2022-12-14 Nr. AB-556-3-61-3-03309-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4004-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03309-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2022 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 17I-23 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas neobjektyviai ir neišsamiai įvertinus faktines aplinkybes. Sprendime atsakovas nurodo aplinkybes, kaip ir kada pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos institucijas prašydamas vizos, leidimo gyventi ir prieglobsčio, tačiau šie veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti. Taip pat atsakovo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi dėl išvykimo termino pratęsimo, dėl skundo teismui, dėl papildomo prašymo suteikti prieglobstį ir pan. nėra argumentai (įrodymai), kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas ėmėsi reikiamų teisėtų priemonių tam, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui svarbu būti Lietuvoje, tai reikalinga jo šeimai ir jam pačiam. Minėtų aplinkybių negalima vertinti kaip grėsmės viešajam saugumui (visuomenei), t. y. vien pareiškėjo kreipimasis neturi būti vertinimas kaip siekis įteisinti buvimą Lietuvoje įvairiais pagrindais. Atsisakymas asmeniui išduoti leidimą gyventi ar vizą vienu pagrindu, neužkerta kelio kreiptis dėl to paties kitu pagrindu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad fiktyvios santuokos sudarymas nėra (nebuvo) nustatytas ar užfiksuotas, o Departamentas pateikė tik įžvalgas, kurios nėra paremtos jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas akcentavo, kad turi būti įvertinta, jog pareiškėjas gyvena Lietuvoje, išvykęs iš jos nebuvo, čia gyvena jo žmona (Lietuvos Respublikos pilietė), pareiškėjas integravęsis į Lietuvos gyvenimą, jį sieja su Lietuva glaudūs ryšiai. Aplinkybių visuma lemia, kad pareiškėjas neturi kitos nuolatinės gyvenamosios vietos, sukūrė ekonominį, socialinį ir kultūrinį ryšį su Lietuvos Respublika, su kuria sieja savo ateitį. Vizos gavimas – labai svarbus, nes pareiškėjas nori būti teisėtu Lietuvos Respublikos rezidentu. Negavus vizos, pareiškėjo pagrindinės teisės (judėjimo, apsigyvenimo, kt.) teisės varžomos.

3. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pateikė deklaratyvius argumentus, kad pareiškėjas piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus, slapstosi ir pan. Sprendime nėra pateikti įrodymai apie tai, nuo kokių institucijų bei kada pareiškėjas slapstėsi. Šios atsakovo išvados nepagrįstos ir neįrodytos – priešingai, pareiškėjas nesislapstė, dalyvavo valstybės gyvenime, sudarė santuoką, gaudavo pranešimus, į juos reaguodavo, asmeniškai vykdavo į Departamentą (jo skyrius). Nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką nepasikeitė pareiškėjo kontaktiniai duomenys, pareiškėjas yra viešai matomas ir pasiekiamas.

4. Dėl Sprendimo teiginių, kad pareiškėjas vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus, pareiškėjas tvirtino, kad tai rodo atsakovo nusistatymą, t. y. siekį neįteisinti pareiškėjo buvimo Lietuvoje. Pareiškėjas sudarydamas santuoką su sutuoktine Lietuvos Respublikoje buvo legaliai (pareiškėjo užsieniečio registracijos pažymėjimas galiojo iki 2022 m. lapkričio 9 d.). Departamentas santuoką registravusiai institucijai patvirtino pareiškėjo buvimą santuokos sudarymo dieną legaliu. Santuokos sudarymo, prašymo dėl leidimo gyventi, vizos išdavimo pateikimo dieną pareiškėjui negaliojo jokie ankstesni sprendimai dėl išsiuntimo iš šalies.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad jis įgijo teisę į šeimos susijungimą ir t. t. Atsakovas sudaro dviprasmišką ir klaidinančią situaciją, kai priimdamas dokumentus dėl vizos išdavimo pareiškėją laiko legaliu, o jau surašant Sprendimą pareiškėjas tampa nelegaliu, jam galioja sprendimas (dėl išsiuntimo). Tuo atveju, jeigu pareiškėjo buvimas šalyje iš tikrųjų būtų nelegalus, tai ir prašymas dėl vizos išdavimo negalėjo būti priimtas, o priimto prašymo nagrinėjimas nutrauktas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 17 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatos. 67 straipsnis. Pareiškėjas niekada atsakovui neteikė melagingos informacijos, o įvairius duomenis atsakovas galėjo patikrinto, todėl šie kaltinimai turėtų būti net nenagrinėjami.

6. Dėl neva keliamos grėsmės valstybės saugumui pareiškėjas pabrėžė, kad ši grėsmė turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), o ne tariama (spėjama) grėsme. Nei atsakovas, nei kitos institucijos neįvertino, nepasisakė dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai. Vieninteliai įrodymai – administracinės nuobaudos, nebuvo atsižvelgta į itin mažą jų kiekį bei mažą pavojingumą. Pareiškėjas nėra asmuo, kuris gali kelti grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai. Sprendime tik nurodyta, kad pareiškėjas padarė 3 administracinius nusižengimus per 3 metus, tačiau jie nėra tokio masto, kad pareiškėją galima būtų laikyti keliančiu grėsmę. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje vertinamas užsieniečio keliamas pavojus valstybės saugumu asmens teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos kontekste, pareiškėjas tvirtino, kad pareiškėją laikyti nesaugiu asmeniu visuomenei neteisinga ir neproporcinga, kadangi grėsmės tikimybė atsakovui neįrodyta.

7. Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu atsakovui trūksta dokumentų (įrodymų), jis turi kreiptis į valstybės institucijas, o ne priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą, Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Būtent atsakovas turi patikrinti asmens teises varžančio sprendimo teisėtumą, ar jis būtų pateiktas policijos, ar priimtas Migracijos departamento, atitiktį įstatymui, teisingumui ir pan. Tai nebuvo padaryta, nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išsiaiškinti dėl baudų, apie kurias jis nieko nežinojo.

8. Pareiškėjas pastebėjo, kad Sprendime daug netikslumų pareiškėjas siekė įsitvirtinti šalyje legaliai, teikė prašymus, o atsakovas bandė sudaryti kliūtis priimti prieglobsčio prašymą (reikalavo atvykti, apkaltino, kad pareiškėjas slapstosi, nors pareiškėjas buvo pasiekiamas jis ir šeima sirgo (duomenys neskelbtini); kt.). Pateikus prašymą raštu į pašto dėžutę, atsakovas nurodė, kad reikia atvykti dokumentų pateikimui asmeniškai. Slapstymasis nėra įrodytas, pareiškėjo asmens duomenys prieinami, žinomi. Tuo metu, kai visa šeima sirgo (duomenys neskelbtini), atsakovas buvo informuotas pareiškėjo iniciatyva, o surasti pareiškėją nebuvo sunku. Tai, kad atsakovas neturėjo reikiamų įgūdžių surasti pareiškėją, nepatvirtina fakto, kad jis slapstėsi. Atsakovas klaidingai Sprendime nurodė aplinkybes, susijusias su prašymų pateikimu, skyrybų data, užsieniečio registracijos pažymėjimo galiojimo data, paskirtų baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimu. Klaidingai nurodžius minėtas aplinkybes, atsakovo argumentai taip pat laikytini neteisėtais.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl netinkamo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), atsakingo už administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) tvarkymą, veiksmų susidarė neigiamas pareiškėjo įvaizdis, o Policijos departamentas pats netinkamai įvykdęs ANR registro tvarkymą ir netinkamai informavęs Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VMI) apie pareiškėjui skirtą baudą, sudarė kliūtis asmeniui sumokėti baudą, o vėliau ir pats blogai charakterizavo pareiškėją. Be to, Sprendimo neteisėtumą, duomenų netikslumą pagrindžia aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė laukiasi vaiko. Sprendime siūloma sutuoktinei išvykti kartu į pareiškėjo gimtąją šalį arba jį lankyti, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad greitu metu jiems gims vaikas. Atsakovui apie nėštumą buvo žinoma, be to, sutuoktinė turi vieną mažametį vaiką, kuriam yra 3 metai, artimiausiu metu pareiškėjas su sutuoktine susilauks bendro vaiko. Sutuoktinė viena savęs išlaikyti nebegalės, pasirūpinti abiem vaikais, neturės galimybės dirbti. Vienintelis šeimos maitintojas – pareiškėjas.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo šalyje jaučiasi nesaugus, kadangi prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės egzistuoja. Asmeniui, turinčiam tiek daug pagrindų įsitvirtinti ir likti šalyje, nepadariusiam jokios rimtos nusikalstamos veikos, atsakovui pateikus melagingus, neįrodytus, neatitinkančius tikrovės argumentus bei duomenis, priimtas sprendimas nėra teisėtas. Pareiškėjas detalizavo aplinkybes, lėmusias jo verslo planų (dėl ko jis atvyko į Lietuvą) žlugimą, tvirtinto, jog tokia aplinkybė nedraudžia pareiškėjui naudotis teise gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, kurti šeimą. Atsakovas nepagrįstai atliko pareiškėjo 4 metų istorijos vertinimą, tačiau įmonės, dėl kurios pareiškėjas gavo nacionalinę vizą, veiklos nevykdymas savaime negali būti laikoma priežastimi manyti, jog pareiškėjas kalia pavojų Lietuvos Respublikos saugumui.

11. Pareiškėjas apibendrino, kad Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjas neatitinka nė vieno pagrindo, pagal kurį jam būtų galima neišduoti vizos. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pateikęs prašymą dėl leidimo gyventi suteikimo pareiškėjas savanoriškai atsisakė tolimesnio prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo ne dėl prieglobsčio prašyme nurodytų priežasčių išnykimo, o dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nesilaikė Aprašo 13 punkto, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), (toliau – ir Vizų kodeksas) nustatytų taisyklių. Pareiškėjas yra neteistas nei savo kilmės, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje Sprendime nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas padarė (ketina padaryti) sunkias nusikalstamas veikas. Sprendime nurodyta priežastis neišduoti nacionalinės vizos – visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti įstatymams, neatsižvelgta į negrąžinimo principą.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas nustatė Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą teisinius pagrindus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.), kadangi, remiantis Policijos departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateiktais duomenimis pareiškėjas 2018–2021 metais padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių du šiurkštūs, jam paskirtą baudą susimokėjo tik gavęs Departamento raginimą. Atsakovo turimais duomenimis, užsienietis piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-251 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų išvykti iš Lietuvos, tačiau pareiškėjas dėl įvairių savo veiksmų, kuriais siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, teikdamas Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, minėto sprendimo iki šiol neįvykdė. Departamentas 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-44, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas sprendė, jog pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo (viešosios tvarkos interesų) ir suteikti jam teisę būti Lietuvos Respublikoje.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, jog pareiškėjas būtų neteisėtai teikęs minėtus prašymus Departamentui, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo kartu su prašymais pateikti duomenys neatitiko tikrovės, t. y. pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė neteisingą informaciją apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, teikdamas prašymą dėl prieglobsčio nesuteikimo nurodė melagingus duomenis apie tai, kad neturi paso, nors jį turėjo; kt. departamento sprendimai, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi bei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra įsiteisėję ir juose nurodytos aplinkybės nebegali būti ginčijamos. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo neteisėtai, kadangi šiuo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas jokio tokią teisę suteikiančio dokumento. Nors pareiškėjas nurodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad jam būtų leista likti Lietuvos Respublikoje, tačiau užsienietis dėl prieglobsčio turi kreiptis tada, kad kai siekia apsaugos nuo persekiojimo kilmės valstybėje, o ne tada, kai siekia įteisinti savo buvimą jo pageidaujamoje valstybėje.

