b5ed0da8-3d63-43a0-8bd8-ea0d887cd1bc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2840-656/2021 Teisminio proceso Nr.2-55-3-00989-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. gruodžio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Maženai Lichtarovič, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. O. M., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovės Teisingumo ministerijos įgaliotam asmeniui RamÅ«nui Valatkai vieÅ¡ame posėdyje žodinio proceso tvarka panaudojant Zoom programinę įrangÄ , iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovės argumentai 1. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-17291-1026/2021 teisėja V. M. priėmė 2021 m. birželio 28 d. nutartį (toliau ir Nutartis Nr.1), kuria atsisakė priimti ieškovės ieškinį, remdamasi CPK 137 str. 2 dalies 4 ir 8 punktais.

2. Kauno apygardos teismo teisėjas G. K., iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Nr. e2S-1435-413/2021 apeliacine tvarka, priėmė 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį (toliau ir Nutartis Nr.2) , kuria atmetė mano atskirÄ jį skundÄ , pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti nepakeista ir atsisakė priimti mano ieÅ¡kinį, remdamasis CPK 137 str. 2 dalies 1 p. Priimant Å¡iÄ nutartį, buvo padaryti neteisėti kalti veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovei atsirado žala.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismai ir teisėjai atsisakydami priimti jos ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į tėvo M. M. valdytÄ Å¾emę, padarė neteisėtus kaltus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovei atsirado žala. Ä®rodymai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti tik teisėjų iÅ¡nagrinėtų bylų medžiaga, kurias nagrinėdami teisėjai padarė kaltus neteisėtus veiksmus, atsisakydami priimti ieÅ¡kinį, nesant įstatyme nustatytų pagrindų (CPK 137 str. 2 dalis).

4. Ieškovė teisėjų V.M. ir G.K. veiksmus atsisakant priimti ieškinį laiko ne tik neteisėtais kaltais veiksmais, bet ir nusikalstamais veiksmais – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Teisėjai žino, kad atsisakyti priimti ieškinį galima tik esant CPK 137 str. 2 dalyje nurodytiems pagrindams, žino, kad tokių pagrindų nėra, bet vis tiek tyčia pažeidžia CPK 137 str. 2 dalį ir atsisako priimti ieškinį.

5. Kad remiantis CPK 137 str. 2 dalies 4 p. atsisakyti priimti ieÅ¡kinį negalima, nustatyta galiojančia Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (žr. nutarties 27 p.). Tačiau neteisinga ir neteisėta Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis (Nutartis Nr.1), apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ , palikta galioti nepakeista.

6. Nutartyje Nr.1 dar nurodyta, kad ieÅ¡kinį atsisakoma priimti ir CPK 137 str. 2 dalies 8 p., nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį suinteresuoto asmens vardu pateikė neturėdama tam įgaliojimų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį padavė savo vardu, nurodydama, kad po brolio J. V. M. mirties į pusę mÅ«sų tėvo M. M. 15 ha žemės turi teisę jo vaikai – A. M. ir N. B.. IeÅ¡kovė juos informavo apie bylÄ , bet jie bylinėtis nenori. Kadangi jie nenori bylinėtis, nusivylę Lietuvos teismais, ieÅ¡kovė negali jų priversti bÅ«ti bendraieÅ¡koviais.

7. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad Nutartyse Nr.1 ir Nr.2 nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės brolis J.V.M. 1991 m. spalio 28 d. padavė paÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovui atkÅ«rė nuosavybės teisę į visÄ tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ 15 ha žemę, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Nuosavybės teisę atkurti ekvivalentu pinigais nutarta, nes ieÅ¡kovės ir jos brolio tėvo iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) perduotas naudoti (duomenys neskelbtini).

8. Neteisingas faktas, kad ieÅ¡kovės tėvas žemę valdė iki nacionalizacijos. IeÅ¡kovės tėvo žemė nebuvo nacionalizuota. Tėvas žemės savininku buvo iki (duomenys neskelbtini), kai ieÅ¡kovės Å¡eima buvo tremiama į SibirÄ . Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma įrodo, kad mÅ«sų Å¡eima buvo tremiama į SibirÄ dėl to, kad tėvas M.M. buvo pripažintas buožinio 15 ha Å«kio savininku. Tremiant į SibirÄ , nusikalstamais veiksmais buvo užgrobtas visas turtas, įskaitant žemę. Nusikalstamais veiksmais užgrobtas iÅ¡likęs turtas privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas.

9. Neteisingas faktas, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės broliui buvo atkurtos nuosavybės teisės į visÄ iki nacionalizacijos tėvo valdytÄ 15 ha žemę, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Jeigu ieÅ¡kovės broliui iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę, nebÅ«tų brolio ir ieÅ¡kovės bylų dėl tėvo žemės. Visos bylos dėl tėvo žemės yra dėl to, kad žemė užgrobta – žemė negrÄ Å¾inta ir už žemę neatlyginta. Kai turtas negrÄ Å¾intas ir už turtÄ neatlyginta, niekas negali ginčyti, kad tas turtas neužgrobtas.

10. IeÅ¡kovės broliui niekada nebuvo atstatytos (atkurtos) nuosavybės teisės į tėvo žemę, brolis niekada nebuvo tapęs tėvo žemės savininku, nes žemė jam niekada nebuvo grÄ Å¾inta ir neleista įregistruoti nuosavybės teisių į tėvo žemę Registrų centre. Vien tik niekinio, nusikalstamo apgaulės akto - Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006 m. spalio 26 d. sprendimo priėmimas ir paraÅ¡ymas ant popieriaus lapo, kad broliui atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo žemę, nereiÅ¡kia, kad brolis įgijo nuosavybės teises į tėvo žemę.

11. Atsakovas ir teisėjai nuolat kartoja melÄ . Kadangi brolis Å¡eimos vardu padavė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę 1991 m. spalio 28 d. remiantis 1991 m. birželio 18 d. Ä®statymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Ä®statymas), tuo įstatymu remiantis privalėjo per tris mėnesius bÅ«ti apsvarstytas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti žemę ir žemė grÄ Å¾inta, nes įstatymas nenumatė, kad iÅ¡likusi tėvo žemė gali bÅ«ti valstybės iÅ¡pirkta (žr. Ä®statymo 12 str.). Jokių kliūčių grÄ Å¾inti žemę nebuvo. Žemė nebuvo grÄ Å¾inta tik dėl nusikalstamų valdžios pareigÅ«nų veiksmų.

12. Ä®statymo 1 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę atstatomos tik grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra arba ekvivalentine natÅ«ra. Kitokių bÅ«dų atstatyti nuosavybės teises į žemę įstatymas nenumatė, nes kitokių bÅ«dų nėra. IÅ¡mokant žemės savininkui piniginę kompensacijÄ už jo žemę, savininkas ne įgyja nuosavybės teises į žemę, bet gavęs už žemę pinigus, nuosavybės teisių netenka. Brolis nesutiko su tokia valdžios pareigÅ«nų savivale ir melu, todėl brolis nepateikė banko sÄ skaitos, į kuriÄ bÅ«tų pervesti 18585 litai.

13. Atsakovas melagingai tvirtina, kad iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, atkuriamos į žemę nuosavybės teisės. Toks tvirtinimas prieÅ¡tarauja ir Ä®statymui, ir 1995 m. spalio 24 d. Vyriausybės nutarimui Nr.1379, kuriame nustatyta, kad pirmiausiai žemė turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta ir įregistruota savininko vardu, ir tik tada, esant bÅ«tinam visuomenės poreikiui, žemė gali bÅ«ti iÅ¡perkama iÅ¡ savininko Civilinio Kodekso 4.100 straipsnio nustatyta tvarka. IeÅ¡kovės brolis niekada nebuvo tapęs tėvo žemės savininku, todėl iÅ¡ jo žemė negalėjo bÅ«ti valstybės iÅ¡pirkta.

14. Atsakovas tvirtina, kad „Nuosavybės teisę atkurti ekvivalentu pinigais nutarta“ dėl to, kad tėvo žemė buvo perduota naudotis (duomenys neskelbtini). Toks tvirtinimas yra nesÄ monė, nes pinigai nėra ir negali bÅ«ti žemės nuosavybės teisių ekvivalentas. Tik kitas žemės sklypas, tolygus savininko turėtam ir jam natÅ«ra suteiktas, yra nuosavybės teisių į žemę atstatymo (atkÅ«rimo) ekvivalentas.

15. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodo, kada ir kokiu teisės aktu remiantis tėvo žemė buvo perduota naudotis (duomenys neskelbtini). Tuo metu dar nebuvo priimtas joks Vyriausybės nutarimas skirti 1000 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Nei vienu Vyriausybės nutarimu M. M. žemė nepaskirta (duomenys neskelbtini), tai įrodo Vyriausybės nutarimų tekstas. (duomenys neskelbtini) naudotis galėjo bÅ«ti paskirta tik valstybei priklausanti žemė, o jeigu tokios žemės nebuvo, sutinkamai su Civilinio Kodekso 4.100 str. galėjo bÅ«ti paimta savininko žemė, teisingai už žemę atlyginant. Atsakovas negali pateikti įrodymų, kad M. M. žemė bÅ«tų tapusi valstybės nuosavybe.

16. Atsakovas neteisingai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009. Dėl to, kad priimtas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas brolio J.V.M. byloje dėl žalos atlyginimo, teisėjai V.M. ir G.K. negalėjo atsisakyti priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl paveldėtų nuosavybės teisių į tėvo žemę pripažinimo. Teisės pagrindas Å¡iuo atveju bÅ«tų tas, kad bylos yra tapačios (CPK 137 str. 2 dalies 4 p.). Akivaizdu, kad bylos yra skirtingos: tai buvo ieÅ¡kovės brolio byla, kurioje ieÅ¡kovė nedalyvavo, byla buvo pareikÅ¡ta kitu teisės pagrindu, reikalavimas buvo kitas. IeÅ¡kovė tvirtina, kad nėra nei vieno teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų nustatyta, kad ieÅ¡kovė nepaveldėjo mirusio tėvo žemės ir todėl neturi nuosavybės teisių į iÅ¡likusiÄ tėvo žemę. Be to, Nutartimi Nr.2 nustatyta, kad Å¡iuo teisės pagrindu remtis atsisakant priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį negalima.

17. Teisėjo G.K. tvirtinimas, kad ieÅ¡kovė siekia pakartotinio teisme jau iÅ¡spręsto ginčo iÅ¡nagrinėjimo yra melagingas: nėra nei vienos bylos, kurioje bÅ«tų priimtas teismo sprendimas, jog ieÅ¡kovė nepaveldėjo tėvo žemės ir todėl neturi į tÄ Å¾emę nuosavybės teisių. IeÅ¡kovė dėl to ir padavė ieÅ¡kinį, kurį atsisakyta priimti, kad nėra teismo sprendimo, kuriame bÅ«tų nustatyta, jog ieÅ¡kovė neturi nuosavybės teisių į tėvo žemę todėl, kad ji tos žemės nepaveldėjo.

18. Teisėjai V.M. ir G.K. tyčia nesant teisės pagrindo atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ , tuo ieÅ¡kovei padarant nurodyto dydžio žalÄ , kuri privalo bÅ«ti atlyginta.

19. Ieškovė nurodė, kad straipsnyje „Žemės kaina auga lyg ant mielių“, išspausdintame laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, nurodoma, kad remiantis VĮ Registrų centro apibendrintais statistiniais duomenimis, kad 2021 m. žemės ūkio paskirties kainos išaugo dešimteriopai. Nurodoma, kad Kauno rajone galima nusipirkti dirbamos žemės nuo 19 000 iki 150 000 Eur/ha. Tačiau tai statistinė kaina, o rinkos kaina yra žymiai didesnė (žr. https://ukininkopatarejas.lt/zemes-kaina-auga/lyg/ant/mieliu/).

20. Rinkos žemės kaina, kaip skelbiama internete Aruodas.lt, Kauno rajone svyruoja net iki 14 000 eurų už vienÄ arÄ . Dažniausiai nurodoma kaina apie 3000-4000 eurų už arÄ . IeÅ¡kovė įvertina tėvų žemę bÅ«tent tokia kaina – 3000 eurų už arÄ . Kadangi 15 hektarų sudaro 1500 arų, todėl ieÅ¡kovės tėvo žemės vertė yra 4 500 000 eurų (1500 arų x 3000 eurų = 4500000 eurų).

21. Kadangi žemę neteisėtai valdo valstybė 29 su virÅ¡um metų, už 29 metus naudojant žemę negautų pajamų dydį įvertinu 435 000 eurų (iÅ¡ vieno hektaro pajamos mažiausiai 1000 eurų į metus). Taip pat padaryta neturtinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovė įvertino, remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atsižvelgiant į pergyvenimus dėl teisėjų nesÄ Å¾iningumo, 100 000 eurų. Atsakovės atsikirtimai 22. Atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

23. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.

24. IÅ¡ Nutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės brolis J. V. M. 1991 m. spalio 28 d. padavė praÅ¡ymÄ , atkurti nuosavybės teises į tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės broliui atkÅ«rė nuosavybės teisę į visÄ tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ 15 ha žemę, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Nuosavybės teisę atkurti ekvivalentu pinigais nutarta, nes ieÅ¡kovės ir jos brolio tėvo iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) perduotas naudoti (duomenys neskelbtini).

25. Pasisakydamas dėl žemės perdavimo (duomenys neskelbtini) teisėtumo Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aktai, kuriais žemės sklypas perduotas (duomenys neskelbtini) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui (ankstesnis įstatymo pavadinis - įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 05/07, nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas).

26. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių į ieÅ¡kovės tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimo teisėtumas patvirtintas res judicata galiÄ turinčiu teismo sprendimu. Nurodytas sprendimas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-2325-142/2009). Å is sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A- 261-1636/2010). Ä®vardytuose administracinių teismų sprendimuose pasisakyta ir dėl žemės dalies, kuri priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei ir perduota (duomenys neskelbtini).

Taip pat ir kitose administracinėse ir civilinėse bylose išnagrinėti ieškovės ir jos brolio skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismai skundus atmetė, o priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Nr. 1-10520- 473/2014; Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-2943-422/2014; Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. e1-1429-244/2018). Kitose civilinėse bylose keltas valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126- 464/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557313/2015). Šiose bylose teismai konstatavo, kad nuosavybės teisės atkurtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti peržiūrėti.

27. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

28. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta kaltės samprata. Siekiant įrodyti kaltę, reikia vertinti asmens jo elgesį remiantis apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. CPK 178 straipsnis nustato pareigÄ Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alis grindžia savo reikalavimus, t.y. pateikti įrodymus.

29. Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai yra vertinamosios sÄ vokos. Vertinant klaidos akivaizdumÄ ir Å¡iurkÅ¡tumÄ gali bÅ«ti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumÄ , nuostatos tikslumÄ , įrodymų aiÅ¡kumÄ , bylos aplinkybių sudėtingumÄ , ar teismui pagal aiÅ¡kias bylos aplinkybes ir taikomÄ teisės nuostatÄ reikėjo tik jÄ pritaikyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2012).

Teismas, k o n s t a t u o j a: II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados 30. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentai, susiję su tuo, kokie įstatymai, ieÅ¡kovės nuomone, buvo pažeisti negrÄ Å¾inant natÅ«ra tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės. IeÅ¡kovė, pateiktame ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kinio pagrindu nurodo neteisėtus teismų veiksmus, teigia, kad žala jai atsirado dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų. Nurodo, kad neteisėtus veiksmus įvykdė teisėjai priimdami nutartis, kuriomis yra atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į tėvo žemę pripažinimo.

Neteisėtus veiksmus įvykdė Kauno apylinkės teismas ir Å¡io teismo teisėja, priėmusi 2021 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17291-1026/2021 (Nutartis Nr. 1), bei Kauno apygardos teismas ir Å¡io teismo teisėjas, priėmęs 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1435-413/2021 (Nutartis Nr. 2), kuria paliko nepakeistÄ apeliacine tvarka apskųstÄ Kauno apylinkės teismo nutartį. Abiem nutartimis yra atsisakyta priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į tėvo žemę pripažinimo.

31. Teisėjų neteisėtus veiksmus ir kaltę ieÅ¡kovė kildina iÅ¡ aplinkybės, kad, jos nuomone, teismai nevertino aplinkybės, kad nebuvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , o teismai, vertindami Å¡iÄ aplinkybę, nurodė, jog minėtas klausimas iÅ¡spręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

32. IÅ¡ Nutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovės brolis J. V. M. 1991 m. spalio 28 d. padavė praÅ¡ymÄ , atkurti nuosavybės teises į tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę. Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kovės broliui atkÅ«rė nuosavybės teisę į visÄ tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ 15 ha žemę, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais. Nuosavybės teisę atkurti ekvivalentu pinigais nutarta, nes ieÅ¡kovės ir jos brolio tėvo iki nacionalizacijos valdytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) perduotas naudoti (duomenys neskelbtini).

33. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas – Kauno apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ (toliau – LRKT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o bei Vyriausybės 2001-03-08 nutarimo Nr. 266 nuostatos dėl neprivatizuotinų žemės Å«kio naudmenų priskyrimo Lietuvos veterinarijos akademijai, taip pat Vyriausybės 1999-05-14 nutarimo Nr. 579 nuostatos dėl valstybinės žemės priskyrimo Ginklų fondui neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reguliuojančių įstatymų nuostatoms.Konstitucinis Teismas nustatė, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti nuosavybės teises bei atstatyti teisingumÄ , pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ , kurios esmė – siekti užtikrinti ne tik savininko, bet ir visuomenės interesus kompensuojant iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimui gali bÅ«ti taikomos alternatyvos ir tai nepažeidžia Konstitucijos nuostatų, nuosavybės teisių apsaugos bei teisėtų lÅ«kesčių principų. LRKT nustatė, kad viena iÅ¡ priežasčių negrÄ Å¾inti iÅ¡likusio nekilnojamojo turto savininkams yra jo suteikimas mokslo ir mokymo įstaigoms, nes be nekilnojamojo turto, jos negalėtų vykdyti savo funkcijų ir tenkinti visuomenės poreikių.

Nutarime konstatuota, kad Lietuvos veterinarijos akademija yra viena iÅ¡ praktinio mokymo įstaigų, kurios veiklai vykdyti reikalingas nekilnojamasis turtas. Taigi žemės suteikimas Å¡iai įstaigai neprieÅ¡taravo konstituciniams principams. Teismas nustatė, kad žemės perdavimas Ginklų fondui buvo pateisintas valstybės reikmių užtikrinimu, todėl Å¡is žemės sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai.Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Neprivatizuotinų žemės Å«kio įmonių ir organizacijų sÄ raÅ¡o bei Vyriausybės 2001-03-08 nutarimo Nr. 266 nuostatos taip pat Vyriausybės 1999-05-14 nutarimo Nr. 579 nuostatos dėl valstybinės žemės priskyrimo Ginklų fondui neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

34. Pasisakydamas dėl žemės perdavimo Lietuvos veterinarijos akademijai teisėtumo LRKT yra konstatavęs, kad aktai, kuriais žemės sklypas perduotas Lietuvos veterinarijos akademijai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui (ankstesnis įstatymo pavadinis - įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 05/07, nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas).

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnyje įtvirtintÄ deliktÄ , gali bÅ«ti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas praÅ¡o tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ , tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalÄ (nuostolius) ir kaltę. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

36. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Teisėjo (teismo) kaltė gali bÅ«ti konstatuota padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ ; sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).

37. Sutiktina su atsakove, kad nuosavybės teisių į ieÅ¡kovės tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimo teisėtumas patvirtintas res judicata (įsiteisėjusio sprendimo) galiÄ turinčiu teismo sprendimu. Nurodytas sprendimas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas (administracinė byla Nr. I-2325-142/2009). Å is sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A- 261-1636/2010).

Įvardytuose administracinių teismų sprendimuose pasisakyta ir dėl žemės dalies, kuri priskirta valstybės išperkamai žemei ir perduota (duomenys neskelbtini). Taip pat ir kitose administracinėse ir civilinėse bylose išnagrinėti ieškovės ir jos brolio skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teismai skundus atmetė, o priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję (Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Nr. 1-10520- 473/2014; Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-2943-422/2014;

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. e1-1429-244/2018). Kitose civilinėse bylose keltas valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126- 464/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557313/2015). Šiose bylose teismai konstatavo, kad nuosavybės teisės atkurtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali būti peržiūrėti.

38. Pagrįsta atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentai, susiję su tuo, kokie įstatymai, ieÅ¡kovės nuomone, buvo pažeisti negrÄ Å¾inant natÅ«ra tėvo M. M. iki nacionalizacijos valdytos žemės, negalėjo bÅ«ti vertinami. Vertinant minėtu aspektu Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-17291-1026/2021 teisėjos veiksmus priimant 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo teisėjo veiksmus iÅ¡nagrinėjus bylÄ Nr. e2S-1435-413/2021 apeliacine tvarka ir priimant 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, nėra pagrindo pripažinti, kad atlikti neteisėti teisėjų veiksmai. Nėra pagrindo spręsti, kad tesėjai ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip. Todėl nėra pagrindo taikyti 6.272 straipsnio numatytos atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo neteisėtų veiksmų.

39. IeÅ¡kovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo civ. byloje Nr. e2-17291-1026/2021 teisėja V. M. priėmė 2021 m. birželio 28 d. nutartį (Nutartis Nr.1), kuria atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, remdamasi CPK 137 str. 2 dalies 4 ir 8 punktais (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl to pačio ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo). Kauno apygardos teismo teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ Nr. e2S-1435-413/2021 apeliacine tvarka, priėmė 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį (Nutartis Nr.2) , kuria atmetė ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ , pirmosios instancijos teismo nutartį paliko galioti nepakeista ir atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, remdamasis CPK 137 str. 2 dalies 1 p. (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka).

Nutartyje Nr.2 konstatuota, kad naujai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiÅ«rėjimo ir jais nustatytų faktų bei teisinių santykių modifikavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti priimti tokį ieÅ¡kinį, tačiau ieÅ¡kinį atsisakytina priimti ne dėl jo tapatumo, ar kad pareiÅ¡kimÄ suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylÄ asmuo, o dėl to, kad tokio pobÅ«džio ginčas negali dar kartÄ bÅ«ti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja, atsisakydama priimti apeliantės ieÅ¡kinį, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ , jog apeliantė siekia pakartotinio teisme jau iÅ¡spręsto ginčo iÅ¡nagrinėjimo, tačiau suklydo nurodydamas tokio savo procesinio sprendimo teisinį pagrindimÄ . Å iÄ faktinės situacijos teisinio įvertinimo klaidÄ , skundžiamÄ teismo nutartį palikdamas nepakeistÄ , iÅ¡taiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 328, 338 straipsniai).

41. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad sprendžiant teisėjos kaltės klausimÄ priimant Nutartį Nr.1 nėra pagrindo konstatuoti teisėjai padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ . Tai pat nėra pagrindo konstatuoti, kad teisėja priimdama Nutartį Nr.1 aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip. Todėl nėra pagrindo taikyti 6.272 straipsnio numatytos atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo neteisėtų veiksmų.

42. Nurodytina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali bÅ«ti taikoma kaip priemonė, skirta dar kartÄ pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ar kvestionuoti konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas iÅ¡vadas. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Instancinė teismų sistema yra skirta užtikrinti, kad bÅ«tų Å¡alinamos galimos žemesnių instancijų teismų klaidos, neleisti, kad bÅ«tų įvykdytas neteisingumas, ir Å¡itaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimÄ ).

43. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovė rėmėsi tik teismų procesiniais sprendimais ir nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad nurodytÄ civilinę bylÄ nagrinėję teismai (teisėjai) elgėsi neteisingai ar padarė klaidų, turėjusių reikÅ¡mės apelianto teisių pažeidimui. IeÅ¡kovės nurodyta byla iÅ¡spręsta, teismų procesiniai sprendimai Å¡ioje byloje įsiteisėję. Aplinkybė, kad nagrinėtų bylų rezultatai nepalankÅ«s ieÅ¡kovei ir sukelia jam nepriimtinų teisinių padarinių, savaime nelemia ir nepagrindžia teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, ar įrodymų vertinimo.

Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė neįrodė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Vien ieÅ¡kovei nepalankių procesinių sprendimų priėmimas nėra pagrindas pripažinti, kad jo nurodytoje civilinėje byloje buvo padarytos akivaizdžios ir Å¡iurkščios teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidos, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiama dėl valstybės atsakomybės, todėl ieÅ¡kinys atmetamas visiÅ¡kai.

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Andrius Ignotas