b5ff97a3-ae9a-4e57-aaab-1577cd5fcce5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2-1053-931/2022 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15021-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.2; 2.5.4.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė, sekretoriaujant Linai Kelevišienei, vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai, dalyvaujant ieškovei K. Š. ir jos atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei, atsakovui R.

D. ir jo atstovui advokatui Almantui PaÅ¡kauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. D. ir S. D. dėl bendro sutuoktinių testamento dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje, Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė BieliÅ«naitė, Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė, Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė Aldona Adomaitienė ir R.

S. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės BieliÅ«naitės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A. K. (A. K.) ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu; pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A.

K. ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra A. K. dukra iÅ¡ pirmos santuokos su A. K. IeÅ¡kovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovė yra palikėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . Vilniaus miesto 4-ajame notaro biure yra užvesta mirusiojo paveldėjimo byla. Mirusiojo palikimÄ priėmė dukra K.

Å . ir sutuoktinė V. K. Paveldėjimo teisės liudijimas iki Å¡iol nėra iÅ¡duotas. Testamentų registro duomenimis, mirusysis 2018 m. gegužės 3 d. buvo sudaręs oficialųjį testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ Danguolės BieliÅ«naitės, taip pat 2016 m. liepos 19 d. oficialųjį testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintÄ notarės Onos Žurauskienės. Paveldėjimo bylÄ vedančios notarės Aldonos Adomaitienės duomenimis, abu nurodyti testamentai yra bendrieji sutuoktinių testamentai, sudaryti sutuoktinių A.

K. ir V. K. Manytina, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės A. K. testamentų sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. A. K. sveikatos bÅ«klė pablogėjo po jo patirtų (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ieÅ¡kovės turimi medicininiai dokumentai iÅ¡ A. K. ligos istorijos. A. K. 2015 m. lapkričio 5 d. iÅ¡tiko (duomenys neskelbtini), jis nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. buvo gydomas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) neurologijos skyriuje.

Jo epikrizėje nurodomos gretutinės diagnozės – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyti (duomenys neskelbtini). Jam teiktos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. 2016 m. balandžio 25 d. A. K. ištiko (duomenys neskelbtini), jis nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuose. Po patirtų (duomenys neskelbtini) buvo sutrikusi A. K. fizinė ir psichinė būklė. Jis sunkiai vaikščiojo, buvo sutrikusi jo atmintis, nesiorientuodavo aplinkoje ir laike, nesugebėjo atskirti dabarties ir praeities įvykių, kelių metų laikotarpiu maišė įvykius, prisimindavo tik tai, kad buvo praeityje, neigdamas įvykusius pasikeitimus.

Gulėdamas ligoninėje sakydavo, kad buvo atėjusi jo aplankyti motina, kuri buvo mirusi dar (duomenys neskelbtini). Kartais jis neprisimindavo, neatpažindavo žmonių, anÅ«kÄ painiodavo su jo tėvu, kartais klausdavo dukters, ar ji iÅ¡tekėjusi, neprisimindavo, kad turi žmonÄ . Kontaktas su juo ne visada buvo pilnavertis ir adekvatus, kartais elgdavosi neadekvačiai situacijai, užduodavo keistus klausimus, po kelis kartus klausdavo tų pačių dalykų ir neprisimindavo, kad apie tai jau buvo kalbėta. A.

K. pozicija buvo tokia, kad po jo mirties jam priklausanti turto dalis atiteks jo anÅ«kui A. Å . Palikėjas ne kartÄ apie tai kalbėjo tiek su anÅ«ku, tiek su dukterimi ir visuomet praÅ¡ydavo, kad po jo mirties bute bÅ«tų leista gyventi jo sutuoktinei V. K. Testamentų registro duomenimis, testatoriaus mirties dienÄ galiojo du testamentai: sudarytas 2016 m. liepos 19 d. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudarytas 2018 m. gegužės 3 d. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , sutuoktiniai nebuvo panaikinę 2016 m. liepos 19 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vėliau sudarytas 2018 m. gegužės 3 d. testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo panaikinti anksčiau sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento. 2018 m. gegužės 3 d. bendrasis sutuoktinių testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja.

