2022-04-06 Nr. AB-8017-3-61-3-04862-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1817-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04862-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35205 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 6K‑2121 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Esąs (duomenys neskelbtini) pilietis. Departamento vykdytų apklausų metu pareiškėjas buvo nurodęs, jog jo tėvai ir brolis buvo verslininkai, liejo statulėles, tačiau prasidėjo blogi laikai, dėl ko brolis pabėgo iš šalies. Pareiškėjo tėvas ir brolis buvo tamilai protestuotojai, kurių ieškojo kareiviai, klausinėjo visų šeimos narių, kur jie yra. Kariuomenė pagrobė prieglobsčio prašytojo seserį ir prašė išpirkos, bet jie neturėjo pinigų, todėl ją išprievartavo ir užmušė. Tada pareiškėjo tėvas pateko į komą, pareiškėjas turėjo juo rūpintis. Pareiškėjas dėl tėvo ligos negalėjo studijuoti, nes turėjo užimti tėvo vietą, jis norėjo studijuoti dalyką, susijusį su technologijomis. Tėvo darbe niekas nepaaiškino kaip kas vyksta, todėl jis viską turėjo išmokti pats. Nurodė, kad negalėjo dirbti tėvo darbo, nes nemokėjo, todėl pradėjo dirbti telefonų taisykloje, kur yra įvairių technologijų. Dirbdamas su kameromis, jas įrengdavo įvairiuose biuruose ir vieną kartą tamilų organizacija paprašė įtaisyti kameras jų patalpose. 2020 m. rugsėjo 30 d. armija sudegino patalpą – palapinę, kurią nuomojo pareiškėjas. Po gaisro parduotuvėje prieglobsčio prašytojas nežinojo ką daryti ir jam kažkas pasakė apie organizuojamą protestą už tamilų teises. Protesto metu dalyvavo daug žmonių ir tuomet valdžia pagrobė panašaus į pareiškėjo amžiaus žmones ir juos mušė. Dėl to nukentėjo ir jis pats: buvo išnarinta ranka, dėl ko iki šiol jaučia pasekmes. Po šio įvykio jis pabėgo ir atvyko į Lietuvos Respubliką.

2.2. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisijos sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas, laikant, kad Sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

2.3. Svarstant pareiškėjo skundą Komisijoje, nebuvo užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nors prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.4. Buvo nurodytos konkrečios individualios aplinkybės ir priežastis – persekiojimą bei kovas tarp grupuočių ir dėl jų grasinimų kilusį pavojų sveikatai ir gyvybei. Pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra kovų tarp grupuočių ir dėl to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

2.5. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

2.6. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, prieglobsčio prašytojas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.2. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

4.4. Pareiškėjo pasakojimas apie jam kylančias grėsmes nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas (pvz., pirminės apklausos metu nurodė, kad jo sesuo buvo pagrobta ir už ją kariuomenė prašė išpirkos, kadangi jų šeima neturėjo pinigų, ją išprievartavo ir nužudė, o antros apklausos metu – kad seserį kareiviai pagrobė norėdami pagąsdinti, nenurodydamas tokių gąsdinimo motyvų), asmens teikiami paaiškinimai buvo padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Iš pareiškėjo pasakojimo nėra aišku, kokius grasinimus pareiškėjas patyrė, jis nenurodė persekiojimo priežasčių, motyvų bei tikslų ir persekiotojų tapatybių, todėl pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei atitinkamai nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl jis pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos. Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, nežmoniškas elgesys ar mirties bausmė.

4.5. Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

4.6. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, dėl to maksimalūs terminai pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (5 metai) ir atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes (3 metai) nustatyti pagrįstai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. nusprendė pakeisti Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui D. M. (D. M.) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeisti Komisijos sprendimo dalį; kitus reikalavimus atmesti.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Nr. 2110-AS-0037.

6.2. Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono, yra tamilų tautybės, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo apsaugos inžinieriumi. Pareiškėjas teigė, kad tėvai kartu su broliu užsiėmė statulėlių liejimo verslu, tačiau susidūrus su sunkumais, broliui teko bėgti iš šalies. Prieglobsčio prašytojas papasakojo, kad tėvas ir brolis buvo tamilų protestuotojai, todėl kilus neramumams jų ėmė ieškoti kareiviai. Visa šeima, išskyrus pareiškėją, jo tėvą ir jaunesnę seserį, pabėgo į (duomenys neskelbtini). Neradę brolio, kareiviai pagrobė seserį ir prašė išpirkos. Kadangi pareiškėjo šeima pinigų neturėjo, pareiškėjo seserį kareiviai išprievartavo ir nužudė. Po šio įvykio pablogėjo tėvo sveikata ir pareiškėjui teko juo rūpintis. Jis įsidarbino įmonėje, tačiau kilo riaušės ir jis nusprendė išvykti. Prieglobsčio prašytojas surado žmogų, kuris 2021 m. kovo pradžioje padėjo išvykti: iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, iš ten į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kur uždengus akis jis buvo nuvestas į vilkiką su neįjungtu šaldytuvu. Apie Lietuvos Respubliką pareiškėjas išgirdo 2021 m. liepos 31 d., jau paleistas prie Lietuvos Respublikos sienos, kai asmuo, kuris atvežė, pasakė, kad už miško yra saugi šalis – Lietuvos Respublika. Asmens dokumentų prieglobsčio prašytojas neturi, juos (duomenys neskelbtini) atėmė nepažįstamas asmuo ir davė kelionei kitą dokumentą, tačiau ir šį jau prie Lietuvos Respublikos sienos atėmė. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini).

6.3. 2021 m. spalio 26 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Jokiai politinei partijai nepriklauso. Papasakojo, kad 2005–2006 m. vyko festivalis, kuriame kartu su tėvu, dirbusiu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, statė palapinę. Tuo tarpu pareiškėjo brolis studijavo (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame įvyko bombardavimas. Jo metu pareiškėjo brolis patyrė sunkių sužalojimų. Anot pareiškėjo, tuo metu valstybėje vyko kova su organizacija, tam tikros teritorijos buvo užblokuotos.

Dėl bombos valdžia apkaltino pareiškėjo brolį, teigdama, kad jis priklauso Tamilų tigrų grupuotei (toliau – ir LTTE). Maždaug 2006-2007 m. tėvai išsiuntė pareiškėjo brolį į užsienį. Tėvas taip pat persikraustė ir iki 2009 m. gyveno kitame rajone, po to sugrįžo, tačiau buvo kankinamas dėl to, kad minėto festivalio metu nuomojo palapinę-parduotuvėlę tamilų organizacijai. Dėl šios priežasties kareiviai apkaltino brolį ir galvojo, kad tėvas priklauso tai pačiai organizacijai. Pareiškėjas teigė, kad išvykus broliui į namus ateidavo kariai, tačiau mušdavo tik motiną ir seseris. 2010 m. vyresnioji sesuo išvyko į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas liko gyventi su tėvu ir seserimi.

Jaunesnioji sesuo 2012 m. buvo pagrobta, išprievartauta ir nužudyta. Nors buvo tvirtinama, kad tai buvo savižudybė, pareiškėjo šeima, manydama, jog tai buvo žmogžudystė, kreipėsi į teismą, tačiau valdžia bylą nutraukė. Į sesers laidotuves grįžo motina (sesuo liko (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo tėvas po šio įvykio prarado sąmonę ir 7 dienas gulėjo ligoninėje. Po to tėvo sveikata suprastėjo, jis buvo paveiktas kankinimų, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui teko rūpintis šeima ir perimti savo tėvo darbą.

Kadangi nelabai jį išmanė, įsidarbino telefonų taisykloje, kurioje tekdavo atlikti įvairaus pobūdžio darbus, susijusius su skaitmeninėmis technologijomis, pvz., montuodavo vaizdo kameras biuruose. Vieną dieną tamilų organizacija paprašė įtaisyti kameras jų patalpose. 2020 m. rugsėjo 30 d. armija sudegino palapinę – patalpą, kurią pareiškėjas nuomojo, todėl po gaisro pareiškėjas nežinojo ką daryti. Kažkoks asmuo papasakojo apie organizuojamą protestą už tamilų teises. Pareiškėjo teigimu, protesto akcijoje dalyvavo daug žmonių, kuriuos valdžia grobė ir mušė.

Nukentėjo ir pats pareiškėjas – jam buvo (duomenys neskelbtini) ir jis iki šiol jaučia to pasekmes. Pareiškėjas teigė, kad po sesers žmogžudystės sužinojo, kad ir jam gresia mirtis, todėl nusprendė pabėgti ir atvyko į Lietuvos Respubliką. Paklaustas, ar kilmės valstybėje jam kilo problemų dėl tautybės, atsakė, jog tamilai (duomenys neskelbtini) patiria daug problemų, bet jo didžiausia problema buvo ta, kad valdžios atstovai ateidavo į pareiškėjo šeimos namus ieškoti jo sesers. Teigė, kad dėl išpažįstamos religijos taip pat neturėjo problemų.

Paprašytas patikslinti, kodėl savo pasakojimą pradėjo būtent nuo įvykių festivalio metu, pareiškėjas paaiškino, kad brolis išnuomojo palapinę-parduotuvę žmonėms, kurie priklausė organizacijai, todėl ir buvo apkaltintas, kad priklauso organizacijai.

6.4. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą motyvavo tuo, kad tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.

6.5. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė skundą Komisijai, kuriame nurodė, kad prieglobstis jam nebuvo suteiktas nepagrįstai, Departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį bei surinkti visą aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus, nepagrįstas ir turintis esminių prašymo suteikti prieglobstį tyrimo ir Sprendimo turinio ir formos trūkumų.

6.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisija nurodė, kad, jos vertinimu, Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

7. Teismo įsitikinimu, Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nuo 1983 m. vyko aktyvus karas tarp tamilų mažumos, t. y. Tamilų tigrų grupuotės ir Sinhalų vadovaujamos (duomenys neskelbtini) Vyriausybės. Konfliktas tęsėsi iki 2009 m. Pasibaigus karui Tamilų tigrai buvo areštuoti, teisiami, jiems skirta reabilitacija. Buvę Tamilų tigrai bijo, kad yra stebimi kariuomenės ir žvalgybos, tačiau, šaltinių teigimu, tai būtų aktualu tik tų Tamilų tigrų narių, kurie įsitraukę į nusikalstamą veiklą, atžvilgiu. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, stebimi gali būti ir aktyvūs Tamilų tigrų pasekėjai ar tie, kurie rinko pinigus jiems remti. Pasitaiko atvejų, kai lankomasi ir namuose, tačiau vizitai, skirtingai nei iki 2015 m., yra mandagūs, žmonėms nėra grasinama. Vis dėlto po 2018 m. fiksuoti grasinimai Tamilų tigrams, kurie jau praėjo reabilitaciją. Tamilų darbininkai kenčia dėl marginalizacijos ir skurdo. Kai kurie Tamilų tigrų šeimos nariai gali susidurti su spaudimu, jei išvykę jų šeimos nariai užsienyje aktyviai veikia, pvz., reikalauja teisingumo karo aukoms. Iki 2015 m. informacija apie Tamilų tigrų šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį nerandama.

8. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė, kad priklauso kokiai nors organizacijai ar yra jos narys. Pareiškėjo dalyvavimas proteste buvo vienkartinis įvykis, neturintis tęstinumo. Apklausų metu nenustatyta, kad iki dalyvavimo protestuose pareiškėjas buvo politiškai aktyvus, agitavo žmones, organizavo protesto akcijas. Be to, pareiškėjas neužsiminė, kad dėl to, jog jo tėvas ir brolis buvo kaltinami priklausę LTTE ir jis pats tuo buvo kaltinamas, sulaikytas, uždarytas į kalėjimą, jog būtų išduotas jo arešto orderis ar šeimos nariai būtų informavę, kad gyvenamojoje vietoje jo ieško teisėsaugos pareigūnai. Taip pat pareiškėjas negalėjo įvardinti konkrečios datos, kada dalyvavo proteste. Teigė, kad tai įvyko po to, kai buvo padegta jų parduotuvė-palapinė (2020 m. rugsėjo 30 d.). Atsakovas nustatė, jog iš tiesų, nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2021 m. vasario 7 d. didelis skaičius tamilų ir musulmonų išėjo į gatves, reikalaudami nutraukti priespaudos daugumos valdymą, provincijų militarizavimą, tamilų atminimo procesų draudimus, padidinti atlyginimus tamilų darbuotojams ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nenurodė jokių su dalyvavimu proteste susijusių detalių. Nors protesto akcijos žygis vyko per aštuonis dviejų provincijų rajonus (prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir baigėsi (duomenys neskelbtini) rajone), pareiškėjas neįvardijo nė vieno miesto ar rajono, per kuriuos keliavo protestuotojai. Remiantis atsakovo surinkta informacija, policija fiksavo proteste dalyvavusius asmenis užsirašydama jų asmens ar transporto priemonių duomenis, o ne, kaip teigė pareiškėjas, grobė ir mušė eitynėse dalyvavusius asmenis. Atsižvelgdamas į tai atsakovas nurodė, kad tikėtina, jog pareiškėjas papasakojo žinomą bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) vykusius įvykius.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, yra abstraktaus pobūdžio, grindžiamas bendra žinoma informacija apie įvykius kilmės šalyje, todėl nepagrindžia Prašymo. Iš pareiškėjo pasakojimo nebuvo galima identifikuoti informacijos, kuri pakankamu lygiu pagrįstų tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, pajėgus pareiškėjo atžvilgiu taikyti priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu galinčias prilygti persekiojimui ir nuo kurių negalėtų apsaugoti valstybės institucijos. Atsižvelgiant į tyrimo metu Departamento surinktą informaciją apie kilmės valstybę, galima pastebėti, jog pareiškėjas bendrais bruožais pasakojo apie 2021 m. (duomenys neskelbtini) vykusį protestą, tačiau neįvardijo ir nedetalizavo individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pats dalyvavo proteste ir šiuo metu dėl to yra persekiojamas.

10. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojamas ar diskriminuojamas, teismas darė išvadą, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

11. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas sprendė, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjo pasakojimas apie gresiantį pavojų atmestas. Kaip matyti, priimdamas Sprendimą atsakovas nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Taigi, sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

12. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas Skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka Skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis Skundo nagrinėjimas yra būtinas.

13. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus, teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu nuspręsta, jog įsigaliojus minėtam sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių išsiuntimas remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

14. Nors Departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog 5 (penkerių) metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, yra proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas sprendė, kad atitinkamai keistina ir Komisijos sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Departamento Sprendimo 3 punkto panaikinimo atmestas.

16. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, teismas darė išvadą, jog, Departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą teismui, papildomai pabrėždamas, kad teismo sprendimas naikintinas, nes jį priimant buvo iš dalies remtasi Sprendimu, kuris priimtas pažeidus proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Nesurinkta objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, konstatuodamas, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, Sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes bei tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjo prašymo įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

23. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia, kad teismo išvados dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepagrįstumo nėra motyvuotos, nesilaikyta reikalavimo surinkti naujausią ir aktualiausią informaciją apie kilmės valstybę.

24. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo, kurio pasakojimas pasižymi rimtais patikimo trūkumais bei prieštarauja kilmės valstybės informacijai, deklaruojama baimė patirti persekiojimą jo grįžimo į kilmės šalį atveju nelaikytina visiškai pagrįsta: 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo paaiškinimai apie jo šeimos narių patirtą persekiojimą ir priežastis nėra nuoseklūs, taip pat nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais (pareiškėjas nepaaiškino, kodėl negali pateikti įrodymų apie procesą teisme, į kurį, pasak pareiškėjo, jo šeima kreipėsi dėl sesers nužudymo), be to, įvertinus šių įvykių laikmetį ir pareiškėjo pasakojimą, nėra nei priežastis, dėl kurios pareiškėjas paliko (duomenys neskelbtini), nei priežastis, dėl kurios jis galimai galėtų būti čia persekiojamas grįžimo atveju.

Kiti pareiškėjo paaiškinimai apie įvykius, po kurių jis nusprendė palikti šalį, – jo darbo vietos sunaikinimas, dalyvavimas proteste – yra apibendrinti, nedetalūs, vėlgi nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl Departamentas, juos įvertinęs kilmės valstybės informacijos kontekste, pagrįstai jų nelaikė patikimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija (Kvalifikavimo direktyvos 8 str. 2 d.). Nagrinėjama atveju informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) ginčui reikšmingais aspektais buvo surinka ir įvertinta.

29. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą: nėra nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas ar kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

30. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

31. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims buvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkintas.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Milda Vainienė