15. Departamentas atkreipė dėmesį, jog vien tai, kad pareiškėjas turi ryšių Lietuvos Respublikoje savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo imperatyvių reikalavimų, kad jam būtų galima išduoti nacionalinę vizą. Be to, buvo atsižvelgta į kompetentingų institucijų pateiktas išvadas, kuriose pažymima, kad pareiškėjas įvykdė šiurkščius administracinius nusižengimus, slapstėsi nuo valstybės institucijų, vengė vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus ir kt. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo asmeniniai interesai ir jo noras gyventi Lietuvoje negali būti vertinami kaip svarbesni negu viešoji tvarkai ir visos visuomenės saugumas. Pareiškėjas jam paskirtą baudą už šiurkštų administracinį nusižengimą sumokėjo tik po to, kai buvo paragintas atsakovo tai padaryti. Bauda buvo sumokėta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo administracinio nusižengimo įvykdymo. Vien faktas, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, atsisakė pateikti Departamentui savo pasą ir teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, savaime leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog jis slapstėsi nuo Lietuvos Respublikos institucijų, vengė atsakomybės ir elgėsi neatsakingai. Pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas galėjo patikrinti informaciją apie pareiškėją, paprašyti pateikti papildomus duomenis ir kt., nepaneigia Sprendime daromų išvadų dėl pareiškėjo nesąžiningumo.

16. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, visuomenei pagrįsta kompetentingų institucijų išvadomis, kurių atsakovas neturi pagrindo kvestionuoti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų išvadose paminėtas aplinkybes dėl neteisėto elgesio. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai, visuomenei nėra vienkartiniai (atsitiktiniai). Toks pareiškėjo elgesys pasireiškia šiurkščių (pavojingų) visuomenei administracinių nusižengimų vykdymu, teismo nutarčių nevykdymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo polinkį nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos vienų kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas ir vertinti, kad pareiškėjo elgesys pasikeitė ir kad jis grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei nebekelia.

17. Departamento vertinimu, teisės aktai neįpareigoja atsakovo apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl šiuo atveju jo apklausa būtų buvusi tikslinga bei kokią įtaką jo paaiškinimai būtų turėję Sprendimo priėmimui. Be to, atsakovas nėra kompetentingas kvestionuoti Policijos departamento ar VSD teikiamų išvadų dėl užsieniečio grėsmės. Su skundu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šiose išvadose nurodytus faktus apie pareiškėją. Pareiškėjo minimos aplinkybės dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo proceso nėra pagrįstos ir neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį, yra įsiteisėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam šis sprendimas buvo skundžiamas, nenustatė, kad Departamentas, priimdamas šį sprendimą, būtų įvykdęs tam tikrus teisės aktų pažeidimus. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kitą jo argumentą, jog baudos už administracinį nusižengimą pareiškėjas laiku nesumokėjo dėl Policijos departamento veiksmų ar neveikimo.

18. Departamentas pastebėjo, kad pareiškėjas jam nebuvo pateikęs įrodymų, kad pareiškėjo sutuoktinė laukiasi jųdviejų bendro vaiko, todėl Sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta. Kompetentingų institucijų pateikti duomenys leidžia vertinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, pareiškėjo šeiminiai ryšiai savaime nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą kaip nepagrįstą. Svarbu tai, kad pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes ginčijamas sprendimas sukelia jo šeimos gyvenimui. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiškėjui būtų išduota, ji galiotų iki tol, kol pareiškėjui būtų išduotas ar atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi šiuo metu tebėra nagrinėjamas Departamente, sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas). Taigi, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą minėtu pagrindu negali būti vertinamas kaip kliūtis pareiškėjui palaikyti ir puoselėti šeiminius ryšius.

19. Atsakovo vertinimu, šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo šeimos susijungimo klausimas. Pareiškėjas yra kreipęsis dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo klausimu, prašymas dar nėra išnagrinėtas. Ginčijamu sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti vizą, t. y. nuspręsta, kad pareiškėjas neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi (t. y. jis negali Lietuvoje laukti, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo gyventi). Departamentas nustatė ne tik tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, bet ir tai, kad jis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo, t. y. nustatė aplinkybę, kuri sudaro pagrindą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nagrinėjamu atveju Departamentas pagrįstai, remdamasis turima bei kompetentingų institucijų pateikta informacija, nustatė, kad nacionalinė viza pareiškėjui negali būti išduota, nes egzistuoja Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 bei 6 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą teisiniai pagrindai. Ginčijamu sprendimu užsieniečiui nesudaromos kliūtys ateityje teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais atvykti bei įteisinti savo buvimą Lietuvoje.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. (11-EyJ2S64Z).

22. Teismas išsamiai aptarė Departamento Sprendime nustatytas ir vertintas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje teisiniais pagrindais ir Departamento bei kitų institucijų priimtais sprendimais dėl pareiškėjo, ir pažymėjo, kad Departamentas Sprendime nustatė, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.). VSD nurodė, jog išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui nerekomenduojama, nes jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai.

Departamentas turi duomenų, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų (pavyzdžiui: prieglobsčio prašymo priėmimo metu nepateikė paso, teigdamas, kad jo neturi, nors iš tikrųjų turėjo) bei laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, visuomenei. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad 2020 m. kovo 25 d. VSAT priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-251 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų išvykti iš Lietuvos. Pareiškėjas sutiko išvykti, tačiau paprašė išvykimo terminą pratęsti.

Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, tačiau užsienietis iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Departamentas vertino, kad vien faktas, jog pareiškėjas sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Atsakovas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, t. y. užsienietis piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų ir tai, kad pareiškėjas keletą kartų bandė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais (t. y. verslo, santuokos, suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą), tačiau Departamento tyrimo metu buvo identifikuota, kad duomenys, kuriuos jis pateikė, neatitinka tikrovės, t. y. realios veiklos pareiškėjas nevykdė, yra pagrįstų abejonių (įtarimų) dėl sudarytos fiktyvios santuokos, teikdamas duomenis dėl prieglobsčio suteikimo teikė melagingus duomenis.

Pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti grėsmė viešajai tvarkai. Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

23. Teismas vadovavosi Įstatymo 19 straipsniu, kuriame nustatyti atvejai, kada užsieniečiui atsisakoma išduoti nacionalinę vizą ir Aprašu. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais.

24. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant aktualias Įstatymo nuostatas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymų reikalavimų (pagrindų). Teismo vertinimu, atsakovas teisingai nurodė, kad Policijos departamentas ir VSD pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2018–2021 metais padarė 3 administracinius nusižengimus, be kita ko, vengė vykdyti institucijų sprendimus ir pan.. Buvo pažymėta, kad pareiškėjo veiksmų nenuoseklumas, t. y. tai, kad jis siekė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais, rodė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus. Įvertinęs sprendimo turinį, teismas darė išvadą, kad jis priimtas remiantis nustatytais faktais ir yra pagrįstas, be to, pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė

25. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus – pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, kadangi pareiškėjas siekė įteisinti savo gyvenimą skirtingais pagrindais, o pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, Departamentas objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.

26. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra nepagrįstas ir jį atmetė. Atmetęs skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo iš naujo. Teismas pažymėjo, kad ginčo šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai ir nekeitė šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas nurodė, kad jų nenagrinės.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pats nori teikti paaiškinimus.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas vertino situaciją formaliai ir nevertino, ar toks sprendimas yra teisingas. Dėl pareiškėjo galbūt keliamos grėsmės visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pareiškėjas pažymi, kad Policijos departamento ir VSD atsakovui pateiktų dokumentų turinys pareiškėjui nėra žinomas ir jam užkertamas kelias efektyviai gintis. Ir atsakovo, ir teismo sprendimo argumentai patvirtinta, kad grėsmė yra siejama su administracinio nusižengimo bylomis, pvz., pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Tačiau ši situacija yra tiesiogiai susijusi su atsakovo veiksmais atsakovui nesilaikant teisės aktų ir itin ilgai nesprendžiant pareiškėjui aktualių klausimų dėl jo teisinio statuso, kas užfiksuota Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje (pareiškėjas šį dokumentą teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo jį prijungti prie bylos, kadangi teismui jo neturėjo galimybės pateikti anksčiau). Dėl atsakovo kaltės susidarė situacija, kad pareiškėjas neteko galimybės įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti dokumentų, patvirtinančių jo teisę vairuoti automobilį – tokią teisę jis buvo įgijęs gimtoje šalyje ir tik dėl formalaus dokumentų nesutvarkymo šios teisės Lietuvoje neturėjo, kas paaiškėjo tik bylą dėl paskirtos baudos nagrinėjant teisme. Pareiškėjas pakartoja argumentus, kad paskirtos baudos jis nesumokėjo dėl kitų institucijų neatidumo.

29. Pažymima, kad atsakovas akcentuoja neva pareiškėjo ignoruojamus teisės aktus ir priekaištauja dėl to, jog pareiškėjas gina savo teises teismine tvarka, tačiau visiškai nutyli, jog tokią situaciją lėmė būtent atsakovo elgesys. Seimo kontrolierius 2022 m. rugsėjo 21 d. pažymoje visais pareiškėjui aktualiais klausimais pripažino, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teises. Pareiškėjo teigimu, atsakovas yra neigiamai nusistatęs, o pareiškėjo potenciali grėsmė nulemta subjektyvaus atsakovo vertinimo.

30. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepasisakė ir nemotyvavo savo sprendimo tiesiogiai tokiais argumentais, jog pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi (šie duomenys neatitinka tikrovės). Atsakovo Sprendime detaliai nuo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką 2018 metais analizuojama jo gyvenimo istorija neturi nieko bendra su duomenimis, kuriuos jis pateikė konkrečiu prašymu dėl vizos išdavimo. Prašymo nagrinėjimo metu atsakovui buvo pateikti duomenys apie sutuoktinės nėštumą, informacija apie kito jos vaiko specialiuosius poreikius, tačiau šių duomenų, tiesiogiai susijusių su prašymo pagrindu, atsakovas nenagrinėjo ir dėl jų sprendime nepasisakė (tik minimaliai konstatavo patį faktą). Atsakovo sprendime 2018–2021 metais įvardintos aplinkybės buvo reikšmingos tuo metu sprendžiant jo prašymus, bet negali būti pakartotine priežastimi ir vėl netenkinti jo prašymo, kuris grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2018 metų, per tiek metų Lietuvoje išgyveno nepasisekusį verslą bei iš dalies ir dėl to žlugusią santuoką, tačiau tokios aplinkybės negali nulemti, jog pareiškėjas neturi teisės kurti naujos šeimos ir bandyti kurti naują verslą ir kad niekada nebegalės gauti nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, nes atsakovas tų jo aplinkybių vertinimo akivaizdžiai nepakeis.

31. Dėl teismo išvados, kad pakanka duomenų, jog pareiškėjas skirtingais pagrindais siekė įteisinti savo gyvenimą (Lietuvoje), todėl atsakovo sprendimas neišduoti vizos yra pagrįstas, tik patvirtina, kad atsakovo sprendimo teisėtumas buvo vertintas formaliai. Šios išvados yra ir nelogiškos – teiginys, jog pareiškėjas skirtingais pagrindais siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje, sudaro pagrindą nebeišduoti šiam asmeniui vizos, prieštarauja Įstatymui, t. y. pasikeitus faktinėms aplinkybėms užsienietis turi teisę teikti naujus prašymus ir ankstesnio prašymo faktiniai pagrindai negali lemti paskesnio prašymo pagrįstumo vertinimą. Dėl atsakovo netinkamai atliekamų pareigų – sprendimų priėmimo vilkinimo ir pareiškėjo neinformavimo apie pavėluotą sprendimų priėmimą – pareiškėjas atsidūrė teisiškai neapibrėžtoje situacijoje ir atsakovas šias aplinkybes naudoja prieš pareiškėją.

32. Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas neprivalo pasisakyti dėl visų pareiškėjo argumentų, tačiau esminiai iš jų turi būti aptarti. Šiuo atveju esminis pareiškėjo argumentas ir buvo teiginys, jog atsakovas vilkina pareiškėjo prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo sprendimą ir dar labiau vilkina sprendimo dėl vizos išdavimo priėmimą, nors prašymų pagrindas yra iš esmės vienintelis ir tas pats – šeimos santykiai. Pareiškėjui žinoma, kad teisė į šeimos gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertintas tokių ribojimų proporcingumas. Šiuo atveju dviejų mažamečių vaikų Lietuvos Respublikos piliečių interesas augti pilnavertėje šeimoje bei sutuoktinės interesas puoselėti šeiminius santykius prilyginamas teorinei neva potencialiai viešosios tvarkos grėsmei. Atsakovui buvo atskleista ir tikrai žinoma, kad pareiškėjo sutuoktinė turi ne tik bendrą su pareiškėju vaiką, bet ir neįgalų vaiką iš ankstesnių santykių, kurį pareiškėjas prižiūri ir augina, o biologinis tėvas dėmesio šiam vaikui skiria nedaug. Teisės aktų nustatyta tvarka nespręsdamas klausimo dėl leidimo gyventi išdavimo ir iki tol – vizos išdavimo, kas yra šio ginčo objektas, atsakovas itin neigiamai paveikė pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimą. Atsakovas ir teismas prioritetiniu teisiniu gėriu laikė abstrakčią visuomenės gerovę, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos apsaugą.

33. Akcentuodamas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje teikiamą prioritetą svarbiausiems vaiko interesams, pareiškėjas tvirtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio leidimo gyventi, išsiuntimo, draudimo jam atvykti į Lietuvą klausimų, privalo būti įvertinti ir jo ir sutuoktinės, ir jo globojamo sutuoktinės vaiko, kuris turi reikšmingų sveikatos sutrikimų, interesai. Todėl šeimoje augantiems vaikams būtinas pareiškėjo tiesioginis buvimas Lietuvoje ir pagalba. Pareiškėjo gyvenimas skyrium gali turėti realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių šeimyniniams santykiams. Atsižvelgiant į tai, į proporcingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, turėjo būti vertinama, kad yra išimtiniai pagrindai – vaiko gerovė bei interesas augti pilnavertėje šeimoje, santuokinių santykių vientisumas.

34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo motyvuose visiškai nėra pasisakyta dėl Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti išduoti nacionalinę visą (t. y. kai jau yra priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės). Pareiškėjas nebeturėjo teisės ginčyti įsiteisėjusio sprendimo dėl jo išsiuntimo, tačiau šiuo atveju po sprendimo priėmimo aplinkybės yra reikšmingai ir iš esmės pasikeitusios. Nepagrįsta reikalauti, kad pareiškėjas paliktų žmoną su ką tik gimusiu kūdikiu ir išvyktų iš šalies tam, kad atsakovas, galbūt ir vėl itin vilkindamas, priimtų naują sprendimą dėl pareiškėjo teisės gyventi su šeima. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Priimant sprendimą dėl pareiškėjo nebuvo įvertintos faktinės aplinkybės dėl šeimos santykių. Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 42.4 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis, turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. Ginčo byloje pareiškėjo išsiuntimas turėtų reikšmingos įtakos ne tik jo mažametei dukrai, bet ir kartu augančiam kitam mažamečiui vaikui.

35. Pabrėždamas, kad teisingumo vykdymas negali būti formalus, pareiškėjas nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisingas, o Departamento Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

36. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. Atsakovas atsiliepime nurodo faktinius ir teisinius argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, ir pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo nepagrįstas, o Seimo kontrolieriaus pažyma, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepatvirtina jokių Departamento neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo neteisėtu buvimu Lietuvos Respublikoje.

38. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė ne šeimos apsaugai, atsakovas pažymi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiškėjui būtų išduota, ji būtų galiojusi iki tol, kol būtų priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Taigi, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą minėtu pagrindu negali būti vertinamas kaip kliūtis pareiškėjui palaikyti ir puoselėti šeiminius ryšius. Atsakovas pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio 28 d. jis priėmė sprendimą Nr. 22S132063, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad jis skundžiamu sprendimu nesprendė pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimo.

39. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jame atsakyta į pareiškėjo pareikštus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pats nori teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad neprieštarauja dėl rašytinio bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti platesnis, negu pirmosios instancijos teisme, kurio priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

41. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 17I-23 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.

42. Departamentas nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.), kadangi, remiantis Policijos departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis pareiškėjas 2018–2021 metais padarė 3 administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių du šiurkštūs, jam paskirtą baudą susimokėjo tik gavęs Departamento raginimą. Atsakovas akcentavo, kad užsienietis piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Respublikos institucijų sprendimus bei teismų nutartis, teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, slapstosi nuo valstybės institucijų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (21/20)-159-251 grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę ir įpareigojo jį per 30 dienų išvykti iš Lietuvos, tačiau pareiškėjas dėl įvairių savo veiksmų, kuriais siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, teikdamas Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, minėto sprendimo iki šiol neįvykdė. Departamentas 2021 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 12PR-44, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs (Įstatymo 19 str. 1 d. 6 p.). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovas sprendė, jog pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliete nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo (viešosios tvarkos interesų) ir suteikti jam teisę būti Lietuvos Respublikoje.

44. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 dalies redakcija) 5 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

45. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 dalies redakcija) 6 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės.

46. Aprašo 70.11 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

47. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kaip užsieniečiui pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

48. Departamentas, priimdamas 2022 m. liepos 27 d. Sprendimą, nustatė, kad 2021 m. kovo 24 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas Nr. 12 PR-44 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Šis sprendimas tapo galutiniu administraciniu sprendimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. lapkričio 17 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-3979-624/2021.

49. Departamentas nustatęs, kad yra priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Šengeno valstybės, turėjo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą pagrindą atsisakyti išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą.

50. Pareiškėjas nenurodė argumentų, paneigiančių, kad Sprendimo priėmimo metu egzistavo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą. Taigi nustačius, kad Departamentas turėjo minėtą pagrindą atsisakyti išduoti užsieniečiui nacionalinę vizą, nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Taigi nėra pagrindo neteisėtu pripažinti Sprendimo, kuris yra pagrįstas įstatymu.

51. Pareiškėjo argumentai dėl pasikeitusių aplinkybių po Sprendimo priėmimo neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-369-602/2022 ir kt.).

52. Departamentas sprendė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai (Įstatymo 19 str. 1 d. 5 p.) remiantis Policijos departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis (pareiškėjas 2018–2021 metais padarė 3 administracinius nusižengimus, vengė vykdyti institucijų sprendimus). Departamentas minėtą išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai grindė kompetentingų instituciją minėtais ir kitais duomenimis, kurie buvo pateikti Departamentui bei teismui. Departamentas išnagrinėjo dokumentus, su kuriais siejamas grėsmės viešajai tvarkai vertinimas ir tinkamai motyvavo Sprendimą, atsižvelgdamas į visas šią grėsmę apibūdinančias faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, taigi Departamentas atliko visapusišką nagrinėjamo atvejo aplinkybių vertinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Departamentas priėmė teisėtą sprendimą.

53. Nepagrįsti yra pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai, kad pareiškėjui užkertamas kelias efektyviai gintis, nes pareiškėjui nėra žinomas Policijos departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktų duomenų turinys. Departamentas nurodė Sprendime pagrindinius faktinius duomenis, kuriais remiantis padaryta išvada dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai buvimo.

54. Pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai dėl šeimos santykių neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos dėl vizos išdavimo išsprendimui, nes šios aplinkybės yra nagrinėjamos kitoje byloje, kurioje yra nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.).

55. Pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai, jog Sprendimas buvo priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų terminų, nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Nr. A602-1192/2012). Ginčijamu atveju pareiškėjas nesikreipė su tokiu skundu, be to, sprendimas yra priimtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė