Legislator Case Law & Legislation
b5fdc22c-4fd7-4f73-89f7-d9b4a074b3fe AI generated

b5fdc22c-4fd7-4f73-89f7-d9b4a074b3fe · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b5fdc22c-4fd7-4f73-89f7-d9b4a074b3fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir L. L. dėl skolos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. M. ir L. L. 1 508,92 EUR skolos už bÅ«sto nuomÄ , 46,11 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieÅ¡kovas jį valdo patikėjimo teise.

Legislator headnote

AI generated

b5fdc22c-4fd7-4f73-89f7-d9b4a074b3fe · Vilniaus apygardos teismas: Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkai, t. y. atsakovai, ginčo laikotarpiu atitiko ir Å¡iuo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ turintiems asmenims numatytas sÄ lygas. TÄ patvirtina ir priimtos aukÅ¡tesnių instancijų nutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014), ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta 2015 m. kovo 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-968-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20236-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16.11.2.     (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija MikuckienėvieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-27648-861/2015 pagal ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

M. ir L. L. dėl skolos priteisimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. M. ir L. L. 1 508,92 EUR skolos už bÅ«sto nuomÄ , 46,11 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, ieÅ¡kovas jį valdo patikėjimo teise.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-907-827/2011 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams V. M., L. L., A. K., J. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė nutraukti nuomos sutartį dėl gyvenamosios patalpos nuomos tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų V.

M., L. L., A. K., J. K. ir iÅ¡keldinti minėtus asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir L. L. atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog tarp Å¡alių susiklostė faktiniai nuomos santykiai. 2015 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovas ir V. M. pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iÅ¡nuomojimo. 2015 m. birželio 4 d.

Buto patikrinimo akto Nr. 10206 duomenimis, bute be pagrindinio buto nuomininko V. M. gyvena ir L. L.. Atsakovas V. M. nuomos sutarties 27 punktu įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui nuomos mokestį. Ä®siskolinimas už buto nuomÄ nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. sudaro 1 508,92 EUR, taip pat už termino sumokėti praleidimÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo 46,11 EUR delspinigių. Atsakovai skolos iki Å¡iol nepadengė, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų Å¡iÄ sumÄ .Atsakovai V. M. ir L. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ dalies, prašė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 603,56 EUR už bÅ«sto nuomÄ .

Pažymėjo, jog 2001 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 472 „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 2.1. punktas numato, kad Socialinio bÅ«sto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos iÅ¡nuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantis koeficientas.

Å is koeficientas atsakovų atžvilgiu nepagrįstai nebuvo taikomas, todėl priskaičiuotas per didelis įsiskolinimas už bÅ«sto nuomÄ . Atsakovo paskaičiavimu, įsiskolinimas turėtų bÅ«ti 603,56 EUR, kurį atsakovas sutinka sumokėti, kai tik leis finansinės galimybės. Pažymėjo, jog analogiÅ¡kas ginčas tarp Å¡alių buvo nagrinėtas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritaikė atsakovams 0,4 dydžio socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ , todėl ir dabar praÅ¡o taikyti šį koeficientÄ ir sumažinti nuomos mokestį.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 767,82 EUR skolos, 33,76 EUR delspinigių, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (801,57 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nurodė, kad pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tuo tarpu Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-H15/0917 (toliau – Sutartis) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo V.

M. sudaryta 2015 m. kovo 31 d. Å alių sudarytos sutarties 36 punktas numato, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento, todėl Å¡ioje byloje Å¡alių santykiams dėl nuomos mokesčio taikoma ne Å¡alių sudaryta Sutartis, o bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomos santykius.Byloje ginčo dėl to, ar Å¡alis siejo nuomos teisiniai santykiai, nekyla, ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui gyvenamÄ sias patalpas, o atsakovai privalėjo vykdyti pareigÄ ir mokėti nuomotojui nuomos mokestį.

Atsakovai neginčija fakto, jog jie yra skolingi ieÅ¡kovui nuomos mokestį už socialinį bÅ«stÄ , tačiau byloje kilo ginčas dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 2.1 punkte numatyta, kad socialinio bÅ«sto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos iÅ¡nuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymo) 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantis koeficientas.

Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos iÅ¡nuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems Ä®statymo 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas ir savivaldybės vykdomajai institucijai pateikusiems raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių), socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantis koeficientas taikomas vienerius metus (Nutarimo 2.3 p.).

Atsakovas 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu Dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ , kuriuo prašė taikyti sumažintÄ socialinio bÅ«sto nuomos koeficientÄ už 2012-2014 metus, ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Å¡iuo praÅ¡ymu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, atliko nuomos mokesčio perskaičiavimÄ už ankstesnius laikotarpius. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovo atstovė, pateiktas praÅ¡ymas nėra susijęs su nagrinėjama byla, ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo taikyti mažinantį koeficientÄ , nes atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkiÄ materialinę padėtį.

Teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra pažymėjęs, jog atsisakymas sumažinti atsakovams priklausantį mokėti nuomos mokestį vien tuo pagrindu, kad jie nėra pateikę ieÅ¡kovui atitinkamų dokumentų, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1120-823/2014). Teismas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., t. y. beveik visÄ laikotarpį, už kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti nuomos mokestį, tarp Å¡alių vyko teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio, ieÅ¡kovas nesutiko sumažinti atsakovams nuomos mokesčio, todėl atsakovams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo.

Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomininkai, t. y. atsakovai, ginčo laikotarpiu atitiko ir Å¡iuo metu atitinka Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatyme teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ turintiems asmenims numatytas sÄ lygas. TÄ patvirtina ir priimtos aukÅ¡tesnių instancijų nutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014), ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta 2015 m. kovo 31 d.

Sutartis, nes Socialinio bÅ«sto skyrius, svarstydamas atsakovo V. M. praÅ¡ymÄ sudaryti socialinio bÅ«sto nuomos sutartį ir jÄ sudarydamas, be kita ko, patikrino, ar atsakovas atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas, kurioms esant pripažįstama, kad asmuo turi teisę į socialinį bÅ«stÄ , kartu ir teisę mokėti sumažintÄ nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymo 9 straipsnis, Nutarimo 2.1, 2.3 p., Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 14 p.).

SunkiÄ atsakovų finansinę padėtį, teismo vertinimu, pagrindžia ir aplinkybė, jog atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, paskirta 100 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis nuo 2014 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo pagerėjo, kad atsakovai piktybiÅ¡kai vengia vykdyti savo prievoles (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuris yra konstatavęs, kad teismas privalo įvertinti kiekvieno nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismai, pasisakydami dėl kasatoriaus pareikÅ¡to reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų nuomos mokestį, vertino, ar jis pagrįstas, ir ar pagrįstas visa apimtimi. Dėl to byloje esant aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad praÅ¡omas priteisti nuomos mokestis nepagrįstai apskaičiuojamas remiantis koeficientu 1, teismai turėjo teisę tenkinti reikalavimÄ ne visa, o tik ta apimtimi, kuria jis pagrįstas atsakovams taikytinu nuomos mokesčio koeficientu – 0,4 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Taigi teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 bei 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 nuostatomis, faktu, jog nuomos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su pirmine socialinio bÅ«sto nuomininke R.

M. sudaryta iki 2002 m. gruodžio 31 dienos, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į atsakovų nuomos teisinių santykių ypatumus, atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 patvirtinto apraÅ¡o 2.1. punktas, numatantis, jog socialinio bÅ«sto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos iÅ¡nuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems įstatymų numatytas sÄ lygas socialinio bÅ«sto nuomos sutarčiai sudaryti, taikomas 0,4 dydžio socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantis koeficientas.

Tuo tarpu nuomos mokesčiui už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovams taikytinas koeficientas 1. Teismas sprendė, kad aplinkybės, sudariusios pagrindÄ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. gruodžio 12 d. priimtoje nutartyje taikyti atsakovams 0,4 koeficientÄ , pagal surinktus įrodymus iÅ¡liko nepakitusios, todėl atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikė 0,4 koeficientÄ nuomos mokesčiui, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui už įsiskolinimÄ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. taikė koeficientÄ â€“ 1.

Taigi teismas ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų priteisė 767,82 EUR (1 235,17 EUR x 0,4 + 273,75 EUR). Atitinkamai teismas sumažino iÅ¡ atsakovų priteistinų delspinigių už laiku nesumokėtÄ nuomos mokestį sumÄ , iÅ¡ viso priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai 33,76 EUR delspinigių ((6,32 EUR + 6,86 EUR + 7,41 EUR) x 0,4 +7,96 EUR + 8,51 EUR + 9,05 EUR). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas, ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Nurodo, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės bÅ«sto nuomos santykius, taip pat nesilaikė CPK 176, 185 straipsnyje numatytos pareigos visapusiÅ¡kai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos sprendimo dalies priėmimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014 konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko praÅ¡ymo ir kartu su juo pateiktinų dokumentų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientÄ ir priimti sprendimÄ jį taikyti. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad 2012 m. kovo 20 d. V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio bÅ«sto skyrių, praÅ¡ydamas sudaryti su juo socialinio bÅ«sto nuomos sutartį, kartu pateikdamas jo darbingumo lygį patvirtinančius dokumentus ir metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ .

Atsižvelgiant į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ bei 2001 m. balandžio 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 472 nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovams nuomos mokestį mažinantis koeficientas turi bÅ«ti taikytas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2013 m. kovo 20 d. Todėl atsakovai, norėdami, kad jiems nuo 2013 m. kovo 21 d. vėl bÅ«tų taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas, ne vėliau kaip iki minėto termino pabaigos turėjo pateikti ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ bei metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ .

Teisės aktai, reglamentuojantys nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymÄ , nenumato galimybės minėtÄ koeficientÄ taikyti nuomos mokesčiui už laikotarpį, kuris yra prieÅ¡ praÅ¡ymo pateikimo dienÄ . Be to, nuomos mokestį mažinantis koeficientas taikomas tik vienerius metus nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos ir tik vadovaujantis kartu su praÅ¡ymu pateikta metine gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija. Atsakovas kartu su 2015 m. vasario 17 d. pateiktu praÅ¡ymu reikiamų dokumentų nepateikė, be to, teisės aktai nenumato galimybės nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ taikyti nuomininkams, kurie nėra pateikę praÅ¡ymo taikyti minėtÄ koeficientÄ be metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos, taip pat taikyti koeficientÄ už laikotarpį iki praÅ¡ymo pateikimo dienos ir/ ar ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui.

Be to, teismas, nepagrįsdamas savo iÅ¡vados jokiais įrodymais, konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas socialiniu, taip pat, kad Socialinio bÅ«sto skyrius, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ sudaryti su atsakovu buto nuomos sutartį, patikrino atsakovų turtinę padėtį. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, Socialinio bÅ«sto skyrius atsakovų turtinės padėties netikrino, kadangi atsakovai, sudarę ne socialinio bÅ«sto, o Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, nėra socialinio bÅ«sto nuomininkai.

Taigi teismas neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , neįvertino faktinės aplinkybės, kad praÅ¡ymo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ ir reikalingų dokumentų SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsakovai laiku nepateikė, todėl ieÅ¡kovas negalėjo įvertinti, ar atsakovai atitinka LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas bei taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai L.

L. ir V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas turi diskrecijos teisę taikyti LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 2.1. punktÄ , kadangi dokumentai, reikalingi įvertinti atsakovų turtinę padėtį, byloje surinkti. AnalogiÅ¡kas ginčas tarp Å¡alių jau buvo iÅ¡nagrinėtas 2014 m. gruodžio 12 d.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o šį laikotarpį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ net nepripažino atsakovų teisės į buto nuomÄ , teisme vyko teisminis ginčas dėl pastarųjų iÅ¡keldinimo, kuris baigtas minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Taigi atsakovai ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės kreiptis dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo, nes tokį praÅ¡ymÄ turi teisę pateikti tik buto nuomininkai, o savivaldybė atsakovų nuomininkais nepripažino.

Tokį praÅ¡ymÄ atsakovas pateikė 2015 m. vasario 17 d., t. y. po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, tačiau ieÅ¡kovas nuomos mokestį perskaičiavo tik iki 2013 m. kovo 20 d., o už vėlesnį laikotarpį to nepadarė, nes, kaip paaiÅ¡kino per teismo posėdį, atsakovas nebuvo pateikęs metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos. RaÅ¡tu pateikti minėtos deklaracijos SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsakovo neprašė ir apie tokiÄ pareigÄ neinformavo, pareiÅ¡kėjui neatsiuntė net jokio atsakymo.

Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados               Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ .IeÅ¡kovas (apeliantas) byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ už buto nuomÄ nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovams už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. turi bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 2.1. punkte numatytas nuomos mokestį mažinantis koeficientas, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė savivaldybei priklausančio bÅ«sto nuomos mokesčio apskaičiavimÄ reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nes neįvertino faktinės aplinkybės, kad praÅ¡ymo taikyti nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ ir teisės aktuose numatytų dokumentų atsakovai apeliantui laiku nepateikė, todėl apeliantas negalėjo įvertinti, ar atsakovai atitinka Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBÄ®IDNA) 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas bei taikyti minėtÄ koeficientÄ .Be bendrųjų nuostatų, įtvirtintų VPBÄ®IDNA įstatymo 10 straipsnyje, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 redakcija) (toliau – Nutarimas).

Nutarimo 2.1 punkte nustatyta, kad socialinio bÅ«sto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos iÅ¡nuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems VPBÄ®IDNA įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio bÅ«sto nuomos mokestį mažinantis koeficientas; 2.3 punkte – kad toks koeficientas taikomas vienerius metus, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir duomenis apie Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aptartas savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad savivaldybei priklausančios patalpos nuomininkas, atitinkantis Nutarime ir VPBÄ®IDNA įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, siekdamas įgyvendinti jam suteiktÄ teisę mokėti mažesnį nuomos mokestį, turi kreiptis į atsakingÄ savivaldybės vykdomÄ jÄ institucijÄ ir pateikti praÅ¡ymÄ bei savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus, t. y. teisės aktuose nenustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareigos savo iniciatyva (be nuomininko praÅ¡ymo ir kartu su juo pateiktinų duomenų) svarstyti galimybę taikyti nuomininkui mažesnį nuomos mokesčio koeficientÄ ir priimti sprendimÄ jį taikyti.

Tačiau kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aptartas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas atsižvelgiant į Å¡alių, t. y. ieÅ¡kovo ir atsakovo, nuomos teisinių santykių ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).Darydamas iÅ¡vadÄ , kad nuomos mokestį mažinantis koeficientas atsakovams turi bÅ«ti taikomas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad beveik visÄ laikotarpį, už kurį apeliantas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti nuomos mokestį, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., tarp Å¡alių vyko teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčio dydžio, apeliantas nesutiko sumažinti atsakovams nuomos mokesčio, todėl, teismo vertinimu, atsakovams pagrįstai kilo abejonių dėl galimybės kreiptis į apeliantÄ dėl nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymo.

Teismas taip pat nustatė, kad pasibaigus minėtiems teisminiams ginčams, atsakovas dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, taikant nuomos mokestį mažinantį koeficientÄ , į apeliantÄ kreipėsi.Taigi spręsdamas nuomos mokesčio mažinančio koeficiento taikymo klausimÄ , teismas įvertino Å¡alių nuomos teisinių santykių ypatumus, t. y. vadovavosi anksčiau minėta teismų praktika, todėl teigti, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė nagrinėjamoje byloje aktualias teisės normas, ir suformuotÄ teismų praktikÄ apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Skundžiame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovai ginčo laikotarpiu atitiko ir teismo sprendimo priėmimo metu atitinka įstatymo numatytas sÄ lygas socialinio bÅ«sto nuomos sutarčiai sudaryti.

Kadangi tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė ne tik Socialinio bÅ«sto skyriaus patikrinimu, kurio, apelianto teigimu, pastarasis neatliko, bet ir kitais argumentais (aplinkybėmis), duomenų, kad teismo iÅ¡vada dėl atsakovų atitikties įstatymo reikalavimams bÅ«tų nepagrįsta, byloje nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovui V.

M. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme yra 104,22 EUR (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. (4.22.)-TPA-3170), jos valstybės naudai priteisiamos iš apelianto (CPK 96 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (į. k. 124568293) 104,22 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.              Teisėja                                                                          Vilija Mikuckienė