Pradinė atsakovė V. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Pradinė atsakovė atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė remia vien ta aplinkybe, jog testatorius nuo (duomenys neskelbtini) buvo gydomas ligoninėje ir reabilitacijoje keletÄ savaičių, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. ir dėl to, ieÅ¡kovės manymu, galimai galėjo nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti sudarant 2018 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 19 d. bendrÄ jį abiejų sutuoktinių testamentÄ .

IeÅ¡kinys neatitinka ieÅ¡kinio turiniui keliamų reikalavimų, nes ieÅ¡kovė remiasi prielaidomis bei nenurodė faktinių aplinkybių, o ieÅ¡kinio dalykÄ suformulavo nesuprantamai. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, jog ieÅ¡kovė nesutinka su testatoriaus A. K. iÅ¡reikÅ¡ta valia (kuriÄ jis priėmė tardamasis su sutuoktine V. K.). Tėvo A. K. valia neatitinka ieÅ¡kovės K. Å . norų. IeÅ¡kovė pageidauja gauti palikimÄ sau arba savo sÅ«nui A. A. K. judėjimas buvo apribotas, dėl to tapo apsunkintas elementarių buitinių darbų įvykdymas.

Atsakovė jokių ieÅ¡kovės teisių ar jos įstatymu saugomų interesų nepažeidė, nes testatoriaus valia yra iÅ¡reikÅ¡ta testamentuose tokia, kuriÄ pareiÅ¡kė A. K., todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas dėl ieÅ¡kovės teisėtų interesų pažeidimo nebuvimo. A. buvo sÄ Å¾iningas, pakankamai iÅ¡sprusęs ir labai teisingas žmogus, suprantantis ir prisimenantis, kaip jis tapo (duomenys neskelbtini), buto bendrasavininkiu, todėl tokių žodžių niekada nebÅ«tų pasakęs, kad po jo mirties atsakovei bÅ«tų leista gyventi jos pačios bute.

Niekas neneigia, jog atsakove su A. buvo sudarę bendrÄ testamentÄ , kuriuo turto dalis buvo užraÅ¡yta A. anÅ«kui A. Å . Sudarant bet kurį testamentÄ , A. pozicija visada buvo labai gyvenimiÅ¡ka, teisinga ir praktiÅ¡ka, kuriÄ aptardavo kartu, atsižvelgdami ir į savo lÅ«kesčius, grindžiamus užtikrintumu. Visus testamentus, taip pat paskutinį 2018-ųjų metų testamentÄ testatorius A. K. sudarė laisva valia be prievartos ir be suklydimo, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 5.18 straipsnyje, todėl testamentas turi bÅ«ti įvykdytas.

IeÅ¡kovė byloje kelia klausimÄ , kad gal jos tėvas A. buvo psichiÅ¡kai nesveikas, nes panaikino ankstesnį testamentÄ ir savo turtÄ paliko savo sutuoktinei V. K., o po jos mirties kitiems artimiems Å¡eimos giminaičiams. A. K. buvo adekvatus ir aiÅ¡kiai psichiÅ¡kai sveikas žmogus, taip pat ir ginčijamų testamentų sudarymo metu. Dėl testamentų sudarymo atvirai kalbėdavosi ir viskÄ aptardavo bei kartu nuspręsdavo. Tai, kad sudarant testamentus nuolat buvo jų abiejų sutarimas rodo ir tai, kad sudarydavo bÅ«tent bendrus sutuoktinių testamentus.

Tai, kad A. 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. buvo netekęs sÄ monės, kad griuvo ir jį buvo (duomenys neskelbtini), tai yra pažymėta medicininėje epikrizėje. Ligoninės daktarai ir reabilitacijos metu A. sveikatÄ per kelias savaites atstatė ir jis puikiai suprato, kas su juo atsitiko. A. iki testamentų sudarymo ir jų sudarymo metu buvo visiÅ¡kai adekvatus, gerai orientavosi aplinkoje ir laike ir buvo geros atminties. Testamentų sudarymo metu ir iki jų, ir po jų atsakovė ir A. gyveno normalų gyvenimÄ , kurį kiek ribojo judėjimo galimybė, nes abu vaikščiojo su lazdele.

Po A. 2015-ųjų (duomenys neskelbtini), jam grįžus po reabilitacijos, atsakovė į parduotuvę jau vaikščioti negalėjo, A. taip pat, todėl jiems buityje reikėjo pagalbos. Tada pasitarę su A., kreipėsi į seniÅ«nijÄ su praÅ¡ymu ir jiems skyrė nuolatinę socialinio aptarnavimo paslaugÄ , atneÅ¡davo maisto, nupirkdavo vaistų, sumokėdavo komunalinius mokesčius. Padėdavo kaimynai ir draugai bei atsakovės giminaičiai du broliai D. S. D. nuolat padėdavo visuose buitiniuose reikaluose, o kai A. gydydavosi ligoninėje, tai nuveždavo atsakovę, o kai į ligoninę važiuodavo su taksi, tai jie atsakovę visada parveždavo į namus.

A. prisižiÅ«rėjęs TV laidų apie gyvenimo sunkumus ne kartÄ užsiminė apie testamentÄ , kuriuo po jų mirties turtas bÅ«tų atitekęs K. sÅ«nui A. ir jis iÅ¡sakė dėl testamento teisingumo abejones kalbėdamas apie tai, kad jį K. su A. demonstratyviai ignoruoja. Atsakovė jo samprotavimui pakeisti testamentÄ pritarė ir pritarė jo iÅ¡sakytoms priežastims, kad po (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų nei dukra K. Å ., nei anÅ«kas A. Å . jo buitiniais klausimais ir jo gyvenimo sÄ lygomis nesirÅ«pina, neatvyksta, neaplanko. 2018 spalio 30 d. vėl įvyko nelaimė, A. (duomenys neskelbtini).

Medikai iÅ¡sivežė A. į ligoninę ir nuo Å¡ios nelaimės A. sveikata pradėjo blogėti. (duomenys neskelbtini) A. mirė. Ginčijami ieÅ¡kovės testamentai testatoriaus yra sudaryti teisėtai ir teisėtai yra notaro patvirtinti, o testamentų turinys atitinka testatoriaus A. K. iÅ¡reikÅ¡tÄ laisvÄ valiÄ , sudarytÄ be prievartos ir be suklydimo. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys kaip nepagrįstas ir neteisėtas atmestinas. Atsakovas R. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsakovas teigia, kad A. ir V. 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje buvo pablogėjusi sveikata. A. 2016 m. ištiko (duomenys neskelbtini). A. sveikata gydymosi pradžioje buvo sunkesnė, bet atsakovas pastebėjo, kad jo kalba buvo lėtesnė, tačiau po kelių savaičių reabilitacijos jo kalba pasitaisė, o dar po kelių savaičių kalbėjo lėčiau, bet aiškiai ir suprantamai. Nuo 2016 m. vasaros pradžios su A. pilnai susikalbėdavo, tik vaikščioti jis pradėjo sunkiau. Atsakovas bendravo su A. (duomenys neskelbtini) kalba.

Po ligos ir reabilitacijos jis be suklydimo klausdavo apie atsakovo Å¡eimÄ ir giminaičius sakydamas jų vardus. A. visada pažindavo atsakovÄ ir jo brolį. A. buvo labai konkretus, racionalus, tačiau reiklus žmogus, todėl atsakovo nenustebino tai, kai A. 2018 m. pradžioje pasakė apie galimÄ testamento atsakovo su broliu naudai sudarymÄ . Apie tai A. su V. pranešė atsakovui su broliu galbÅ«t po pusmečio. 2018 m. A. sveikata pagal jo amžių, atsakovo nuomone, buvo gera, vaikščiojo sunkiau, lėčiau.

Atsakovas susikalbėdavo su A. visiÅ¡kai laisvai buitiniais ir kitais klausimais. A. kalbėjo aiÅ¡kiai, dažniausiai kalbėdavo (duomenys neskelbtini), kalbėjo suprantamai. Todėl, atsakovo nuomone, sudarant 2018 m. gegužės 3 d. testamentÄ A. K. buvo adekvatus, normalus žmogus, aiÅ¡kiai orientavosi laike ir aplinkoje. Atsakovas S. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsakovas teigia, jog apie tai, kad A. ir V. nori sudaryti testamentÄ už tai, kad atsakovas su broliu jiems padeda ir ateityje padės buities klausimais, atsakovas sužinojo 2018 m.

žiemÄ , gal vasario mėnesį, kai jie pasikvietė į namus ir A. tiesiai paklausė, ar jį ir V. atsakovas su broliu prižiÅ«rės iki mirties, jei reikės kokios pagalbos. Atsakovas su broliu patvirtino, kad padės, kai tik bus koks nors jų poreikis. 2018 m. rudenį V. atsakovui parodė 2018 m. gegužės 3 d. testamentÄ , kurio atsakovas neskaitė, bet matė, kad yra įraÅ¡ytas jo ir brolio vardai. Atsakovas mano, kad A. realizavo savo ketinimÄ pagal savo nuožiÅ«rÄ ir laisvÄ valiÄ iÅ¡reiÅ¡kęs tai 2018 m. gegužės 3 d. testamente kartu su sutuoktine V.

K. Trečiasis asmuo R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad A. ir V. 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje užklupo sveikatos problemos. IÅ¡ bendrų giminaičių sužinojo, kad 2018 m. sutuoktiniai yra sudarę kitÄ testamentÄ , tačiau kieno naudai, sužinojo prasidėjus Å¡ios civilinės bylos procesui. Trečiasis asmuo teigia, kad gali patvirtinti, jog A. iki testamento sudarymo ir po jo buvo visiÅ¡kai adekvatus žmogus, jam pakėlus telefono ragelį, trumpai pasikalbėdavo ir jis ragelį perduodavo V.

A. kalbėjo (duomenys neskelbtini), aiÅ¡kiai, suprantamai ir jokių nukrypimų jo kalboje neteko girdėti. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė Aldona Adomaitienė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. ir atsakovų atstovas prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė K. Å . yra A. K. dukra. (duomenys neskelbtini) A. K. susituokė su V. P. (po santuokos – K.). A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Nustatyta, jog 2016 m. liepos 19 d. V. K. ir A. K. sudarė testamentÄ , kuriuo susitarė, kad V. K. visÄ jai priklausantį turtÄ palieka A.

K., A. K. visÄ jam priklausantį turtÄ palieka V. K., o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visÄ turtÄ palieka R. S. Testamento 4 punktu testatoriai pareiÅ¡kė, kad anksčiau sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikina. 2016 m. liepos 19 d. V. K. ir A. K. testamentÄ patvirtino Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. V.

K. ir A. K. sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kuriuo susitarė, kad V. K. visÄ jai priklausantį turtÄ palieka A. K., A. K. visÄ jam priklausantį turtÄ palieka V. K., o, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visÄ turtÄ lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, palieka R. D. ir S. D. 2018 m. gegužės 3 d. V. K. ir A. K. bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė BieliÅ«naitė. 2018 m. gegužės 3 d. bendrajame sutuoktinių testamente V. K. ir A.

K. nenurodė, kad panaikina anksčiau, t. y. 2016 m. liepos 19 d., sudarytÄ testamentÄ . Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. sudarytų bendrųjų sutuoktinių testamentų galiojimo. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės BieliÅ«naitės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A. K. (A. K.) ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A.

K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu; pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu. IeÅ¡kovės teigimu, testamentų sudarymo metu A. K. negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal Å¡io fizinio asmens ieÅ¡kinį.

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį, sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį.

IeÅ¡kinį toks asmuo turi galimybę pareikÅ¡ti pasibaigus veiksmų suvokimÄ ir jų valdymÄ ribojusiai bÅ«senai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytinÄ sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis.

Tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentÄ , bÅ«damas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad Å¡ios teisės ginčytinu sandoriu buvo perleistos, Å¡is galimas neteisėtas sandoris tampa kliÅ«timi įpėdiniui pagal testamentÄ tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju Å¡iam asmeniui teisė paveldėti palikimÄ atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas bÅ«tent nuo pastarojo juridinio fakto.

Å iuo atveju nesuteikimas teisės tokiam asmeniui ginčyti galbÅ«t jo teises pažeidžiančio sandorio prieÅ¡tarautų sandorio negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ ir teisės į teisminę gynybÄ principui. Ä®statyme reglamentuojama situacija, kai mirusio asmens teisių perėmimui kliÅ«tis yra galbÅ«t neteisėtai sudarytas testamentas. CK 5.17 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti subjektai, turintys teisę ginčyti testamentÄ . Å ioje normoje nurodyta, kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi ir tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jeigu testamentas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu.

Tokia nuostata dėl įpėdinių teisės ginčyti testamentÄ patvirtina pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisės normų aiÅ¡kinimÄ ir iÅ¡vadas, kad įpėdiniai turi teisę ginčyti ir kitus sandorius, užkertančius keliÄ jiems tapti paveldėtojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė K. Å . yra A. K. dukra, taigi, jo įpėdinė pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės 2019 m. liepos 17 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, mirus A.

K., Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Ä® Vilniaus miesto 4-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė V. K. ir mirusiojo dukra K. Å . RaÅ¡te nurodoma, kad mirusysis buvo sudaręs ne vienÄ bendrÄ sutuoktinių testamentÄ . Atsižvelgiant į cituotus teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl jos tėvo sudarytų testamentų pripažinimo negaliojančiais CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti civilinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2016 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A. K. ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu ir pripažinti 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolė BieliÅ«naitės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių A.

K. ir V. K. testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje palikėjas A. K. paliko visÄ turtÄ atsakovei V. K., negaliojančiu. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundÄ , 2021 m. birželio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimÄ ir 2021 m. vasario 23 d. papildomÄ sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pažymėtina, kad siekiant nuginčyti testamentÄ , kaip sudarytÄ savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 11 d. nutartimi byloje skyrė A. K. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir ekspertams pateikė šį klausimÄ : ar A. K. 2016 m. liepos 19 d. sudarydamas testamentÄ , kurį patvirtino Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2018 m. gegužės 3 d. sudarydamas testamentÄ , kurį patvirtino Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarė Danguolė BieliÅ«naitė (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), galėjo suprasti savo veiksmų esmę, reikÅ¡mę, pasekmes ir juos valdyti? Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 2020 m. balandžio 7-16 d. ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikė iÅ¡vadÄ , kad A.

K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pasekmių ir jų valdyti. Ekspertai, apibendrindami A. K. ligos istorijos duomenis, nurodė, jog jo psichikos būklės sutrikimo požymiai aprašomi nuo 2010 m. nurodant, kad tuo metu konsultuotas dėl (duomenys neskelbtini). Nuo 2013 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Ekspertai taip pat nurodė, kad civilinėje byloje ieškovės ir atsakovės (t. y. pradinės atsakovės V. K.) apibūdinama testatoriaus psichikos būklė prieštaringa, todėl šie duomenys ekspertiniu požiūriu neinformatyvūs. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ .

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

AnalogiÅ¡ka nuostata turi bÅ«ti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, tik tuo atveju, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Taigi ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Nagrinėjamu atveju ekspertas padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos bÅ«klę jis abiejų testamentų sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, pasekmių ir jų valdyti.

Nors atsakovai kritiÅ¡kai vertina eksperto iÅ¡vadÄ , teismas neturi pagrindo eksperto iÅ¡vadomis nesiremti. Teismas sprendžia, kad iÅ¡vada padaryta teisingai, įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus. Byloje yra iÅ¡samÅ«s gydytojos R. R. 2016 m. lapkričio 23 d. duomenys apie A. K. fizinę ir psichologinę bÅ«senÄ . Protinės bÅ«klės tyrime gydytoja R. R. pažymėjo, kad A. K. nustatytas (duomenys neskelbtini). Objektyvių medicininių duomenų, kad jo psichikos bÅ«klė po Å¡ios gydytojos atlikto tyrimo pagerėjo, byloje nėra.

Atsakovai savo pozicijÄ , kad ginčijamų testamentų sudarymo metu A. K. galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, iÅ¡ esmės grindžia savo prisiminimais apie bendravimÄ su mirusiuoju, trečiojo asmens R. S. raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, taip pat atsakovų iniciatyva teismo posėdyje (bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) apklaustų liudytojų T. S., M. B. ir H. D. parodymais, kurie, teismo vertinimu, nėra objektyvÅ«s, nes juos davė atsakovų giminės ir kaimynė.

RaÅ¡ytinių ar kitos formos įrodymų apie tai, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu A. K. psichikos bÅ«klė buvo gera, jis gerai orientavosi aplinkoje, aiÅ¡kiai ir suprantamai dėstė mintis ir pasiraÅ¡ydamas ginčijamus testamentus suprato jų teisinę reikÅ¡mę ir pasekmes, atsakovai į bylÄ nepateikė (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ notarės Danguolės BieliÅ«naitės paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, bylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas negali spręsti, kad notarė tinkamai įsitikino A.

K. valia sudaryti ginčijamÄ 2018 m. testamentÄ . Posėdžio metu notarė paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės kalbėjo tik V. K., ji atskirai su kiekvienu sutuoktiniu nebendravo. Taip pat iÅ¡ visų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad A. K. kalbėjo (duomenys neskelbtini), o ginčijamas testamentas nebuvo iÅ¡verstas į jam gerai suprantamÄ kalbÄ , pavyzdžiui, į (duomenys neskelbtini). Nors ankstesnis 2016 metų testamentas jam buvo iÅ¡verstas į (duomenys neskelbtini), tai nurodyta testamente. Todėl teismas sprendžia, kad notarė neįsitikino, jog A.

K. tinkamai suprato testamento tekstÄ ir turinį. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad testamentas buvo sudarytas sutuoktinių namuose, tai patvirtina, kad A. K. sveikatos bÅ«klė buvo sunki. Nustatyta, kad A. K. ginčijamÄ 2018 m. gegužės 3 d. testamentÄ pasirašė ne savo paraÅ¡u, o vietoje paraÅ¡o įrašė savo vardÄ â€žA.“, į tai notarė, tvirtindama testamentÄ , neatkreipė dėmesio ir nesistengė papildomai įvertinti A. K. psichinės sveikatos bÅ«senos. Kaip minėta, teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, pateikė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

K. testamentų sudarymo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini) ir kad A. K. pagal savo psichikos bÅ«klę abiejų testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, pasekmių ir jų valdyti. Teismų praktikoje nurodoma, kad eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, tiek į civilinę bylÄ , tiek ekspertui buvo pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose fiksuota A.

K. sveikatos bÅ«klė iki pat jo mirties. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) pateikė ekspertizei mirusiojo A. K. sveikatos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje fiksuota mirusiojo sveikatos bÅ«klė, jam atlikti tyrimai, skirti medikamentai. IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas nagrinėjo visÄ A. K. sveikatos istorijÄ ir vertino tiriamojo somatinės bÅ«klės sutrikimų diagnozes, jų dinamikÄ , taip pat ir byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismo vertinimu, duomenų bei įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertinių iÅ¡vadų pagrįstumo, byloje nėra.

Nors atsakovai ir teigia, kad nuo 2016 m. A. K. sveikatos bÅ«klė gerėjo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę atsakovai įrodinėja iÅ¡imtinai vienu raÅ¡ytiniu įrodymu apie pagerėjusiÄ testatoriaus bÅ«klę po reabilitacijos lyginant su jo bÅ«kle iki reabilitacijos. IÅ¡ A. K. sveikatos istorijoje esančių medicininių įrašų matyti, kad ligonio psichinė bÅ«klė nuolat blogėjo (ligos istorijos iÅ¡raÅ¡uose yra (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti apie A.

K. psichinės bÅ«klės ryÅ¡kų pagerėjimÄ aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo sudarytas paskutinis sutuoktinių testamentas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 33-34 punktai). Pagal CK 5.43 straipsnį, bendrasis sutuoktinių testamentas laikytinas dviÅ¡aliu sandoriu, kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , jog kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ savo turtÄ , įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį.

Kadangi bendrasis testamentas yra sandoris, todėl kaip ir bet kuris kitas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ar nuginčytu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 straipsnis). Nors įstatymas konkrečiai nenurodo, kokie asmenys gali praÅ¡yti pripažinti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ netekusiu galios, taikant įstatymo analogijÄ , ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ ar testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnis).

Teismas, iÅ¡ faktinių aplinkybių nustatęs, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių testamento sudarymo metu buvo neveiksnus, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, pasekmių ir jų valdyti, turi pareigÄ ex officio spręsti dėl viso testamento pripažinimo negaliojančiu. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. liepos 19 d. sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sutuoktinių panaikintas nebuvo. 2018 m. gegužės 3 d. notarės Danguolės BieliÅ«naitės patvirtintame bendrajame sutuoktinių testamente, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodoma apie anksčiau sudaryto testamento panaikinimÄ .

Testamentų registre taip pat nėra įregistruoto atskiro sutuoktinių pareiÅ¡kimo apie minėto testamento panaikinimÄ . CK 5.35 straipsnio 2 dalis nustato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visÄ pirmesnį testamentÄ ar tÄ jo dalį, kuri prieÅ¡tarauja vėliau sudarytam testamentui, tačiau Å¡i taisyklė netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui. Taigi, teismui tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir panaikinus 2018 m. gegužės 3 d. notarės Danguolės BieliÅ«naitės patvirtintÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , liktų galioti 2016 m. liepos 19 d. notarės Onos Žurauskienės patvirtintas bendrasis sutuoktinių testamentas, kurį Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ginčija tuo pačiu pagrindu, kaip ir 2018 m. gegužės 3 d. patvirtintÄ testamentÄ , t. y.

įrodinėdama, kad jos tėvas A. K., jo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, pasekmių ir jų valdyti. Teismui padarius iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ sutuoktinių – A. K. – vėliau sutuoktinių sudaryto – 2018 m. gegužės 3 d. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, pasekmių ir jų valdyti, Å¡io sandorio negalima laikyti tinkama jo valios iÅ¡raiÅ¡ka panaikinti ar pakeisti ankstesnįjį 2016 m. liepos 19 d. sudarytÄ testamentÄ , kadangi bÅ«tina spręsti dėl sandorio visoje apimtyje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini)).

Teismas konstatuota, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog tiek 2016 m. liepos 19 d., tiek 2018 m. gegužės 3 d. testamentų sudarymo metu A. K. nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės. Teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje nėra prieÅ¡taravimų tarp pomirtinės ekspertizės akto ir testatorių gydžiusių gydytojų pažymų. Tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, yra bÅ«tina tai patvirtinanti įrodymų visuma, o nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų pakanka tokiai iÅ¡vadai padaryti.

Teismas, įvertinęs byloje visus surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei medicininių, nei juridinių duomenų, kad 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. A. K. sÄ moningai sudarė ginčijamus testamentus, t. y. nenustatyta, kad tuo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, todėl ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas ir A. K. ir V. K. 2016 m. liepos 19 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. sudaryti testamentai pripažintini negaliojančiais visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 188 Eur žyminį mokestį. Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinas 188 Eur žyminis mokestis. Taip pat ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos 386,50 Eur ieÅ¡kovės iÅ¡laidos už teismo ekspertizę. Pažymėtina, kad nepanaudota ieÅ¡kovės sumokėto užstato dalis ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi.

IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie patirtas 2 867,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės teisines paslaugas (1 718,20 Eur iÅ¡laidas pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 726 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , 423,50 Eur iÅ¡laidas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), kurios ieÅ¡kovės naudai priteistinos iÅ¡ atsakovų. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 3 442,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. po 1 721,11 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

PatikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Byloje patirta 135,21 procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, tai, kad Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų dalys, tenkančios kiekvienam iÅ¡ atsakovų (67,60 Eur ir 67,61 Eur), virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos dalimis valstybės naudai priteisiamos iÅ¡ atsakovų, t. y. 67,60 Eur iÅ¡ atsakovo S. D. ir 67,61 Eur iÅ¡ atsakovo R. D. (CPK 92 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (palikėjas A.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis CPK 150 straipsniu, įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, panaikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ä®siteisėjusio sprendimo kopija iÅ¡siųstina Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei Aldonai Adomaitienei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 150, 269-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti A. K. (A. K.) ir V. K. 2016 m. liepos 19 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu visa apimtimi. Pripažinti A. K. (A. K.) ir V. K. 2018 m. gegužės 3 d. sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės BieliÅ«naitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu visa apimtimi. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 721,11 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro 11 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės K.

Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 721,11 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt vieno euro 11 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai. Priteisti iš atsakovo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 67,60 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 67,61 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ : LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Ä®mokos kodas 5662. Sumokėjus iÅ¡laidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ (palikėjas A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) atsakovei V. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ä®siteisėjusio sprendimo patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei Aldonai Adomaitienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimÄ priėmusį apylinkės teismÄ . Teisėja Agnė Stankevičienė