2019-12-04 Nr. AB-22836-3-62-3-00551-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2324-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00551-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. E. (B. E.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas B. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 178 009 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose jam teko nuo 1,8 kv. m iki 2,3 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas priklauso islamo religinei konfesijai, tačiau pataisos įstaigoje nebuvo sudaryta sąlygų atlikti religines apeigas – nebuvo vietos pasitiesti kilimėlį ir pasimelsti, todėl turėjo melstis ant lovos. Pareiškėjas buvo diskriminuojamas nuteistųjų, priklausančių kitoms religinėms konfesijoms, atžvilgiu, nes krikščionys ir stačiatikiai turi bažnyčią, o musulmonai neturi galimybės susirinkti penktadienį bendrai maldai. Dėl to pareiškėjas jautė emocinį diskomfortą, buvo suirzęs. Pataisos įstaigoje nebuvo laisvalaikio kambario, o bibliotekoje – knygų apie religiją, taip pat ir teisės aktų jam suprantama kalba. Būtent dėl to pareiškėjas dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik šiuo metu. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino, nes jo atžvilgiu daromas pažeidimas yra tęstinis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) taip pat nėra numatyto jokio ieškinio senaties termino. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pataisos namuose nėra tinkamos patalpų vėdinimo sistemos, evakuacinių išėjimų, sudarytos palankios sąlygos veistis graužikams ir parazitams. Sporto aikštelės neatitvertos nuo pasivaikščiojimo takelių, todėl reikia nuolat saugotis sužalojimų. Pareiškėjui draudžiama valgyti kiaulieną ir jos gaminius, tačiau pataisos įstaigos valgykloje tiekiama tik kiauliena. Todėl pareiškėjas turėjo pirkti mėsą iš parduotuvės, nors kiti nuteistieji mėsos produktus gauna nemokamai. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, stresą, pažeminimą, sutriko miegas, pablogėjo bendravimo galimybės, patyrė garbės ir orumo pažeidimą bei diskriminaciją religiniu pagrindu.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti praleistą ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko pataisos namų 2-ame sektoriuje. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą, turintį tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeista. Tikintiesiems pataisos namų 2-ame sektoriuje yra sudarytos vienodos sąlygos atlikti religines apeigas koplyčioje, taip pat susitikti su savo konfesijos dvasininkais, atvykstančiais į pataisos įstaigą. Įstaigos 15-o ir 11-o būrių pasivaikščiojimo kiemelis yra atitvertas nuo sporto aikštelių. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, yra vėdinamos per langus ir ventiliacines angas.

Patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka nustatytas normas. Pataisos namuose yra iškabinti evakuacijos planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, gesintuvų būriuose nėra, nes nuteistieji juos gadina, todėl jie laikomi kontrolės ir praleidimo punktuose. Lietuvos higienos normos nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui. Pataisos namai 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2016 m. lapkričio 23 d. – su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Pareiškėjui maitinamas buvo paskirtas pagal patvirtintą valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams). Pareiškėjui specialus maitinimas dėl religijos nebuvo paskirtas, nes jis to neprašė. Visos patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, yra valomos ir dezinfekuojamos pagal higienos normų reikalavimus, kontaktavę su sergančiu nuteistuoju asmenys papildomai stebimi, atliekami rentgeno tyrimai.

Pataisos namų 2-ame sektoriuje per metus tuberkuliozė diagnozuojama iki 2 asmenų. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą ar į pataisos namų administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriose jis gyveno. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl konfliktų ar barnių su kitais nuteistaisiais dėl skirtingos religijos, kad jaučiasi dėl to diskriminuojamas ar suirzęs. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie tai, kad jis ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus specialistus dėl prastų laikymo sąlygų pablogėjusios sveikatos.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas įvertino, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo jo kalinimo pradžios – 2014 m. lapkričio 12 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 15 d. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą, nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis teismas privalo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą netaikyti ieškinio senaties termino. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą ir, pritaikęs pareiškėjo skundo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties terminą, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. kovo 14 d. kaip nepagrįstą. Atitinkamai teismas laikė, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos, buvusios nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2016 m. gegužės 9 d.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 punkte nustatytas minimalus 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui informaciją apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Atsakovo atstovas 2018 m. balandžio 3 d. pažymoje nurodė miegamųjų vietų skaičių, tačiau pažymoje ir atsiliepime nepaaiškino, ar tiek miegamųjų vietų buvo ir ginčo laikotarpiu. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų. Todėl liko nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog 11 būrio 4 brigadoje buvo 34 miegamosios vietos, 15 būrio 6 brigadoje – 16 miegamųjų vietų, o 15 būrio 5 brigadoje – 14 miegamųjų vietų. Teismas pažymėjo, kad dėl patalpų ploto ginčo nėra, todėl vadovavosi atsakovo atstovo oficialiai pateiktais duomenimis.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta prieš tai, nustatė, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. teko 1,98 kv. m bendrabučio tipo patalpų ploto, nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. – 2,12 kv. m, o nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. – 2,55 kv. m. Tai reiškia, jog pareiškėjui 420 paras nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo jo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl parazitų ir graužikų veisimosi, nurodė, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

10. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus,– jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5]. Panašiai numatyta ir Higienos normos HN 76:2010 60 punkte.

11. Teismas nustatė, jog pataisos namai buvo sudarę su UAB „Dezinfa“ ir yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ sutartis, pagal kurias įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kenkėjų naikinimo darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog gyvenamosiose patalpose yra buitinių parazitų (tarakonų), iš dalies patvirtina Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale esantys įrašai. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui atliekant bausmę nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (aptikta buitinių parazitų), todėl pareiškėjo argumentai iš dalies pagrįsti. Tačiau už susidariusią situaciją iš dalies yra atsakingas ir pareiškėjas, nes parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiai vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, todėl higienos taisyklių privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl laisvalaikio kambario neįrengimo, nurodė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte numatyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK 11, 15 būriuose būtų įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl teismas šį pažeidimą pripažino nustatytu.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl maitinimo pagal religinius įsitikinimus nesuteikimo, knygų bibliotekoje apie islamą trūkumo, religinių apeigų atlikimo apribojimų, diskriminacijos religiniu pagrindu, gyvenamųjų patalpų nepakankamo vėdinimo, evakuacinių išėjimų nebuvimo, sporto aikštelės neatitvėrimo nuo pasivaikščiojimo takų.

14. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Šioje įstaigoje bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė iš dalies gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve.

16. Teismas apibendrino, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 420 parų jam teko mažiau patalpų ploto, nei nustatyta teisės aktuose, taip pat buvo nustatyti ir kiti pažeidimai. Teismas konstatavo, jog nustatyti pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 3 000 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

III. 17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjui tam tikrais laikotarpiais teko mažiau bendrabučių tipo patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose, tačiau taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę. Be to, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo skunde nurodytas aplinkybes dėl įrengtų miegamų vietų skaičiaus ginčo laikotarpiu, nenurodė kartu su juo kalėjusių asmenų, galinčių patvirtinti minėtas aplinkybes, vardų ir pavardžių, neprašė jų kviesti į teismo posėdį liudytojais ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodytas miegamųjų vietų skaičius.

19. Dėl buitinių parazitų atsakovo atstovas teigia, jog jie yra naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijos. Buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).

20. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neįrengto laisvalaikio kambario. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog laisvalaikiu nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, taip pat pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose. Taigi, pareiškėjas nejautė jokių nepatogumų.

21. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos reikšmingos neturtinės žalos, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas, nes teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

22. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad jis pateiktas praleidus nustatytą terminą, taip pat priimti naują teismo sprendimą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl maitinimo; knygų apie islamą trūkumo, todėl jis buvo diskriminuojamas religijos pagrindu; nebuvo atskiros patalpos atlikti religines apeigas (pavyzdžiui, laisvalaikio kambario), o koplyčia naudotis negalėjo, nes joje daug piešinių, ką draudžia islamas, be to, ten garbinamas kitas dievas; atsakovo atstovas piktybiškai pažeidinėjo jo teises, todėl ieškinio senaties terminas neturėjo būti taikomas; jo teisių pažeidimas dėl per mažo bendrabučių tipo patalpų ploto buvo nustatytas pagrįstai, nes realiai niekur kitur jis pasivaikščioti ar judėti negali; atsakovo atstovas turi pareigą pateikti dokumentus, paneigiančius jo teiginius apie asmenų patalpose skaičių, bet to nepadarė; islamo religija draudžia skųstis, gailėtis ar sielvartauti, todėl jis neteikė skundų pataisos namų administracijai ir nesikreipė į gydymo įstaigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. kovo 14 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2016 m. gegužės 9 d.) pareiškėjui 420 parų teko mažiau bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose (pareiškėjui teko 1,98 kv. m, 2,12 kv. m ir 2,55 kv. m, nors minimali ploto norma yra 3,1 kv. m), nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų (dėl buitinių parazitų), todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisių pažeidimus nustatė neįvertinęs visų reikšmingų byloje esančių duomenų.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl laisvalaikio kambario neįrengimo ir buitinių parazitų, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais šiais aspektais (žr. šios nutarties 9–12 p.), todėl, vengdama motyvų kartojimo, jų neperrašo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas neneigia, jog pataisos namuose nėra įrengto laisvalaikio kambario, taip pat, jog yra buitinių parazitų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nėra duomenų, kad 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį būtų atliekama buitinių parazitų kontrolė ir naikinimas, kaip yra nustatyta 2014 m. lapkričio 18 d. sutartyje su UAB „Dezinfa“ (b. l. 39–41), priešingai, iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašų (b. l. 54–56) matyti, kad vertintu ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2016 m. gegužės 9 d.) buvo atlikti tik 4 patikrinimai, kurių metu buvo randami ir naikinami kenkėjai. Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisių pažeidimus nagrinėjamais aspektais bei atitinkamai atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą).

29. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu 420 paras teko mažiau bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ploto nei nustatyta teisės aktuose, pažymi, kad atsakovo atstovas nei savo dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepatvirtino, jog jo teikti duomenys apie gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, laikytų asmenų skaičių yra aktualūs būtent ginčo laikotarpiui. Atsakovo atstovo deklaratyvūs teiginiai, jog jo teikti dokumentai yra oficialūs, nepaneigia prieš tai paminėtos aplinkybės, jog šiuose dokumentuose nėra pažymėta, jog juose nurodyti duomenys yra aktualūs šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi pareiškėjo nurodytais duomenimis apie ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičių bei konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą nagrinėjamu aspektu, o taip pat atitinkamai ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą).

30. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl per mažo gyvenamųjų bendrabučio tipo patalpų ploto nėra esminis, dėl kurio patirtą neturtinę žalą reikėtų atlyginti pinigais, nes pareiškėjas turėjo tam tikrą judėjimo laisvę.

31. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo atstovo teiginiais nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu 420 parų teko 1,98 kv. m, 2,12 kv. m ir 2,55 kv. m bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų ploto, nors minimali ploto norma yra 3,1 kv. m.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2017 m. spalio 17 d. sprendime byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13) yra nurodęs, kad jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Šiame sprendime EŽTT pripažino nepagrįstu Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentą, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė.

33. Nagrinėjamu atveju nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos nėra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; šie nukrypimai lemia kitus nepatogumus, susijusius su per dideliu nuteistųjų skaičiumi; taip pat konstatuota, jog nėra įrengto laisvalaikio kambario, kas tam tikra dalimi galėtų būti laikoma pakankamą judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis (dėl buitinių parazitų). Tačiau nenustatyta, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų asmenų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai (taip pat laisvalaikio kambario neįregimas bei higienos normų reikalavimų pažeidimai) sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

34. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjo teisė į minimalų bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotą buvo pažeista 420 paras, taip pat nebuvo įrengto laisvalaikio kambario, nustatyti higienos normų reikalavimų pažeidimai (dėl buitinių parazitų), kitų pažeidimų nenustatyta), į aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų apie žalą pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipdama dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ar pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nurodyti argumentai dėl praleisto termino šį skundą pateikti yra nepagrįsti. Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2018 m. birželio 7 d., 2018 m. liepos 7 d. buvo šeštadienis, todėl paskutinė diena pateikti apeliacinį skundą buvo pirmoji darbo diena – 2018 m. liepos 9 d., kurią ir buvo pateiktas apeliacinis skundas (b. l. 132).

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė