b5fa6631-5c04-49fb-bc56-72a862b96ef2 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-309/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31977-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.5.1.1.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.4.6.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiutei, nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., prie (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, pro stovinčio automobilio „VW Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pravirÄ langÄ , papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į automobilio salonÄ nukentėjusiajam V. B. į veidÄ ir ant rÅ«bų, o Å¡iam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vienÄ kartÄ spyrė koja į krÅ«tinę, tokiais veiksmais nukentėjusiajam V. B. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ cheminį abiejų akių ragenų ir junginių I laipsnio nudegimÄ . 2. Be to, E. K. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., prie (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, pro stovinčio automobilio „VW Sharan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pravirÄ langÄ , papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į automobilio salonÄ nukentėjusiajam D. L. į veidÄ , taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba, laisvės atėmimo bausmės taikymo atveju, bausmės vykdymÄ atidėti; už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ nukentėjusiojo D.

L. atžvilgiu, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos V. B. atžvilgiu jis prisipažįsta iÅ¡ dalies – pripažįsta, kad nuosprendyje nurodytu metu ir vietoje papurÅ¡kė nukentėjusiajam V. B. aÅ¡arinių dujų, tačiau teigia, kad tai buvo padaryta ne tyčia, siekiant nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o ginantis. Pripažįsta, kad galėjo neadekvačiai vertinti situacijÄ ir suklysti dėl jam, kaip tada pasirodė, kilusio pavojaus.

Nurodo, kad suklysti galėjo dėl to, kad konfliktas tarp jo ir V. B. įvyko nakties metu, kai po darbo pamainos (tuo metu jis teikė taksi paslaugas) jis buvo nemiegojęs ir pavargęs. Be to, nukentėjusysis V. B., su kuriuo jie dažnai konfliktuodavo, konkuravo dėl keleivių pervežimo, ir kuris ne kartÄ yra jam grasinęs, važiuodamas jam (V. B.) priklausančia transporto priemone ir jo, einančio per gatvę, vos nekliudydamas, sukėlė jam stresÄ ir baimę. Tuo momentu jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusysis tokiais savo veiksmais nori jį sužaloti.

Kai nukentėjusiojo vairuojama transporto priemonė, vos jo nekliudžiusi, ne nuvažiavo toliau, o sustojo, ir jis pamatė atsidarant automobilio dureles, o nukentėjusiojo rankose sublizgant kažkokį daiktÄ , kuris jam tuo metu pasirodė panaÅ¡us į peilį, jis (E. K.), siekdamas apsiginti ir iÅ¡vengti sužalojimo, papurÅ¡kė nukentėjusiajam V. B. aÅ¡arinių dujų. Kadangi dujas jis purÅ¡kė ne į nukentėjusiojo V. B. automobilio salonÄ , o į patį nukentėjusį, kai jis jau buvo iÅ¡lipęs, nelogiÅ¡ka manyti, kad nukentėjusysis V.

B. ramiai sėdėjo maÅ¡inoje prasidaręs langÄ ir laukė, kol jis (E. K.) prieis. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu V. B. nurodė, jog jį (E. K.) atpažino ir jo neva bijojo, nes jis yra buvęs įkalinimo vietoje. 3.2. Nuteistojo teigimu, jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad jis bÅ«tų spyręs nukentėjusiajam V. B. į krÅ«tinę, o nukentėjusiojo parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Nurodo, kad spyrio nukentėjusiajam į krÅ«tinę nepatvirtina nei 2019 m. liepos 29 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiojo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas nevertinamas, nes iÅ¡orinių sužalojimų nebuvo, nei liudytojos N. S., nei nukentėjusiojo D.

L. parodymai. Be to, darant prielaidÄ , kad V. B. sėdėjo maÅ¡inoje, akivaizdu, jog spirti jam į krÅ«tinę techniÅ¡kai bÅ«tų buvę neįmanoma. 3.3. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino paties nukentėjusiojo elgesio, konflikto iÅ¡provokavimo, to, kad konkrečioje situacijoje jam (E. K.) galėjo kilti reali grėsmė bÅ«ti sužalotam. Teigia, kad teismas padarė nepagristÄ iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose V. B. atžvilgiu nėra nustatyta bÅ«tinosios ginties sÄ lygos, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybe Å¡alinančios aplinkybės (BK 28 straipsnio l dalis).

Mano, kad net, jei jis ir bÅ«tų neadekvačiai suvokęs situacijÄ bei jam kylantį pavojų ir dėl to bÅ«tų peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas, teismas galėjo taikyti BK 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias bÅ«tinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis BK 62 straipsniu (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 3.4. Be to, apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, D.

L. atžvilgiu. Mano, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Teigia, kad teismas be pagrindo jo kaltę grindė nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, neatsižvelgė į jo (E. K.) bei liudytojų parodymus. Nurodo, kad jis 2019 m. liepos 28 d. įvykio metu net nematė V. B. automobilyje sėdinčio kito asmens. Be to, jei, kaip nurodė teismas, pabaigęs purkÅ¡ti dujas, jis metė tuščiÄ dujų balionėlį V. B. į pakaušį, darytina prielaida, kad D.

L. dujų poveikį galėjo pajausti nuo į automobilį įlipusio V. B. rÅ«bų. Mano, kad tai, jog aÅ¡arinės dujos nebuvo purÅ¡kiamos tiesiogiai D. L. į veidÄ , įrodo ir ta aplinkybė, kad D. L., skirtingai negu V. B., į gydymo įstaigÄ tuoj po įvykio vykti atsisakė, o pareiÅ¡kimÄ policijai parašė tik praėjus 10 dienų po įvykio. Akcentuoja, kad byloje nėra specialisto iÅ¡vados apie padarytų sužalojimų Å¡iam nukentėjusiajam pobÅ«dį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos D. L. atžvilgiu, todėl pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl Å¡ios veikos turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.5. Pasak nuteistojo, teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kuriÄ apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. 3.6. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam paskirta bausmė nėra teisinga ir proporcinga padarytai veikai bei kilusioms pasekmėms. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis atlygino žalÄ Å iaulių teritorinei ligonių kasai, tačiau vis tiek paskyrė jam griežčiausiÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ .

Teigia, kad bausmė jam paskirta ne tiek vertinant jo padarytÄ veikÄ , kiek anksčiau padarytas veikas, už kurias jis jau yra nubaustas. Kadangi įstatymas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, numato kelias alternatyvias bausmių rÅ«Å¡is, mano, jog bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nurodyto straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę nei laisvės atėmimas. 3.7. Apeliantas pažymi, kad pastaruoju metu jis dalyvavo elgesio keitimo programoje, lankė bendruomenės organizuojamus kursus, susijusius su elgesio pakeitimu, o tai rodo, kad jis daro iÅ¡vadas, stengiasi keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , įsitvirtinti darbo rinkoje – vertėsi individualia veikla, Å¡iuo metu dirba pagal darbo sutartį.

Nurodo, kad jis negyvena asocialaus gyvenimo – turi savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , palaiko ryÅ¡ius su savo nepilnamečiu vaiku, vykdo įsipareigojimus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu neteikė BK 75 straipsnio nuostatų ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Tuo atveju, jei jam bÅ«tų atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, jis galėtų bÅ«ti įpareigojamas dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose arba jam galėtų bÅ«ti skiriami kiti teismo įpareigojimai (BK 75 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 5. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas. Dėl nuteistojo E. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas 6. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. 7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

8. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. 9. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę.

10. Iš nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47–48, 55–57, šie parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., jis, savo taksi automobiliu veždamas keleivį D. L., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamo E. K. automobilį „VW Passat“.

Tuo pačiu metu pamatė į gatvę ties pėsčiųjų perėja atbėgantį žmogų. Nesupratęs, kas vyksta, jis ėmė stabdyti automobilį, pristabdęs jį ties pėsčiųjų perėja, pamatė jam žinomÄ asmenį E. K.. Kadangi buvo Å¡iltas vasaros vakaras, jo pusės durelių langas buvo praviras. Jam pristabdžius automobilį, pribėgęs E. K. iÅ¡ dujų balionėlių pradėjo purkÅ¡ti dujas į automobilio salonÄ , taikė jam į akis. AÅ¡arinės dujos jam labai stipriai graužė akis, jis nieko nebematė, todėl truputį pavažiavęs už perėjos, prie sankryžos, sustojo.

Tuomet pribėgęs E. K. vėl ėmė purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas jam į veidÄ ir ant rÅ«bų. Kadangi automobilyje buvo labai daug aÅ¡arinių dujų, jis (V. B.) atsidaręs duris mėgino iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Tuomet E. K. vienÄ kartÄ spyrė jam į krÅ«tinę. Savo veiksmais E. K. sukėlė jam fizinį skausmÄ . Po įvykio jis iÅ¡kvietė medikus ir policijÄ , dėl patirtų sužalojimų buvo pristatytas į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jam buvo diagnozuoti abiejų akių ragenos ir junginės maiÅ¡elio nudegimai, nustatytas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas.

Nurodė, kad aÅ¡arinių dujų pateko į akis ir jo keleiviui D. L., pastarasis sakė, kad jam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nes ir jam kliuvo daug dujų, kai buvo purÅ¡kiama pro jo (V. B.) langÄ , E. K., pribėgęs prie jo durelių, papurÅ¡kė dujų pro jo pusės durelių langÄ . Ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2019 m. liepos 28 d., apie 4 val., iÅ¡ akių skyriaus slaugytojos V. gautas praneÅ¡imas, kad V. B. nustatyti abiejų akių ragenos ir junginės maiÅ¡elio nudegimai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 22–24).

Tai, kad V. B. nurodė, jog jam E. K. į akis papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų ir vienÄ kartÄ spyrė į krÅ«tinę, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , užfiksuota ir V. B. protokole-pareiÅ¡kime (1 t., b. l. 34). Parodymų patikrinimo vietoje metu V. B. analogiÅ¡kai nurodė įvykio aplinkybes, pažymėjo, kad E. K. jam ne tik du kartus pro atvirÄ automobilio langÄ pripurÅ¡kė dujų, bet ir spyrė į krÅ«tinę, kai jis bandė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio (1 t., b. l. 60–61, 64–66). Suvestas į akistatÄ su E. K. nukentėjusysis V.

B. dar kartÄ patvirtino, kad E. K. purÅ¡kė dujas jam į veidÄ , į automobilio salonÄ , o bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vienÄ kartÄ spyrė į krÅ«tinę. Taip pat nurodė, kad aÅ¡arinių dujų E. K. pripurÅ¡kė ir jo tÄ kart vežtam klientui (1 t., b. l. 72–73).

11. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai nurodė įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad 2019 m. liepos 28 d., tarp 1 val. ir 1.30 val., (duomenys neskelbtini) teikdamas taksi paslaugas ir tuo metu veždamas keleivį D. L., jis prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė atbėgantį ir kažkÄ Å¡aukiantį E. K.. Jis (V. B.) sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Kadangi buvo Å¡ilta, automobilio langai buvo atidaryti.

E. K., priėjęs prie automobilio, pradėjo purkÅ¡ti dujas. Jam (V. B.) pradėjo graužti akis, jis pajuto didelį akių, galvos, sprando skausmÄ . IÅ¡sigandęs jis truputį, apie 5 m, pavažiavo link sankryžos ir sustojo. Tuomet vėl pajuto purÅ¡kiamas dujas. Jam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, kai durelės jau buvo atidarytos, pajuto vienÄ smÅ«gį į krÅ«tinę. Girdėjo purÅ¡kiamų dujų garsÄ , girdėjo keleivį D. L. Å¡aukiant, kad trÅ«ksta oro (2 t., b. l. 162–164). 12. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s, be to, netikėti Å¡iais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina ne tik Å¡ios nutarties 10 punkte nurodyti įrodymai, bet ir kiti bylos įrodymai.

Nukentėjusysis D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir nukentėjusysis V. B. (1 t., b. l. 113–114; 2 t., b. l. 164–165). Liudytoja policijos pareigÅ«nė G. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 28 d. pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), taksi vairuotojui papurkÅ¡ta dujų ir bandyta jį sumuÅ¡ti, atvykus į įvykio vietÄ , laukė pranešėjas – taksi vairuotojas V.

B. ir dar vienas asmuo, kaip nurodė taksi vairuotojas, jo klientas. Abu asmenys stovėjo užsidengę akis, skundėsi jų graužimu, skausmu, negalėjo atmerkti akių, plovėsi jas vandeniu. V. B. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam sustojus ties pėsčiųjų perėja, prie jo vairuojamo automobilio pribėgo pažįstamas asmuo ir pro atvirÄ langÄ Ä¯ akis ir į automobilio salonÄ pripurÅ¡kė dujų, po to apibėgo aplink automobilį ir pripurÅ¡kė dujų į veidÄ jo klientui.

Kiek pamena, V. B. sakė, kad jam buvo suduotas smūgis į krūtinę. Bendraujant su nukentėjusiaisiais matėsi, kad jų akys paraudę, ašarojančios, jie nuolat plovėsi akis vandeniu, automobilyje jautėsi stiprus dujų kvapas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, abiem vyrams buvo suteikta pagalba, V. B. buvo išvežtas į ligoninę, o jo klientas atsisakė vykti į ligoninę ir buvo parvežtas į namus (1 t., b. l. 149–149, parodymai ištirti teisimajame posėdyje). Teisiamajame posėdyje liudytoja G.

B. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus ir patvirtino, kad nuvykus į įvykio vietÄ , joje buvo du vyriÅ¡kiai, jie buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, kosėjo, aÅ¡arojo. Vyrai pasakė, kad jiems pripurÅ¡kė dujų asmuo, kuris, kaip jie manė, eis per gatvę. Tuo metu, kai automobilio vairuotojas sustojo asmens praleisti per gatvę, pastarasis pribėgo ir pripurÅ¡kė dujų į automobilį, vairuotojui į akis, apibėgęs automobilį, pripurÅ¡kė dujų ir keleiviui. VyriÅ¡kiai nurodė, kuris iÅ¡ jų vairavo taksi automobilį ir kuris buvo keleivis.

Galėjo būti, kad taksi vairuotojui buvo suduoti ir smūgiai, tikslios aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 6–7).

13. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad E. K. 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, tyčia, pro stovinčio automobilio „VW Sharan“ pravirÄ langÄ papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į automobilio salonÄ nukentėjusiajam V. B. į veidÄ ir ant rÅ«bų, o pastarajam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, vienÄ kartÄ spyrė koja į krÅ«tinę. 14. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. 15. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). 16. IÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju E. K. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, kad jis V.

B. aÅ¡arinių dujų papurÅ¡kė ne tyčia, o gindamasis. PrieÅ¡ingai, net nekyla abejonių, kad bÅ«tinosios ginties situacijos nebuvo. Å iuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad E. K. be jokios priežasties pribėgęs prie V. B. vairuojamo automobilio, jam į veidÄ ir automobilio salonÄ pripurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, o nukentėjusiajam bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, spyrė jam į krÅ«tinę. Tokiais savo neteisėtais veiksmais E. K. nukentėjusiajam V.

B. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ cheminį abiejų akių ragenų ir junginių nudegimÄ . Kadangi E. K. aÅ¡arines dujas V. B. purÅ¡kė pastarajam sėdint automobilyje, o į krÅ«tinę spyrė V. B. bandant iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, neatliekant jokių neteisėtų veiksmų ir E. K. nesiprieÅ¡inant, tik dengiantis rankomis, taip siekiant iÅ¡vengti akių nudegimo, akivaizdu, kad pavojingo kėsinimosi nebuvo ir E. K. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobÅ«džio.

Dėl to apelianto versija dėl būtinosios ginties atmetama.

17. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. B., E. K., einančio per gatvę, vos nekliudė savo automobiliu, norėdamas jį sužaloti, ir taip iÅ¡provokavo konfliktÄ . IÅ¡ nuoseklių nukentėjusiųjų V. B. ir D. L. parodymų, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, matyti, kad V. B. leistinu greičiu važiuojant gatve, link joje esančios perėjos, jie pamatė atbėgantį E. K., kuris, automobiliui ties perėja sustojus jį praleisti, pribėgęs prie vairuotojo pusės praviro durelių lango, nieko nepaaiÅ¡kinęs, be jokios priežasties ėmė purkÅ¡ti aÅ¡arines dujas.

Byloje nustatyta, kad antrÄ kartÄ dujų E. K. papurÅ¡kė tuomet, kai V. B., dėl graužiančių akių nebematydamas kur važiuoti, sustojo už pėsčiųjų perėjos ir norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, nes jo salone buvo pripurkÅ¡ta labai daug aÅ¡arinių dujų ir jis dėl to jautė ne tik akių, bet ir galvos bei sprando skausmÄ . Jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teiginį, kad V. B. automobiliui sustojus, jis (E. K.) pamatė atsidarant automobilio dureles ir nukentėjusiojo rankose sublizgant kažkokį daiktÄ , panašų į peilį, byloje nėra, todėl Å¡is teiginys vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas.

Byloje surinkti įrodymai visiÅ¡kai paneigia nuteistojo parodymus ir neginčijamai patvirtina jo kaltę. To, kad E. K. bÅ«tų buvęs užpultas, nenurodė ir įvykio vietoje buvusi liudytoja N. S.. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, E. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ nepaneigia ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. B. E. K. bijojo, nes žinojo, kad jis yra kalėjęs už anksčiau padarytus nusikaltimus.

18. Atsakant į nuteistojo skundo argumentÄ , kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina, jog jis bÅ«tų spyręs nukentėjusiajam į krÅ«tinę, pažymima, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo V. B. parodymai, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai – ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. liepos 28 d., apie 4 val., iÅ¡ akių skyriaus slaugytojos gautas praneÅ¡imas, jog V. B. nustatyti abiejų akių ragenos ir junginės maiÅ¡elio nudegimai, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, taip pat liudytojos G.

B. parodymai, kad policijos pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis V. B. pasakė, kad jam ir jo klientui į akis pripurkÅ¡ta dujų, jam suduotas smÅ«gis į krÅ«tinę. Nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. nustatytas cheminis abiejų akių ragenų ir junginių I laipsnio nudegimas, o VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019 m. liepos 28 d. diagnozuotas krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas kaip sužalojimas nevertinamas, kartu paaiÅ¡kinta, kad Å¡is sumuÅ¡imas kaip sužalojimas nevertinamas tik dėl to, kad apžiÅ«ros Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje 2019 m. liepos 29 d. iÅ¡orinių krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų nebuvo (o ne dėl kitų priežasčių) (1 t., b. l. 79–80).

Tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje apžiÅ«rint nukentėjusįjį V. B. iÅ¡orinių krÅ«tinės lÄ stos sužalojimų nebuvo nustatyta, nereiÅ¡kia, kad jie nebuvo padaryti. Kaip minėta, tai, jog E. K. vienÄ kartÄ spyrė V. B. į krÅ«tinę ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , įrodyta paties nukentėjusiojo parodymais, liudytojos G. B. parodymais bei raÅ¡ytiniais bylos įrodymais. Be to, ir specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) apraÅ¡omojoje dalyje pažymėta, kad iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės, chirurgo įraÅ¡o matyti, kad V.

B. atsiųstas konsultacijai dėl krÅ«tinės traumos, V. B. kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje čiuopiamas 4 cm x 5 cm krÅ«tinės lÄ stos sienos sumuÅ¡imas, palpuojant skausmingas, diagnozė – krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas. Taigi visuma bylos įrodymų patvirtina, kad E. K. spyrė nukentėjusiajam V. B. į krÅ«tinę.

19. Nors liudytoja N. S., mačiusi įvykį, analogiÅ¡kai, kaip ir E. K. nurodė, kad pastarasis jokių neteisėtų veiksmų taksi vairuotojo atžvilgiu neatliko, teigė mačiusi, kaip vairuotojas, lipdamas iÅ¡ automobilio, tiesė rankÄ link durelių daiktadėžės ir jo rankoje kažkas sublizgėjo, atsižvelgiant į tai, kad visuma byloje surinktų įrodymų Å¡iuos liudytojos parodymus ne patvirtina, o paneigia, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. S. įrodymus vertino kaip prieÅ¡taringus ir jais rėmėsi tik tiek, kiek Å¡ie parodymai neprieÅ¡taravo kitiems bylos įrodymams.

20. Nuteistojo E. K. kaltę padarius nusikaltimÄ nukentėjusiojo D. L. atžvilgiu taip pat patvirtina byloje surinktų, teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

21. Iš nukentėjusiojo D. L. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., jam, kaip keleiviui, V. B. vairuojamu taksi automobiliu, sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, važiuojant iš draugo R. Š., gyvenančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), V. K. gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties parduotuve „M.“, esančia prie autobusų stoties, automobilių stovėjimo aikštelėje jis pamatė iš matymo pažįstamo E. K. taksi automobilį „VW Passat“.

Staiga pamatė į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯bėgant vyrÄ , tuo metu V. B. vairuojamas automobilis dar nebuvo įvažiavęs į perėjÄ . Kadangi asmuo buvo įbėgęs į keliÄ , V. B. turėjo sustoti ir jį praleisti. V. B. sustabdžius automobilį, jis (D. L.) pasilenkė pasižiÅ«rėti, kas tas žmogus. Kadangi V. B. durelių langas buvo praviras, jis pamatė E. K., kuris iÅ¡ karto ėmė purkÅ¡ti dujas į automobilio salonÄ , buvo nusitaikęs į V. B., bet, kadangi jis (D. L.) buvo pasilenkės link V.

B., dujų į akis kliuvo ir jam. V. B. bandė pavažiuoti į priekį, tačiau jam graužė akis, todėl jis sustojo. Sustojus E. K. apibėgo aplink automobilį, jis (D. L.) iÅ¡girdo sakant: „kas tu toks bÅ«si“ ir pajuto, kad pastarasis pro atvirÄ langÄ vėl jam purÅ¡kia dujas. Tuo metu jokių kitų žmonių aplink nebuvo. V. B. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , jam (D. L.) buvo praplautos akys, jis gavo vaistų nuo spaudimo. Važiuoti į ligoninę jis atsisakė, vėliau į gydymo įstaigas nesikreipė.

Dėl pripurkÅ¡tų dujų patyrė didelį fizinį skausmÄ . Ä® prokurorės klausimÄ atsakė, kad į ligoninę atsisakė važiuoti todėl, kad ryte jam reikėjo vykti į pokalbį dėl darbo (1 t., b. l. 113–114; 117–118; 2 t., b. l. 164–165). E. K. protokole-pareiÅ¡kime taip pat nurodyta, kad 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., jam sėdint taksi automobilyje „VW Sharan“, iÅ¡ matymo pažįstamas E. K. pro atvirÄ automobilio langÄ jam į akis papurÅ¡kė dujų ir taip sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 108).

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis D. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 121–122, 125–127) bei suvestas į akistatÄ su E. K. (1 t., b. l. 133–135). IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2019 m. liepos 28 d. 1.36 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas vykti adresu: (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjus D. L., jam nustatyta vidutinio sunkumo akių trauma, nes į akis pateko cheminė medžiaga. Nurodyta, kad pripurkÅ¡ta į akis aÅ¡arinių dujų, akies junginės paraudusios, skauda (1 t., b. l. 20–21).

Nukentėjusiojo D. L. parodymus patvirtina, o nuteistojo parodymus, kad jis nusikaltimo D. L. atžvilgiu nepadarė, pastarojo 2019 m. liepos 28 d. įvykio metu V. B. automobilyje net nematė, paneigia ir kiti bylos įrodymai – nukentėjusiojo V. B., liudytojų G. B., R. Å . parodymai (pastarasis patvirtino, kad D. L. prieÅ¡ įvykį svečiavosi pas jį ir iÅ¡vyko taksi automobiliu), todėl abejoti D. L. parodymų teisingumu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad liudytoja policijos pareigÅ«nė G. B. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nurodė, jog atvykus į įvykio vietÄ , laukė V.

B. ir dar vienas asmuo, kaip nurodė taksi vairuotojas, jo klientas. Abu asmenys stovėjo užsidengę akis, skundėsi jų graužimu, skausmu, negalėjo atmerkti akių, plovėsi jas vandeniu, automobilyje jautėsi stiprus dujų kvapas. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, abiem vyrams buvo suteikta pagalba. Vyrai pasakojo, kad tuo metu, kai automobilio vairuotojas sustojo asmens praleisti per gatvę, pastarasis pribėgo ir pripurškė dujų į automobilį, vairuotojui į akis, apibėgęs automobilį, pripurškė dujų ir keleiviui.

Taigi byloje taip pat neginčijamai įrodyta, kad E. K. 2019 m. liepos 28 d., apie 1.35 val., prie (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stoties, tyčia pro stovinčio automobilio „VW Sharan“ pravirÄ langÄ papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų į automobilio salonÄ nukentėjusiajam D. L. į veidÄ ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

22. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms E. K. skundo argumentas, kad D. L. dujų poveikį galėjo pajausti nuo į automobilį įlipusio V. B. rÅ«bų, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. E. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ D. L. atžvilgiu nepaneigia ir tai, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kimÄ policijai parašė ne iÅ¡ karto po įvykio, į gydymo įstaigÄ tuoj po įvykio vykti atsisakė, byloje nėra specialisto iÅ¡vados apie padarytų sužalojimų Å¡iam nukentėjusiajam pobÅ«dį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Pažymėtina, kad įstatymai nenumato termino, per kurį dėl nusikalstamos veikos galimai nukentėjęs asmuo apie įvykį turėtų praneÅ¡ti policijos įstaigai, taip pat neįpareigoja dėl nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens privalomai vykti į gydymo įstaigÄ . Kaip jau minėta, E. K. kaltė sukėlus nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmÄ ir padarius pastarojo atžvilgiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų, teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės 23. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

24. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tiek ir kaltininko asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau bÅ«damas teistas 4 kartus (2 t., b. l. 7–15, 179–190), naujus nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2020 m. vasario 13 d. E. K. priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis (šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs), jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 179–190), yra teistas ir užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. b. l. 18–23, 191–196). Visa tai rodo, kad E. K. savo nusikalstamų polinkių nekeičia, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. K. bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – iÅ¡ dalies atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 4)) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taigi, dar kartÄ vertinti tÄ pačiÄ aplinkybę nebėra pagrindo, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vykdė individualiÄ veiklÄ (2 t., b. l. 16, 178), yra iÅ¡situokęs, turi mažametį vaikÄ , kuriam teikia iÅ¡laikymÄ (2 t., b. l. 151–154, 155–158).

Taigi akivaizdu, kad, skirdamas apeliantui bausmę, teismas atsižvelgė ne tik į jo ankstesnius teistumus, kurie neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, bet į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

25. Nors BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. K. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Ä®vertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad skirti pastarajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bÅ«tų netikslinga – iÅ¡ bylos matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu paskyrus E. K. net ir pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorÄ laikytis įstatymų.

26. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, yra artimos minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios bausmės aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai, laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams taip pat nėra per griežta. Taigi daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu E. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

27. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde iÅ¡skirtinai bandoma sureikÅ¡minti tik tam tikras bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau pagal kasacinę praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikÅ¡mės aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-171-697/2019).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti ir jai skirti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neakcentuodamas E. K. neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių. 28. IÅ¡ bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant bÅ«tų galima spręsti dėl Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo nuteistajam. Kadangi byloje nenustatyta, kad E. K. bÅ«tų peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas, konstatuoti esant BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ sÄ lygÄ nėra pagrindo. 29. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

30. Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

31. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. K. nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymÄ subendrinta bausme laisvės atėmimu 1 metams, tačiau Å¡iuo nuosprendžiu Lietuvos Respublikoje jis nuteistas jau nebe pirmÄ kartÄ (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 4 kartus), yra teistas ir užsienio valstybėse, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad E. K. iÅ¡vadų iÅ¡ savo netinkamo elgesio nedaro, prieÅ¡ingai, toliau daro nusikalstamas veikas, kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina.

Taigi, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad E. K. iÅ¡ dalies atlygino savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , dalyvavo elgesio keitimo programoje, lankė kursus, susijusius su elgesio pakeitimu, vertėsi individualia veikla, Å¡iuo metu dirba pagal darbo sutartį, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , vykdo įsipareigojimus dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo sprendžiama, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieÅ¡tarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės ar kelių tarpusavyje suderintų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų E. K. nusikalstamo elgesio priežastims paÅ¡alinti. PrieÅ¡ingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto praÅ¡ymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ netenkinamas.

32. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ar jį keisti nuteistojo E. K. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė Virginija Žindulienė