b5ffc1c6-e64b-4e77-8a16-0089cc8e8692 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-190-867/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00389-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1; (S) 1.1.4.3; 2.1.5.2; 2.4.2.5 K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Jurgai Å ideikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., jo atstovei pagal įgaliojimÄ N. B., atstovui advokatui R. N., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei, tretiesiems asmenims J.

G., Z. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, tretieji asmenys J. G., Z. B., D. R., A. J. G., V. G. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) įpareigoti atsakovę pagal posÅ«kio taÅ¡kų koordinates: 1 taÅ¡ko x-6160317.19 y-330779.25, 2 taÅ¡ko x-6160320,72 y-330854.80, 3 taÅ¡ko x-6160306.00 y-330862.76, 4 taÅ¡ko x-6160302.85 y-330780.39 suformuoti ir įregistruoti 0,1162 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo bÅ«das – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos;

2) pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį, kuria jis įsigijo iÅ¡ valstybės 0,1162 ha žemės sklypÄ , kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, o žemės sklypo naudojimo bÅ«das – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, privačion nuosavybėn už jį 1992-08-11 tinkamai atsiskaitydamas ir jį valdydamas, esantį Å¡alia (duomenys neskelbtini), kurio posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės: 1 taÅ¡ko x-6160317.19 y-330779.25, 2 taÅ¡ko x-6160320,72 y-330854.80, 3 taÅ¡ko x-6160306.00 y-330862.76, 4 taÅ¡ko x-6160302.85 y-330780.39, sudaryta ir galiojančia;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 1992 metais kreipėsi į Klaipėdos rajono valdybÄ su praÅ¡ymu parduoti jam privačion nuosavybėn valstybei priklausantį 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Investiciniais čekiais ir rubliais atsiskaitęs už 0,15 ha žemės sklypÄ , jis juo naudojosi ir valdė, mokėjo žemės mokesčius. 1995-10-04 žemės sklypo naudotojai raÅ¡ytiniu susitarimu susitarė, kokiomis dalimis jie pirks 0,7456 ha faktiÅ¡kai valdomÄ namų valdos žemės sklypÄ , susitarta, kad ieÅ¡kovui atiteks 0,2126 ha namų valdos žemės sklypo.

Tačiau 1996-03-04 sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo plotas buvo nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,0964 ha, paaiÅ¡kinta, kad dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta vėliau. Nesulaukęs iÅ¡ valstybinių institucijų kvietimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ne kartÄ kreipėsi į valstybines institucijas dėl sutarties sudarymo, tačiau jÄ visÄ laikÄ buvo atsisakoma sudaryti. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas 1996-03-04 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sutiko su sutartyje nurodyta įgyjama žemės sklypo dalimi, Å¡i sutartis teismine tvarka nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovo nuosavybėn neatlygintinai perleisti 0,1162 ha žemės sklypo plotÄ . IeÅ¡kovas Å¡io ploto įsigyti ne aukciono tvarka taip pat negali. Taip pat nurodo, kad Å¡is ginčas ne vienerius metus buvo nagrinėjas valstybinėse institucijose, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tretieji asmenys V. G., J. G., Z. B. ir A. J. G. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Tretieji asmenys D. R. ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimų nepateikė. Tretysis asmuo D. R. pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka, nes mano, kad jis siekia užvaldyti valdiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ . Mano, kad tenkinus ieÅ¡kinį ir sujungus žemės sklypus bÅ«tų pažeistos bendrasavininkų teisės ir teisėti interesai, keistųsi teritorijos užstatymo plotai, kas įtakotų naujų teisminių ginčų kilimui tarp bendraturčių.

Nurodo, kad R. B. nuo 1996 metų nemokėjo už ginčo sklypo žemės nuomÄ . IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, kad jis su sutuoktine 1992 metais už 0,15 ha žemės sklypo plotÄ sumokėjo 7326 investicinius čekius bei 24 rublius. Pagal 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. 30 jam buvo leista susimokėti už 0,0626 ha ir 0,15 ha žemės sklypus. Už 0,0626 ha žemės sklypÄ nurodyta nominali neindeksuota vienkartinė valstybės iÅ¡moka 124,57 Lt. 1995-05-16 iÅ¡ taupomosios knygelės buvo nuraÅ¡yta 124,57 Lt suma.

