b5fb30dc-89db-4e14-b18f-dead3df7ce57 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD98CD9E">Nr. I-1251-815/2018</a>Administracinė byla Nr. eI2-5080-815/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03119-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas D. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę patenkinti praÅ¡ymÄ skirti jam pareigÅ«nų ir karių pensijÄ ;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, jog atsakovė skundžiamu Sprendimu nusprendė neskirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos, kadangi pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ . PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendimu, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu) pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnyje, padarymÄ . Teismo priimtas ir įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas negali bÅ«ti apskųstas, taigi negali bÅ«ti ir atnaujintas baudžiamasis procesas, kadangi pareiÅ¡kėjas yra atlikęs bausmę – atliko vieÅ¡uosius darbus. Ikiteisminis tyrimas ir jo užbaigimas vyko nedalyvaujant pareiÅ¡kėjo gynėjui.

AnalogiÅ¡kos baudžiamosios bylos yra nutraukiamos arba priimami iÅ¡teisinamieji nuosprendžiai tokiose pačiose bylose. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Å¡ios aplinkybės, nors ir nėra Å¡io skundo dalykas, gali tÅ«rėti reikÅ¡mės tuo aspektu, kad buvo esmingai pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į teisingÄ procesÄ . Baudžiamojo proceso atnaujinimo negalimumas yra tiesiogiai sietinas su pareiÅ¡kėjui pritaikyta įstatymo norma dėl pensijos neskyrimo.

4. Vertinant, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 3 dalies nuostata gali būti konstituciškai pagrįsta, atsižvelgtina į šiuos aspektus:

1) nuostata nurodo tik vienÄ nusikalstamos veikos kaltės formÄ â€“ tyčiÄ . Tačiau asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo;

2) Įstatymas neskirsto tyčinio nusikaltimo sunkumo į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius;

3) Ä®statymas neskirsto asmenų, turinčių teisę gauti kario pensijÄ tyčinio nusikaltimo padarymo faktinį laikÄ â€“ tarnybos metu ar ne tarnybos;

4) asmeniui keliami reikalavimai analogiÅ¡kai kaip ir tarnybos metu, nors statutiniai santykiai jau yra pasibaigę. Å iuo atveju nėra pagrįsta, kad asmuo, nuteistas už (duomenys neskelbtini), kai nusikaltimo sudėtis yra suformuota tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, praranda galimybę ir teisę į kario pensijÄ . PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, jog beveik analogiÅ¡koje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) byloje teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo (toliau – ir KT) nutarimu pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai nuostata, kuria asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , atsisakoma mokėti jau paskirtÄ pensijÄ , nagrinėtoje byloje nebuvo aktuali, nes pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nebuvo paskirta, kuriÄ vėliau bÅ«tų buvę atsisakyta mokėti, o buvo sprendžiamas pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo klausimas.

Aptariamoje byloje nebuvo pasisakoma, ar konstituciÅ¡kai pagrįsta mokėti jau paskirtÄ pensijÄ asmeniui, kuris, pvz., nuteistas už nužudymÄ ir kt. PareiÅ¡kėjas pabrėžia, kad KT yra konstatavęs, kad kai Konstitucijai neprieÅ¡taraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga. Asmenys, kuriems pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau.

PareiÅ¡kėjo manymu, pensijos skyrimas ir sÄ lygų reglamentavimas turi bÅ«ti konstituciÅ¡kai pagrįstas, kadangi pensija skiriama už praeities tarnybÄ , o ne praÅ¡ymo pateikimo metu esamÄ faktinę padėtį, susijusiÄ su reikalavimu nebÅ«ti nuteistam už bÅ«tent tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Asmuo, kuris jau yra atlikęs tarnybÄ , turi teisę gauti specifinę kario, pareigÅ«no pensijÄ . KonstituciÅ¡kai nėra pagrįsta, kodėl asmenys, gaunantys pareigÅ«no ar kario pensijÄ ir darantys tyčinius nusikaltimus, yra labiau ginami nei asmuo, kuris padaro tyčinę veikÄ jau statutiniams tarnybos santykiams pasibaigus.

Å iuo atveju pensija neskiriama dėl aplinkybės, neturinčios jokio ryÅ¡io su tarnyba. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, bÅ«tina įvertinti, ar kiekviena nusikalstama veika, nepriklausomai nuo jos padarymo formos, nevertinant nusikalstamos veikos sunkumo, gali bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu Konstitucijos pažeidimu kiekvienu atveju vertinant asmens galimybę realizuoti teisę į pareigÅ«no ar kario pensijÄ . II 1. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

2. Atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėjo tarnybos laikas kario valstybinei pensijai skirti – (duomenys neskelbtini). KraÅ¡to apsaugos ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymu ir Å¡io įsakymo pakeitimo 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu pareiÅ¡kėjas 2017 m. gegužės 15 d. buvo atleistas iÅ¡ tarnybos ir iÅ¡leistas į atsargÄ . PareiÅ¡kėjas, praėjus 3 metams po atleidimo, Ministerijai pateikė praÅ¡ymÄ skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir priedÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos buvo atleistas dėl drausmės pažeidimo, jam pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija galėjo bÅ«ti paskirta praėjus 3 metams. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Ministerijos sprendimu, atsižvelgiant į 2018 m. pareiÅ¡kėjo turėtÄ teistumÄ dėl padaryto tyčinio nusikaltimo, vadovaujantis Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta neskirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.

3. Ministerija, kaip valstybės valdymo institucija, privalėjo vadovautis Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies imperatyvia norma ir priimti SprendimÄ neskirti pareigÅ«nų ir karių pensijos, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjo teistumas nebuvo susijęs su tarnybos santykiais ir kad pareiÅ¡kėjas atitiko kitas Ä®statymo nustatytas sÄ lygas. BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumÄ laikomi už nusikaltimo padarymÄ nuteisti asmenys, kuriems įsigaliojo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Ä® teistumÄ teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieÅ¡ terminÄ ar bausmės pakeitimo Å¡velnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Atsakovės įsitikinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu tyčinio nusikaltimo padarymu. KT iÅ¡aiÅ¡kino, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes.

Teistumo pasibaigimas negali bÅ«ti suprantamas taip, kad, esÄ , iÅ¡nyksta pats asmens nuteisimo faktas, tai taip pat nereiÅ¡kia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputacijÄ , negali bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Pažymi, jog teistumas baudžiamosios justicijos požiÅ«riu gali pasibaigti ar bÅ«ti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali bÅ«ti panaikintas ir visada lieka jo biografijos dalimi ir faktu.

4. LVAT yra pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, reikalaujanti specialių iÅ¡tikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių. Atsakovės duomenimis, nėra teisminės praktikos, atitinkančios nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, t. y. kad bÅ«tų nagrinėjamas ginčas dėl Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies taikymo neskiriant kariui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos, kai karys (kurio statusas skiriasi nuo kitų pareigÅ«nų) buvo teistas už tyčinį nusikaltimÄ .

IÅ¡ Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad pareiÅ¡kėjas nusikalstamÄ veikÄ padarė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. po atleidimo iÅ¡ tarnybos. Todėl teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo nelojalus savo valstybei, nesilaikė keliamų didesnių reikalavimų tarnybos metu arba Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ ar įstatymus tarnybos laikotarpiu, atsakovė negali.

5. Pasisakant dėl kreipimosi į KT Ministerija pažymi, kad KT dėl Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies nagrinėjimo ginčo kontekste nėra pasisakęs. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, ar aptariama įstatymo nuostata yra konstituciÅ¡kai pagrįsta, yra pakankamai motyvuoti ir teismas turėtų juos įvertintini bei dėl to sprendime pasisakyti. Atsakovės nuomone, abejonių dėl aptariamos Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai kyla, tačiau bÅ«tent teismas turi nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į KT. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: III Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. PareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 12 d. pateikė praÅ¡ymÄ skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ ir priedÄ .

2. Lietuvos Kariuomenės gynybos Å¡tabas pareiÅ¡kėjui 2020 m. birželio 29 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad pagal Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalį nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pensijos neskiriamos. Informatikos ir ryÅ¡ių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė informacijÄ , jog pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m.); siekiant objektyviai įvertinti pensijos pareiÅ¡kėjui skyrimÄ , pareiÅ¡kėjo aptariamu raÅ¡tu buvo praÅ¡oma pateikti teismų sprendimus.

Pateikti minėtus sprendimus pareiÅ¡kėjas pakartotinai ragintas 2020 m. liepos 28 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo sprendimų“. PraÅ¡omi sprendimai buvo pateikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 7 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo sprendimų pateikimo“. 3. 2020 m. rugpjūčio 19 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Sprendime nurodyta, jog iÅ¡ Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. birželio 18 d. raÅ¡tu pateikto Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacijos ir archyvo duomenų apie fizinį asmenį iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu) buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK (duomenys neskelbtini) straipsnyje, padarymÄ .

Vadovaujantis Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama. IV 1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Ministerijos SprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (žr. Å¡io teismo sprendimo III skyriaus 3 punktÄ ).

2. Teismas pirmiausiai pažymi, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas reglamentuojamas specialiuose teisės aktuose – Ä®statyme ir jį įgyvendinančiame bei detalizuojančiame poįstatyminiame teisės akte – PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Å iuose teisės aktuose nustatyti asmenys, turintys teisę gauti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , apibrėžtos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sÄ lygos, pareigÅ«nų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, Å¡ios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sÄ lygos.

Taigi pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Ä®statyme nustatytas sÄ lygas. Nustačius, kad minėtos sÄ lygos nėra tenkinamos, pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija negali bÅ«ti skiriama ir (ar) mokama. Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti valstybinės pensijos skyrimÄ , numato, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymÄ asmenims pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Sprendimas dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ arba įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui, pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama už visÄ laikotarpį nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos.

Taigi įstatymų leidėjas, nustatydamas Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje imperatyviÄ pareigÅ«no valstybinės pensijos skyrimo sÄ lygÄ â€“ nebÅ«ti nuteistam už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , siekė, kad statutiniai valstybės tarnautojai, kurie nebuvo lojalÅ«s savo valstybei, nesilaikė jiems keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu arba Å¡iurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ar įstatymus, neturėtų teisės gauti valstybinės pensijos.

3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas yra teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtina ir minėtas Ä®tariamųjų, kaltinamųjų bei nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡as, pagal kurį pareiÅ¡kėjas dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnį ((duomenys neskelbtini)), paskiriant jam (duomenys neskelbtini) mėnesius viešųjų darbų;

įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Paminėtina, jog atsakovė ginčijamÄ SprendimÄ priėmė bÅ«tent tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjas yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , taigi neatitinka pareigÅ«nų pensijos skyrimo sÄ lygų. PareigÅ«no valstybinės pensijos skyrimas asmeniui, kuris bÅ«damas pareigÅ«nu, nebuvo lojalus savo valstybei, nesilaikė keliamų didesnių reikalavimų tiek tarnybos, tiek ne tarnybos metu, Å¡iurkščiai pažeidė KonstitucijÄ ir įstatymus, prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2668-662/2015, 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-581-822/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-245-822/2019).

Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata aiÅ¡kiai paneigia galimybę skirti asmeniui valstybinę pensijÄ , jeigu asmuo yra nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ . Å ias iÅ¡vadas patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika (žr., pvz., 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-128/2014, 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-522-602/2017, 2017 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-674-1062/2017, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-602/2018).

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad atsakovė pagal imperatyviÄ Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatÄ turėjo teisėtÄ pagrindÄ atsisakyti skirti pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ . Todėl vertintina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais pagrindais nėra teisėto pagrindo. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestinį reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę patenkinti praÅ¡ymÄ skirti jam pareigÅ«nų ir karių pensijÄ .

4. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į KT su praÅ¡ymu iÅ¡spręsti, ar Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, jos 29 straipsniui (papildomi argumentai pateikti 2020 m. lapkričio 11 d. gautame praÅ¡yme), pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Ä®statymo prieÅ¡taravimo Konstitucijai faktas gali bÅ«ti nustatytas tik KT (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris KT pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į KT kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į KT suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į KT yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas. Taigi teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

Pažymėtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ KT yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad teismas byloje iÅ¡kilusį (proceso Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į KT sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo.

Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

5. Paminėtina, jog KT ne kartÄ yra konstatavęs, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). PareigÅ«nų ir karių, kuriems pagal įstatymÄ yra skiriama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, statusas lemia ir tam tikrus didesnius, palyginti su kitais valstybės tarnautojais, įsipareigojimus valstybei bei griežtesnę jų atsakomybę.

PareigÅ«nai ir kariai privalo savo tarnybÄ atlikti nepriekaiÅ¡tingai, nepiktnaudžiauti jiems įstatymuose nustatytais įgaliojimais, savo elgesiu nežeminti pareigÅ«no ar kario vardo, garbės ir orumo tarnyboje ar ne jos metu. KT 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, jog pareigÅ«nų ir karių statuso bei jiems skiriamos pensijos ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį pareigÅ«nams ir kariams, atleistiems iÅ¡ tarnybos dėl to, kad jie pažeidė jų tarnybai keliamus reikalavimus, pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimas siejamas su papildomomis pensijos skyrimo ir mokėjimo sÄ lygomis.

Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifikÄ , taip pat gali nustatyti, kad pareigÅ«nams, be kita, ko, Å¡iurkščiai pažeidusiems KonstitucijÄ ar įstatymus, sulaužiusiems priesaikÄ , padariusiems tyčinį nusikaltimÄ , pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Å i nuostata įtvirtinta jau Å¡iame teismo sprendimo aptarto Ä®statymo 13 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti valstybinės pensijos skyrimÄ , numato, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama nuo teisės į pensijÄ atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

6. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad konstituciÅ¡kai vertinant Ä®statymo 13 straipsnio 3 punktÄ reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡i Ä®statymo nuostata numato tik vienÄ nusikalstamos veikos kaltės formÄ â€“ tyčia. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Å¡iuo atveju baudžiamajame įstatyme yra daug nusikalstamų veikų, kurios gali bÅ«ti padaromos ir neatsargia kaltės forma, tačiau jų pavojingumas pasak pareiÅ¡kėjo nėra mažesnis nei tyčine kaltės forma padaromų nusikalstamų veikų.

Teismas pabrėžia, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas yra abstraktaus pobÅ«džio, taip pat nėra aktualus nagrinėjamos bylos kontekste, todėl yra atmetamas. PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodo, kad Ä®statymas neskirsto nusikaltimų į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Å is pareiÅ¡kėjo argumentas taip pat atmestinas, kadangi Ä®statymas numato tik tai, kad asmuo turi bÅ«ti nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ tam, kad jam nebegalėtų bÅ«ti skiriama pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, įstatymas nedetalizuoja nusikaltimo, t. y., teismo vertinimu, įstatymų leidėjas sÄ moningai pasirinko tokiÄ nuostatos formuluotę, neiÅ¡skiriant nusikaltimo sunkumo.

PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad teismas turi kreiptis į KT dėl Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalies dėl to, kad Ä®statymas neskirsto asmenų, turinčių teisę gauti kario pensijÄ tyčinio nusikaltimo padarymo faktinio laiko, t. y. ar nusikaltimas yra padaromas tarnybos metu ar ne. Å is argumentas taip pat yra atmestinas, kadangi tam, kad asmuo gautų valstybinę pensijÄ , jis turi atitikti imperatyviÄ Ä¯statymo nuostatÄ , t. y. asmuo neturi bÅ«ti nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ tiek tarnybos metu, tiek ne tarnybos metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-245-822/2019).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad asmeniui keliami reikalavimai analogiÅ¡kai kaip ir tarnybos metu, nors statutiniai santykiai jau yra pasibaigę. Pasisakydamas dėl konstitucinės valstybinių pensijų (be kita ko, pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) prigimties, KT yra nurodęs, kad valstybinės pensijos yra skiriamos asmenims už atliktÄ tarnybÄ ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims, ir yra mokamos iÅ¡ valstybės biudžeto (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. liepos 4 d. ir 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).

PareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingÄ , atsakingÄ , dažnai rizikingÄ ir pavojingÄ asmens tarnybÄ valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikÅ¡mingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas Å¡ios pensijos skyrimo sÄ lygas. Å ių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (KT 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Ä®statymas valstybinės pensijos gavimÄ sieja ne su atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu, todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo statutiniai santykiai jau pasibaigę, nesuteikia pagrindo skirti jam pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2823-502/2016). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ kreiptis į KT, nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų tokiÄ bÅ«tinybę nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjo abstraktaus pobūdžio, nors ir teisiniai, teiginiai nesudaro pagrindo abejoti įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Konstitucijai.

7. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į susiklosčiusiÄ situacijÄ : teisinių galimybių atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvimÄ , baudžiamojo įsakymo peržiÅ«rėjimo apeliacine ar kasacine tvarka negalimumÄ , taip pat į tai, kad, pasak pareiÅ¡kėjo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, patraukdami asmenį baudžiamojon atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) mėnesių (duomenys neskelbtini), nesuteikė jam jokios galimybės turėti savo pasirinkto ar valstybės skiriamo gynėjo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), nes tuo metu neturėjo darbo, tačiau buvo užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), po to, iÅ¡laikęs papildomÄ vairavimo kategorijÄ , įsidarbino. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (neskyrimo) nėra aktualios, todėl atmestinos.

8. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis) Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis