b5fdbab2-8069-4e88-8a5c-a987554ecab6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1930-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00578-2016-4Procesinio sprendimo kategorija:2.4.2.3.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.10.; 3.3.1.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Raimondo Buzelio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko knygynas“ apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko knygynas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ ir akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras Tauragės filialas, dėl pirkimo– pardavimo sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia, nekilnojamojo turto idealiosios dalies pakeitimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Jurbarko knygynas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Manvesta“ dėl nekilnojamojo daikto idealiosios dalies pakeitimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nekilnojamaisiais daiktais nustatymo. 2016 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kinį patikslino ir prašė teismo:

1) nustatyti, kad Jurbarko rajono valdytojo 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 valstybiniam Jurbarko knygynui, pripažįstant nuosavybės teises į 303,57 kv. m. ploto patalpas administraciniame pastate, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau tekste pastatas) ir 1995-10-11 įmonės registravimo pažymėjimo Nr. 95-8 pagrindu į šias patalpas įregistruojant nuosavybės teisę UAB „Jurbarko knygynas“ vardu, su pagrindiniu daiktu buvo perduota ir priklausinio – rūsio dalis, atitenkanti 303,57 kv. m. pagrindiniam daiktui ir pripažinti UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teisę į rūsio dalį – 97,48 kv. m., esančio pastate;

2) pripažinti negaliojančia 2007-08-24 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 2-9714 (toliau tekste sutartis), sudarytÄ tarp AB „Hansabankas“ ir UAB „Manvesta“ dalyje dėl 126,26 kv. m. pastato ir nustatyti, kad AB „Hansabankas“ (teisių perėmėjas AB „Swedbank“ bankas) pardavė UAB „Manvesta“ jam priklausančius 815,28 kv. m. pastato ploto;

3) pakeisti idealiÄ sias pastato dalis ir nustatyti, kad UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys pastato, o UAB „Manvesta“ – 65/100 dalys pastato;

4) nustatyti valdymo ir naudojimo pastatu tvarkÄ ;

5) nustatyti valdymo ir naudojimo tvarkÄ Å¾emės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste žemės sklypas) pagal 2015-03-09 V. S. parengtÄ planÄ , pagal kurį UAB „Jurbarko knygynas“ valdymui ir naudojimui atitenka žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „208“, UAB „Manvesta“– žemės sklypo dalis, pažymėta skaičiumi „425“, o žemės sklypo dalimi, pažymėta skaičiumi „260“ atitenka UAB „Jurbarko knygynas“ ir UAB „Manvesta“ bendram valdymui ir naudojimui;

6) įpareigoti UAB „Manveta“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Jurbarko knygynas“ vienÄ raktų komplektÄ , netrukdyti naudotis vartais bei aikÅ¡tele;

7) nustatyti, kad UAB „Manvesta“ nevykdant teismo įpareigojimo per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Jurbarko knygynas“ vienÄ raktų komplektÄ , netrukdyti naudotis vartais bei aikÅ¡tele, skaičiuojama 20 Eur dydžio bauda, kuriÄ UAB „Manvesta“ turėtų mokėti UAB „Jurbarko knygynas“ naudai už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ;

8) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PatikslintÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, kad Jurbarko rajono valdytojo 1994 m. liepos 25 d. potvarkiu Nr. 330 valstybiniam Jurbarko knygynui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 303,57 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teisę į minėtas patalpas įgijo 1995 m. spalio 11 d. įmonės registravimo pažymėjimo Nr. 95-8 pagrindu. 1998 m. kovo 12 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ statinį (butÄ , patalpas) ir teises į jį duomenimis, UAB „Jurbarko knygynas“ priklausė 303,57 kv. m. administracinio pastato, o AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (toliau teisių perėmėjai AB bankas „Hansabankas“, o vėliau AB „Swedbank“) – 617,36 kv. m. administracinio pastato.

Anot ieÅ¡kovės, pažymėjime nenurodyta kokiomis dalimis bendrasavininkiams atiteko administracinio pastato priklausinys – rÅ«sys, tačiau ieÅ¡kovei kartu su pagrindiniu daiktu buvo perduota ir priklausinio – rÅ«sio 97,48 kv. m. dalis, kuri skirta pagrindiniam daiktui aptarnauti, kadangi jame yra UAB „Jurbarko knygynas“ apÅ¡ildymo sistema, elektros mazgas. IeÅ¡kovė nurodė, kad į rÅ«sį visada patekdavo tik su banko žinia, rakto nuo rÅ«sio neturėjo. Pasikeitus savininkui, UAB „Manvesta“ pareikalavo UAB „Jurbarko knygynas“ atsiskirti bendrovės Å¡ildymo sistemÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad rÅ«syje yra pastatyta UAB „Jurbarko knygynas“ Å¡ildymo sistema, kuria naudojasi tik ieÅ¡kovė, tačiau atsakovė UAB „Manvesta“ rakto nuo rÅ«sio neduoda, todėl ieÅ¡kovė UAB „Jurbarko knygynas“ laisvai patekti į pagrindinio daikto priklausinį – rÅ«sį, neturi galimybės.IeÅ¡kovės nuomone, įregistruojant vieÅ¡ajame registre idealiÄ sias administracinio pastato dalis (UAB „Jurbarko knygynas“ įregistruota 25/100 dalys) buvo padaryta klaida, kadangi pažymėjime nebuvo nurodytos bendrasavininkiams priklausančio rÅ«sio dalys, nors idealioji dalis paskaičiuota iÅ¡ bendro 1 216,33 kv. m. ploto.

UAB „Jurbarko knygynas“ turėjo bÅ«ti įregistruota 33/100 arba 1/3 dalis, o AB „Lietuvos taupomasis bankas“ – 67/100 arba 2/3 dalys, nes ieÅ¡kovei priklausė 97,48 kv. m., o atsakovei tik 197,92 kv. m. Kartu ieÅ¡kovė nurodė, kad UAB „Jurbarko knygynas“, gavęs tuometinio bendrasavininkio AB „Lietuvos taupomasis bankas“ sutikimÄ , prisistatė priestatÄ ir padidino bendrovei priklausančio administracinio pastato dalį, t. y. papildomai pasistatė ir pridavė valstybinei priėmimo komisijai 39, 06 kv. m. naudingo ploto.

Tokiu bÅ«du UAB „Jurbarko knygynas“ priklauso 342,63 kv. m. naudingo ploto. VieÅ¡ajame registre įregistravus papildomai pristatytÄ naudingÄ plotÄ , idealiosios administracinio pastato dalys nebuvo perskaičiuotos, todėl iki Å¡iol vieÅ¡ajame registre yra nurodyta netiksli idealioji administracinio pastato dalis. IeÅ¡kovei kreipusis į VÄ® „Registrų centras“ dėl įraÅ¡o iÅ¡taisymo, buvo atsisakyta tai padaryti nesant kito bendrasavininkio, t. y. UAB „Manvesta“ raÅ¡ytinio sutikimo.

IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento AB banko „Hansabankas“ ir UAB „Manvesta“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria bankas UAB „Manvesta“ pardavė 75/100 dalis 1255,39 kv. m. bendro ploto administracinio pastato, kas sudaro 941,54 kv. m. bendro ploto, todėl atsakovė AB bankas „Hansabankas“ pardavė atsakovei UAB „Manvesta“ turto 126,26 kv. m. ploto daugiau, nei priklausė pardavėjai, nes ieÅ¡kovei priklauso 440,11 kv. m. pastato bendro ploto (303,57 kv. m. + 39,06 kv. m. + 97,48 kv. m. rÅ«sio), o AB bankas „Hansabankas“, nuosavybės teise realiai valdė tik 617, 36 kv. m. pagrindinio ploto ir Å¡iam plotui tenkančio 197,92 kv. m. rÅ«sio, viso 815,28 kv. m. bendro ploto.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad VÄ® „Registrų centras“ pagal UAB „Jurbarko knygynas“ praÅ¡ymÄ atliko pastato idealiųjų dalių paskaičiavimÄ ir nustatė, kad UAB „Jurbarko knygynas“ Å¡iuo metu (po bendrosios dalinės nuosavybės padidinimo) priklauso 35/100 dalys administracinio pastato, o UAB „Manvesta“ priklauso 65/100 idealiosios dalys administracinio pastato. Todėl, ieÅ¡kovės nuomone, pagal Å¡ias pagrindinio nekilnojamojo daikto dalis turėtų bÅ«ti patikslinta ir papildomo daikto – priklausinio, t. y. kiemo statinių idealioji dalis ir nustatyta, kad UAB „Jurbarko knygynas“ priklauso 35/100, o UAB „Manvesta“ priklauso 65/100 dalys kiemo statinių.

Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad UAB „Jurbarko knygynas“ neturi galimybės patekti į rÅ«sio patalpas, kurias valdo ir laiko užrakinusi atsakovė UAB Manvesta“, ieÅ¡kovės nuomone, yra bÅ«tinybė oficialiai nustatyti administracinio pastato valdymo ir naudojimo tvarkÄ pagal VÄ® „Registrų centras“ parengtÄ pastato dalių paskaičiavimo tvarkÄ .IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimo tvarkÄ grindė tuo, kad UAB „Jurbarko knygynas“ 2004 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-890 pagrindu nusipirko 502/1524 dalis minėto žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1524 ha. 1022/1524 dalis to paties žemės sklypo, susidedančio iÅ¡ 0,1524 ha nusipirko atsakovė UAB „Manvesta“ 2015 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr.RP-3995 pagrindu.

IeÅ¡kovės teigimu, žemės sklypo idealiosios dalys yra nurodytos teisingos, tačiau tarp bendrasavininkių kyla ginčas dėl Å¡io žemės sklypo valdymo ir naudojimo tvarkos nustatymo, kadangi ieÅ¡kovė nori turėti priėjimÄ prie jai priklausančių langų pirmame aukÅ¡te iÅ¡ lauko pusės, po kuriais yra aikÅ¡telė, kurioje galima laikyti automobilį. IeÅ¡kovės nuomone, aikÅ¡telė turi bÅ«ti skirta bendram naudojimui. Tačiau atsakovė su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta žemės valdymo ir naudojimo tvarka nesutiko.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovės nuomone, turi bÅ«ti nustatyta valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, o atsakovė turi bÅ«ti įpareigota perduoti ieÅ¡kovei vartų, per kuriuos galima patekti į aikÅ¡telę, raktÄ . Atsakovai UAB „Manvesta“ ir AB „Swedbank“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl valdytojo potvarkio, kadangi potvarkis priimtas daugiau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų, ieÅ¡kovei ir jos atstovėms M. Č. ir D.

B. buvo žinomas. Atsakovės nesutiko, kad ieškovei priklauso rūsio patalpų dalis, nes rūsio patalpos jai nebuvo perduotos ir ji į jas neįgijo nuosavybės teisių bei jomis niekada nesinaudojo. Todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl idealiųjų dalių pakeitimo, pirkimo–pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia bei naudojimosi tvarkos pastatu nustatymo, rūsio patalpų priklausymo ieškovei pagrindu. Atsakovės nesutiko su ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi jos argumentas dėl naudojimosi kiemo aikštele yra nepagrįstas.

PasiÅ«lytas planas neatitinka egzistavusiam faktiniam žemės sklypo naudojimui, kuris yra užfiksuotas atsakovei sudarius su valstybe žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. IeÅ¡kovė aikÅ¡tele niekada nesinaudojo, kÄ patvirtina ir jos pareikÅ¡ti reikalavimai. IÅ¡ Å¡ios aikÅ¡telės yra patekimas tik į atsakovei UAB „Manvesta“ priklausančias patalpas. Pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ planÄ Å¡alims skirta naudotis atskirai didesnė žemės sklypo dalis, kas atitinka abiejų Å¡alių interesus ir nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Atsakovė UAB „Manvesta“ prašė ieÅ¡kovei UAB „Jurbarko knygynas“ skirti 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, kurios ½ dalis sumokėtina atsakovei UAB „Manvesta“. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, tikslino reikalavimus, vilkino procesÄ .Trečiasis asmuo VÄ® Registrų centro Tauragės filialas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad įregistruojant bendrosios dalinės nuosavybės teises į pastatÄ ir nustatant idealiÄ sias dalis, klaidos nebuvo padaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nustatė, kad UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančių patalpų plotas pastato pirmame aukÅ¡te yra 342,63 kv. m., kas sudaro 0,27 dalis administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Manvesta“ priklauso 912,76 kv. m. pastato patalpų rÅ«syje, pirmame ir antrame aukÅ¡tuose, kas sudaro 0,73 dalis administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatė tokiÄ administracinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarkÄ :

UAB „Manvesta“ naudojasi visomis 295,40 kv. m pastato rūsio patalpomis „R-1“ (6,35 kv. m); „R-2“ (8,85 kv. m); „R-3“ (43,43 kv. m); „R-4“ (38,41 kv. m); „R-5“ (1,29 kv. m);„R-6“ (1,29 kv. m); „R-7“ (26,19 kv. m); „R-8“ (25,38 kv. m); „R-9“ (33,85 kv. m); „R-10“ (56,90 kv. m);„R-11“ (43,81 kv. m); „R-12“ (9,65 kv. m). „6“ „UAB „Manvesta“ taip pat pastato patalpomis (pažymėtomis indeksais):„1-7“ (2,65kv. m);„6“ (8,22 kv. m).;„22“ (29,87kv. m);„23“ (5,79 kv. m);

„17“ (40,87 kv. m); „18“ (2,03 kv. m); „19“ (2,42 kv. m); „20“ (2,33 kv. m); „21“ (6,51 kv. m); „24“ (36,67kv. m); „25“ (142,68 kv. m); „26“ (7,57 kv. m); „27“ (18,22 kv. m); „28“ (12,43 kv. m); „29“ (8,76 kv. m); „30“ (12,30 kv. m);„31“ (32,89 kv. m); „32“ (15,25 kv. m); „33“ (17,83 kv. m); „34“ (64,40 kv. m); „35“ (1,44 kv. m); „36“ (1,01 kv. m); „37“ (1,74 kv. m);

„38“ (2,43 kv. m); „39“ (14,53 kv. m); „40“ (14,55 kv. m); „41“ (13,61 kv. m); „42“ (29,15 kv. m); „43“ (14,07 kv. m); „44“ (31,55 kv. m); „45“ (23,59 kv. m); UAB „Jurbarko knygynas“ naudojasi šiomis pastato patalpomis, pažymėtomis indeksais: „1-1“ (3,96 kv. m); „1-2“(142,79 kv. m)„1-3“(63,84 kv. m);„1-4“(16,05kv. m);„1-5“(1,94 kv. m); „1-8“ (1,43 kv. m); „1-9“ (1,64 kv. m); „1-10“ (32,32 kv. m);

„1-11“ (15,68 kv. m); „1-15“ (14,91 kv. m);„16“ (48,07 kv. m); nustatė tokiÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal matininko V. S. parengtÄ pagal UAB „Manvesta“ 2015-03-09 planÄ , pagal kurį UAB „Manvesta“ valdo ir naudoja sklypo dalį, pažymėtÄ Å¾ydra spalva („112“ ir „388“); UAB „Jurbarko knygynas“ valdo ir naudoja sklypo dalį, pažymėtÄ geltona spalva („245“);

UAB „Manvesta“ ir UAB „Jurbarko knygynas“ valdo ir naudoja bendrai lygiomis dalimis pilka spalva pažymėtÄ sklypo dalį („148“); likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; atsakovės UAB „Manvesta“ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Jurbarko knygynas“ atsakovės UAB „Manvesta“ naudai 3 751 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Manvesta“ ieÅ¡kovės UAB „Jurbarko knygynas“ naudai 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teismas nustatė, kad Jurbarko rajono valdytojo 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“, valstybiniam Jurbarko knygynui pripažintos nuosavybės teisės į 303,57 kv. m. ploto patalpas ginčo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. pripažinta nuosavybės teisė į tas patalpas, kuriose faktiÅ¡kai buvo įsikÅ«ręs ir veikė knygynas.

Nors ieÅ¡kovė neprašė minėto potvarkio naikinti ar keisti, atsakovų praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo teismas tenkino, konstatavęs, kad reikalavimas nustatyti, jog kartu su knygyno patalpomis buvo perduota ir dalis rÅ«sio patalpų laikytinas praÅ¡ymu, plečiamai aiÅ¡kinančiu priimtÄ individualų norminį aktÄ , tam tikra prasme jį keičiant.Sprendžiant, ar konkrečios rÅ«sio patalpos galėtų bÅ«ti tam tikros pastato dalies priklausinys, ir įvertinus konkrečius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimus ir pagal juos bei buvusį ir esamÄ naudojimÄ , teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju negalima daryti iÅ¡vados, jog UAB „Jurbarko knygynas“ buvo perduotos rÅ«sio patalpos.

Todėl 1 ir 2 ieÅ¡kinio reikalavimus teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad bylos Å¡alių teisės negali bÅ«ti ginamos jų pačių pasirinktu bÅ«du, t. y. praÅ¡ant pripažinti nuosavybės teisę į konkrečiÄ pastato dalį, priklausančiÄ bendraturčiui.Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu ginčo pastato plotas yra 1 255,39 kv. m. Ä®registravus pastato kadastro duomenų pakeitimus, bendraturčiams priklausančios turto dalys nebuvo pakeistos, tačiau iÅ¡ esmės ginčo dėl to, kad po rekonstrukcijos padidėjo UAB „Jurbarko knygynas“ priklausančių patalpų plotas nėra, byloje nėra ginčijamas ir rekonstrukcijos teisėtumas.

Tokiu bÅ«du teismas preziumavo, kad UAB „Jurbarko knygynas“ savo lėšomis padidino bendrÄ daiktÄ , turėdamas kito bendraturčio sutikimÄ , laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių (CK 4.77 str. 1 d.), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkamai galėtų bÅ«ti keičiama. Atsižvelgiant į tai, kad bendras pastato plotas 1 255,39 kv. m, teismas nustatė, kad UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančių patalpų plotas pastato pirmame aukÅ¡te yra 342,63 kv. m, UAB „Manvesta“ priklauso 912,76 kv. m pastato rÅ«syje, pirmame ir antrame aukÅ¡tuose, UAB „Jurbarko knygynas“ priklauso 0,27 dalys pastato (342,63/1255,39), UAB „Manvesta“ – 0,73 dalys pastato (912,76/1255,39).

ReikalavimÄ nustatyti naudojimosi ginčo pastatu tvarkÄ taip, kaip nurodyta ieÅ¡kinio reikalavimo 4 punkte, teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad nustatyta ir rÅ«sio naudojimo tvarka. Teismas konstatavo, kad rÅ«sio patalpos teisėtai priklauso savininkui UAB „Manvesta“, kuris nesutinka su ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimo tvarka. Tačiau, atsižvelgęs į faktinį patalpų naudojimÄ , teismas nustatė pastato naudojimo tvarkÄ , kuri užtikrintų idealiÄ sias pastato dalis bei iÅ¡spęstų bendraturčių ginÄÄ (CK 4.81 straipsnis).Teismas, pasisakydamas dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu, nustatė, kad teismui pateiktas 2014 m. birželio 9 d. matininko S. S. parengtas UAB „Jurbarko knygynas“ pasiÅ«lymas, pagal kurį uždara aikÅ¡telė su vartais priskirta bendrai naudojamai žemės sklypo daliai (t. 1, b. l. 40).

Pagal to paties matininko 2015 m. kovo 9 d. parengtÄ UAB „Manvesta“ pasiÅ«lymÄ bendram naudojimui palikta 148 kv. m. ploto sklypo dalis iki vartų į uždarÄ aikÅ¡telę (t. 1, b. l. 41). Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nei sumažėjo, nei padidėjo, neatsirado jokios neužstatytos žemės, nugriovus kokius nors statinius ir neiÅ¡nyko bendro naudojimo takų poreikis, pakeitus naudojimosi statiniais tvarkÄ , ir dėl to neatsirado bÅ«tinybė patekti į juos kitiems bendraturčiams.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl rÅ«sio patalpų, uždara aikÅ¡telė ieÅ¡kovei bÅ«tų reikalinga prieiti prie langų juos nuvalyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal UAB „Manvesta“ pateiktÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡ pietų nuo gatvės pusės paliktas plotas prie ieÅ¡kovei priklausančių langų. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nenaudoja uždaros aikÅ¡telės prekėms iÅ¡krauti, kadangi tam, yra sÄ lygos Å¡iaurinėje pastato pusėje. Nors nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka anksčiau nebuvo nustatyta notariÅ¡kai Å¡alių patvirtintu susitarimu, teismas sprendė, kad radikaliai keisti sklypo naudojimo tvarkÄ nėra pagrindo, o esant pateiktiems abiejų bendraturčių pasiÅ«lymams (planus pateikė ieÅ¡kovė), teismas nustatė žemės sklypo naudojimo tvarkÄ pagal 2015 m. kovo 9 d. planÄ .

ReikalavimÄ dėl raktų perdavimo teismas atmetė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės UAB „Manvesta“ praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovei UAB „Jurbarko knygynas“ 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nenustatė, kad ieÅ¡kovė, įgyvendindama teisę ginti savo interesus teisme, pareiÅ¡kė aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Be to, pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimų tikslinimas iÅ¡ esmės neužvilkino bylos nagrinėjimo. Nagrinėjant bylÄ buvo atsižvelgta į visų Å¡alių ir jų atstovų interesus, patenkinti praÅ¡ymai pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti, atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl atsakovės atstovo užimtumo kitose bylose.

Todėl atsakovės UAB „Manvesta“ praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo teismas atmetė.IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisė proporcingai teismo atmestų (4/5) ir patenkintų reikalavimų daliai (1/5).                                                    Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Jurbarko knygynas“ praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ UAB „Jurbarko knygynas“ 2016 m. gruodžio 19 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; prijungti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2017 m. gegužės 22 d.

UAB „Manvesta“ raÅ¡tÄ Nr. 022; priteisti UAB „Jurbarko knygynas“ naudai iÅ¡ atsakovės UAB „Manvesta“ visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį dalyje dėl rÅ«sio dalies priklausomybės UAB „Jurbarko knygynas“, neteisingai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias priklausinio priskyrimÄ pagrindiniam daiktui, todėl Å¡ioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011, kadangi nurodytoje byloje faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ioje byloje esančių faktinių aplinkybių. UAB „Jurbarko knygynas“ nuo pastato eksploatacijos pradžios iki Å¡iol realiai naudojosi rÅ«sio patalpomis, nes jose yra visos komunikacijos priemonės pagrindinei pastato daliai aptarnauti ir iÅ¡laikyti. Pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kininio reikalavimų ribų, kadangi tenkindamas iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį, nesant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, pats paskaičiavo administracinio pastato idealiÄ sias dalis ir savo nuožiÅ«ra nustatė pastato valdymo ir naudojimo tvarkÄ , akivaizdžiai pirmenybę suteikdamas atsakovės UAB „Manvesta“ interesų tenkinimui.

Pažymi, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovę ir atsakovę sieja bendro naudojimo rÅ«sio patalpos, skirtos pagrindiniam daiktui aptarnauti, patvirtina jau po teismo sprendimo priėmimo gautas iÅ¡ atsakovė UAB „Manvesta“ raÅ¡tas Nr.022 dėl bendrų vamzdynų remonto darbų, kuris prijungtinas prie civilinės bylos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia, neanalizavo byloje surinktų įrodymų, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir naikintinas.

Nurodo, kad atsakovė AB bankas „Hansabankas“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Manvesta“ 75/100 dalis viso administracinio pastato, kas sudaro 941,54 kv. m. bendro ploto. Tačiau realiai atsakovė AB bankas „Hansabankas“ nuosavybės teise valdė 617, 36 kv. m. pagrindinio ploto ir Å¡iam plotui tenkančio 197,92 kv. m. rÅ«sio, viso 815,28 kv. m. bendro ploto. Tokiu bÅ«du atsakovė AB bankas „Hansabankas“ pardavė atsakovei UAB „Manvesta“ tÄ turtÄ , kurio neturėjo, t. y. 126,26 kv. m.

UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise priklausančio pastato. Todėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Todėl pirkimo–pardavimo sutartis, dalyje dėl 126,2 kv. m. administracinio pastato bendro ploto pardavimo, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta valdymo ir naudojimo žemės sklypu tvarka pagal atsakovės UAB „Manvesta“ pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog 2003-09-19 sudarytas žemės sklypo planas patvirtina faktÄ , kad tuometiniam AB Bankas „Hansabankas“ buvo priskirtas žemės sklypas, pažymėtas raidė „A“, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kiemo aikÅ¡telė valdymui ir naudojimui, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ planÄ pažymėta indeksu „260“, turi bÅ«ti paskirta atsakovei UAB „Manvesta“, kuri yra AB bankas „Hansabankas“ teisių perėmėja.

Su šia išvada apeliantė nesutinka. Pažymi, kad 2003-09-22 žemės sklypo plane yra nurodyti du žemės sklypai „A“-1022 kv. m. ir B-502 kv. m. Plane nurodyta, kad šie du žemės sklypai bendrasavininkių yra valdomi bendrai. Šiuo planu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, o ne naudojimo bei valdymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad minėtame plane raide „B“ pažymėtas žemės sklypas 502 kv. m. valdomas bendrai su žemės sklypu, pažymėtu raide „A“- 1022 kv. m., tačiau pačiame plane indeksas „B“ apskritai nenurodytas, todėl kur „B“ žemės sklypo ribos nėra nurodytos.

Nors teismas nurodė, kad žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarka nėra nustatyta, bendrasavininkių susitarimas nėra notariÅ¡kai patvirtintas, tačiau vis tiek pirmenybę teikė aukščiau paminėtam žemės sklypo planui, neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes. Todėl nustatydamas žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarkÄ pagal atsakovės UAB „Manvesta“ pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , teismas ignoravo ieÅ¡kovės teises ir pažeidė materialinės teisės normas. Pažymi, kad pagal tokį sprendimÄ UAB „Jurbarko knygynas“ negalės ne tik laikyti savo automobilio kiemo aikÅ¡telėje po savo langais, tačiau negalės apskritai prieiti prie savo langų jų nuvalyti, pakeisti ir pan.

Be to, neturės galimybės iš savo pusės patekti ant administracinio pastato stogo. Kartu apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarka tarp šalių buvo nusistovėjusi. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti raktus nuo vartų. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl šio reikalavimo netyręs ir neanalizavęs byloje esančių įrodymų. Pažymi, kad ieškovė su atsakove yra žemės sklypo bendrasavininkiai, todėl turi teisę į jį patekti.

Vadinasi, atsakovė UAB „Manvesta“ neduodama ieÅ¡kovei raktų nuo vartų, nepagrįstai varžo ieÅ¡kovės teises naudotis žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Teismas nenurodė, kokias iÅ¡laidas priskiria prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, nenurodė kas jas sudaro, ar jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 pakeitimais) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė „Manvesta“ praÅ¡o teismo atmesti apeliacinį skundÄ , palikti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ ; apeliantei skirti 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 50 procentų arba 2 896 Eur skirti atsakovės UAB „Manvesta“ naudai; priteisti iÅ¡ apeliantės, atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįsta apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ginčo pastato rūsio patalpos yra pastato priklausinys, kuris neva buvo perduotas ieškovei ir kuris proporcingai turėtų būti dalinamas tarp bendraturčių. Pažymi, kad ieškovei niekada nebuvo perduota nuosavybės teisė į ginčo pastato 295,40 kv. m rūsio patalpų dalį. Be to, ieškovė nuo 1994 metų apskritai niekada nesinaudojo rūsio patalpomis, nes jos buvo kito pastato bendraturčio nuosavybė.

Minėtas aplinkybes pagrindžia tiek 2016 m. lapkričio 22 d. antstolės N. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 01665-51 K, tiek atsakovų paaiškinimai, iš kurių darytina išvada, kad ginčo pastato rūsyje buvo (ir yra) išvedžiota signalizacija, rūsio patalpos visada buvo rakinamos, rakto nuo rūsio patalpų ieškovė niekada neturėjo ir neturi, signalizacijos kodo neturėjo, prekių rūsyje nelaikė, jokio kito turto taip pat nelaikė. Atsakovės nuomone, apeliantės nurodyta teismų praktika (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-241-611/2015, Nr. 3K-3-32/2007, Nr. 3K-3-134/2008, Nr. 3K-3-117/2013, Nr. 3K-3-458/2012, Nr.3K-3-1051/2003, Nr. 3K-3-595/2005, Nr. 3K-3- 433/2009, Nr. 3K-3-12/2012 ir kt.) šiuo atveju netaikytina, kadangi nurodytoje teismų praktikoje analizuojama gyvenamųjų daugiabučių namų laiptinių ir rūsių priskyrimo ar nepriskyrimo viso daugiabučio namo priklausiniu klausimai, o šiuo atveju ginčo pastatas yra ne tik, kad negyvenamosios (administracinės) paskirties, tačiau apskritai kitokios konfigūracijos: ginčo atveju rūsio patalpos yra lygiai tokios pačios patalpos, kaip ir kitos, esančios pirmajame ar antrajame pastato aukšte.

RÅ«sio patalpose galima įrengti ir atskiras darbo ar poilsio vietas, o aplinkybė, kad rÅ«sio patalpose yra Å¡ildymo sistemos dalis, savaime nelemia, nei 295,40 kv. m priskyrimo bendrosiomis, nei pastato rÅ«sio kvalifikavimo priklausiniu. Be to, Nekilnojamojo turto registre rÅ«sys taip pat neįregistruotas kaip priklausinys. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nepakeitus teismo sprendimo, ji negalės laikyti automobilių aikÅ¡telėje. Atsakovė pažymi, kad tokio poreikio apeliantei niekada iki Å¡iol nekilo. PrieÅ¡ingai nei nurodė apeliantė, teismas visiÅ¡kai pagrįstai, teisingai, teisėtai bei laikantis nuosekliai iÅ¡plėtotos teismų praktikos nustatė tiek naudojimosi ginčo pastatu, tiek ir žemės sklypu tvarkÄ .

Pažymi, kad visÄ laikÄ buvo aiÅ¡ku, kuriomis pastato patalpomis naudojasi kiekvienas iÅ¡ bendraturčių, ieÅ¡kovė neginčijamai patvirtinto, jog nuo 1994 metų iki dabar niekada rÅ«sio patalpomis nesinaudojo: nesandėliavo prekių, kitų daiktų, o jomis iÅ¡imtinai naudojosi ir naudojasi atsakovė ir iki jos buvę minėtos dalies savininkai. Kartu atsakovė pažymi, kad tik ji viena iÅ¡ aikÅ¡telės gali patekti į savo patalpÄ , todėl nelogiÅ¡ka bÅ«tų nustatyti bendrÄ naudojimÄ si aikÅ¡tele tvarkÄ .

Be to, ieÅ¡kovei yra paliktas plotas prie UAB „Jurbarko knygynas“ vitrininių langų, kad ji galėtų juos nusivalyti, kas užtikrina ieÅ¡kovės interesus ir nesinaudojant vidine aikÅ¡tele. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kadangi tuo ieÅ¡kovė siekė įgyvendinti tik savo interesus, tuo pačiu pažeidžiant atsakovės, kaip bendraturčio interesus. Teismo pagal V. S. 2015 m. kovo 9 d. parengtÄ planÄ nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra teisėta, racionali, atitinkanti abiejų bendraturčių teisėtus interesus, ir ilgametį (nusistovėjusį) faktinį daikto valdymÄ .? Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , su apeliaciniu skundu kvestionuodama teisėtai ir pagrįstai nustatytos naudojimosi nekilnojamuoju tvarkÄ , siekdama nepagrįstai nusistatyti tik jos interesus tenkinančiÄ tvarkÄ ir paneigiančiÄ atsakovės teisėtus interesus, iÅ¡ esmės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kad atitinkamai remiantis CPK 95 straipsnio nuostatomis lemia 5 792 Eur baudos apeliantei skyrimÄ (iÅ¡ kurios 50 procentų arba 2 896 Eur priteisina atsakovės naudai).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Swedbank“ praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės „Swedbank“, AB naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 126,26 kv. m. aukščiau nurodytos administracinio pastato dalies pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip ir reikalavimas nustatyti, kad bankas pardavė UAB „Manvesta“ to paties administracinio pastato 815,28 kv. m. yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi: 2007-08-24 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, bankas pardavė UAB „Manvesta“ 75/100 dalis administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nenurodant perleidžiamai daliai priklausančios kvadratÅ«ros; pagal pardavimo metu nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä bankui nuosavybės teise priklausė 75/100 dalys administracinio pastato, o UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise 25/100 dalys; prieÅ¡ atliekant pirkimo pardavimo sandorį, bankas (kaip numato įstatymas) pasiÅ«lė bendrosios dalinės nuosavybės turėtojui UAB „Jurbarko knygynas“ pirmumo tvarka įsigyti bankui nuosavybės teise priklausančias 75/100 dalis administracinio pastato, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė ir pretenzijų bankui dėl netinkamų dalių proporcijos neteikė.

Atsakovės nuomone, ieškovei teko pareiga konkrečiai nurodyti, kokias patalpas UAB „Jurbarko knygynas“ valdė iki 2007-08-24 nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties ir kurių realiai patalpų neteko po šios sutarties sudarymo. Kadangi ieškovė tokių faktinių duomenų nepateikė, tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas dalyje dėl 126,26 kv. m. dydžio UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise priklausančio turto dalies neteisėto perleidimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad rūsys laikytinas pagrindinių patalpų priklausiniu. Pažymi, kad banko nuosavybės teisė į ginčo patalpas atsirado pagal administracinius aktus. Duomenų, kad kartu su 1994-07-01 priėmimo–perdavimo akte išvardintomis patalpomis valstybiniam Jurbarko knygynui būtų perduota ir dalis rūsio, byloje nėra ir ieškovė tokių įrodymų neteikė. Be to, ieškovė pati pripažino, kad rūsiu niekada nesinaudojo ir neturėjo rūsio raktų.

