2022-01-12 Nr. AB-894-3-61-3-01448-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4124-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01448-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. J. ir K. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 (toliau – ir Įsakymas) patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas; 2) įpareigoti Skyrių atkurti nuosavybės teisės į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtintame Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekte, G. J. asmeniniam ūkiui suprojektuoti žemės sklypai Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha). Skyriaus vedėjas Įsakymu patikslino asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. 719-1 ir Nr. 719-2 ribas, plotus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Paminėtu įsakymu vietoj buvusio asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 719-1 suformuoti du atskiri žemės sklypai Nr. 719-1-1 (1,1241 ha) ir Nr. 719-1-2 (0,1998 ha), taip pat pakeistos sklypo Nr. 719-2 ribos ir plotas (0,6689 ha). Nurodė, kad asmeniniam ūkiui žemė buvo skirta G. J. šeimai, kurią sudaro G. J. ir jo sutuoktinė K. J.. Pagal Vilniaus apskrities 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 102 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, G. J. turi nuosavybės teisę į 0,52 ha žemės plotą. Pagal Vilniaus apskrities 2000 m. birželio 28 d. išvadą Nr. 3336 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, K. J. turi nuosavybės teisę į 7,5 ha žemės plotą.

3. Pareiškėjai nurodė, kad jie 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises, perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Skyrius 2018 m. kovo 16 d. rašte pripažino, kad G. J. turi teisę nusipirkti (ar gauti neatlygintinai nuosavybėn pagal išvadą) jam skirtą asmeninio ūkio žemę. Taip pat pripažino, kad pareiškėjas G. J. buvo įtrauktas į piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui, eiliškumo grupėje, sąrašą ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtintame Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekte, pareiškėjo G. J. asmeniniam ūkui suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha). Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio asmeninio ūkio žemės sklypų įregistravimo bei įsigijimo procedūra sustojo, nes Skyriui kilo abejonių dėl pareiškėjui G. J. suteikto asmeninio ūkio žemės ploto. Teigė, kad pareiškėjai bandė pašalinti Skyriaus keltas abejones kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme. Teismai nurodė, kad šį klausimą pagal kompetenciją privalo spręsti žemės reformą vykdanti NŽT.

4. Pareiškėjai teigė, kad atsižvelgę į paminėtas teismų nutartis, jie pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Skyriaus 2018 m. kovo 16 d. rašte pripažįstama, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu G. J. šeimai asmeniniam ūkiui skyrė 0,50 ha plotą, tačiau tame pačiame sprendime esami duomenys apie tai, kad 2 ha asmeninio ūkio žemės G. J. buvo suteikti anksčiau, atsakovo yra ignoruojami. Nurodė, kad Skyrius vertindamas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo turinį, akcentuoja tik 0,5 ha žemės suteikimo faktą, t. y. tik paskutinę sprendimo priedo lentelės grafą (apie 0,5 ha suteikimą), ir ignoruoja to paties sprendimo įrašą, kad G. J. jau priklauso 2–3 ha. Šis įrašas patvirtino, kad iki Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo priėmimo G. J. jau buvo suteikti 2 ha žemės, o minėtu serijos sprendimu papildomai buvo skirta 0,5 ha žemės plotas (iš viso pareiškėjas galėjo gauti 3 ha asmeninio ūkio žemės). Paaiškino, kad paminėtas aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41, kuriuo patvirtintame Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekte, G. J. asmeniniam ūkiui suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha).

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Skyrius 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 49SJ-326(14.49.105.) iš esmės atsisakė svarstyti pareiškėjų prašymą, nurodęs, kad Vilniaus miesto skyrius tuo pačiu klausimu jau yra atsakęs 2018 m. kovo 16 d. raštu. Atitinkamai šiame rašte nėra pasisakyta dėl pareiškėjų atstovo 2018 m. spalio 15 d. rašte Nr. 106 nurodytų argumentų. Pareiškėjai teigė, kad tokį Skyriaus raštą vertina ne kaip individualų administracinį aktą, bet kaip atsakovo atsisakymą atlikti jo kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus, t. y. neteisėtą neveikimą. Pareiškėjai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas galėtų atsisakyti nagrinėti pareiškėjų ir / ar jų atstovo prašymus tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjams būtų pasibaigęs ir dėl to būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Tačiau pareiškėjų atveju tas procesas nėra užbaigtas ir NŽT turi pareigą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams bei atitinkamai pareigą iš esmės nagrinėti jų prašymus ir skundus, kurie paduodami dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė šį skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. VI sesijos sprendimu G. J. šeimai asmeniniam ūkiui skyrė 0,50 ha žemės plotą. Prie šio Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimo pridėtas sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas. Priedas suskirstytas atitinkamomis grafomis, kur vietoje iš jų nurodyta piliečio, kuriam suteiktas asmeninis ūkis, vardas, pavadė, kitose grafose nurodyta „Prašo“, „Priklauso“, „Suteikta“. Atsižvelgiant į skunde nurodomas klaidingas faktines aplinkybes dėl skirto ploto, akcentavo, kad ties G. J. pavarde esančiais įrašais grafoje „Prašo“ nurodyta „3.00“, grafoje „Priklauso“ nurodyta „2.00-3.00“ ir grafoje „Suteikta“ nurodyta „0.50“. Grafoje „Priklauso“ nurodytas žemės plotas „2.00-3.00“ laikytinas kaip vertinimas, kiek G. J. pagal teisės aktus galėjo būti suteikta konkrečios žemės ploto, t. y. tai nereiškia, kad asmeniui anksčiau jau buvo suteikta tarp 2–3 ha žemės, juolab, kad NŽT tokių „suteikimo“ dokumentų nėra, pareiškėjai taip pat tokių dokumentų nepateikė.

8. Atsakovas paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui gali būti suteiktas neatlygintinai tik 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas, kuris buvo skirtas tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXXIV sesijos sprendimu. Be to, pagal išvadą, šis perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtai žemei, miško sklypo plotas, pareiškėjui bus įskaitomas kaip naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypas, t. y. asmeninis ūkis gali būti neatlygintinai perduodamas tik įgyvendinant minėtą išvadą.

9. Atsakovas teigė, kad nesutinka su pareiškėjų argumentais, jog nei Skyriaus 2019 m. kovo 12 d. rašte, nei susitikimo metu nėra minimas likusios pareiškėjo naudojamos asmeninio ūkio žemės klausimas. Nurodė, kad pareiškėjams buvo atsakyta NŽT 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1SS-858-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame pareiškėjai pakartotinai buvo informuoti, kad tokio turinio klausimas jau buvo detaliai išnagrinėtas NŽT 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1SS0369-(7.22 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjai nurodė, kad NŽT vengia atsakyti į pateiktą skundą, tačiau suformuotame skundo dalyke toks reikalavimas nėra reiškiamas. Skyrius į analogiškus klausimus pareiškėjui atsakė 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. 49SJ-57-(14.49.105.), t. y. šis teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nebandomas ginčyti. Taip pat pareiškėjams detaliai buvo atsakyta NŽT minėtu 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 1SS-369-(7.22 E.). Šis individualus administracinis aktas taip pat nebuvo ginčijamas. Kita vertus, pareiškėjai apskritai neginčijo jokio NŽT ar Skyriaus rašto, o tiesiog prašė priimti priešingą galiojantiems institucijos administraciniams aktams sprendimą. Manė, kad skunde keliant tokio turinio reikalavimus turėjo būti ginčijami NŽT administraciniai aktai, kuriais be kita ko atsisakyta tenkinti pareiškėjų keltus reikalavimus.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjų G. J. ir K. J. skundą.

11. Teismas, įvertęs byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, neturėdamas teisės akto, kuris būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas naudojasi 2,5 ha žemės sklypu, pagrįstai vadovavosi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas, ir netenkino pareiškėjo prašymo perduoti G. J. neatlygintinai nuosavybėn 3,00 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie suprojektuoti Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone“.

12. Pareiškėjai G. J. ir K. J. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat pridėti prie bylos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1995 m. gegužės 1 d. pažymėjimą.

13. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašė šį apeliacinį skundą atmesti, taip pat pridėti prie bylos (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 21 sesijos sąrašus ir 1994 m. birželio 29 d. 22 sesijos sprendimą.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjų apeliacinį skundą 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi jį tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino bei bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teismo vertinimu, pareiškėjams priklauso 2–3 ha, būtent iki 1995 m. kovo 16 d. sprendimo buvo suteikti 2 ha, minėtu sprendimu papildomai skirta 0,5 ha asmeninio ūkio žemės. Teisėjų kolegija, įvertinusi žemės skyrimą asmeniniam ūkiui patvirtinančias aplinkybes ir dėl jų padaręs išvadą, nurodė, kad faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl paskirtos asmeniniam ūkiui žemės naudojimo šiuo tikslu, byloje netirtos, pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. skundą tenkino ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas ir atkurti nuosavybės teises į G. J. (G. J.) tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

17. Teismas nustatė, kad tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 24 sesijos sprendimu (pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu) G. J. šeimai asmeniniam ūkiui buvo skirtas 0,50 ha žemės plotas.

18. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, dalies (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių bei Vilniaus miestui priskirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas), patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3267-41, teritorijoje priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., G. J. asmeniniam ūkiui kartu su namų valda buvo suprojektuoti sklypas Nr. 719-1 (1,50 ha) ir sklypas Nr. 719-2 (1,00 ha). Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-11952-(01) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3267-41 aptikslinimo“ buvo patikslintos Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 719-1 ribos ir plotas, išskiriant du namų valdos žemės sklypus ir 1,0028 ha ploto paliekant kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1665 buvo patikslintos Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 719-1, Nr. 719-2 ir Nr. 711 ribos ir plotai.

19. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog G. J. tuometės Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu buvo skirtas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Prie šio Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimo pridėtas sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas (toliau – ir Priedas). Priedas suskirstytas atitinkamomis grafomis, kur vienoje iš jų nurodyta piliečio, kuriam suteiktas asmeninis ūkis, vardas, pavardė, kitose grafose nurodyta „Prašo“, „Priklauso“, „Suteikta“. Eilutėje ties G. J. pavarde esančiais įrašais grafoje „Prašo“ nurodyta „3.00“, grafoje „Priklauso“ nurodyta „2.00-3.00“ ir grafoje „Suteikta“ nurodyta „0.50“.

20. Teismas pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Ši nuostata pakartota Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 (2 punktas), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – ir Tvarka) 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad prašymai suteikti asmeninio ūkio žemę paduodami iki 1993 m. gruodžio 31 d., o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d.

įstatymo Nr. I-476 redakcija) nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. I-1112 Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis papildytas 8 punktu, nustatant, kad jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų).

Ši nuostata galiojo iki 1997 m. liepos 23 d. 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353 papildyto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.–1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, esant įstatyme išdėstytoms sąlygoms, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas.

Taigi tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos žemės plotą.

21. Teismo vertinimu, pareiškėjams pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos jau priklauso 2–3 ha. Šis įrašas patvirtina, kad iki Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo priėmimo G. J. jau buvo suteikti 2 ha žemės, o minėtu sesijos sprendimu papildomai buvo skirta 0,5 ha žemės plotas (iš viso pareiškėjas galėjo gauti 3 ha asmeninio ūkio žemės). Tai patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41, kuriuo patvirtintame Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projekte, G. J. asmeniniam ūkiui suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha). Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir ištirtas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, neturėdamas teisės akto, kuris būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas naudojasi 2,5 ha žemės sklypu, nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo perduoti G. J. neatlygintinai nuosavybėn 3,00 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus.

22. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju iš skundo priedų matoma, jog žemės sklypai buvo naudojami žemės ūkio paskirčiai, konkrečiai ariamajai žemei. Taip pat pažymėjo, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo dėl 2,5 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo šioje byloje nėra. Atsakovas neneigia asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto, todėl nurodė, kad: „ dėl asmeninio ūkio naudojimo ar nenaudojimo tai tokio ginčo apskritai nebuvo, todėl teismas negali jo išspręsti. Jeigu tarnyba būtų pasisakiusi, kuriame nors administraciniame akte, kad atsiprašome Jums negalime suteikti asmeninio ūkio, todėl, kad Jūs nenaudojate ir nepateikėte dokumentų, tada galėtų asmuo ginčyti tokį administracinį aktą”. Taigi, teismo pažymėjo, jog abi asmeninio ūkio žemės suteikimo sąlygos byloje yra nustatytos.

23. Todėl teismo vertinimu, atsakovas NŽT yra įpareigotinas suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas ir atkurti nuosavybės teises į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

IV. 24. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

25. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Asmeninio ūkio skyrimas ir asmeninio ūkio naudojimas yra dvi skirtingos teisinės prielaidos, todėl negalima daryti išvados dėl naudojamo, remiantis tik skyrimo prielaida. Pirmosios instancijos nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimas galioja kartu su papildomu apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu. Nei pareiškėjų skunde, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodomas teisės aktas, kuriuo būtų leidžiama kelis kartus asmeniui suteikti asmeninį ūkį. Pažymėta, kad grafoje suteikta yra nurodytas tik 0,50 ha plotas, bet dėl šios grafos „suteikta“ teismas kažkodėl detaliai nepasisako ir nepaaiškina, kodėl minėtoje vietoje įrašyta 0,50 ha, o ne 2,00 ha. Taigi, 1995 m. kovo 16 d. sprendime nėra duomenų, kad G. J. suteikiamas papildomas 0,5 ha plotas asmeninio ūkio žemei. Atsakovas pabrėžia, kad jeigu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimas 1991 m. balandžio 11 d. galiotų ir nebūtų pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu, tai šio sprendimo grafoje „suteikta“ neabejotinai būtų įrašyta ne 0,5 ha, o 2,5 ha. Pirmosios instancijos teismo sprendime pasirinktas lentelės grafų interpretavimas iš esmės prieštarauja asmeninio ūkio suteikimą reglamentuojantiems teisės aktams ir pagal tokį išaiškinimą tarnyba galėtų atkurti (suteikti) daugiau nei 3 ha asmeninio ūkio žemės. Be to, atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas pasirinkdamas tokį situacijos ir sesijų „traktavimą“ kokio prašė pareiškėjai be kita ko turėjo įvertinti, kad nors pareiškėjų atžvilgiu matematiškai sudedant 1991 m. balandžio 11 d. ir 1995 m. kovo 16 d. sesijų sprendimus nėra viršijamas maksimalus 3 ha asmeninio ūkio dydis, tačiau vertinant kitų asmenų pavydžius – nemažai daliai asmenų, matematiškai sudėjus sesijų sprendimus būtų viršijama leistina 3 ha dydžio riba.

25.2. Pažymima, kad 29 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams nuosavybės teisės grąžinant natūra nėra atkurtos į 18,69 ha plotą. Laisvos valstybinės žemės, kurioje gali būti projektuojami žemės sklypai grąžinimui natūra yra tik 2,88 ha. Valstybinės žemės patikėtinio įsitikinimu, pateikta proporcija atspindi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdo „natūra“ visiems neužteks, todėl asmeninio ūkio dydis, kuriuo galima padengti (įskaityti) natūros plotą, ginčo atveju yra tik 0,50 ha.

25.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo asmeninis ūkis yra naudojamas (viena iš asmeninio ūkio suteikimo sąlygų) remiantis tuo, kad NŽT posėdžio metu pasakė, jog šioje byloje dėl to nėra kilęs ginčas. Tačiau, NŽT nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad pareiškėjai faktiškai naudoja jiems prašomą suteikti asmeninį ūkį. Teismo proceso metu turėjo būti nustatomas asmeninio ūkio naudojimo / nenaudojimo statusas, surinkti rašytiniai įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, išvažiuojamojo posėdžio protokolas ir kt.). NŽT įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje (inicijuojant procesą) nebuvo keliamas klausimas dėl faktinio 2,50 ha teritorijos naudojimo / nenaudojimo, o Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pasisakius, kad ši aplinkybė turėtų būti įvertinta, Vilniaus apygardos administracinis teismas tiesiog formaliai konstatavo, kad tokio ginčo nėra ir konstatavo asmeninio ūkio naudojimo statusą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 26. Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Skyriui suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo Įsakymu patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjams, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus.

27. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, asmeninio ūkio žemės suteikimo sąlygos byloje nustatytos. Teismas nustatė, kad G. J. jau buvo suteikti 2 ha žemės, o papildomai buvo skirta 0,5 ha žemės plotas (iš viso pareiškėjas galėjo gauti 3 ha asmeninio ūkio žemės). Tai patvirtina ir Projekte, G. J. asmeniniam ūkiui suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha). Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas, neturėdamas teisės akto, kuris būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas naudojasi 2,5 ha žemės sklypu, nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo perduoti G. J. neatlygintinai nuosavybėn 3,00 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus. Todėl, teismo vertinimu, atsakovas yra įpareigotinas suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus.

28. Atsakovas NŽT nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo pateiktu asmeninio ūkio skyrimą patvirtinančių dokumentų vertinimu, ir teigia, kad jis iš esmės prieštarauja asmeninio ūkio suteikimą reglamentuojantiems teisės aktams. Taip pat, atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų leidžiančių teigti, kad pareiškėjai faktiškai naudoja jiems prašomą suteikti asmeninį ūkį.

29. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

30. Remiantis ABTĮ 148 straipsnio, nustatančio apeliacinės instancijos teismo nutarties privalomumą, 2 dalimi, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

VI. 31. Pareiškėjai inicijavo šį ginčą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu, būtent norėdami, kad byloje būtų pasisakyta dėl asmeninio ūkio žemės jiems skyrimo, naudojimo bei šios žemės įskaitymo į grąžintiną žemę.

32. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio (Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 6 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1866 dalies redakcija) nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

33. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.

34. Taigi asmeninio ūkio žemės suteikimo bei naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Žemės reformos įstatymo 12 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tiek faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011).

36. Taigi remiantis minėtu reguliavimu bei teismų praktika asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi būtinos yra dvi sąlygos: skyrimas ir naudojimas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį byloje Nr. eA-155-1062/2021).

VII. 37. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendė, kad byloje būtina aiškintis naujas bylos aplinkybes. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teismo vertinimu, pareiškėjams priklauso 2–3 ha, būtent iki Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo buvo suteikti 2 ha, minėtu sprendimu papildomai skirta 0,5 ha asmeninio ūkio žemės.

38. Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimo 64 eilutėje tarp asmenų, kuriems suteikiami asmeninio ūkio žemės sklypai (duomenys neskelbtini) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos teritorijoje, nurodytas pareiškėjas G. J. (gyvenęs (duomenys neskelbtini), dirbęs šaltkalviu), o eilutėje „sklypo dydis“ įrašytas skaičius „2“.

39. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu buvo sprendžiami klausimai dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, taip pat ir dėl 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu suteiktos žemės. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo 1 priede („Sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas“), dalyje (duomenys neskelbtini), 656 eilutėje nurodytas J. H., lentelės grafoje „Prašo“ yra įrašas „3“, lentelės grafoje „Priklauso“ yra įrašas „2-3“, lentelės grafoje „Suteikta“ yra įrašas „0,5“.

40. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimas 1991 m. balandžio 11 d. pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu. Tai pareiškėjams buvo paaiškinta Skyriaus 2018 m. kovo 16 d. rašte. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjų argumentai dėl NŽT pozicijos prieštaringumo.

41. Tiek vertinant 1995 m. kovo 16 d. sprendimo (būtent jo 1 priedo) turinį, tiek vertinant šį dokumentą kartu su NŽT paaiškinimais, įrašo grafos „Priklauso“ įrašo „2-3“, negalima vertinti kaip vienareikšmiškai patvirtinančio, kad pareiškėjui iki šio sprendimo priėmimo yra suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės. To negalima daryti nei dėl grafos pavadinimo, nei dėl to, kad nėra nurodytas vienas skaičius.

42. Vertinant 1995 m. kovo 16 d. sprendimo (būtent jo 1 priedo) turinį, įrašo grafos „Suteikta“ įrašo „0,5“, negalima vertinti kaip patvirtinančio, kad pareiškėjui yra suteikta papildomai 0,5 ha asmeninio ūkio žemės, nes sprendime nėra nurodoma, kad tai papildomai suteikiamas žemės plotas. Be to, atsakovas pagrįstai nurodo, kad šioje vietoje pagal pareiškėjo paaiškinimus būtų nurodyta, jog yra suteikta 2,5 ha, tačiau tokio įrašo nėra.

43. Vertinant Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. ir 1995 m. kovo 16 d. sprendimų turinį kartu su NŽT paaiškinimais, iš šių įrodymų matyti, kad 1991 metų sprendime buvęs įrašas dėl 2 ha asmeninio ūkio žemės bei pareiškėjo darbo vietos nurodymas, taip pat įrašas 1995 metų sprendime dėl 2–3 ha asmeninio ūkio žemės priklausymo, patvirtina, kiek pareiškėjui asmeninio ūkio žemės galėjo būti suteikta, o ne kiek buvo suteikta.

44. Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pasirinktas lentelės grafų interpretavimas iš esmės prieštarauja asmeninio ūkio suteikimą reglamentuojantiems teisės aktams ir pagal tokį išaiškinimą tarnyba galėtų atkurti (suteikti) daugiau nei 3 ha asmeninio ūkio žemės. Atsakovas pagrįstai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasirinkdamas tokį situacijos ir sesijų „traktavimą“ kokio prašė pareiškėjai be kita ko neįvertino, kad nors pareiškėjų atžvilgiu matematiškai sudedant 1991 m. balandžio 11 d. ir 1995 m. kovo 16 d. sesijų sprendimus nėra viršijamas maksimalus 3 ha asmeninio ūkio dydis, tačiau vertinant kitų asmenų pavyzdžius – nemažai daliai asmenų, matematiškai sudėjus sesijų sprendimus būtų viršijama leistina pagal teisės aktus 3 ha dydžio riba (pvz. 666 eilutėje nurodytam asmeniui turėtų priklausyti 5,5 ha asmeninio ūkio žemės).

45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš skundo priedų matoma, jog žemės sklypai buvo naudojami žemės ūkio paskirčiai, konkrečiai ariamajai žemei, o ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo dėl 2,5 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo šioje byloje nėra, todėl teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas neneigia asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto.

46. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir tenkinęs pareiškėjų skundą, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nepakankamai atsižvelgė į teisės aiškinimą šios kategorijos bylose, t. y., kad sprendžiant klausimą, ar žemė gali būti laikoma asmeninio ūkio žeme, kiekvienu atveju turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos – skyrimas ir naudojimas. Teismas, nustatęs tik naudojimo sąlygą, tačiau neįvertinęs išsamiai visų įrodymų dėl skyrimo sąlygos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl NŽT nustatytų aplinkybių ir taikytų materialiosios teisės normų, todėl spendimas keičiamas, pareiškėjų skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė