b60333ab-fe25-414d-8763-04742a8d4d0f · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-475-260/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12682-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-330-435/2019 pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei A. R. B., tretieji asmenys E. K. ir uždaroji akcinė bendrovė „Trinapolis“ dėl nepagrįstai gautų lėšų (avanso) priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. K. 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei A. R. B., kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 8 688,60 Eur nepagrįstai gautas lėšas (avansÄ ), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trinapolis“ ir atsakovės A. R. B. 2007 m. kovo 14 d. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypÄ ar sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. vasario 28 d. iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai.

Savo pareigÄ atsakovė įsipareigojo įvykdyti ne vėliau kaip per 60 dienų, po to kai bus sutvarkyti visi minėto žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai. Preliminariosios sutarties sudarymo metu UAB „Trinapolis“ iÅ¡ anksto (kaip avansÄ ) sumokėjo atsakovei visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ â€“ 30 000 litų (8 688,60 Eur). Tarp UAB „Trinapolis“ ir ieÅ¡kovo V. K. 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta sutartis, kuria UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iÅ¡ Preliminariosios sutarties ieÅ¡kovui.

Atsakovei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A. R. B.“ atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ ar sklypus, Å¡is sklypas (-ai) nebuvo parduotas UAB „Trinapolis“ ar ieÅ¡kovui sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. V. K., atstovaujamas teisinio patarėjo, 2018 m. birželio 18 d. praneÅ¡imu apie teisių ir pareigų perleidimÄ informavo atsakovę, kad visus įsipareigojimus kylančius iÅ¡ Preliminariosios sutarties pastaroji turi įvykdyti naujajam kreditoriui – ieÅ¡kovui.

Atsakovė praneÅ¡imÄ ignoravo, į jį neatsakė. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės pagal PreliminariÄ jÄ sutartį sumokėtų lėšų (avanso) grÄ Å¾inimo. Kadangi sudarytoje Preliminariojoje sutartyje nebuvo susitarta dėl palÅ«kanų dydžio, todėl ieÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

3. Atsakovė A. R. B. 2018 m. spalio 19 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Ji nurodė, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Atsakovė nei 2018 m. birželio 18 d. praneÅ¡imo apie teisių ir pareigų perleidimÄ , nei kartu su ieÅ¡kiniu pateikto 2018 m. vasario 26 d. raginimo dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, negavo.

Apie Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovė sužinojo po to, kai jau buvo pradėta byla teisme ir buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2018 m. birželio 18 d. praneÅ¡imÄ ir 2018 m. vasario 26 d. raginimÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡siuntęs atsakovei, taip pat nepateikė duomenų, kad minėtus dokumentus iÅ¡siuntus, jie bÅ«tų įteikti atsakovei. Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovei nebuvo praneÅ¡ta ir vieÅ¡u skelbimu. Tokiu bÅ«du buvo nepagrįstai pažeista atsakovės teisė reikÅ¡ti atsikirtimus į naujojo kreditoriaus reikalavimus, dėl ko ieÅ¡kovas neįgijo teisės reikÅ¡ti teisme reikalavimo, kylančio iÅ¡ Preliminariosios sutarties.

Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atsisakė vykdyti prievoles pagal PreliminariÄ jÄ sutartį ar kliudė tai padaryti pirkėjui. Atsakovė jokiais bÅ«dais neribojo UAB „Trinapolis“ ar įmonės reikalavimo teises perėmusio ieÅ¡kovo teisės sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl laikė, jog negalima konstatuoti buvus atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant PreliminariÄ jÄ sutartį.

Nurodė, kad nuo Preliminariosios sutarties sudarymo 2007 m. kovo 14 d. bÅ«simas turto pirkėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pagrindinė sutartis bÅ«tų sudaryta. BÅ«simas pirkėjas ilgiau kaip 11 metų nesidomėjo pagal PreliminariÄ jÄ sutartį įgytino turto nuosavybės teisių atkÅ«rimo eiga, su atsakove visiÅ¡kai nebendradarbiavo, todėl laikė, jog bÅ«tent pirkėjui kyla pareiga atlyginti atsakovei jos patirtus nuostolius (Preliminariosios sutarties 6 punktas). Nurodė, jog ieÅ¡kovas nutyli, kad sutartį sudaręs E. K. (pagal įgaliojimÄ atstovavęs UAB „Trinapolis“), iÅ¡viliojęs iÅ¡ atsakovės visus su žemės nuosavybės atkÅ«rimu susijusius dokumentus ir Preliminariosios sutarties 4 punktu įsipareigojęs savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis padėti pabaigti atsakovei sutvarkyti žemės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, dingo, savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, avanso nesumokėjo.

Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovas iniciavo tik 2018 m. vasario 26 d. raginimu, kuomet Å¡alių prisiimti įsipareigojimai dėl pagrindinės sutarties sudarymo jau buvo pasibaigę. Todėl laikė, jog ieÅ¡kovui neįrodžius, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės, kad pats ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė vykdyti PreliminariÄ jÄ sutartį, buvo nesuinteresuotas pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, ieÅ¡kovas apskritai neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti jokių mokėjimų, nes jie, jei bÅ«tų sumokėti, turėtų bÅ«ti laikomi netesybomis Preliminariosios sutarties 6 punkto prasme ir atlygintini atsakovei.

Atsakovė, bÅ«dama senyvo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini)), nebuvo linkusi bylinėtis teisme, reikalaujant priteisti jai priklausančių nuostolių atlyginimo. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės reikalauja grÄ Å¾inti 30 000 litų (8 688,60 Eur) avansÄ , kadangi Å¡ių pinigų atsakovė iÅ¡ UAB „Trinapolis“ negavo, todėl Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Trinapolis“ tokios teisės ieÅ¡kovui negalėjo perleisti. Vadovaujantis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl be pagrindo sumokėtos sumos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė praturtėjo bÅ«simo pirkėjo sÄ skaita, t. y.

įrodyti 30 000 litų perdavimo atsakovei faktÄ . Pinigų perdavimo faktÄ ieÅ¡kovas įrodinėjo UAB „Trinapolis“ iÅ¡raÅ¡ytu 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiu, kuris, atsakovės nuomone, nepatvirtina 30 000 litų perdavimo atsakovei fakto, nes jis neatitinka tuo metu galiojusių privalomų teisės aktų reikalavimų. 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiui nėra suteiktas privalomas dokumento numeris, jo nepasirašė įmonės vadovas ir vyr. finansininkas, taip pat nėra kasininko, kuris iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡duoda pinigus, paraÅ¡o.

Kadangi pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis neturi numerio ir jis nėra pasiraÅ¡ytas nė vieno atsakingo Å«kio subjekto atstovo, laikė, jog nėra pagrindo laikyti, kad kasos operacija įvyko, t. y. kad kasininkas iÅ¡ UAB „Trinapolis“ kasos iÅ¡mokėjo 30 000 litų. Kad atsakovė 30 000 Lt negavo, papildomai patvirtintų 2007 m. kovo mėnesio įmonės kasos knyga (kasos operacijų žurnalas), kurioje kasininkas privalo įraÅ¡yti kiekvienÄ orderį, tačiau ieÅ¡kovas tokių duomenų nepateikė, nors juos privalėjo pateikti.

Kadangi minimalus kasos operacijų žurnalo saugojimo terminas yra 10 metų (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 10.29 punktas), laikė, kad ieÅ¡kovas, siekdamas suklaidinti teismÄ , sulaukęs minimalaus kasos operacijų žurnalo saugojimo termino, kuomet bylai reikÅ¡mingi dokumentai buvo sunaikinti, sÄ moningai į teismÄ kreipėsi 2018 m. liepos 25 d. Vertindama tariamÄ piniginių lėšų perdavimo faktÄ , svarbia aplinkybe atsakovė pripažino ir tai, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovė buvo senyvo, (duomenys neskelbtini) amžiaus fizinis asmuo, bÅ«simas pirkėjas – juridinis asmuo UAB „Trinapolis“.

IÅ¡ UAB „Trinapolis“ internetinės svetainės http://trinapolis.lt/ duomenų nustatė, kad UAB „Trinapolis“ veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu ir jo statyba, kas reiÅ¡kia, kad ji turėjo pakankamai patirties panaÅ¡iuose teisiniuose santykiuose sudarant sandorius, todėl jai keliami didesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Taip pat nurodė, kad PreliminariÄ jÄ sutartį įmonės vardu sudarė E. K., veikęs pagal įgaliojimÄ už UAB „Trinapolis“, kurio sutarties sudarymo metu atsakovei nepateikė, o atsakovė bÅ«dama senyvo amžiaus ir neturėdama patirties sudarant tokio pobÅ«džio sandorio, tokių duomenų nepareikalavo.

Ä®galiojimo nebuvimas kelia pagrįstų abejonių, ar E. K. turėjo teisę pasiraÅ¡yti PreliminariÄ jÄ sutartį įmonės vardu, tuo pagrindu ir iÅ¡ įmonės lėšų sumokėti atsakovei 30 000 litų avansÄ , taip pat, ar atsakovei kaip silpnesnei sutarties Å¡aliai tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino Preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmes, ar atsakovė suprato pasiraÅ¡anti dėl tariamo avanso jai sumokėjimo. Atsakovė nurodė, kad ji laiko, jog sutartį sudarius tinkamai neįgaliotam asmeniui, Preliminarioji sutartis nesukuria jÄ sudariusioms Å¡alims teisių ir pareigų.

5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trinapolis“ 2018 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimus tinkamai pagrindė teismui pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – trečiojo asmens ir atsakovės 2007 m. kovo 14 d. sutartimi ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderiu, trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo 2011 m. rugsėjo 21 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A.

R. B. ir ieÅ¡kovo 2018 m. birželio 18 d. praneÅ¡imu apie teisių ir pareigų perleidimÄ . Atsakovės pateikti atsikirtimai į ieÅ¡kinį nėra pagrįsti, prieÅ¡taraujantys ieÅ¡kovo pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. atsakovei A. R. B. advokato pagalbai apmokėti turėtas iÅ¡laidas ir valstybei 32,25 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas pripažino nustatytu, kad Preliminarioji sutartis tarp UAB „Trinapolis“ ir atsakovės A. R. B. buvo sudaryta 2007m. kovo 14 d., kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypÄ ar sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (1 t., el. b. l. 5–8 ). Pagal Å¡iÄ sutartį atsakovė įsipareigojo žemę parduoti per 60 dienų terminÄ , po to kai bus sutvarkyti visi minėto žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai. 2007 m. kovo 14 d.

įgaliojimu, patvirtintu notaro, atsakovė įgaliojo A. K. atstovauti jÄ visose įstaigose tvarkant reikalus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimu, ir parduoti jai priklausantį minėtÄ turtÄ . Å iuo įgaliojimu nebuvo suteikta teisė įgaliotiniui perįgalioti kitÄ asmenį (1 t., el. b. l. 153). 2011 m. rugsėjo 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Trinapolis“ ir ieÅ¡kovo V. K., UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iÅ¡ Preliminariosios sutarties ieÅ¡kovui (1 t., el. b. l. 10–11). 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojimas, kuriuo A.

K., veikiantis atsakovės interesais perįgaliojo ieÅ¡kovÄ galiojo iki 2016 m. kovo 14 d. (1 t., el. b. l. 151–152). IeÅ¡kovas pateikė 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderio nepatvirtintÄ kopijÄ (1 t., el. b. l. 9), kurios pagrindu įrodinėjo pinigų (30 000 litų) perdavimo atsakovei faktÄ . 2016 m. gegužės 25 d. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės Ūkio ministerijos Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rė atsakovei nuosavybės teises į 0,5256 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 7,31 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12–13).

IÅ¡ Nuosavybės teisės atkÅ«rimo bylos (1 t., el. b. l. 137–155) matyti, kad vykstant nuosavybės atkÅ«rimo procesui už atsakovę pasiraÅ¡inėjo ieÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojimo pagrindu. V. K., atstovaujamas advokato, 2018 m. birželio 18 d. praneÅ¡imu apie teisių ir pareigų perleidimÄ informavo atsakovę, kad visus įsipareigojimus kylančius iÅ¡ Preliminariosios sutarties pastaroji turi įvykdyti naujajam kreditoriui – ieÅ¡kovui (1 t., el. b. l. 14–16). Atsakovė, atstovaujama advokato, 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į UAB „Trinapolis“, praÅ¡ydama pateikti kokybiÅ¡kÄ 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderį ir 2007 m. kovo mėnesio avansinių apyskaitų suvestinių registrų kopijÄ .

UAB „Trinapolis“ 2018 m. spalio 8 d. raÅ¡tu nurodė, kad neturi galimybės pateikti praÅ¡omų dokumentų, kadangi jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui (1 t., el. b. l. 35–36). 2018 m. spalio 9 d. atsakovė, atstovaujama advokato, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti ar UAB „Trinapolis galėjo sunaikinti atsakovės praÅ¡ytus pateikti finansinius dokumentus ir ar nesant kitų įrodymų, kasos iÅ¡laidų orderis, kuriam nėra suteiktas numeris ir kuris nėra pasiraÅ¡ytas jį iÅ¡davusio asmens, gali pagrįsti pinigų gavimo faktÄ (1t., el. b. l. 98).

Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 7 d. raštu atsakė, jog kad prašyme nurodytų dokumentų minimalus saugojimo terminas yra pasibaigęs, jie galėjo būti sunaikinti, o Kasos išlaidų orderyje turi būti nurodyti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Kasos iÅ¡laidų orderis, neturintis numerio ir kuriame nėra asmens, turinčio teisę jį suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti vardo, pavardės, pareigų, paraÅ¡o, negali bÅ«ti laikomas juridinę galiÄ turinčiu dokumentu, pagrindžiančiu pinigų operacijos faktÄ (1t., el. b. l. 99). Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. R., buvusi UAB „Trinapolis“ direktorė nurodė, kad ji vadovavo įmonei, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 rugsėjo 30 d.

Po to ji kaip kitos įmonės vadovė teikė konsultacines paslaugas UAB „Trinapolis“ dėl nekilnojamo turto projektų vystymo. E. K. buvo įgaliotas UAB „Trinapolis“ asmuo atstovauti įmonę tam tikrais projektiniais klausimais, susijusiais su žemės įsigijimu, supirkimu. Ji taip pat nurodė, jog jai nėra žinoma, kad dėl 2007 m kovo 14 d. sudarytos sutarties įmonė būtų patyrusi kokių nors finansinių nuostolių. 2011 m. rugsėjo 21 d. ji pasirašė sutartį su V.

K. dėl reikalavimo perleidimo, tačiau jis pasirašant sutartį betarpiškai nedalyvavo, ji V. K. nėra mačiusi.

8. Teismas sprendime nurodė, kad Å¡alys neginčijo, jog 2007 m. kovo 14 d. buvo pasiraÅ¡yta Preliminarioji sutartis dėl žemės sklypų, į kuriuos atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės ateityje pardavimo, taip pat neginčijo aplinkybės, kad Preliminariojoje sutartyje numatytas terminas sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigęs, atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, tačiau atsakovė teigė, kad pasiraÅ¡ant PreliminariÄ jÄ sutartį jokio avanso negavo, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti to, kas atsakovei nebuvo perduota.

IeÅ¡kovas pinigų perdavimo faktÄ Ä¯rodinėjo 2007 m. kovo 14 d. Å¡alių pasiraÅ¡yta PreliminariÄ ja sutartimi ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio kopija. Tačiau į bylÄ nepateikė kasos iÅ¡laidų orderio originalo, 2007 m. įmonės kasos knygos (kasos operacijų žurnalas), nurodydamas, kad jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui. Vertindamas kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ teismas pripažino, kad orderiui nebuvo suteiktas privalomas dokumento numeris, jo nepasirašė nė vienas atsakingas Å«kio subjekto atstovas, t. y.

įmonės vadovas ir vyr. finansininkas, taip pat nėra kasininko, kuris iÅ¡ įmonės kasos iÅ¡duoda pinigus paraÅ¡o bei nėra ir trečiųjų asmenų, kurie galėtų patvirtinti pinigų perdavimo faktÄ , parašų. Todėl laikė, jog tokiu bÅ«du pažeisti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 12, 13 punktų reikalavimai, be to laikė, kad kasos iÅ¡laidų orderis, neturintis numerio negalėjo bÅ«ti įtrauktas į kasos knygÄ (minėtų Taisyklių 16,17 punktai).

Atsižvelgdamas į 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimus, nustatytus iš pateiktos kasos išlaidų orderio kopijos bei atsakovės kategoriškos pozicijos, jog ji kasos išlaidų orderio nepasirašė, teismas sprendė, kad ieškovas negali pateikti kasos išlaidų orderio bei, kad pinigai atsakovei nebuvo išmokėti.

9. Vertindamas 2007 m. kovo 14 d. tarp atsakovės ir UAB „Trinapolis“ atstovo E. K. pasiraÅ¡ytÄ PreliminariÄ jÄ sutartį teismas nustatė, kad nepažįstamo žmogaus atsakovei pateiktus dokumentus ji pasirašė gatvėje, jo įkalbėta, dokumentų neskaitė, nes neturėjo akinių. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų apie tai, kad jai buvo pateiktas pasiraÅ¡yti maÅ¡inėle spausdintas dokumentas, teismas laikė tikėtinu, kad tai buvo minėta Preliminarioji sutartis, kas reiÅ¡kia, jog ji buvo UAB „Trinapolis“ parengta iÅ¡ anksto, paliekant vietos ranka įraÅ¡yti tam tikrus duomenis, kurių atsakovė pati neįraÅ¡inėjo ir kurie jos pasiraÅ¡ymo metu galėjo bÅ«ti netgi neįraÅ¡yti, o jei įraÅ¡yti – ieÅ¡kovės teigimu, jos neperskaityti, kas reiÅ¡kia, kad sutartis pasiraÅ¡yta neįsigilinus į jos esmę.

Ä®vertinęs atsakovės amžių sutarties pasiraÅ¡ymo metu ((duomenys neskelbtini)), sveikatos bÅ«klę ((duomenys neskelbtini)), sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes, kurios byloje nepaneigtos jokiais kitais įrodymais, teismas sprendė, kad įmonės, užsiimančios nekilnojamojo turto – tame tarpe žemės įsigijimu bei supirkimu atstovas, pateikdamas pasiraÅ¡yti atsakovei tokio turinio sutartį pasinaudojo ja, kaip silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, kuri neturėjo nei patirties tokio pobÅ«džio sandorių sudaryme, nei pakankamo iÅ¡silavinimo suvokti tokios sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmes.

Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė apklausiama teismo posėdyje teigė nepasiraÅ¡iusi įgaliojimo, nepaneigia nurodytos teismo iÅ¡vados ir negali bÅ«ti vertinama kaip nesÄ Å¾ininga jau vien dėl tos priežasties, kad bÅ«dama 86 metų amžiaus ji objektyviai gali detaliai nebeprisiminti įvykių, vykusių prieÅ¡ 12 metų. Be to, teismas nurodė, kad tiek Preliminarioji sutartis, tiek įgaliojimas A. K. pasiraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ ir reiÅ¡kia, kad viskas vyko greituoju bÅ«du, t. y. atsakovei nespėjus įsigilinti į pasiraÅ¡ytÄ sutartį buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas, kurio turinys tikėtina, taip pat atsakovės nebuvo suprastas.

10. Teismas nurodė, jog lingvistinis Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, kad 30 000 litų avansas atsakovei buvo sumokėtas, o raÅ¡ytinėje sutartyje nesant tiesiogiai (lot. expressis verbis) užfiksuoto sutarties pinigų perdavimo fakto (nėra padaryta įraÅ¡o apie UAB „Trinapolis“ atstovo avanso sumokėjimÄ ar atsakovės avanso gavimÄ ), laikė, jog Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti įrodyta ne tik sutarties turiniu, bet ir kitais įrodymais. Tačiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių avanso sumokėjimÄ atsakovei, į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovas tokių aplinkybių objektyviai patvirtinti negalėjo (nedalyvavo nei susitarimuose nei sutarties pasiraÅ¡yme), trečiasis asmuo E. K., tiesiogiai dalyvavęs dokumentų pasiraÅ¡yme, nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį nei jokių paaiÅ¡kinimų teismui neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, žinodamas apie užvestÄ bylÄ , teismo procesÄ ignoravo.

11. Vertindamas tolimesnį Å¡alių elgesį po sutarties pasiraÅ¡ymo teismas nurodė, kad atsakovės nereagavimas į registruotus laiÅ¡kus, siųstus jai praėjus 11 metų nuo Preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo, kuriuose buvo praÅ¡oma nurodyti notarÄ bÅ«simo sandorio sudarymui, o taip pat sugrÄ Å¾intos žemės padovanojimas sÅ«nui, tik patvirtina labiau tikėtinÄ prielaidÄ , kad pinigų ji už žemę negavo ir tapusi žemės savininke, nesulaukusi bÅ«simo pirkėjo, perleido jÄ savo sÅ«nui.

12. Vertindamas tolimesnį bÅ«simo pirkėjo UAB „Trinapolis“ elgesį po sutarties pasiraÅ¡ymo teismas sutiko su atsakovės atstovo argumentais, kad iki sudarant reikalavimo perleidimo sutartį su ieÅ¡kovu, jos atstovai nei karto nepasidomėjo žemės atkÅ«rimo proceso eiga, taip pat nesidomėjo ar atsakovė nepanaikino įgaliojimo A. K., ar atsakovė kaip senyvas ir sergantis asmuo nepaliko vaikams testamentu atkurtų žemių, kas rodo, jog UAB „Trinapolis“ kaip bÅ«simas pirkėjas ir neva sumokėjęs sutarties kainÄ asmuo, ilgiau kaip ketverius metus visiÅ¡kai nebendradarbiavo su atsakove, nebuvo suinteresuotas sandorio įgyvendinimu, kas taip pat leido teismui daryti labiau tikėtinÄ prielaidÄ , jog atsakovei buvo žadėta pinigus sumokėti po to, kai atkÅ«rus nuosavybės teisę į žemes, jas įvertins nekilnojamojo turto agentas.

IeÅ¡kovas, 2011 m. rugsėjo 21 d. Sutartimi už 13 000 litų perėmęs UAB „Trinapolis“ teises ir pareigas, neteisėtai suteikto perįgaliojimo pagrindu ėmėsi vykdyti Preliminariojoje sutartyje numatytų perimtų įsipareigojimų, tačiau taip pat nepranešė atsakovei apie teisių perėmimÄ , apie perįgaliojimo gavimÄ , nesidomėjo atsakove ir į jÄ kreipėsi tik tuomet, kai pasibaigė perįgaliojimo (įgaliojimo) terminas dėl naujo įgaliojimo suteikimo. Atsakovei nesutikus pateikti naujo įgaliojimo ieÅ¡kovas 2,5 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Preliminariajai sutarčiai įgyvendinti.

Be to, ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas 2011 m. rugsėjo 21 d. sutartį perėmė iÅ¡ UAB „Trinapolis“ ir visus jos turimus dokumentus, patvirtinančius pagal sutartį ketinamas perleisti teises ir pareigas (sutarties 13 p.), kas reiÅ¡kia, ir kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ . Todėl teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, kuris, kaip nurodė posėdžio metu, turėjo savo įmonę, yra kelių įmonių vadovas (vieÅ¡ai prieinama informacija), galėjo įvertinti jam pateiktÄ buhalterinio dokumento – kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ , kuri dėl akivaizdžių dokumento trÅ«kumų, teismo nuomone, turėjo sukelti ieÅ¡kovui abejonių dėl tokio dokumento juridinės reikÅ¡mės. Nepaisant to, ieÅ¡kovas nei 2011 m. rugsėjo 21 d. sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nei pasibaigus įgaliojimo terminui 2016 m. kovo 14 d. neieÅ¡kojo atsakovės tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti 30 000 Lt avanso sumokėjimo / nesumokėjimo aplinkybes.

Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė 30 000 Lt avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡ytÄ PreliminariÄ jÄ sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo pateikė ieÅ¡kovas. Su Å¡iuo skundu jis pateikė ir atsakovės (duomenys neskelbtini) testamentÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , jo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kasos iÅ¡laidų orderį, neįvertino fakto, kad pačiame orderyje buvo atsakovės paraÅ¡as. Nors atsakovė ir neigė jį pasiraÅ¡iusi, tačiau paraÅ¡o autentiÅ¡kumo nepaneigė. Todėl vien žodiniai teiginiai negali paneigti raÅ¡ytinių įrodymų, turint omenyje faktÄ , kad atsakovė buvo suinteresuota bylos baigtimi. 1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog trečiasis asmuo atsakove pasinaudojo kaip silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, kuri neturėjo patirties tokio pobÅ«džio sandorių sudaryme ir nesuvokė sutarties pasiraÅ¡ymo pasekmių, peržengė ginčo ribas ir pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis Å¡alys tiesiogiai byloje nesivadovavo ir neprašė teismo taikyti jokių juridinių padarinių. 1.3.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistas rungimosi principas. Pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstÄ prioritetÄ vienos Å¡alies parodymams neatsižvelgdamas į kitos Å¡alies paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė dalyvavo ne tik su E. K. pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį, tačiau ir vykstant pas notarÄ tvirtinti įgaliojimÄ . Taip pat, kad atsakovė gerai suvokė kokiame santykyje dalyvauja, kokios pareigos jai tenka.

Be to, asmeniui nesuvokiant sandorio ar jo esmės, notaras nebÅ«tų tvirtinęs įgaliojimo, o pati atsakovė privalėjo jį perskaityti ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad žinojo kokiu tikslu įgaliojimÄ suteikė. 1.4. Atsakovė byloje nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neginčijo sudarytos Preliminariosios sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės net daryti iÅ¡vados, kad buvo pasinaudota atsakove kaip silpnesniÄ ja Å¡alimi, kuri nesuprato sandorio esmės. Nenuginčijus ir esant teisėtai sudarytai preliminariai sutarčiai, nepaneigus joje esančių įrašų teisingumo, sutartis laikytina galiojančia. 1.5.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , logiÅ¡kai nepagrindžia, kokiu tikslu po sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovė bendravo su trečiuoju asmeniu, taip pat nepaaiÅ¡kina, kodėl tiki atsakovės versija, jog UAB „Trinapolis“ atstovas pažadėjo sumokėti pinigus už atsakovei priklausančiÄ Å¾emę tik po to, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės į tÄ Å¾emę, įvertinus jos vertę nekilnojamojo turto vertintojo. Atsakovė byloje nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių jos teiginius bei paneigiančius preliminarios sutarties įrašų teisingumÄ . 1.6.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ sutartį bei jos turinį, ypač jos 2 ir 3 punktus. Sutartyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad UAB „Trinapolis“ sumoka atsakovei visÄ sutarto turto kainÄ - 30 000 litų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, o 3 punkte nustatyta, kad atsakovė, užtikrindama savo įsipareigojimų įvykdymÄ priėmė jai sumokėtus 30 000 litų iÅ¡ UAB „Trinapolis“, toliau sutartyje nurodyta, jog pirkėjas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ir dėl atsiskaitymo už turtÄ jokių pretenzijų pirkėjui neturi ir ateityje nereikÅ¡.

Taip pat nurodyta, kad pasiraÅ¡ydamos Å¡iÄ sutartį, Å¡alys patvirtina, kad pirkėjo sumokėta pardavėjui 30 000 litų suma yra vienintelė ir galutinė parduodamo turto kaina ir jokie vienaÅ¡aliÅ¡ki kainos pakeitimai yra negalimi. Sutartį atsakovė pasirašė du kartus, apmokėjimo suma, apmokėjimo ir pinigų gavimo faktas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį Å¡alių nurodytas net tris kartus, todėl naudojant net pažodinį sutarties aiÅ¡kinimÄ , kitoks aiÅ¡kinimas, kaip, kad pinigų sumokėjimo fakto patvirtinimas iki pasiraÅ¡ant sutartį nėra ir negali bÅ«ti galimas.

Kitokio sutarties punktų aiÅ¡kinimo, taikymo ar galiojimo atsakovė neįrodė ir Å¡ių sutarties nuostatų neginčijo. Esant vienareikÅ¡miÅ¡kam įraÅ¡ui apie pinigų perdavimÄ ir priėmimÄ , aiÅ¡kinti, kad mokėjimas turi bÅ«ti atliktas ateityje, nėra jokio pagrindo. Be to, vertinant visus įrodymus byloje sistemingai, šį faktÄ patvirtina ir papildomas byloje esantis įrodymas, t. y. pinigų priėmimo-perdavimo orderis, kuris buvo atsakovės pasiraÅ¡ytas. Akivaizdu, kad atsakovė negalėjo pasiraÅ¡inėti tiek daug dokumentų ir bet kur bei nesuvokti tokio veikimo juridinės reikÅ¡mės. Taip pat nurodė, jog sutartis ir jos tekstas nėra sudėtingas ar komplikuotas, kad asmeniui, turinčiam net minimalų iÅ¡silavinimÄ ar žinias, nebÅ«tų įmanoma suprasti, kokia tai buvo sutartis, dėl ko ji sudaryta ir kokie iÅ¡ to kyla įsipareigojimai. 1.7.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino, kad pagal Å¡alių sudarytos sutarties 4 punktÄ buvo numatyta, jog sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pardavėjas įsipareigoja pateikti pirkėjui notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ . Todėl atmestina teismo sprendimo iÅ¡vada, kad viskas buvo daroma paskubomis ir atsakovei neturint galimybės įvertinti ir suvokti sutarties. Be to, įgaliojimas, tai vienaÅ¡alis dokumentas, kuris sudarytas pačios atsakovės, tiesiogiai Å¡iame juridiniame akte nedalyvavus ieÅ¡kovui ir buvo tvirtintas pas notarÄ .

Å is faktas įrodo, kad vykdant PreliminariÄ jÄ sutartį, t. y. jos 4 punktÄ atsakovė asmeniÅ¡kai ir laisva valia sudarė įgaliojimÄ , laikantis prisiimtų įsipareigojimų, ko nebÅ«tų dariusi, jei nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi sutarties ar nebÅ«tų suvokusi, jos prisiimtų prievolių, tame tarpe, jeigu nebÅ«tų gavusi avansinio mokėjimo pagal sutartį. 1.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, iÅ¡duotos Kauno apskrities virÅ¡ininko 2007 m. vasario 28 d.

Tokiai iÅ¡vadai, kokia atsakovės pateikta pirmosios instancijos teismui, atsakovė turėjo paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ , nurodyti konkrečiÄ vietovę į kuriÄ nukreipia savo praÅ¡ymu Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ir kurioje bus atkurtas žemės sklypas ateityje ir tai atlikti dar prieÅ¡ iÅ¡vados iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ t. y. 2007 m. vasario 28 d. Å i vietovė atsakovei nurodyta UAB „Trinapolis“ atstovo, kadangi UAB „Trinapolis“ planavo įgyti sklypus ir Å¡ioje vietoje PreliminariÄ sias sutartis buvo sudaręs ir su kitais fiziniais asmenimis.

Su išvada atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta 2007 m. kovo 13 d., todėl 2007 m. kovo 14 d. sudaryta sutartis nebuvo atsitiktinė, atsakovei nebuvo netikėta, atsakovei nežinant ant ko ir dėl ko ji pasirašo. Vien šios aplinkybės įrodo, kad pati atsakovė buvo vykstančio proceso dalyve, dokumentų, ant kurių rašėsi turinys jai buvo suprantamas ir aiškus. Todėl atmestinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl sandorio skubos, atsakovės nepatyrimo ar negebėjimo suvokti kokį sandorį sudaro. 1.9.

Pažymėtina dar vienÄ esminė aplinkybė, liudijanti atsakovės nenuoseklumÄ ir siekį iÅ¡vengti prievolių vykdymo. Viso proceso metu atsakovė neigė ne tik, kad nebuvo sudariusi įgaliojimÄ trečiajam asmeniui, tačiau tvirtino, kad nebuvo sudariusi ir testamento pastarojo naudai. Tačiau apelianto Å¡iuo metu gautais duomenimis yra žinoma, jog atsakovė sakė netiesÄ , kadangi ji trečiojo asmens naudai buvo sudariusi testamentÄ , kurio turinys buvo nukreiptas bÅ«tent į ginčo sandorio sudarymÄ su ieÅ¡kovu (trečiuoju asmeniu).

14. Atsakovė A. R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Spendžiant dėl naujų įrodymų prijungimo laikytina, kad apeliantui negalint paaiÅ¡kinti naujų įrodymų gavimo aplinkybių ir laiko kada buvo gautas dokumentas, turėtų bÅ«ti laikoma, jog 2007 m. kovo 14 d. testamentas galėjo ir privalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme. 2.2.

Apeliantas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į pirmos instancijos teismÄ , taipogi į apeliacinės instancijos teismÄ apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , taip ir nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo faktÄ dėl ko ir buvo netenkintas ieÅ¡kinys. 2.3. Apeliantas, teigdamas ir kritikuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ , nesiremia jokia aktualia teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ priėmė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ir nurodė, jog apmokėjimo faktÄ galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau teismui jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių avanso sumokėjimÄ atsakovei, į bylÄ nepateikė, ieÅ¡kovas tokių aplinkybių objektyviai patvirtinti negalėjo (nedalyvavo nei susitarimuose nei sutarties pasiraÅ¡yme).

Be to, 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta ieÅ¡kovė, patvirtino, jog 2007 m. kovo 14 d. gatvėje sutiktas asmuo prašė parduoti jai dokumentus į žemės atkÅ«rimÄ , o atsiskaityti žadėjo, kai žemės bus atkurtos, jas galės įvertinti nekilnojamojo turto agentas ir nustatyti realiÄ vertę. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai neigia, jog UAB „Trinapolis“ perdavė pinigus (30 000 Lt), ji nėra akyse mačiusi neva jos pasiraÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio, kuris pateikiamas byloje (garso įraÅ¡as nuo 1:13:49 iki 1:14:52).

Be nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovė taip pat nurodo, jog jai pirkėjas liepė pasiraÅ¡yti ant tuščio lapo (garso įraÅ¡as nuo 1:03:36 sek. iki 1:04:15 sek.), kame taipogi galima įžvelgti UAB „Trinapolis“ nesÄ Å¾iningumÄ . Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jai buvo pateiktas pasiraÅ¡yti maÅ¡inėle spausdintas dokumentas, todėl tikėtina, kad tai buvo ginčo Preliminarioji sutartis, kas reiÅ¡kia, jog ji buvo UAB „Trinapolis“ parengta iÅ¡ anksto, paliekant vietos ranka įraÅ¡yti tam tikrus duomenis, kurių atsakovė pati neįraÅ¡inėjo (garso įraÅ¡as nuo 1:04:17 sek. iki 1:05:10) ir kurie jos pasiraÅ¡ymo metu galėjo bÅ«ti netgi neįraÅ¡yti, o jei įraÅ¡yti - ieÅ¡kovės teigimu, jos neperskaityti (kadangi tÄ dienÄ buvo nepasiėmusi akinių, be kurių ieÅ¡kovė absoliučiai nieko nemato), kas reiÅ¡kia, kad sutartis pasiraÅ¡yta neįsigilinus į jos esmę. 2.4.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas nepateikė teismui kitų pinigų perdavimo faktÄ Ä¯rodančių dokumentų kaip tik nepatvirtintÄ ir nustatytų taisyklių neatitinkančio kasos iÅ¡laidų orderio kopijÄ ir PreliminariÄ jÄ sutartį, kurios sudarymo aplinkybės yra keliančios daug neaiÅ¡kumų. Apeliantui neįrodžius pinigų perdavimo fakto ir neįgyvendinus esminės sutarties sÄ lygos - avanso sumokėjimo, pirmosios instancijos teismas teisingai laikė, jog nebuvo siekta sudaryti pagrindinės sutarties.

Teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, įtraukė į bylos nagrinėjimÄ trečiÄ jį asmenį E. K., kuris tiesiogiai dalyvavo dokumentų pasiraÅ¡yme, tačiau trečiasis asmuo nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį nei jokių paaiÅ¡kinimų teismui neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, žinodamas apie užvestÄ bylÄ , teismo procesÄ ignoravo. Todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstÄ prioritetÄ vienos Å¡alies parodymams neatsižvelgdamas į kitos Å¡alies paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus yra ne tik, kad teisiÅ¡kai nepagrįsti, tačiau jais yra siekiama suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ . 2.5.

Apelianto teiginys, jog aplinkybė, kad atsakovė byloje nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neginčijo sudarytos Preliminariosios sutarties, dėl to pirmosios instancijos teismas neva neturėjo teisės net daryti iÅ¡vados, kad buvo pasinaudota atsakove kaip silpnesniÄ ja Å¡alimi, kuri nesuprato sandorio esmes, yra absurdiÅ¡kas atsižvelgiant į atsakovės amžių ((duomenys neskelbtini)), sveikatos bÅ«klę bei finansinę padėtį. Atsakovės sveikatos bÅ«klė Å¡iuo metu yra gan sudėtinga dėl to jÄ saugodama ir nesistengdama prailginti teisminio proceso, atsakovė nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neginčijo Preliminariosios sutarties sudarymo fakto, tačiau visÄ laikÄ teigė, kad 30 000 litų avanso jai niekada niekas neperdavė, daug metų nesidomėjo ar ginčo žemė jau yra atkurta, nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties.

Visos Å¡ios aplinkybės tik patvirtina atsakovės teiginius, jog jai buvo žadėta pinigus sumokėti po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemes bei jas įvertins nekilnojamojo turto agentas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės 2007 m. kovo 14 d. sudarytÄ testamentÄ . Tačiau Å¡io įrodymo, kuris jo teigimu patvirtina atsakovės nenuoseklumÄ , nepraÅ¡o priimti į bylÄ , nepaaiÅ¡kina, kodėl jį teikia tik su apeliaciniu skundu, kodėl jo nepateikė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikia įrodymų, kad Å¡io įrodymo negalėjo anksčiau pateikti. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį raÅ¡ytinį įrodymÄ atsisako priimti.

17. Byloje sprendžiama dėl lėšų (avanso) pagal PreliminariÄ jÄ sutartį sumokėjimo ir grÄ Å¾inimo, kai preliminariosios sutarties Å¡alys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl nekilnojamojo turto objekto pirkimo – pardavimo.

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje 2007 m. kovo 14 d. tarp E. K., veikiančio pagal įgaliojimÄ už UAB „Trinapolis“, ir atsakovės A. R. B. buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, kurios pagrindu atsakovė, per 60 dienų terminÄ , po to kai bus sutvarkyti visi žemės sklypo ar sklypų nuosavybės dokumentai, įsipareigojo UAB „Trinapolis“ parduoti žemės sklypÄ ar sklypus į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities iÅ¡duotÄ iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. 2007 m. kovo 14 d.

įgaliojimu, patvirtintu notaro, atsakovė įgaliojo UAB „Trinapolis“ įgaliotÄ asmenį E. K. tvarkyti visus reikalus, susijusius su žemės atkÅ«rimu. 2011 m. rugsėjo 21 d. UAB „Trinapolis“ sudarė su ieÅ¡kovu V. K. R. teisių ir pareigų perleidimo sutartį, kuria UAB „Trinapolis“ perleido savo teises ir pareigas kylančias iÅ¡ Preliminariosios sutarties ieÅ¡kovui. E. K., veikiantis atsakovės interesais, 2011 m. rugsėjo 21 d. perįgaliojo ieÅ¡kovÄ veikti atsakovės interesais iki 2016 m. kovo 14 d.

Atsakovei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo gyvenamojoje vietoje pilietei A. R. B.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar sklypus. 2018 m. birželio 18 d. V. K. iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ apie teisių ir pareigų perleidimÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti pinigų (30 000 litų) perdavimo faktÄ atsakovei įrodinėjo UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderio nepatvirtinta kopija, kurioje nurodyta, jog įmonė 2007 m. kovo 14 d. sutarties pagrindu 2007 m. kovo 14 d. iÅ¡duoda atsakovei 30 000 litų, gavėjo paraÅ¡as ir jo asmenį liudijančio dokumento duomenys.

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo reikalavimu, teigdama, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu praÅ¡omų priteisti pinigų (avanso) nėra gavusi, 2018 m. spalio 4 d. raÅ¡tu prašė UAB „Trinapolis“ pateikti kokybiÅ¡kÄ 2007 m. kovo 14 d. kasos iÅ¡laidų orderį ir 2007 m. kovo mėnesio avansinių apyskaitų suvestinių registrų kopijÄ . UAB „Trinapolis“ 2018 m. spalio 8 d. pateikė atsakovei atsakymÄ , jog neturi galimybės pateikti praÅ¡omų dokumentų, kadangi jie buvo sunaikinti pasibaigus teisės aktuose nustatytam jų saugojimo terminui. 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡tu atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su praÅ¡ymu paaiÅ¡kinti ar UAB „Trinapolis“ galėjo sunaikinti atsakovės praÅ¡ytus pateikti finansinius dokumentus ir ar nesant kitų įrodymų, kasos iÅ¡laidų orderis, kuriam nėra suteiktas numeris ir kuris nėra pasiraÅ¡ytas jį iÅ¡davusio asmens, gali pagrįsti pinigų gavimo faktÄ .

Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. lapkričio 7 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, jog atsakovės praÅ¡yme nurodytų dokumentų minimalus saugojimo terminas yra pasibaigęs, todėl jie galėjo bÅ«ti sunaikinti. Taip pat nurodė, kad kasos iÅ¡laidų orderyje turi bÅ«ti nurodyti visi privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai, nustatyti 2000 m. vasario 17 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse. Kasos iÅ¡laidų orderis, neturintis numerio ir kuriame nėra asmens, turinčio teisę jį pasiraÅ¡yti vardo, pavardės, pareigų, paraÅ¡o, negali bÅ«ti laikomas juridinę galiÄ turinčiu dokumentu, pagrindžiančiu pinigų operacijos faktÄ . Kauno apylinkės teismas pripažinęs, kad ieÅ¡kovas V. K. neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡ytÄ PreliminariÄ jÄ sutartį, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. K. K. apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai ir neatsakingai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai aiÅ¡kino Å¡alių sudarytÄ sutartį ir jos turinį.

19. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , nurodė argumentus, kurie leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovas neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡ytÄ PreliminariÄ jÄ sutartį.

Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo padarytų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad teismas motyvuotai atsakove ginčo situacijoje laikė silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi bei priėmė ieÅ¡kovo lÅ«kesčių neatitinkantį teismo sprendimÄ (ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus), nepagrindžia įrodymų vertinimo netinkamumo bei nereiÅ¡kia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.

22. Apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į atsakovės paaiÅ¡kinimus, nepateikdamas jokio racionalaus paaiÅ¡kinimo, vertino, kad lingvistinis Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, jog 30 000 Lt avansas atsakovei buvo sumokėtas, sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Trinapolis“ sumoka atsakovei visÄ sutarto turto kainÄ 30 000 litų prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį. Sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į garbaus amžiaus atsakovės paaiÅ¡kinimÄ , kad ji sutartyje nurodytos pinigų sumos negavo, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį jos teksto negalėjo be akinių perskaityti, pagrįstai vertino, ar pinigų perdavimo faktas įrodytas kitais įrodymais, t. y. sutartį sudariusios įmonės privalomais mokėjimo dokumentais. Nustatęs, kad įmonės mokėjimas neįrodytas tinkamais įrodymais, teismas ir pripažino, jog ieÅ¡kovo nurodytas pinigų perdavimo atsakovei faktas nėra įrodytas, vien Preliminariosios sutarties tekstas nepagrindžia fakto, jog 30 000 litų avansas atsakovei buvo sumokėtas.

Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta, nes teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, taip pat pateiktus įrodymus vertinti kritiÅ¡kai ar nuspręsti, kad priimant sprendimÄ atitinkamais įrodymais nebus vadovaujamasi (CPK 185 straipsnis).

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo iÅ¡vadomis ir konstatavimu pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , suteikė prioritetÄ vienos Å¡alies parodymams, peržengė ginčo ribas ir pasisakė dėl aplinkybių, kuriomis Å¡alys tiesiogiai byloje nesivadovavo ir neprašė teismo taikyti jokių juridinių padarinių. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Nagrinėdamas bylÄ Å¡is teismas pagrįstai vertino esminę ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumui aplinkybę – pinigų perdavimo atsakovei faktÄ .

24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90).

25. Atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė 30 000 litų avanso sumokėjimo atsakovei pagal jos ir UAB „Trinapolis“ 2007 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡ytÄ PreliminariÄ jÄ sutartį, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teisėjų kolegija, atmetusi ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, jos patirtų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei A. R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas