,62 Lt, t. y. išlaidos cigaretėms – 8,75 Lt, kanceliarinėms prekėms – 182,95 Lt ir brendžiui „Grand Cavaliers“ (bendra suma 223,92 Lt). Nurodyti alkoholiniai gėrimai pirkti atskirai parduotuvėje, o ne apmokant gedulingus pietus ar mirties metinių vakarienę.

Nurodytos iÅ¡laidos nelaikytinos laidojimo iÅ¡laidomis, todėl civilinis ieÅ¡kinys mažintinas. Taigi turtinės žalos suma mažinama bendra 16 455,62 Lt suma (26 906,58 – 15 000 – 1040 – 415,62) ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 10 450,96 Lt.Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes. Å iuo atveju nukentėjusieji J.

P. ir S. P. neteko artimo žmogaus – savo sÅ«naus. Neabejotinai tai sukėlė didžiulį stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, skausmÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų, V. P. nuo mažens sirgo cerebriniu paralyžiumi. Auginant tokį vaikÄ jam buvo reikalingas didesnis dėmesys ir globa. Kaip nurodo nukentėjusieji, tik didelių pastangų dėka praktiÅ¡kai pavyko įveikti ligÄ , pasiekti, kad sÅ«nus jaustųsi pilnavertis. Tai neabejotinai dar labiau suartino žuvusįjį su tėvais.

IÅ¡ nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad V. P. santykiai su tėvais buvo glaudÅ«s ir labai artimi, tėvai nuolatos domėjosi jo gyvenimu, bendravo, lankydavosi pas jį Utenoje. Visa tai patvirtina, jog tėvai iÅ¡ tikrųjų iÅ¡gyveno begalinį skausmÄ ir stresÄ , ypač sužinoję, kokiomis aplinkybėmis žuvo sÅ«nus. Laikytina, kad nukentėjusiųjų skausmÄ didino ir kaltinamojo iÅ¡imtinai negatyvÅ«s, įžeidžiantys pasisakymai apie žuvusįjį. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į AT formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiant neturtinės žalos dydį tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, tenkintina dalis nukentėjusiųjų ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam iÅ¡ jų priteisiant po 150 000 Lt.IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir pinigų priėmimo kvito (t. 4, b. l. 158–159) matyti, kad nukentėjusysis J.

P. advokatui sumokėjo 2 000 Lt už atstovavimÄ teisme. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ G. D. (BPK 103 str. 1 p., 106 str. 2 d.).Daiktinį įrodymÄ G. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericson“ nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti motinai E. D..Kaltinamojo G. D. asmens tapatybės kortelę, esančiÄ byloje (t. 3, b. l.

76) nuosprendžiui įsitesėjus persiųsti į bausmės atlikimo vietÄ .Visus kitus daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas N  U  S  P  R  E  N  D  Ė :G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ vaikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., ir paskirti laisvės atėmimÄ 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų.PaskirtÄ bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-02-17 iki 2012-10-25. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusiajam J. P. iÅ¡ G. D. priteisti 150 000 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, 10 450,96 (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Lt 96 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 (du tÅ«kstančius) litų už advokato pagalbÄ .Nukentėjusiajai S. P. iÅ¡ G.

D. priteisti 150 000 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.Daiktinį įrodymÄ â€“ G. D. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericson“ nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti motinai E. D..Visus kitus daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.Kaltinamojo G. D. asmens tapatybės kortelę, esančiÄ byloje, nuosprendžiui įsitesėjus persiųsti į bausmės atlikimo vietÄ . Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Panevėžio apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                       Sigitas Bagdonavičius                       Teisėjai:                                       Ričardas Gilys                                                                  Eligijus Gladutis