Už 0,15 ha sklypo plotÄ papildomai nemokėjo, nes pilnai buvo atsiskaitęs dar 1992 metais. 1996-03-04 žemės pirkimo-pardavimo sutartimi jis nusipirko 0,0964 ha sklypo dalį už 144,08 Lt investicinių čekių. Å i sklypo kaina buvo sumokėta užskaitant:

a) už 0,0626 ha 1995-05-16 nuo taupomosios knygelės sumokėtus 124,57 Lt investicinius čekius b) už 0,0338 ha - 19,51 Lt užskaitant 1992-08-11 sumokėtus investicinius čekius. Taigi, dalis investicinių čekių, sumokėtų 1992-08-11 už iÅ¡perkamÄ 0,15 ha sklypÄ , buvo panaudota 1996-03-04 iÅ¡perkant 0,0964 ha sklypo dalį. Tokiu bÅ«du jo 1992-08-11 apmokėta už 0,15 ha sklypÄ suma sumažėjo, nes buvo panaudota 0,0338 ha ploto (įeinančio į iÅ¡perkamÄ 0,0964 ha plotÄ ) iÅ¡pirkimui. 1996-03-04 iÅ¡pirkimo metu panaudojus dalį 1992-08-11 sumokėtų investicinių čekių liko jo valstybei sumokėta investicinių čekių dalis, atitinkanti 0,1162 ha plotÄ (0,15-0,0338).

BÅ«tent į lygiai tokio dydžio plotÄ jis reiÅ¡kia reikalavimÄ Å¡ioje byloje, o nurodytos aplinkybės bei skaičiavimai dar kartÄ patvirtina, kad jis yra pilnai apmokėjęs už 0,1162 ha žemės plotÄ 1992-08-11 investiciniais čekiais. Nurodo, kad nesutinka dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, nes Å¡is pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , atsakovė neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti - tinkamai neįformina žemės sklypo pirkimo-pardavimo, nors apmokėjimÄ už žemę gavo dar 1992-08-11.

Jis nuolat siekė įgyvendinti ir apginti savo teises, tai patvirtina aibė jo raÅ¡ytų skundų, apie kuriuos užsimena ir atsakovė, tačiau į visus skundus atsakovė bei kitos institucijos pateikdavo neigiamus atsakymus. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė kad Å¡iuo metu įregistruoto ginčo žemės sklypo plotas - 0,6886 ha, o ne 0,7456 ha, kaip nurodo ieÅ¡kovas. Žemės sklypo planas, kuriuo remiasi ir motyvuoja ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas, Å¡iuo metu yra negaliojantis, o pagal jį nustatyti žemės sklypo duomenys niekada nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre.

IeÅ¡kovas dublike nurodo, kad jis nesiekia ieÅ¡kiniu įforminti pirkimo-pardavimo į kokį nors kitÄ Å¾emės sklypÄ , kitoje vietoje, kitokios konfigÅ«racijos, kitokio dydžio ar kitos paskirties, o siekia užbaigti bÅ«tent savo laiku suformuotos ir iÅ¡pirktos namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo procesÄ . Toks reikalavimas nepagrįstas jokiais teisės aktais. IeÅ¡kovas R. B. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad 1992 metais rašė pareiÅ¡kimÄ , kad nori pirkti žemės prie močiutės Å«kio, kad turėtų žemės auginti derlių.

Laukė sprendimo, atėjo raÅ¡tas apsimokėti, gavo leidimÄ pirkti, nuėjo į bankÄ , susimokėjo, mokėjo pinigus už visus brėžinius, taip pat mokesčius. Po 1996 metų jam tapo žinoma, kad jis nebėra sklypo savininkas. Nusipirko žemę, tačiau vienÄ dienÄ atėjo, kad ta žemė jam nebepriklauso, jis tik gali jÄ nuomoti. Sumokėjo pinigus, atbraižė žemę, du ar tris metus mokėjo mokesčius, po to mokesčiai nebeatėjo, važiavo aiÅ¡kintis, jam paaiÅ¡kino, kad jis tÄ Å¾emę įsigijo neteisėtai.

Už tuos pinigus, kÄ jis investavo į ta žemę, galėjo įsigyti kitÄ turtÄ , pasiimti akcijas. Nurodo, kad jis ten gimė ir užaugo, bet tada statinių savininkė buvo močiutė, jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl žemės pirkimo, ir jam davė leidimÄ nusipirkti tÄ Å¾emę. Nurodo, kad po 1996 m. jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ Ä¯ žemėtvarkÄ dėl žemės susigrÄ Å¾inimo. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jam nebuvo siÅ«lyta susigrÄ Å¾inti vienkartines iÅ¡mokas. Žemėtvarkoje jam pasakė, kad pinigus jam pervedė į bakÄ , tačiau jam jokie pinigai nebuvo pervesti.

Nurodo, kad visa giminė gavo mokesčius, už tas dalis kurias iÅ¡sipirko, tačiau jam neatėjo mokesčiai, todėl jis ir pradėjo aiÅ¡kinti, ar nebus užskaitomi tie pinigai, kuriuos jis sumokėjo už žemę, kad apmokėti mokesčius. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad sandorio metu ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės įsigijo žemės sklypÄ .

Investicinių čekių suma neįtakoja perkamo žemės sklypo ploto, kad bÅ«tent tokį plotÄ ir turi teisę įsigyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ , be to jis bÅ«damas net ne statinių savininku, pareiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ , o pastatų dovanojimo sandoris įvyko tik 1994 metais, tai yra pinigai pervesti dar nesant statinių savininku. Visi klausimai buvo derinami su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Namų valdos žemės sklypo planas, kuriuo remiasi savo ieÅ¡kinyje, buvo parengtas 1995-03-22 matininko, jis buvo suderintas be tos dalies, kurios dabar ir reikalauja ieÅ¡kovas.

Pastaba ant plano yra paraÅ¡yta, kad leista privatizuoti tik atitinkamo ploto žemės sklypÄ , suformuotÄ namų valdai, tik apie statinius, o kita buvo numatyta daržui ir sodui, tai jo net nebuvo leista suformuoti. Namų valdai buvo suformuotas, įregistruotas 0,6294 ha žemės sklypas, o po prisijungimo liko 0,6886 ha. Kitai daliai nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ta sklypo dalis nebuvo įregistruota, dabar tik yra ta sklypo dalis laikino naudojimo ir ribos yra nustatytos preliminarios, dar ir Å¡iai dienai ta dalis nėra įregistruota.

Registrų centro duomenys nėra nuginčyti. Teisės aktai numatė, kad asmuo turi teisę kreiptis ir susigrÄ Å¾inti pinigus, to padaryta nebuvo. Tie sumokėti investiciniai čekiai galėjo bÅ«ti užskaityti perkant kitÄ Å¾emę arba sugrÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios, institucija pati to padaryti negali. PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas teismo posėdžio metu parodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo, preliminariai buvo manoma, kad galėjo bÅ«ti bÅ«tent toks žemės sklypas, bet einant metams, atsiradus teisės aktų pasikeitimams mano, kad viskas padaryta pagal tuo metu galiojusį reglamentavimÄ , buvo suformuotas toks žemės sklypas naudoti statiniams ir atitinkamai proporcingai buvo paskaičiuota kokį plotÄ gali iÅ¡sipirkti ir leista iÅ¡sipirkti. Tretysis asmuo J.

G. teismo posėdžio metu parodė, kad jie Å¡alimais gyveno, buvo laikai, kai buvo investiciniai čekiai, leido iÅ¡sipirkti dar prie sodybos papildomai žemės, tiems kuriem leidžiama. Nurodė, kad ten jo tėvų žemė, visi iÅ¡sipirko su investiciniais čekiais, atėjo matininkas apmatavo, liepė susimokėt pinigus, susimokėjo, padarė brėžinius, po to parėjo raÅ¡tas, kad gali tik nuomotis. Neleido tik ieÅ¡kovui tos dalies iÅ¡sipirkti, o tik nuomoti. Tretysis asmuo Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad žemę pirkosi visi pagal sudarytÄ sutartį, kiekvienas turėjo savo dalį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui visada tie arai buvo pribrėžti, o dabar kai darė projektus, jam jau iÅ¡brėžė tÄ Å¾emę lauk. Kiek kiekvienam vaikui davė, tiek ir pirkomės. IeÅ¡kovas kitÄ dalį po to prisipirko, mes neprieÅ¡taravom. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 0,1162 ha žemės sklypo dalies, t. y. 1996-03-04 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypo plotas buvo nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,0964 ha, todėl ieÅ¡kovo teigimu su juo liko nesudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies, už kurios iÅ¡pirkimÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas, yra visiÅ¡kai atsiskaitęs dar 1992 metais.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ .

Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka jÄ nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ pripažinti, kad buvo sudaryta 0,1162 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė valstybinės žemės naudojimo ir teisės jÄ Ä¯sigyti klausimas. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai, todėl įvertinti sandorio sudarymÄ ar nesudarymÄ bÅ«tina įvertinti, ar yra teisinis pagrindas taikyti iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m.

CK 58 straipsnio 5 dalį. Taip pat pažymėtina, kad Å¡ioje byloje taikytinos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimÄ 1992-1996 metais. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir posėdžio metu Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas 1992 metais pateikė praÅ¡ymÄ pirkti 0,15 ha žemės sklypÄ . 1992 metais R. B. buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo įkainojimo aktas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad parduodamo 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 7326 investiciniai čekiai.

Akte nurodytas ir 300,00 rublių mokestis už dokumentų parengimÄ , kurį ieÅ¡kovas R. B. apmokėjo mokėjimo kvitu (1 t., e. b. l. 7; 31). Taip pat nustatyta, kad 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl preliminarių žemės sklypų įkainavimo aktų patvirtinimo ir leidimo apmokėti už Å¡iuos sklypus“ ir Å¡io potvarkio priedeliu Nr. 2, vadovaujantis preliminariu įkainavimo aktu, R. B. leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotÄ 7326 investiciniais čekiais.

To paties akto 2 punkte nurodyta, kad žemės pirkimo pardavimo sutartis sudaryti ir nuosavybės teisės aktus iÅ¡duoti atlikus sklypų tikslinius apmatavimus bei pagal juos patikslinus įkainavimo aktus Vyriausybės nustatyta tvarka (1 t., e. b. l. 9-10). IÅ¡ 1992-08-11 mokestinio praneÅ¡imo nustatyta, kad R. B. perkama individualios namų valdos pardavimo kaina pagal įkainojimo aktÄ yra 7326 investiciniai čekiai, iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės N. B. investicinių sÄ skaitų buvo nuraÅ¡yti bendroje sumoje 7302 investiciniai čekiai (1 t., e. b. l. 8; 31; 41-42).

IÅ¡ mokėjimo kvito nustatyta, kad R. B. už žemę 1992 metais sumokėjo 24,35 rublius (1 t., e. b. l. 31). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2013 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės turto perleidimÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Taigi, valstybei priklausančio turto suteikimas ir pardavimas turi bÅ«ti atlikti laikantis įstatymais ir Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos. Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, žemė privatinėn nuosavybėn gali bÅ«ti įsigyjama privačiam Å«kiui steigti, kitai žemės Å«kio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.

To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už perkamÄ Å¾emę ar miÅ¡kÄ , pirkėjo pasirinkimu, apmokama pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (iÅ¡skyrus žemės Å«kio įmonės iÅ¡mokas) arba ir pinigais, ir iÅ¡mokomis bei kompensacijomis. Perkamos žemės ir miÅ¡ko kainÄ bei mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, galiojusiu nuo 1992-02-07 iki 1993-07-28, vėliau 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22, dar vėliau 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1996-11-23 iki 1999-06-09, patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkÄ (toliau - tvarka) bei valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles (toliau - taisyklės), kuriose buvo nustatyta nuosekli administravimo procedÅ«rų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtintos tvarkos 4 punktu asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turėjo pateikti: praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamÄ sklypÄ forma (iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai) ir priklausančios lengvatos; dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planÄ ; miesto (rajono) valdybos įgaliotos tarnybos patvirtintÄ susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ nori pirkti keli asmenys; dokumentÄ , patvirtinantį teisę įsigyti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ neatlygintinai, jeigu praÅ¡ymÄ pateikia Å¡iÄ teisę turintis asmuo.

Tvarkos 6 punkte buvo numatyta, kad gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba suraÅ¡o sklypo įkainojimo aktÄ bei Å¡io sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ . Pirkėjas savo paraÅ¡u patvirtina sutinkÄ s su sklypo įkainojimu ir pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygomis. Jeigu pirkėjas su nustatytÄ ja žemės sklypo kaina ar pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygomis nesutinka, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su Å¡iais dokumentais turi teisę kreiptis motyvuotu raÅ¡tu į miesto (rajono) valdybÄ , kuri per 30 dienų privalo iÅ¡nagrinėti pirkėjo pareiÅ¡kimÄ ir duoti motyvuotÄ atsakymÄ .

Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (anksčiau galiojęs 1964 m. CK), tačiau jame nustatytos tik bendro pobÅ«džio taisyklės. Å ioje byloje spręstinas klausimas dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įgijimo nuosavybėn sÄ lygų ir tvarkos, todėl visų pirma taikytini 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas Nr. I-1607, 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Nr. I-446, taip pat atitinkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.

Sudarant 1996 m. kovo 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės įstatyme buvo nurodyta, kad žemės sandoriai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo privačion nuosavybėn yra sudaromi įstatymų nustatyta tvarka (15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), žemė Lietuvos Respublikos piliečių gali bÅ«ti įsigyta iÅ¡ valstybės pagal Žemės reformos įstatymÄ bei šį įstatymÄ (17 straipsnio 1 dalis), valstybinę žemę parduoda ar kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (24 straipsnio 1 dalis).

Žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 ir 1995 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. I-940 redakcija) buvo nurodyta, kad ne žemės Å«kio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (6 dalis), parduodamos valstybinės žemės ir miÅ¡ko kainÄ bei mokėjimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (7 dalis). Taigi nurodytuose įstatymuose, galiojusiuose tuo metu, kai buvo sudaryta 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo nustatyti tik valstybinės žemės įsigijimo privačion nuosavybėn bÅ«dai (vienas iÅ¡ jų – valstybinės žemės pardavimas), tačiau piliečių teisės pirkti valstybinę žemę įgyvendinimo tvarka detaliau nereglamentuota.

Å iÄ tvarkÄ Ä¯statymų buvo pavesta nustatyti Vyriausybei. Asmens teisė pirkti valstybinę žemę nėra prigimtinė ar absoliuti, todėl bÅ«tina nustatyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, ar valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykių subjektas yra asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė pirkti žemės sklypÄ ir kuris Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas 1992 metais pateikė praÅ¡ymÄ pirkti 0,15 ha žemės sklypÄ , 1992 metais Å¡is žemės sklypas buvo įkainotas, 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu ieÅ¡kovui buvo leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotÄ investiciniais čekiais, 7302 investiciniai čekiai buvo nuraÅ¡yti nuo ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės investicinių sÄ skaitų, o likusi žemės sklypo kainos dalis ieÅ¡kovo buvo apmokėta rubliais, tačiau iÅ¡ 2018-03-15 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovas tik 1994-12-28 dovanojimo sutarties Nr. 15789 pagrindu įgijo 16/100 pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ pastato-garažo (1 t., e. b. l. 32-39), todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo subjektinė teisė įsigyti žemės sklypÄ galėjo atsirasti tik nuo 1994-12-28, o ne nuo tada kai ieÅ¡kovas sumokėjo už namų valdos žemės sklypÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad privatizuojant valstybinės žemės sklypus, valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimas turėjo atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nuo 1994-12-28 galimam valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įforminimui, t. y. teisiniam santykiui dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo, turėjo bÅ«ti visa reikalinga juridinių faktų sudėtis. IeÅ¡kovas nurodo, kad 1995-06-29 įsakymo Nr. 30 pagrindu, jam buvo leista įsigyti 0,2126 ha žemės sklypo plotÄ , už kurį jis atsiskaitė 1995 ir 1992 metų mokėjimais.

Taip pat nurodo, kad 1995-07-03 buvo patvirtintas planas dėl 7456 m2 namų valdos žemės sklypo ploto, kuris jo ir kitų bendraturčių 1995-10-04 bendru susitarimu ir buvo pasidalintas. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui įgijus nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto – pastatus, buvo suraÅ¡ytas antras žemės sklypo įkainojimo aktas, iÅ¡ kurio nustatyta, kad pirkėjui R. B. parduodamo 0,0964 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 124,57 Lt, žemės sklypo kaina pritaikius indeksavimo koeficientÄ 4 982,96 Lt.

Akte nurodyta žyma „grÄ Å¾inti 54,51 Lt“ (1 t., e. b. l. 46). IÅ¡ 1995-05-16 Klaipėdos rajono valdybos mokėjimo praneÅ¡imo nustatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina yra 4 982,96 Lt, nurodoma mokama 124,57 Lt suma (1 t., e. b. l. 11). IÅ¡ 1995-05-16 praneÅ¡imo nustatyta, kad iÅ¡ R. B. nebalansinės sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 124,57 Lt (1 t., e. b. l. 40). Taupomojoje knygelėje I-5118 esantis įraÅ¡as patvirtina, kad 1995-05-16 nuraÅ¡yta už žemę 124,57 Lt (1 t., e. b. l. 42). Nors antras įkainojimo aktas byloje nėra datuotas, tačiau pagal kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 1995 metų mokėjimo praneÅ¡ime nurodytÄ perkamo žemės sklypo kainÄ , kuri sutampa su įkainojimo akte nurodyta kaina, darytina iÅ¡vada, kad antrojo įkainojimo akto suraÅ¡ymo data yra 1995 metai.

IÅ¡ 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 30 1 punkto nustatyta, kad buvo nutarta leisti susimokėti avansu už perkamus privačių namų valdų bei individualių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypus nurodytus įsakymo prieduose Nr. 1-11. To paties įsakymo 2 punkte nurodyta, kad nominali žemės sklypo kaina indeksuojama pagal apmokėjimo metu nustatytÄ Å¾emės kainos indeksÄ . To paties įsakymo priede Nr. 11 nurodyta, kad R. B. leista susimokėti avansu už 0,0626 ha žemės sklypÄ 124,57 Lt, o už 0,15 ha žemės sklypÄ 73,02 Lt (1 t., e. b. l. 12-15).

Byloje esantis 1995-10-04 susitarimas pirkti žemės sklypÄ patvirtina, kad pirkėjai O. G., A. G., Z. B., J. G., J. G. ir R. B. susitarė pirkti 0,7456 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Susitarime numatytos kiekvieno pirkėjo dalys, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovui numatyta 0,2126 dalies dydis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jau susitarimo pasiraÅ¡ymo metu, buvo susitarta, kad 1162 m2 dalis bus nuomojama, tai patvirtina ir susitarime esantis įraÅ¡as: „(1162 m NUOM.)“ (1 t., e. b. l. 16). Be to, bendraturčiai susitaria ne dėl to, kokiomis dalimis iÅ¡ valstybės bus įsigyta žemė, o tik kaip bus naudojamasi žemės sklypo dalimis.

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad buvo suformuotas ir įregistruotas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žemės sklypas, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko byloje esančius duomenis buvo suformuotas žemės sklypas, kurio plotas 0,6294 ha, o ne 0,7456 ha. 1996-02-15 žemėtvarkos tarnybos virÅ¡ininkas patvirtino namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ . Nors plane nurodytas namų valdos žemės sklypo plotas sudaro 7456 m2, tačiau plane, be kita ko, yra nurodyta, kad:

„G“ sektorius atitenka R. B., nurodyta 1162 m2 nuoma; plane atliktos žymos, jog jis „suderintas su sÄ lygomis: saugoma landÅ¡afto teritorija. Papildoma žemė - tik sodui daržui“; nurodyta „G nuoma/1162 m2 saugoma landÅ¡afto teritorija (1 t., e. b. l. 26; 40). Plane taip pat yra Klaipėdos rajono savivaldybės architektÅ«ros urbanistikos tarnybos pastabos, kad suderinama su sÄ lyga, kad papildoma žemė – tik sodui, daržui, o bet kokia statyba, iÅ¡ anksto suderinus su Klaipėdos rajono vyr. architektu rezoliucijos data 1995-07-03). 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkiu Nr. 63 buvo patvirtintos R.

B. žemės sklypo ribos ir dydis, nurodytas R. B. parduodamo žemės sklypo dalies plotas 964 m2 (1 t., e. b. l. 115-117). IÅ¡ 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 126 ir jo priedo nustatyta, kad R. B. buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotÄ (1 t., e. b. l. 113-114). 1996-03-04 tarp R. B. ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės Å«kio departamento Žemės Å«kio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P55/96-633, iÅ¡ kurios nustatyta, kad R.

B. pagal 1996 m. vasario 20 d. įsakymÄ Nr. 126 įsigijo žemės sklypÄ prie privačios namų valdos, esantį (duomenys neskelbtini), užimantį 0,6294 ha, dalį sudarančiÄ 0,0964 ha, už 144,08 Lt. Sutarties 2 punkte nurodyta žemės sklypo nominali kaina sutarties pasiraÅ¡ymo metu 4 796,96 Lt (1 t., e. b. l. 17-18). IÅ¡ 1996-03-22 žemės sklypo registravimo Valstybiniame žemės kadastro duomenų registro pažymėjimo nustatyta, kad R. B. (žemės sklypo dalis 964/6294), J. G. (žemės sklypo dalis 611/6294), J.

G. (žemės sklypo dalis 1145/6294), Z. B. (žemės sklypo dalis 1067/6294), O. G. (žemės sklypo dalis 1323/6294), A. J. G. (žemės sklypo dalis 1184/6294) yra žemės sklypo, esančio Pamarių g. 25a, Priekulėje, Klaipėdos r. savininkai. Pažymėjimo 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo bendras plotas 0,6294 ha (1 t., e. b. l. 19). Iš 2018-04-17 Valstybės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. B. 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/96-633 pagrindu įgijo 964/6886 žemės sklypo Nr. 4400-3962-4650 (1 t., e. b. l. 78-80).

IÅ¡ 2012-02-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr.12VÄ®-(14.12.2.)-245 „Dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. 5548/003:23 ir 5548/0003:45), esančių Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės mieste, sujungimo“ nustatyta, kad buvo nuspręsta sujungti du privačius nuosavybės teise valdomus žemės sklypus bei patikslinti sujungto žemės sklypo duomenis pagal įsakymo priedÄ . Priede nurodyta, kad sujungto žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,6886 ha (1 t., e. b. l. 58-59).

IÅ¡ praneÅ¡imų apie privalomÄ sumokėti žemės mokestį ir atliktų mokėjimo už žemę kvitų nustatyta, kad R. B. 1992 m. ir 1995 m. sumokėjo žemės mokestį atitinkamai 685 talonus ir 89,57 Lt (1 t., e. b. l. 27-29). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

Nustatant tikrÄ jÄ tam tikros sutarties Å¡alių valiÄ , taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IÄ® „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v.

AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å iaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Todėl nustatant tikrÄ jÄ ieÅ¡kovo valiÄ â€“ įsigyti, ir atsakovės valiÄ â€“ parduoti, valstybinį žemės sklypÄ , vertintini visi jų atlikti veiksmai, rengiantis sandorio sudarymui. 1995-10-04 bendraturčių susitarime pirkti žemės sklypÄ buvo susitarta, kad 1162 m2 dalis bus nuomojama, patvirtintame namų valdos žemės sklypo plane yra atliktos žymos, jog jis „suderintas su sÄ lygomis: saugoma landÅ¡afto teritorija.

Papildoma žemė - tik sodui daržui“, nurodyta „G nuoma/1162 m2 saugoma landÅ¡afto teritorija“, 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkiu Nr. 63 buvo patvirtintos ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos ir dydis, nurodytas ieÅ¡kovui parduodamo žemės sklypo dalies plotas 964 m2, 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 126 ieÅ¡kovui buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotÄ , 1996-03-04 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas iÅ¡ valstybės įsigijo 0,0964 ha žemės sklypÄ .

Å ios aplinkybės tik patvirtina, kad nors atsakovo valia ir buvo įsigyti didesnio ploto žemės sklypÄ , tačiau valstybės valia parduoti žemės sklypÄ yra akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta 1996-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kuriÄ ieÅ¡kovas pats pasirašė. Teismo nuomone, tai, kad 1992-07-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 375-v „Dėl preliminarių žemės sklypų įkainavimo aktų patvirtinimo ir leidimo apmokėti už Å¡iuos sklypus“ ieÅ¡kovui buvo leista apmokėti už 0,15 ha esamos namų valdos žemės sklypo plotÄ , ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės investicinių sÄ skaitų 1992 metais buvo nuraÅ¡yti bendroje sumoje 7302 investiciniai čekiai, ieÅ¡kovui už žemę papildomai sumokant 24,35 rublius, nėra pakankamas pagrindas tenkinti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir įpareigoti atsakovę su ieÅ¡kovu sudaryti papildomÄ , Å¡alia jau vienÄ kartÄ sudarytos, 0,1162 ha ploto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu nurodytų aplinkybių, apibÅ«dinančių sutarties dalykÄ , nėra, sutartis negali bÅ«ti pripažinta sudaryta. Pagal 1995 m. birželio 29 d. galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnį žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Pagal Žemės įstatymo 14 straipsnį privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius įregistruojami valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybės, jog 1995-06-29 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 30 ieÅ¡kovui leista įsigyti 0,2126 ha žemės sklypo plotÄ , už kurį, kaip nurodo ieÅ¡kovas, atsiskaitė 1995 ir 1992 metų mokėjimais, kad 1995-07-03 buvo patvirtintas 7456 m2 namų valdos žemės sklypo plotas, o jo ir kitų bendraturčių bendru susitarimu buvo pasidalintas 7456 m2 namų valdos žemės sklypo plotas, galėtų bÅ«ti svarbios tik tokiu atveju, jeigu teisme bÅ«tų pareikÅ¡ti ir nagrinėti reikalavimai tiek dėl 1996-01-30 Klaipėdos rajono mero potvarkio Nr. 63, kuriuo buvo patvirtintos R.

B. žemės sklypo ribos ir dydis, tiek dėl 1996-02-20 Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos įsakymo Nr. 126, kuriuo R. B. buvo suteikta ir leista pirkti 964 m2 žemės sklypo plotÄ , tiek dėl 1996-03-04 tarp R. B. ir Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Žemės Å«kio departamento Žemės Å«kio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P55/96-633, panaikinimo, pakeitimo ar sÄ lygų modifikavimo, tuo tarpu Å¡ioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami, o teismui, nekonstatavusi vieÅ¡o intereso pažeidimo, nėra jokio pagrindo iÅ¡eiti už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų.

Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovas posėdžio metu parodė, kad po 1996 metų jam tapo žinoma, kad jis nebėra sklypo savininkas, ieškinyje nurodė, kad 1996-03-04 nuvykęs sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pastebėjo, kad parduodamo žemės sklypo plotas sutartyje nurodytas ne 0,2126 ha, o 0,096 ha, nurodė, kad sutarties pasirašymo metu jam buvo paaiškinta, kad dėl likusios 0,1162 ha žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta vėliau.

Atsakovės atstovė tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatį prašė taikyti ir tretysis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Atsakovė nurodo, kad yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus 2000 m.

CK, taip pat jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalį bendras ieÅ¡kinio senaties terminas buvo treji metai; ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . AnalogiÅ¡kai ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas ir CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal Å¡iuo metu galiojančio kodekso nuostatas yra nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Taigi ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rÅ«pestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiÅ¡koje situacijoje. IeÅ¡kinio senaties termino eiga gali bÅ«ti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimÄ , jeigu iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių bÅ«tų nustatyta, kad analogiÅ¡koje situacijoje atsidÅ«ręs normaliai protingas, rÅ«pestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktÄ bÅ«tų žinojęs. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2007-02-15 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės vyriausiÄ jį prokurorÄ su praÅ¡ymu dėl neteisėtų Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų (1 t., e. b. l. 121-124). 2007-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratÅ«ra R.

B. praÅ¡ymo pagrindu atsisakė kreiptis į teismÄ (1 t., e. b. l. 125-128). Kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas vėliau kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijÄ , Seimo kontrolierių, dėl 1992 metais pirktos žemės sandorio užbaigimo (1 t., e. b. l. 129-141; 145-164; 169-195). Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo duotus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, apie tai, kad su juo yra sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ne dėl viso jo praÅ¡omo žemės sklypo ploto, o tik dėl 0,0964 ha, sužinojo 1996-03-04, t. y. sudarydamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, todėl Å¡iuo atveju taikytina valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudarymo metu galiojusio CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris pasibaigė 1999-03-04.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga, kuri Å¡iuo atveju yra suėjusi iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Be to, ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo nuomone, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs, nes pažeidimas yra tęstinio pobÅ«džio ir tęsiasi net Å¡iuo metu, tai yra, kol nėra su ieÅ¡kovu nebus sudaryta jo norimo ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis.

Teismo vertinimu tęstiniu pažeidimu bÅ«tų galima pripažinti tik tuo atveju, jei su ieÅ¡kovu nebÅ«tų buvusi sudaryta 1993-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o Å¡iuo atveju buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ne visam ieÅ¡kovo praÅ¡omam plotui, todėl ieÅ¡kovas matydamas, kad jam buvo parduotas mažesnis žemės sklypo plotas, savo teisę galėjo ginti iki 1999-03-04, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, nagrinėjimui prijungtÄ Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylÄ 2-11-838/2015, perduoti į Klaipėdos apylinkės teismo raÅ¡tinę. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Inga Sakalauskaitė