Kartu atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė, teikdama vindikacinį ieÅ¡kinį, siekdama nustatyti nuosavybės teisę į rÅ«sio dalį, privalėjo ginčyti banko nuosavybės teisių į ginčo objektÄ (rÅ«sio patalpas) įgijimo pagrindÄ , taip pat siekdama iÅ¡reikalauti dalį rÅ«sio iÅ¡ „neteisėto“ valdymo, ji privalėjo įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, kad ginčo objektÄ valdė ir, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jį prarado. Be to, atsakovės nuomone, klausimas, ar rÅ«sys yra pastato priklausinys Å¡iuo atveju esminės teisinės reikÅ¡mės neturi, nes rÅ«sio patalpos nuosavybės teise buvo perduotos iÅ¡imtinai bankui ir naudojamos tik banko kaip savarankiÅ¡ka patalpa, minėtose rÅ«sio patalpose buvo įrengtos bankinių dokumentų ir kt. saugyklos, instaliuota signalizacija, o tai, kad rÅ«sio patalpose yra bendros komunikacijos savaime nedaro Å¡ių patalpų viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo Apeliantė pateikė atsakovės UAB „Manvesta“ 2017-05-22 praneÅ¡imÄ â€“ informacijÄ , kuriame nurodyta, jog 2017 m. gegužės 23-24 d. bus atliekami (duomenys neskelbtini) pastatui priklausančių vamzdynų remonto darbai. RaÅ¡te nurodyta, kad tam tikru metu nebus tiekiamas vanduo. Apie konkretų laikÄ , kada bus stabdomas vandens tiekimas ieÅ¡kovė bus informuota telefoniniu skambučiu. Apeliantės manymu Å¡is naujas įrodymas, gautas iÅ¡ atsakovės jau po teismo sprendimo priėmimo, patvirtina, kad Å¡alis sieja bendro naudojimo patalpos, skirtos pagrindiniam daiktui aptarnauti.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teismas priima šį įrodymÄ ir vertins kartu su visa bylos medžiaga.  Dėl nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas pripažinimo, dėl idealiųjų dalių nuosavybės teisėje (1 – 3 patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai) Apeliantė pirmuoju patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu prašė pripažinti jai nuosavybės teises į 97,48 kv. m. rÅ«sio patalpų dalį, esančių (duomenys neskelbtini).

Kartu nurodė, kad nuosavybės teisę į 303,57 kv. m. ploto patalpas administraciniame pastate ji įgijo administracinio akto – Jurbarko rajono valdytojo 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 ir 1995-10-11 įmonės registravimo pažymėjimo Nr. 95-8 pagrindu. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Å¡is 1998-03-12 pažymėjimas apeliantei buvo iÅ¡duotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 24 straipsnio pagrindu. Å iame straipsnyje buvo nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistravęs nekilnojamÄ jį turtÄ ir teises į jį, apie tai asmeniui, padavusiam praÅ¡ymÄ dėl įregistravimo, įteikia arba iÅ¡siunčia (praÅ¡yme nurodytu adresu) Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau Nuostatai) nustatytos formos ir turinio pažymėjimÄ bei grÄ Å¾ina dokumentų, kurių pagrindu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį, originalus.

Taigi, Å¡is pažymėjimas patvirtina nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯registravimÄ registre, o ne jo įgijimo pagrindÄ . Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindu gali bÅ«ti CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju apeliantė nuosavybės teisę į 303,57 kv. m. ploto patalpas administraciniame pastate įgijo administracinių aktų pagrindu (CK 4.47 straipsnio 12 punktas). Jurbarko rajono valdytojo 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 (1 t., b .l. 113) nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teisė į 303,57 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pripažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 14 d. potvarkiu Nr. 851 P „Dėl valstybinio Jurbarko knygyno patalpų“.

Å io potvarkio 1 punktu buvo pritarta Jurbarko rajono tarybos praÅ¡ymui perduoti iÅ¡ Lietuvos taupomojo banko Jurbarko skyriaus balanso į valstybinio Jurbarko knygyno balansÄ jo nuomojamas 360 kv. metrų patalpas (duomenys neskelbtini), o Finansų ministerija turi Lietuvos taupomajam bankui kompensuoti nurodytųjų perduodamų patalpų balansinę vertę. Jau iÅ¡ Å¡io potvarkio akivaizdu, kad buvo nutarta perduoti apeliantei tik jos nuomojamas patalpas. Å ios patalpos ir buvo perduotos 1994-07-25 potvarkyje Nr. 330 nurodytu 1994 m. liepos 1 d. patalpų perdavimo aktu Nr. 1 (1 t., b. l. 114), kuriame iÅ¡vardytos konkrečios patalpos, sudarančios 303,57 kv. m. plotÄ .

Tokiu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės dėl priklausinio statuso ar rÅ«sio patalpose esančių įrenginių, susijusių su pastato eksploatacija, negali suteikti jai daugiau daiktinių teisių, negu jų ji įgijo administracinio akto pagrindu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė, neginčydama administracinio akto, kuris buvo pagrindu pripažinti jai nuosavybės teisę į 303,57 kv. m. ploto patalpas, siekia jį aiÅ¡kinti plečiamai, net tam tikra prasme jį keisti.   1993-03-12 Patalpų vidaus plotų eksplikacija (1 t. b. l. 120 – 122), kurios duomenys, pagal 1991 m. liepos 1 d. nutarimu patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 9.2 punktÄ , taip pat netiesioginiu bÅ«du patvirtina apeliantės nuosavybės teisę tik į patalpas, kurių bendras plotas – 303,57 kv. m.

Jai perduotos patalpos pagal Å¡iÄ eksplikacijÄ yra tik pastato pirmajame aukÅ¡te, o atsakovės nuosavybės teise valdomos patalpos yra pastato pirmajame, antrajame aukÅ¡te ir rÅ«syje, kurio bendras plotas 295,40 kv. m. Esant tokiems teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, apeliantės argumentai dėl jos teisės į 97,48 kv. m. ploto rÅ«sio patalpų dalį yra nepagrįsti ir neįrodyti.  Apeliantei Jurbarko rajono valdytojo 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 pripažįstant nuosavybės teises į 303,57 kv. m. ploto patalpas, pastato 1B2p bendras plotas buvo 1216,33 kv. m., todėl apeliantės idealioji dalis nuosavybės teisėje sudarė 25/100 dalis, o Taupomojo banko – 75/100 dalis ir nėra pagrindo konstatuoti jokios klaidos Å¡ias idealiÄ sias dalis paskaičiuojant, kaip ir nėra pagrindo laikyti, kad apeliantės dalis nuosavybės teisėje sudaro 33/100 arba 1/3 dalis, o AB „Lietuvos taupomasis bankas“ – 67/100 arba 2/3 dalis, nes ji be pagrindo priskiria sau nuosavybės teisę į 97,48 kv. m. rÅ«sio patalpų, tuo pačiu sumažindama kito bendraturčio nuosavybės teisės dalį.

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016-04-26 (1 t. b. l. 6 - 8) iÅ¡raÅ¡as su istorija patvirtina, kad tokios dalys nuosavybės teisėje nekito nuo pat įrašų apie nuosavybės teisę įraÅ¡ymo pradžios. Tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento AB banko „Hansabankas“ ir UAB „Manvesta“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties dalį tuo pagrindu, kad pardavėja pardavė atsakovei UAB „Manvesta“ 126,26 kv. m. patalpų ploto daugiau, negu jai priklauso nuosavybės teise.

Å ios nutarties 21 ir 22 punkte nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, kad AB bankas „Hansabankas“ sudarant Å¡iÄ sutartį nuosavybės teise realiai valdė 815,28 kv. m. (617, 36 kv. m. pagrindinio ploto ir Å¡iam plotui tenkančio 197,92 kv. m. rÅ«sio), o apeliantė – 440,11 kv. m. bendro ploto pastato patalpų (303,57 kv. m. + 39,06 kv. m. (pristatytos patalpos) + 97,48 kv. m. rÅ«sio). Kaip matyti, apeliantė šį skaičiavimÄ atliko be pagrindo sau priskirdama daiktines teises į 97,48 kv. m. rÅ«sio patalpų, bet ir į 39,06 kv. m. pristatytų patalpų, kurios įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažintos ir įregistruotos dėl to, kad ji padidino bendrÄ daiktÄ neturėdama kito bendraturčio sutikimo (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). 2014-12-01VÄ® Registrų centro sprendimu „Dėl daiktinių teisių registravimo“ buvo netenkintas praÅ¡ymas įregistruoti daiktinių teisių pasikeitimus ir Å¡is sprendimas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-01-23 sprendimu buvo paliktas galiojančiu.

Todėl sudarant ginčo sutartį pardavėjos AB bankas „Hansabankas“ daiktinės teisės sudarė 75/100 pastato, kurio bendras plotas buvo 1255,39 kv. m., kurias Å¡ioje apimtyje ji ir perleido pirkėjai M. S. firmai „Manvesta“. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę Apeliantė trečiuoju patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu prašė pakeisti idealiÄ sias dalis nuosavybės teisėje į pastatÄ ir nustatyti, kad UAB „Jurbarko knygynas“ nuosavybės teise priklauso 35/100 dalys pastato, o UAB „Manvesta“ – 65/100 dalys.

Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Jurbarko knygynui“ priklausančių patalpų plotas pastato pirmame aukÅ¡te yra 342,63 kv. m, kas sudaro 0,27 dalis administracinio pastato, UAB „Manvesta“ priklauso 912,76 kv. m pastato patalpų rÅ«syje, pirmame ir antrame aukÅ¡tuose, kas sudaro 0,73 dalis administracinio pastato, t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, Å¡ios nutarties 25 punkte nurodytų faktų pagrindu negali sutikti su apeliante, kad 1994-07-25 potvarkiu Nr. 330 ji įgijo nuosavybės teises į 33/100 idealiųjų dalių į pastatÄ 1B2p, kurio bendras plotas tuomet buvo 1216,33 kv. m., nes jos dalis nuosavybės teisėje sudarė tik 25/100 dalys (303,57 kv. m. x 100 : 1216,33 kv. m. = 24,96 id. dalys), o AB bankas „Hansabankas“ – 75/100 dalys (617,36 kv. m. patalpų 1 ir 2 pastato aukÅ¡te + 295,40 kv. m. rÅ«sio patalpų = 912,76 kv. m.) x 100 : 1216,33 = 75,04 id. dalys).

Todėl padidėjus pastato bendram plotui iki 1255,39 kv. m. ploto arba 39,06 kv. m., bendraturčių dalys padidėjo proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, t. y. jos iÅ¡liko nepakitusios ((303,57 kv. m. + 9,77 kv. m. (39,06 kv. m. x 25 : 100) x 100 : 1255,39 kv. m. = 24,96 id. dalys) (912,76 kv. m. + 29,29 kv. m. (39,06 kv. m. x 75 : 100) x 100 : 1255,39 kv. m. = 75,04 id. dalys)) (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiamos.

Pirmosios instancijos teismas preziumavo, kad UAB „Jurbarko knygynas“ savo lėšomis padidino bendrÄ daiktÄ , turėdamas kito bendraturčio sutikimÄ , laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių (Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d.), todėl bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitė, ieÅ¡kovei pripažindama 27/100 id. dalis, o UAB „Manvesta“ – 73/100 id. dalis. Atsakovė UAB „Manvesta“ sprendime nustatytos aplinkybės dėl jos sutikimo neginčijo, todėl liko įvertinti ar apeliantės argumentai sudaro pagrindÄ spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama aptariamus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokia išvada pagrindžiama šiuo paskaičiavimu: ieškovei pastate priklauso 342,63 kv. m. pastato patalų bendro ploto (303,57 kv. m. + 39,06 kv. m.), o atsakovei UAB „Manvesta“ – 912,76 kv. m. (617,36 kv. m. + 295,40 kv. m.). Kadangi teismas konstatavo, jog apeliantės lėšomis su atsakovės sutikimu pastato patalpų plotas 39,06 kv. m. buvo padidintas ieškovės lėšomis su bendraturtės sutikimu, tai bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra – ieškovės 27/100 (342,63 kv. m. x 100 : 1255,39 kv. m.), o atsakovės UAB „Manvesta“ – 73/100 (912,76 kv. m. x 100 : 1255,39 kv. m.) idealiosios dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, paskiriant naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Ieškovė patikslintame ieškinyje, tiek ir 2017-04-10 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 24:50 – 35:50) nurodė, kad pageidauja naudotis jos faktiškai naudojamomis patalpomis, bendrai naudotis paliekant visas rūsio patalpas, bei pirmajame aukšte esančias atsakovei priklausančias patalpas 1-6/8,22 kv. m., nes tik iš šios patalpos galima patekti į rūsį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neįrodė savo nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei nepripažino teisės Å¡iomis patalpomis naudotis, ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkindamas iÅ¡ dalies. Atsakovė pareiÅ¡kė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė materialiojo teisinio pobÅ«džio atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl naudojimosi patalpomis nustatymo, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiÅ¡kinimus.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl naudojimosi pastatu tvarkos, vertino Å¡alių ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas išėjo už ieÅ¡kininio reikalavimų ribų, kadangi atsakovė UAB „Manvesta“ nepareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo Byloje ieÅ¡kovė su pradiniu ieÅ¡kiniu pateikė teismui du pasiÅ«lymus dėl naudojimosi 1524 kv. m.

žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo: 2014-06-05 matininko V. S. parengtÄ planÄ pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ir to paties matininko 2015-03-09 parengtÄ planÄ pagal atsakovės UAB „Manvesta“ pasiÅ«lymÄ , pagal kurį teismas nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Byloje nustatyta, kad pagal 2015-10-07 pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė įgijo nuosavybės teisę į 511/762 dalį arba 1022 kv. m. ploto žemės sklypÄ , o ieÅ¡kovė pagal 2004-04-07 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį – į 502/1524 dalis arba 502 kv. m. ploto žemės sklypÄ .

Abiejų Å¡alių pasiÅ«lymai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atitinka jų dalis nuosavybės teisėje į 1524 kv. m. ploto žemės sklypÄ . Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta naudojimo žemės sklypu tvarka pagal atsakovės UAB „Manvesta“ pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas ignoravo ieÅ¡kovės teises, kuri negalės ne tik laikyti savo automobilio kiemo aikÅ¡telėje po savo langais, tačiau negalės apskritai prieiti prie savo langų jų nuvalyti, pakeisti ir pan.

Be to, neturės galimybės iÅ¡ savo pusės patekti ant administracinio pastato stogo. Teisėjų kolegija negali pritarti apeliantei, kad nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia apeliantės esmines teises naudotis žemės sklypu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nenuginčijo atsakovių argumentų, kad ilgiau kaip 20 m. ji nesinaudojo kiemo aikÅ¡tele. Be pagrindo apeliantė neigia ginčo sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kurias teismas nustatė pagal prie 2015-10-07 pirkimo–pardavimo sutarties pridėtÄ planÄ .

Å ios sutarties 2 punkte yra nurodytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad UAB „Manvesta“ parduodamÄ 0,1524 ha žemės sklypÄ nuomojo. Pagal sutarties IX skyriaus nuostatas, Å¡is planas yra neatskiriama sudedamoji sutarties dalis. Plane 1524 kv. m. ploto žemės sklypas pažymėtas A raide ir Å¡i žyma nurodyta bÅ«tent toje žemės sklypo dalyje, kuriÄ ieÅ¡kovė prašė paskirti bendram bendraturčių naudojimui. Sutiktina su apeliante, kad Å¡ie duomenys nurodyti grafoje „bendrai“, tačiau šį įrodymÄ vertinant kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė Å¡ia žemės sklypo dalimi (ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme pažymėta indeksu Nr. 260, atsakovės – Nr. 112) faktiÅ¡kai naudojosi bendrai su atsakove. Apeliantė nurodė, kad nustačius ginčijamÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ji negalės nusivalyti langų ar pataisyti namo stogo.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentavo, kad pagal jų pasiÅ«lymÄ yra paliktas žemės sklypo plotas prie namo, kad apeliantė galėtų pasirÅ«pinti vitrininiais langais. Byloje nėra jokių įrodymų dėl Å¡iuo aspektu kilusių ginčų. Tačiau ginčų dėl naudojimosi bendrai žemės sklypu atsiradimo tikimybę galėtų padidintų ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas bendraturčiams naudotis bendrai gerokai didesne – 260 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, kai pagal atsakovės UAB „Manvesta“ pasiÅ«lymÄ , bendram naudojimui skirta tik 148 kv. m.

žemės sklypo dalis, todėl teismas racionalesniu pripažino atsakovės pasiÅ«lymÄ . Todėl nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas sureikÅ¡mino tik prie 2015-10-07 pirkimo–pardavimo sutarties pridėtÄ planÄ . Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti raktus nuo vartų. IÅ¡ to seka, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl Å¡io reikalavimo netyręs ir neanalizavęs byloje esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės (2017-04-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as), Å¡alys dėl Å¡ių aplinkybių davė paaiÅ¡kinimus, teismas, priimdamas sprendimÄ Â Å¡ias aplinkybes vertino, bet nenustatęs žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės 6 ir 7 patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo ir įpareigoti UAB „Manveta“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti UAB „Jurbarko knygynas“ vienÄ raktų komplektÄ , netrukdyti naudotis vartais bei aikÅ¡tele ar už Å¡ių įpareigojimų nevykdymÄ skirti baudÄ po 20 Eur už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo Atsakovė UAB „Manvesta“ prašė apeliacinės instancijos teismo paskirti apeliantei 5792,00 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iÅ¡ kurios 50 proc. arba 2896,00 Eur priteisti sumokėti atsakovei (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu Å¡alis sÄ Å¾iningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu.

Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesÄ Å¾iningas elgesys, negali bÅ«ti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Atsakovės argumentai, kad apeliantė, skųsdama teismo sprendimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, siekia nusistatyti tik jos interesus tenkinančiÄ tvarkÄ , todėl piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindÄ apeliantės elgesį vertinti tyčiniu ir nesÄ Å¾iningu, todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti baudÄ atmetamas. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl ieÅ¡kovės materialinių teisinių reikalavimų, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines kilusio ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas įvertino, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas bei tinkamai taikė kasacinio teismo praktikÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Teismas net nenurodė, kokias iÅ¡laidas priskiria prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, nenurodė kas jas sudaro, ar jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 pakeitimais) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ aiÅ¡kiai nurodė tik tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra tenkinti 1/5 dalimi, o atmesti 4/5 dalimi, tačiau nedetalizavo kaip paskaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Manvesta“ priteistÄ 3751,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ . Teisėjų kolegija šį procesinės teisės pažeidimÄ iÅ¡taiso. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Apeliantė nenurodė kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jos manymu bÅ«tų teisingas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį apmokėjo 1044,00 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., b. l. 46 bei VMI užskaityta 1003,00 Eur žyminio mokesčio suma), taip pat turėjo 350,00 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ bei 650,00 Eur už advokatės atstovavimÄ teisme arba iÅ¡ viso 2044,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieÅ¡kovė turi teisę į 408,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (2044,00 Eur : 5 x 1).

Atsakovė UAB „Manvesta“ 2016-11-23 praÅ¡ymu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1000,00 Eur už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , 250,00 Eur pasirengimas bylai (2,5 val.), 100,00 Eur už dviejų praÅ¡ymų parengimÄ ir 150,00 Eur už 1,5 val. atstovavimÄ teisme, taip pat 315,00 Eur PVM) bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės turėtos 1815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 pakeitimais) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.2, 8.17, 8.18 ir 8,19 punktuose numatytų dydžių, todėl jos nemažintinos, dargi atsižvelgiant į ieÅ¡kovės teiktus patikslintus ieÅ¡kinius, į kurį atsakovė taip pat teikė savo argumentus raÅ¡tu (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, atsakovė turi teisę į 1452,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (1815,00 Eur : 5 x 4). Atlikus vienarÅ«Å¡ių sumų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisiama 1043,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje pakeičiant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2017-04-10 teismo posėdžio metu, teismui klausant baigiamųjų kalbų, atsakovės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl 2208,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teismas Å¡iuos dokumentus priėmė ir pridėjo prie bylos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2208,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti teismas neturėjo pagrindo, kuomet praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė turėjo 500,00 Eur iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir 1010,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų. Apeliantės apeliacinis skundas dėl ginčo materialinių teisinių reikalavimų yra atmetamas, todėl apeliantei turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Atsakovė „Swedbank“, AB prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus. Å is jos praÅ¡ymas netenkinamas, nes atsakovė nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų (prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pridėta tik įgaliojimas ir atstovo diplomo kopija). Atsakovė UAB „Manvesta“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1210,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Å ios iÅ¡laidos, kaip nevirÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (su 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 pakeitimais) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iÅ¡ apeliantės.           Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Jurbarko knygynas“ atsakovės UAB „Manvesta“ naudai 3 751,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir iÅ¡ atsakovės UAB „Manvesta“ ieÅ¡kovės UAB „Jurbarko knygynas“ naudai priteista 400,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Jurbarko knygynas“, juridinio asmens kodas 158177351, atsakovės UAB „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016, naudai 1043,20 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt tris eurus 20 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti“.SprendimÄ kitoje dalyje palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apeliantės UAB „Jurbarko knygynas“, juridinio asmens kodas 158177351, atsakovės UAB „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016, naudai 1210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis