b5fa56eb-6d75-4eda-911d-9c5750cf084b · Å iaulių apygardos teismas

Administracinio teisė pažeidimo bylaAdministracinio teisė pažeidimo byla Nr. ATP-264-64/2011Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00580-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 39.1.; 39.2.; 62.; 79.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėja Klavdija Kruminienė,Sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant nubaustajam R. Š., jo atstovui advokatui Arūnui Virkučiui,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimo n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigÅ«nas M. K. 2011 m. birželio 5 d. surašė R. Å . administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2011 m. birželio 5 d. 18 val. 35 min. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklÄ â€žSuzuki GSX-R 1000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Protokole nurodoma, kad R. Å . tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutarimu R. Å . pripažino kaltu padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jam skyrė 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir tarnybiniais praneÅ¡imais, padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas, policijos pareigÅ«nui M.

K. stabdant, nesustojo, padidino motociklo greitį ir nuvažiavo tolyn. Teismas pažymėjo, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas matė jį stabdžiusį policijos pareigÅ«nÄ , tačiau sÄ moningai nesustojo ir bandė pabėgti. PareiÅ¡kėjo bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, kad jis nesuprato, jog policijos pareigÅ«nai stabdė bÅ«tent jį, manė, kad stabdomas trečias motociklininkas, teismas vertino kaip prieÅ¡taringus ir nepagrįstus.Apeliaciniu skundu R. Å . praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimÄ ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybės, netyrė policijos pareigÅ«nų parodymų prieÅ¡taravimų, nenuoseklumo, nelogiÅ¡kumo, netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas iÅ¡imtinai remiantis tik policijos pareigÅ«nų duotais paaiÅ¡kinimais, o visų kitų liudytojų, t. y. N. G., E. Å . ir L. K. parodymai atmesti kaip, neva, siekiantys padėti jam iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės. Teismas visiÅ¡kai nesigilino į tai, kad yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai pareigÅ«nų parodymuose, kad policijos pareigÅ«nų pateikti paaiÅ¡kinimai yra nelogiÅ¡ki.

Taipogi teismas neanalizavo ir nevertino eilę aplinkybių, keliančių abejones policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Teigia, kad policijos pareigūnai nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jie, neva, stabdė visus tris motociklus, kai patys patvirtino, kad važiuojančių motociklų greitis nebuvo fiksuojamas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos veiklos instrukcijos 66 punkte nurodyta 11 atvejų, kada policijos patrulis gali sustabdyti transporto priemone, pvz. vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus ir kt.

Instrukcijoje nesuteikta policijos patruliui teisė stabdyti transporto priemonę be jokių priežasčių. Policijos pareigÅ«nai nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiais rankos judesiais buvo reikalaujama, kad visi motociklininkai sustotų. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apie policijos pareigÅ«nų nesuinteresuotumÄ duoti klaidinančius parodymus, visiÅ¡kai nevertino pačių policijos pareigÅ«nų pateiktų paaiÅ¡kinimų esmės, kadangi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų matomas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kas nusistatymas konkrečių rÅ«Å¡ių motociklus vairuojančių asmenų atžvilgiu.

Esant tokiam policijos pareigÅ«no iÅ¡ankstiniam prieÅ¡iÅ¡kam nusistatymui pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl policijos pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumo ir suinteresuotumo. Jei policijos pareigÅ«nas turi iÅ¡ankstinį nusistatymÄ apie konkretų asmenį, tai bet kokie pareigÅ«no parodymai to asmens atžvilgiu turėtų bÅ«ti vertinami ypatingai atsargiai. Taip pat tarp policijos pareigÅ«nų parodymų yra prieÅ¡taravimų dėl motociklininkų važiavimo tvarkos, nes M.

K. paaiÅ¡kino, kad motociklininkai važiavo vienas Å¡alia kito, o J. R. teigimu – lygiagrečiai vienas kitam. Mano, kad policijos pareigÅ«no nurodytos aplinkybės apie tai, kad policijos automobiliu vijosi motociklininkus atsilikęs 300-400 metrų, yra klaidinančios. IÅ¡ pačios institucijos pateiktos medžiagos matyti, kad policijos pareigÅ«nų automobilis 32 km per valandÄ greitį pasiekė tik per 8 sekundės nuo važiavimo pradžios. Nemažiau sekundžių turėjo užtrukti ir policijos pareigÅ«no įsėdimas į transporto priemonę ir iÅ¡važiavimas į važiuojamÄ jÄ kelio dalį.

Tokiu bÅ«du, kol pareigÅ«nai įsėdo į automobilį ir iÅ¡vystė 100 km per valandÄ greitį, kuriuo jie važiavo, turėjo praeiti nemažai laiko. Per tokį laiko tarpÄ motociklas važiuodamas 100 km per valandÄ greičiu turėjo atitrÅ«kti nuo policijos pareigÅ«nų ženkliai didesniu atstumu. Todėl teigia, kad jis (R. Å .) net ir fiziÅ¡kai negalėjo matyti besivejančių policijos pareigÅ«nų. Tačiau Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl mano, kad priimtas nepagrįstas ir nemotyvuotas sprendimas.

Nurodo, kad kelia abejonių pareigÅ«nų greitis, nes abu policijos pareigÅ«nai tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad persekiojant policijos automobilio greitis siekė apie 220–230 km per valandÄ , tačiau iÅ¡ teismui pateiktos marÅ¡ruto istorijos matyti, kad pareigÅ«nų automobilis tariamo persekiojimo metu buvo pasiekęs tik 179 km/h greitį. Å ios aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, jog policijos pareigÅ«nai buvo Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti duoti kuo nepalankesnius parodymus.

Nors pareigÅ«nų didžiausias greitis taipogi yra labai didelis, tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent ir jis tokiu greičiu važiavo. Persekiojimas truko tik apie keletÄ kilometrų, atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigÅ«nai užtruko iÅ¡važiuoti į kelio važiuojamÄ dalį ir įsibėgėti, todėl, norėdami pasivyti tikrÄ jį pažeidėjÄ , policijos pareigÅ«nai turėjo bent dvigubai didesniu greičiu važiuoti. Jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų važiavę tik leistinu greičiu, tai atstumas nebÅ«tų mažėjęs. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu sustojimo situacijos vertinimu, kadangi jis yra nelogiÅ¡kas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis sustojo tik dėl (duomenys neskelbtini) esančios kliÅ«ties policijos pareigÅ«nams pavykus sustabdyti L. K.. Sutinka, kad sustojo pamatęs, kad policijos pareigÅ«nų automobilis miestelyje užkirto keliÄ L. K. vairuojamam motociklui, tačiau jis sustojęs ir apsisukęs privažiavęs prie policijos pareigÅ«nų net nenutuokė, kad yra persekiojamas. Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ pirmosios instancijos teismas vadovavosi iÅ¡imtinai policijos pareigÅ«nų parodymais, netyrė visas galimas įvykio versijas, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį nutarimÄ .Skundu taip pat praÅ¡oma, jei teismas vis dėlto manys, kad pakanka tokių įrodymai pagrįsti kaltę, padarius administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 301 dalimi (nustatančia, kad vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija, nagrinėjanti administracinės teisės pažeidimo bylas, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos), pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , skiriant jam piniginę baudÄ be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

PraÅ¡o įvertinti tai, kad Å¡ioje byloje nėra jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad per visÄ jo vairavimo staÅ¾Ä jis buvo tik vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kai 16 km per valandÄ virÅ¡ijo greitį, kas rodo, jog jis motociklu nelaksto kaip policijos pareigÅ«nai teigė „nežmoniÅ¡ku greičiu“, be to, visada sustoja stabdomas policijos pareigÅ«nų. Teigia, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas sÄ lygotų sunkias pasekmės tiek jam, tiek jo Å¡eimai, nes visÄ savo 26 metų darbo praktikos laikotarpį jis dirba įvairių transporto priemonių vairuotoju, nuo 1998 metu iki Å¡iol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementovežio vairuotoju, todėl atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, jis automatiÅ¡kai netektų darbo, kitos specialybės nėra įgijęs. Taip pat nurodo, kad jo žmona yra bedarbė, kad jis iÅ¡laiko dukrÄ , studijuojančiÄ (duomenys neskelbtini) valstybinėje kolegijoje.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .         Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiÅ¡kėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

KET 17 punkte nustatyta, jog tikrinančio pareigÅ«no stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo jÄ sustabdyti.PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Nurodo, jog ne jis buvo stabdomas policijos pareigÅ«nų, o vėliau, kai pamatė policijos automobilį su įjungtais Å¡vyturėliais užblokavusį kartu su juo važiavusį draugÄ , sustojo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.Tai, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. birželio 5 d., apie 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas motociklÄ â€žSuzuki GSX-R 1000,“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas (3, 4 b. l.), policijos pareigūno J. R. tarnybinis pranešimas (5, 6 b. l.), šių policijos pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (21-23 b. l.) bei M. K. parodymai apeliacinės instancijos teisme. Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, š. m. birželio 5 d. dirbant kartu su patruliu J.

R. apie 18.35 val. kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo tris dideliu greičiu važiuojančius motociklininkus, jis išėjęs į keliÄ skritulio pagalba pradėjo stabdyti motociklininkus, kita ranka rodydamas, kur jiems sustoti, tačiau motociklininkai nesustojo ir padidinę greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) link. PareigÅ«nas praneÅ¡ime nurodė, kad jie vijosi motociklininkus tarnybine maÅ¡ina, įjungę Å¡viesos bei garso signalus, vietomis net 220 km/val. greičiu, kol (duomenys neskelbtini) kaime ties mokykla du motociklininkai sustojo, nes toje vietoje buvo nelygus kelias (gulintis policininkas).

Tokias pat aplinkybes savo tarnybiniame pranešime nurodė ir policijos pareigūnas J. R.. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai M. K. ir J. R. nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškinę, jog 2011 m. birželio 5 d. kelyje (duomenys neskelbtini) stabdė tris lygiagrečiai dideliu greičiu važiuojančius motociklininkus, tačiau jie nesustojo, padidino greitį ir nuvažiavo, todėl buvo persekiojami tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu iki (duomenys neskelbtini), kol jie ties „gulinčiais policininkais“ buvo priversti sulėtinti greitį ir vienas jų buvo užblokuotas.

Policijos pareigÅ«nų teigimu, motociklininkus jiems teko vytis labai dideliu greičiu – virÅ¡ 200 km/val., Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir bylos medžiagoje esanti palydovinės navigacijos medžiaga, kurioje nurodomas policijos automobilio greitis – 179 km/val. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad policijos pareigÅ«nai turėjo važiuoti dvigubai didesniu nei leistinas greitis, kad juos pasivytų. Kadangi palydovinės navigacijos iÅ¡klotinėje nurodytas didžiausias policijos automobilio greitis yra 179 km/h, o minėtame kelio ruože leistinas greitis yra 90 km/h greitis, todėl akivaizdu, kad pareigÅ«nai važiavo dvigubai didesniu greičiu nei tame kelio ruože leidžiamas greitis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigÅ«nų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Pats pareiÅ¡kėjas bei liudytojais apklausti jo Å¡eimos nariai patvirtino, kad matė į keliÄ išėjusį policijos pareigÅ«nÄ , kuris gestu stabdė, kad pareiÅ¡kėjas sulėtino važiavimo greitį, tačiau nesustojo, manydami, kad stabdomas tik vienas motociklas. Be to, pats R. Å . ir jo sutuoktinė parodė, kad jie motociklu vos nekliudė policijos pareigÅ«no M.

K.. Å ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas matė jį stabdžiusį policijos pareigÅ«nÄ , stabdymo gestÄ , tačiau sÄ moningai nesustojo, todėl tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai laikytina pažeidimu, numatytu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėjo iÅ¡kelta versija, jog jis nesuprato, kad buvo stabdomas bÅ«tent jis, paneigiama aukščiau apraÅ¡ytų įrodymų visuma ir yra laikytina pareiÅ¡kėjo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Liudytojų N. Å ., E. Å . ir L.

K. parodymus, kad R. Å . vairuojamo motociklo policijos pareigÅ«nai nestabdė, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip siekimÄ padėti R. Å . iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės. Be to, Å¡iÄ pareiÅ¡kėjo versijÄ paneigia ir tai, jog pareiÅ¡kėjas sustojo tik prie „gulinčio policininko“ kliÅ«ties, bei aplinkybė, kad nuo stabdymo momento iki sustojimo motociklininkus besivejantys policijos pareigÅ«nai važiavo labai dideliu, iki 179 km/h, greičiu. R. Å . skunde nurodyta aplinkybė, kad policininkai nepateikė paaiÅ¡kinimų, kodėl buvo stabdomi motociklai, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, nes pareigÅ«nai M.

K. ir J. R. apklausiami nurodė, kad stabdė labai dideliu greičiu važiuojančius motociklininkus. PareigÅ«nų veiksmų teisėtumas Å¡iuo atveju yra svarbi aplinkybė, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodomo norminio akto – Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 66.1. puntas numato pareigÅ«nų teisę stabdyti transporto priemonę, jei jos vairuotojas pažeidžia KET reikalavimus. PareigÅ«nų vertinimu, motociklininkai važiavo labai dideliu greičiu, todėl jie turėjo teisinį pagrindÄ stabdyti 2011 m. birželio 5 d., apie 18 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre važiavusius motociklininkus.Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia prieÅ¡taravimų pareigÅ«nų M.

K. ir J. R. nurodytose įvykio aplinkybėse, vieno parodymais, kad motociklininkai važiavo“ vienas Å¡alia kito“, kito – „lygiagrečiai“, nes tai, teismo vertinimu, tapačiai apibÅ«dintas važiavimo bÅ«das. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertina pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų kaip Å¡aliÅ¡kų, nes tam tikros motociklininkų grupės kaip nuolat pažeidžiančių KET reikalavimus vertinimas sÄ lygotas ne prieÅ¡iÅ¡ko ir neigiamo nusistatymo, o kasdieninės pareigÅ«nų darbo patirties.Visų aukščiau iÅ¡vardintų argumentų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamu nutarimu R. Å . už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ skirta minimali 3.000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog R. Å . charakterizuojamas teigiamai, nors praeityje buvo baustas vienÄ kartÄ už greičio virÅ¡ijimÄ , tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, yra vedęs, jo sutuoktinė yra bedarbė, nedarbo draudimo iÅ¡mokos negauna.

Taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog R. Å . duktė E. Å . neakivaizdžiai studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybinėje kolegijoje ir moka už studijas (45–49, 52 b. l.). IÅ¡ R. Å . charakteristikos matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju nuo 1998 m. gegužės 16 d., todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas apribotų pareiÅ¡kėjo teisę atlikti savo darbÄ , ko pasekoje jis gali netekti ne tik darbo, bet ir pragyvenimo lėšų. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R.

Å . nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl tokios situacijos. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, protingumo ir teisingumo kriterijus bei įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per griežta, netinkamai individualizuota, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo R.

Å . paskirta nuobauda yra per griežta, ji neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apelianto skundÄ ir keisti skundžiamÄ nutarimÄ dėl paskirtos nuobaudos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarimÄ pakeisti. Taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir R.

Å . už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskirtÄ nuobaudÄ â€“ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 (trejiems) metams – panaikinti. Nutarimo dalį dėl piniginės baudos paskyrimo palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja             Klavdija Kruminienė