2021-11-10 Nr. AB-23997-3-62-3-01923-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-725-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01923-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų Drausmės komisijos (toliau – ir Drausmės komisija) 2019 m. liepos 3 d. posėdžio protokolą Nr. 153 (toliau – ir Protokolas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN) išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų užpulti įskaitos; 4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Drausmės komisijos Protokolo nutarimas jį palikti linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tvirtino, jog jo, nuteistojo, veiksmai ir elgesys nesudarė jokio objektyvaus pagrindo Drausmės komisijai 2019 m. liepos 3 d. posėdžio metu siūlyti Alytaus PN direktoriui jį palikti linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje. Šis nutarimas buvo priimtas remiantis vien 2019 m. liepos 1 d. Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. Š. subjektyviu tarnybiniu pranešimu, kuriame nenurodyta konkrečių aplinkybių, pagrindų ir norminių teisės aktų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai nuspręsti, kad buvo būtinybė praėjus beveik 12-ai metų po 2007 m. lapkričio 8 d. įvykio (dėl kurio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. N-125 pareiškėjas buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą) pareiškėją toliau laikyti įrašytą linkusiųjų užpulti įskaitoje.

3. Pareiškėjo nuomone, konkrečiu atveju Protokolu Drausmės komisija ir pataisos namų administracija palikdama jį įrašytą linkusiųjų užpulti įskaitoje neatliko objektyvaus tyrimo, nesurinko ir nepatikrino duomenų dėl aplinkybių, siejamų su pareiškėjo atsisakymu sumanymo užpulti. Nutarime padaryta išvada, negavus objektyvių ir pagrįstų duomenų iš Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus, neišreikalavus Psichologinės tarnybos specialisto pareiškėjo charakteristikos, t. y. nesilaikant Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 140 ir 141 punktuose nustatytų reikalavimų. Jis nebuvo išklausytas Drausmės komisijoje, nebuvo atsižvelgta į tai, kad aplinkybės pasikeitė, kad pareiškėjas yra pasenęs, ligotas, ramaus būdo, nelinkęs smurtauti.

4. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Sprendimas laikytinas tik formaliu atsikirtimu į pareiškėjo skundą, cituojant Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymus ir Instrukcijos 140 punkto nuostatas. Kalėjimų departamentas pagal teisės aktais įtvirtintą funkciją (vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklos kontrolę) neatliko jokių procesinių veiksmų dėl objektyvaus aplinkybių tyrimo, skundžiamame Sprendime nenurodė, kokia konkrečiai surinkta dokumentine medžiaga rėmėsi, tvirtindamas dėl Drausmės komisijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjo nuomone, jis į linkusiųjų užpulti įskaitą įrašytas nepagrįstai ir toliau jį laikyti linkusiųjų užpulti įskaitoje nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl atsakovas įpareigotinas išbraukti pareiškėją iš įskaitos.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, besitęsiančių beveik 12 metų, jis patyrė neturtinę žalą. Nuo 2007 m. lapkričio 22 d. nepagrįstai įtraukus jį į linkusiųjų užpulti įskaitą pareiškėjas turi gyventi nežmoniškomis sąlygomis, kęsti nepakeliamą šaltį higienos ir temperatūros sąlygų neatitinkančiose kamerose. Iki 2013 m. kovo 7 d. iš kameros jis buvo išvedamas tik su antrankiais, neturėjo sąlygų palaikyti ryšių su artimaisiais, naudotis kitomis teisėmis.

6. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Drausmės komisijos Protokolas buvo priimtas, siekiant Alytaus PN direktoriui su juo susidoroti, piktnaudžiaujant tarnyba, viršijant įgaliojimus. Pareiškėjo teigimu, dėl vieno nepagrįstai nustatyto pažeidimo yra baudžiamas beveik 12 metų nuolat ir itin žiauriais, kankinančiais, brutaliais ir žvėriškais pareigūnų veiksmais.

7. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

8. Alytaus PN nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. Alytaus PN Drausmės komisijos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo buvimo linkusių užpulti nuteistųjų įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo. Priimant skundžiamą Drausmės komisijos protokolą, buvo įvertinta tai, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. N-125 įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą už tai, kad 2007 m. lapkričio 8 d. apie 7.30 val. 19-oje gyvenamojoje kameroje pradėjo siautėti, reikšdamas nepasitenkinimą dėl neįvykusio skambučio artimiesiems. Nuteistasis triukšmavo, buvo agresyvus, trankė kameros durų grotas, grasino pareigūnams susidorojimu. Į daugkartinius pareigūnų reikalavimus laikytis Vidaus tvarkos taisyklių nereagavo, toliau šūkavo, taip provokuodamas kitų kamerų nuteistuosius, todėl buvo nuvestas į korpuso vyresniojo kabinetą pasiaiškinti raštu dėl savo veiksmų. Korpuso vyresniojo kabinete nuteistajam buvo paduotas popieriaus lapas ir rašymo priemonė. K. J., paėmęs į ranką tušinuką, smailiu jo galu dūrė korpuso vyresniajam į veido sritį, tačiau smūgio buvo išvengta (2017 m. lapkričio 16 d. Lukiškių TI-K Drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 31-32, Lukiškių TI-K direktoriaus tvirtinta 2007 m. lapkričio 16 d. Tarnybinio tyrimo išvada Nr. 24-2098 „Dėl specialiųjų priemonių panaudojimo prieš nuteistą iki gyvos galvos K. J.“). Taip pat Lukiškių TI-K Drausmės komisijoje nuteistasis K. J. buvo svarstytas dėl išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos 2008 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. birželio 8 d., tačiau nutarta iš linkusiųjų užpulti įskaitos jo neišbraukti.

9. Atsakovas tvirtino, jog Alytaus PN Drausmės komisija, vadovaudamasi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija ir Saugumo valdymo skyriaus pareigūno surinkta dokumentine medžiaga, teisėtai ir pagrįstai nusprendė pareiškėją palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje, todėl skundo tenkinimui nėra pagrindo. Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą patenkino iš dalies, panaikino Alytaus PN Drausmės komisijos 2019 m. liepos 3 d. posėdžio protokolą Nr. 153, panaikino Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380 ir pripažino, kad buvo pažeistos K. J. teisės, Alytaus PN ir Kalėjimų departamentui nagrinėjant pareiškėjo buvimo nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo klausimą, bei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo buvimo nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo vertinimo.

12. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija) (ginčui aktuali redakcija Nr. 2017-12651, galiojusi nuo 2017 m. liepos 27 d.).

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijo Drausmės komisijos Protokolą, kuriuo nutarta 20 būrio nuteistąjį K. J. siūlyti palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje (toliau – ir Įskaita), Alytaus PN direktoriaus rezoliucija Drausmės komisijos sprendimui pritarta, taip pat ginčijo Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380, priimtą ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, siekė išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos ir neturtinės žalos atlyginimo.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. N-125 įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Administracinės bylos duomenimis, pareiškėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarimo pagrindu perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo ir nuo 2019 m. birželio 14 d. paskirtas į 20 būrį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4017-595/2019 pagrindu pareiškėjas iš Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo nuo 2020 m. vasario 13 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus.

15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Instrukcijos 135 punkto nuostatas, nuteistojo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą klausimas svarstomas į Drausmės komisijos posėdį pristatant nuteistąjį, todėl tokia pat procedūra taikytina ir nagrinėjant buvimo Įskaitoje pagrįstumo ir tikslingumo klausimą.

16. Konkrečiu atveju pareiškėjas nurodė, jog Drausmės komisijoje jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, apsiribota tik supažindinimu su Protokolu. Šios aplinkybės byloje kitais duomenimis nepaneigtos.

17. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Drausmės komisijos Protokolas, priimtas vadovaujantis 2019 m. liepos 1 d. Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame išdėstytos aplinkybės, susijusios su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakyme Nr. N-125 dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą nurodytomis 2007 m. lapkričio 8 d. įvykio aplinkybėmis, tačiau naujų aplinkybių, dėl kurių minėtas nuteistasis paliktas Įskaitoje, nenurodyta.

18. Instrukcijos 140 punkte įtvirtinta, jog suimtojo ar nuteistojo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumą Drausmės komisija svarsto suimtojo arba nuteistojo prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į įskaitą suimtasis arba nuteistasis atsisakė sumanymo užpulti, Drausmės komisijai dėl tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumo Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pateikia pažymą, Psichologinės tarnybos specialistas – charakteristiką. Nors konkrečiu atveju pareiškėjo buvimo linkusiųjų užpulti įskaitoje tikslingumas Drausmės komisijoje buvo svarstomas ne nuteistojo prašymu (o dėl perkėlimo į kitus pataisos namus), tačiau įvertinant 141 punkte įtvirtintas nuostatas, pagal kurias išbraukimas iš įskaitos įforminamas šios instrukcijos 140 punkte nustatyta tvarka (pareiškėjas siekia išbraukimo iš įskaitos), atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame įtvirtintus principus, teismas darė išvadą, jog Drausmės komisijai, sprendžiant pareiškėjo tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumą, nepakako duomenų (trūko Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažymos, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristikos) dėl išvados pareiškėją palikti Įskaitoje.

19. Išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovo atstovas teismui kartu su 2020 m. gegužės 18 d. raštu pateikė 2020 m. gegužės 15 d. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus psichologės surašytą Nuteistojo K. J. charakteristiką Nr. 14.3-207, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėta charakteristika buvo pateikta Drausmės komisijai, pastarajai svarstant pareiškėjo tolesnio palikimo įskaitoje tikslingumo klausimą, todėl jos pateikimas teismui po bylos išnagrinėjimo nepaneigė procedūros pažeidimų.

20. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog konkrečiu atveju, Drausmės komisijai svarstant pareiškėjo tolesnio palikimo įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo klausimą, nebuvo laikomasi Instrukcijos 140–141 punktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus gero administravimo principus, reikalavimus administracinio sprendimo turiniui (Viešojo administravimo įstatymo 1, 3, 8 str.). Kalėjimų departamentas, ginčą nagrinėdamas ikiteismine tvarka pagal pareiškėjo skundą priimdamas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380, minėtų trūkumų neištaisė, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, vertinimo. Minėti procedūriniai pažeidimai teismo pripažinti esminiais, sudarančiais pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

21. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Alytaus PN išbraukti pareiškėją iš linkusių užpulti įskaitos negali būti tenkinamas, byloje nustačius, jog pareiškėjas Alytaus PN bausmės nebeatlieka, nuo 2020 m. vasario 13 d. yra perkeltas į Pravieniškių pataisos namus.

22. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, todėl byla nagrinėjama pagal 2020 m. sausio 22 d. nutartimi priimtus reikalavimus.

23. Iš skundo turinio teismas sprendė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš sprendimo, kuriuo jis buvo įtrauktas į linkusiųjų užpulti įskaitą, neteisėtumo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 31-32, kurio pagrindu pareiškėjas įrašytas į Įskaitą, panaikinimo, konstatavus, jog yra praleistas terminas jo nuginčijimui ir pareiškėjas nepateikė svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-173-662/2020 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį paliko nepakeistą. Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 31-32, kurio pagrindu pareiškėjas įrašytas į Įskaitą, minėtas administracinis aktas nenuginčytas, priimtas ne atsakovo, o kitos bausmių vykdymo institucijos (Lukiškių TI-K Drausmės komisijos), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą sieti su pareiškėjo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą aplinkybėmis.

24. Teismas pažymėjo, jog pagal Instrukcijos 141 punktą nuteistąjį perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietą, nuo jo atvykimo dienos iki įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo Drausmės komisijoje, vadovaujantis laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis arba nuteistasis įrašytas į šią įskaitą, taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą suimtiesiems arba nuteistiesiems, todėl atsakovas iki pareiškėjo ginčo klausimo svarstymo Drausmės komisijoje turėjo vadovautis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 31-32 ir jo pagrindu taikyti papildomus reikalavimus, skirtus įrašytiems į linkusiųjų užpulti įskaitą nuteistiesiems. Atsakovo atstovo veiksmai buvo teisėti, nesudarantys pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjo argumentai, siejami su jo įrašymu Įskaitą, ir iš to kildinama žala teismo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, sanitarinių higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, kentė nuo žiaurių, brutalių pareigūnų veiksmų, tačiau skunde neišdėstė, kokiose konkrečiai Alytaus PN kamerose, jam atliekant bausmę, buvo pažeisti sanitariniai higienos reikalavimai, kaip šie pažeidimai pasireiškė, todėl abstrakčiai išdėstyti deklaratyviais argumentais grindžiami teiginiai negalėjo būti pagrindu neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

26. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintas skundas (reg. Nr. DOK-5346) dėl Pravieniškių pataisos namų veiksmų ir kalinimo sąlygų juose 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakytas priimti, todėl šioje byloje jis nėra nagrinėjimo dalyku.

27. Pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus siejo su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl 2008 m. birželio 3 d. kalinamojo A. B. sumušimo pareigūnų veiksmais (jo mirties nuo sužalojimų), taip pat dėl 2008 m. rugsėjo 5 d. prieš pareiškėją panaudoto pareigūnų smurto. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog 2008 m. pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl akivaizdu, jog pirmiau nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos šioje byloje, nes susijusios su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, o ne Alytaus PN pareigūnų veiksmais. Remiantis nurodytais argumentais, ši pareiškėjo skundo dalis teismo pripažinta nepagrįsta.

28. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Drausmės komisijos protokolas buvo priimtas, siekiant Alytaus PN direktoriui G. L. su pareiškėju susidoroti, piktnaudžiaujant tarnyba, viršijus įgaliojimus, tačiau, teismas sprendė, kad šie skundo argumentai abstraktūs, deklaratyvūs, byloje nesurinkta objektyvių duomenų dėl minėtos institucijos vadovo veiksmų neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakomybės taikymo požiūriu skundo aplinkybių kontekste. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, manydamas, jog pataisos namų direktorius padarė nusikalstamą veiklą, turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Iš skundo turinio buvo galima manyti, jog pareiškėjas Alytaus PN neteisėtus veiksmus kildino iš jo skundo tinkamo neregistravimo ir sąlygų kreiptis į teismą pasunkinimo. Tačiau netgi manant, jog šiuo požiūriu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, teismo vertinimu, pažeidimai neesminiai, nes nesutrukdė kreiptis teisminės gynybos ir pasiekti teisinio rezultato.

29. Tačiau teismui panaikinus skundžiamus sprendimus nekilo abejonių, kad Alytaus PN atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė procedūriniais pažeidimais, nagrinėjant pareiškėjo buvimo Įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo klausimą, taip pat byloje nustatyti ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kurie galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų.

30. Teismas pabrėžė, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatęs, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo pripažinimu, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atlyginti nagrinėjant bylą teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, apie kurias duomenis pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turėtų būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje. Nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismo netenkintas (ABTĮ 40, 41 ir 42 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

III. 32. Pareiškėjas K. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo už patirtus nepatogumus 10 000 Eur.

33. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas priteisti neturtinę 10 000 Eur žalą buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas teigia, kad dėl buvimo Įskaitoje patyrė nepagrįstus suvaržymus, negalėjo palaikyti ryšių su artimaisiais ir tai tęsėsi labai ilgą laiką. Į šią Įskaitą buvo įrašytas dėl vienkartinio išreikšto pasipiktinimo administracijos elgesiu, ir tam pakako vieno pareigūno tarnybinio pranešimo. Tačiau praėjo daugiau kaip dešimt metų, pasikeitė jo amžius, požiūris, pablogėjo sveikatos būklė, tačiau ir toliau buvo diskriminuojamas, sudaromi dirbtiniai suvaržymai. Tai rodė pataisos namų administracijos visiškai abejingą požiūrį į atliekantįjį bausmę žmogų.

34. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nurodė, jog neturtinė žala nėra vienintelis būdas kompensuoti patirtus išgyvenimus, pažeminimą, tačiau neišaiškino ir nenurodė kokie kiti būdai. Pareiškėjas nurodo, kad susidarė įspūdis, jog ir pataisos namų administracija ir teismas yra iš anksto nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, matomai dėl jo padarytų nusikaltimų, bet dėl to pareiškėjas negali patirti daugiau nepatogumų nei patiria atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

35. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, bet pareiškėjo nuomone, pripažinimo faktas šiuo atveju nepakankamas.

36. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad nepateikė įrodymų apie padarytą neturtinę žalą, kadangi savo išgyvenimų negali pagrįsti, nes tik jis vienas žino kokius išgyvenimus patyrė, tai ir pablogėjimas ryšių su artimaisiais dėl sudaromų kliūčių bendravimui, tai ir nusivylimas pataisos namų vykdoma „perauklėjimo“ sistema, kuri tik iššaukia nuteistojo nusistatymą prieš šią sistemą, priešiškumą jai, tai kenkia pačiam perauklėjimo procesui, bausmės vykdymo tikslams.

37. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

39. Atsakovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

41. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Kalėjimų departamento teigimu tai, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo manymu yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas.

42. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo buvimo nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje, pagrįstumo ir tikslingumo vertinimo. Pareiškėjas ginčija Alytaus pataisos namų Drausmės komisijos 2019 m. liepos 3 d. posėdžio protokolą Nr. 153, kuriuo nutarta 20 būrio nuteistąjį K. J. siūlyti palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje, bei Alytaus pataisos namų direktoriaus rezoliucija Drausmės komisijos sprendimui pritarta, taip pat ginčija Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380, priimtą ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, siekia išbraukimo iš linkusiųjų užpulti įskaitos ir neturtinės žalos atlyginimo.

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Drausmės komisijai svarstant pareiškėjo tolesnio palikimo įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo klausimą, nebuvo laikomasi Instrukcijos 140–141 punktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, įvertinimas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus gero administravimo principus, reikalavimus administracinio sprendimo turiniui. Kalėjimų departamentas, ginčą nagrinėdamas ikiteismine tvarka pagal pareiškėjo skundą priimdamas 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 2S-3380, minėtų trūkumų neištaisė, neatliko objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, vertinimo. Minėti procedūriniai pažeidimai teismo pripažinti esminiais, sudarančiais pagrindą ginčijamus sprendimus panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pripažinimu, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę 10 000 Eur žalą buvo atmestas nepagrįstai, teismui nurodant, jog neturtinė žala nėra vienintelis būdas kompensuoti patirtus išgyvenimus, pažeminimą, tačiau neišaiškinant ir nenurodant kokie kiti būdai. Pareiškėjas nurodo, kad savo išgyvenimų negali pagrįsti, nes tik jis vienas žino kokius išgyvenimus patyrė, tai ir pablogėjimas ryšių su artimaisiais dėl sudaromų kliūčių bendravimui, tai ir nusivylimas pataisos namų vykdoma „perauklėjimo“ sistema, kuri tik iššaukia nuteistojo nusistatymą prieš šią sistemą, priešiškumą jai, tai kenkia pačiam perauklėjimo procesui, bausmės vykdymo tikslams.

46. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 8 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai, kuriuose yra dėstomos aplinkybės susijusios su smurto atvejais tiek pareiškėjo atžvilgiu, tiek bendrai Alytaus PN, nurodomos netinkamos higienos sąlygos kamerose, dėstomos pareiškėjo psichinės ir fizinės sveikatos pablogėjimo atvejai, tiek dėl prieš jį naudojamo smurto, tiek dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, bei teigiama, kad pareiškėjas nesutiko su jo perkėlimu į Alytaus PN, buvo neteisėtai perkeltas, bei pateikiami dokumentai, kuriuose irgi dėstomi atskiri paaiškinimai.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjo buvimo nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje ir nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kaip paaiškinime nurodytos aplinkybės yra susijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir nepagrindžia šio paaiškinimo ir pateiktų dokumentų prijungimo prie bylos būtinybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pridėti dokumentai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, todėl nėra pagrindo juos priimti ir vertinti šioje byloje.

49. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl buvimo Įskaitoje patyrė nepagrįstus suvaržymus, negalėjo palaikyti ryšių su artimaisiais ir tai tęsėsi labai ilgą laiką, taigi, neturtinės žalos atsiradimą sieja su pareiškėjo įtraukimu į Įskaitą.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. N-125 įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. nutarimo pagrindu perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo ir nuo 2019 m. birželio 14 d. paskirtas į 20 būrį (I t., b. l. 182–183). Pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4017-595/2019 pagrindu iš Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo nuo 2020 m. vasario 13 d. perkeltas į Pravieniškių pataisos namus (II t., b. l. 90–95).

52. Šioje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 31-32, kurio pagrindu pareiškėjas įrašytas į Įskaitą, panaikinimo, konstatavus, jog yra praleistas terminas jo nuginčijimui ir pareiškėjas nepateikė svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 19d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-173-662/2020 minėtą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį paliko nepakeistą.

53. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 31-32, kurio pagrindu pareiškėjas įrašytas į Įskaitą, priimtas ne atsakovo, o kitos bausmių vykdymo institucijos (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Drausmės komisijos), todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą sieti su pareiškėjo įrašymo į linkusių užpulti įskaitą aplinkybėmis.

54. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lukiškių TI-K Drausmės komisijos 2007 m. lapkričio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 31-32, kurio pagrindu pareiškėjas įrašytas į Įskaitą, minėtas administracinis aktas nenuginčytas, ir tai yra kliūtis reikalauti žalos atlyginimo, nėra teisingas. Teisės aktai neįtvirtina, kad žalos atlyginimo galima reikalauti tik panaikinus neteisėtą aktą, su kuriuo yra siejamas reikalavimas priteisti žalą. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo iš dalies klaidingas vertinimas neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui.

55. Pareiškėjo ginčijamas Alytaus PN Drausmės komisijos 2019 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 153, priimtas vadovaujantis 2019 m. liepos 1 d. Saugumo valdymo skyriaus specialisto R. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame išdėstytos aplinkybės, susijusios su Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakyme Nr. N-125 dėl pareiškėjo įrašymo į linkusiųjų užpulti įskaitą nurodytomis 2007 m. lapkričio 8 d. įvykio aplinkybėmis, bei nutarta 20 būrio nuteistąjį K. J. siūlyti palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje. Alytaus PN direktoriaus rezoliucija Drausmės komisijos sprendimui pritarta (I t., b. l. 15). Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 2S-3380 priimtas ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka (II t., b. l. 84–85).

56. Instrukcijos 141 punkte įtvirtinta, jog per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos Drausmės komisijoje apsvarstomas visų naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusių užpulti suimtųjų arba nuteistųjų įskaitą, nebuvusių įrašytų į įskaitą šioje laisvės atėmimo vietoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas. Naujai atvykusių suimtųjų arba nuteistųjų, įrašytų į linkusiųjų užpulti įskaitą, išbraukimas iš įskaitos įforminamas Instrukcijos 140 punkte nustatyta tvarka. Drausmės komisijai nutarus, kad nėra pagrindo suimtąjį arba nuteistąjį išbraukti iš linkusiųjų užpulti įskaitos, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame laisvės atėmimo vietos direktorius rezoliucijoje pažymi, ar sutinka su Drausmės komisijos sprendimu. Drausmės komisijos posėdžio protokolo išrašas arba kopija saugoma suimtojo arba nuteistojo asmens byloje.

57. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, to neginčija ir atsakovas, jog nagrinėjamu atveju, nors Drausmės komisijoje buvo svarstoma ne dėl nuteistojo prašymo (o dėl perkėlimo į kitus pataisos namus), tačiau įvertinant 141 punkte įtvirtintas nuostatas, pagal kurias išbraukimas iš Įskaitos įforminamas šios instrukcijos 140 punkte nustatyta tvarka (pareiškėjas siekia išbraukimo iš Įskaitos), atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame įtvirtintus principus, darytina išvada, jog Drausmės komisijai, sprendžiant pareiškėjo tolesnio asmens palikimo įskaitoje tikslingumą, nepakako duomenų (trūko Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno pažymos, Psichologinės tarnybos specialisto charakteristikos) dėl išvados pareiškėją palikti Įskaitoje.

58. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Alytaus PN Drausmės komisijai svarstant pareiškėjo tolesnio palikimo Įskaitoje tikslingumo ir pagrįstumo klausimą, nebuvo laikomasi Instrukcijos 140–141 punktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, o ir Kalėjimų departamentui neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl pareiškėjo palikimo Įskaitoje ir su tuo susijusiais ribojimais, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Alytaus PN ir Kalėjimo departamento veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

59. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

60. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

61. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

62. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

63. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmiau nurodyti pažeidimai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN Drausmės komisija ar Kalėjimo departamentas būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai susiję su jo palikimu Įskaitoje, galėjo sukelti tik laikinų nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą patiriant pareiškėjui tam tikrus apribojimus, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

64. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, bei parinko pagrįstą ir teisėtą neturtinės žalos kompensavimo būdą – pažeistų asmens teisių pripažinimą teismo sprendimu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan