2024-09-24 Nr. BB-4512-1-01-1-01419-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3471/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01419-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo T. L. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: T. L. dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti kaip sutaptį pagal 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, selektyviai vertino įrodymus, nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms ir prieštaravimams pašalinti, jas aiškino kaltinamojo nenaudai. Dėl to T. L. veiksmuose buvo neteisingai nustatyta tyčia disponuoti dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir neteisingai veikos kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Bylos įrodymai patvirtina, kad T. L. vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Taip pat nustatyta, kad jis turėjo du tikslus – pats vartoti psichotropines medžiagas ir kitaip jas platinti. Tačiau nenustatyta, ar T. L. žinojo, koks tikslus kiekis psichotropinių medžiagų jam bus atsiųstas, kokią jų dalį jis suvartos, o kokią dalį išplatins. Esant tokioms aplinkybėms, turėjo būti vadovaujamasi teismų praktika, pagal kurią, nenustačius, konkrečiai kuri dalis buvo skirta asmeniškai suvartoti, o kuri – platinti, veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad T. L. suvokė užsakytų psichotropinių medžiagų kiekį, grįsta prielaidomis, o ne bylos duomenimis.

Kasatorius teigia, kad, nors ir nepadavė apeliacinio skundo, savo atsiliepime į apeliacinį skundą ir baigiamojoje kalboje apeliacinio bylos nagrinėjimo metu jis pateikė teisinius argumentus, kaip teisingai turėtų būti kvalifikuojama nuteistojo veika ir kokia bausmė jam turėtų būti paskirta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas rungimosi principą ir neužtikrindamas nuteistojo teisės į teisingą teismą, savo sprendime to neaptarė.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, pažeisdamas teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus, paskyrė T. L. neteisingą, neproporcingą, aiškiai per griežtą bausmę. Šis teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus ir resocializacijos galimybes. Nuteistasis nėra priklausomas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nenustatyta, kad jis jas būtų platinęs ir tai būtų jo pragyvenimo šaltinis. T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų ir nuoširdžiai gailisi. T. L. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, ankščiau neteistas, teigiamai charakterizuojamas, jauno amžiaus, yra įgijęs informacinių technologijų programuotojo kvalifikaciją, dirba, yra susižadėjęs, ketina tuoktis, neseniai neteko savo tėvo, todėl pats išgyvena ir padeda išgyventi skaudžią netektį savo motinai. Reikšminga ir tai, kad T. L. pirmą kartą mėgino parsisiųsti sau narkotines medžiagas, norėdamas pabandyti. Taip pasielgė neapgalvotai, neplanuotai, nesiekdamas finansinės naudos. Iš nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių galima spręsti, kad jos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos jaunatviško maksimalizmo, gyvenimiškos patirties trūkumo, lengvabūdiško požiūrio į narkotinių medžiagų vartojimą. T. L. kritiškai vertina savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų, vien baudžiamasis procesas padarė jam poveikį, todėl, tikėtina, kad jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikals. Kartu kasaciniame skunde akcentuodamas Vilniaus regiono ir Vilniaus miesto apylinkių teismų, taip pat Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio taikymo, kasatorius teigia, kad kasacinės instancijos teismui nusprendus palikti T. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis ar jo gynėjas apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl netinkamo įrodymų vertinimo, neteisingai nustatytų aplinkybių bei jų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir šie klausimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjami. Todėl minėti kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Taigi bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka bloginančiais nuteistojo padėtį pagrindais buvo apskųstas prokuroro. Apeliaciniu skundu buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir dėl per švelnių, su laisvės atėmimu nesusijusių, bausmių už inkriminuotas nusikalstamas veikas T. L. paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, iš naujo įvertinęs bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, kurias nuteistojo T. L. gynėjas akcentuoja savo kasaciniame skunde, bei išdėstė šiuo klausimu motyvuotas išvadas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis sugriežtinti jo ginamajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas grindžia ne teisiniais argumentais, atskleidžiančiais teismo padarytas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų aiškinimo ir taikymo klaidas, bet subjektyviu bausmei skirti reikšmingų aplinkybių vertinimu. Toks apeliacinės instancijos teismo išvadų ginčijimas, kuris grindžiamas subjektyvia kritika ir deklaratyviais pareiškimais apie teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principų pažeidimus, taip pat apie rungimosi principo apeliacinės instancijos teisme pažeidimą ir nuteistojo teisės į teisingą teismą neužtikrinimą, nelaikytinas tinkamu kasacinio skundo argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. L. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis