2020-04-22 Nr. AB-8132-3-61-3-03897-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-545-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03897-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.3.1; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija) dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Deltos NT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. A30-3455 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. A51-69787/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Sprendimas); 3) pareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Deltos NT“ 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o Administracija Sprendimu prašymą atsisakė tenkinti. Gavęs Sprendimą, pareiškėjas sužinojo, kad Įsakymu buvo nuspręsta organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, rengimą. Pareiškėjas Sprendimu buvo informuotas, kad projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodė, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias projekto sprendinių atitiktį specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Iš Specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1-283 (toliau – ir Specialusis planas), brėžinio ištraukos matyti, kad teritorijoje, kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), turi būti formuojami du atskiri žemės sklypai kiekvienam pastatui, o atsakovas Įsakymu pradėjo vieno žemės sklypo formavimą. Atsakovas, gavęs prašymą, turėjo išnagrinėti visas su ginčo teritorija susijusias aplinkybes, įvertinti Specialiojo plano sprendinius ir savo iniciatyva panaikinti neteisėtą Įsakymą.

4. Pareiškėjas manė, kad atsakovo atsisakymas organizuoti projekto rengimą yra tik formalus, atsakovas nenagrinėjo aplinkybių dėl Specialiojo plano sprendinių privalomumo, nepasisakė dėl jo taikymo, nedetalizavo konkrečių prašymo trūkumų, pagrindžiančių atsakymo motyvus, ir imperatyvių teisės normų, draudžiančių suformuoti statinio eksploatavimui žemės sklypą. Teismo sprendime, kuriuo atsakovas remiasi, neuždrausta ginčo teritorijoje formuoti du atskirus žemės sklypus taip, kaip tai numatyta Specialiajame plane. Pareiškėjo manymu, detalusis planas panaikintas dėl kitų, su nagrinėjama situacija visiškai nesusijusių priežasčių, todėl Sprendimo motyvai yra nepagrįsti.

5. Pareiškėjas teigė, kad termino skundui paduoti nepraleido. Pastatų ginčo teritorijoje savininku tapo po Įsakymo priėmimo, nes pastatus ir patalpas nuosavybės teise įgijo tik 2017 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 1 pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įrašas galioja nuo 2017 m. gegužės 5 d.). Pareiškėjo manymu, Įsakymo apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie jį, t. y. kai pareiškėjas gavo Sprendimą. Teismui nusprendus, kad terminas skundui paduoti praleistas, pareiškėjas prašė šį terminą atnaujinti.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Įsakymu pradėjęs vieno žemės sklypo formavimą ginčo teritorijoje, pažeidė aukštesnės galios teisės akto nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad Specialusis planas įtvirtino jo rengimo ir tvirtinimo metu (2004 m.) jau esamą sklypų (duomenys neskelbtini), suformuotų ankstesniais dokumentais, situaciją, o ne numatė, kokiu būdu ar kokių ribų turi būti formuojami minėti sklypai, t. y. Specialiojo plano sprendiniuose nebuvo numatyta nagrinėjamoje teritorijoje formuoti du žemės sklypus.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Šioje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje yra tik pradėtas rengti projektas, t. y. joks projektas su konkrečiais sprendiniais šiuo metu nėra patvirtintas. Įsakymas yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl atsakovas prašė bylą dėl Įsakymo panaikinimo nutraukti. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir nėra objektyvių priežasčių jo atnaujinti.

9. Atsakovas akcentavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui, jame aiškiai ir išsamiai išdėstyti argumentai, kad nagrinėjamoje teritorijoje negali būti formuojami du atskiri žemės sklypai, o turi būti formuojamas bendras žemės sklypas statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, argumentai išdėstyti aiškia chronologine seka, pagrįsta galiojančių teisės aktų nuostatomis. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes, remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Teritorija, kurioje pareiškėjas pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės valdos projektą, ginčijamu Įsakymu yra pradėtas formuoti ir pareiškėjo statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, o tai reiškia, kad pareiškėjas įgis teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl Įsakymo panaikinimo. Apie Įsakymą žinojo jau pasirašydamas varžytinių aktą, t. y. 2017 m. balandžio 10 d., todėl buvo tinkamai informuotas ir turėjo visas galimybes gauti informaciją apie teritorijos teisinę padėtį.

12. Bendrija manė, kad Specialus planas nenumato jokių individualių sprendinių (duomenys neskelbtini) sklypui be nurodomos informacijos apie sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties pagrindu panaikinus visus administracinius sprendimus dėl teritorijos padalinimo, detaliojo plano, sklypų suformavimo, žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kt., įskaitant ir dėl 1 857 m2 sklypo, buvo atstatyta teisėta iki pažeidimo buvusi padėtis dėl pastatams priskirtinos eksploatuoti 2 730 m2 teritorijos bei atstatytas atitinkamo Vilniaus savivaldybės 1998 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo galiojimas. Vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus, Įsakymu buvo pradėtas rengti projektas.

13. Bendrijos vertinimu, pareiškėjas neturi subjektinės teisės teikti skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo, nes jo priėmimo metu neturėjo jokių turtinių ar kitų teisių, susijusių su priimtu administraciniu aktu. Pastatų, kurių savininku pareiškėjas tapo jau po Įsakymo priėmimo, savininkas buvo UAB „Kennedy Forbes”, kuris jokių pretenzijų dėl skundžiamo akto neturėjo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

15. NŽT nurodė, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja neviršydama nustatytos kompetencijos. Už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių atitiktį Vilniaus miesto bendrajam planui ir ginčo teritorijoje galiojantiems detaliesiems planams yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. NŽT manė, kad pareiškėjui teisines pasekmes galėtų sukelti ne ginčijamas Įsakymas, kuriuo pradėtas rengti projektas, o įsakymas, kuriuo ginčo teritorijoje būtų patvirtintas projektas. NŽT pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog Administracija netinkamai vykdė pareigą informuoti projekto rengimo metu ginčo teritorijoje esančių statinių savininkus, iš kurių varžytinių būdu įsigijo statinius, todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, varžytinių metu galėjo žinoti, kad yra priimtas ginčijamas Įsakymas, kuris galbūt pažeidžia jo teises.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą, nutraukė. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens Bendrijos prašymą atlyginti teismo išlaidas patenkino iš dalies – priteisė jo naudai iš pareiškėjo 850 Eur teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o likusią prašymo dalį atmetė.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą.

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai (sandėlis, garažas, transformatorinė), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Juos įsigijo 2017 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 1., įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2017 m. gegužės 5 d.

19. Bendrija 2016 m. kovo 29 d. pateikė Administracijai prašymą suformuoti žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti 2 730 kv. m teritorijos ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įsakymu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui registruotu laišku informuoti, be kita ko, formuojame sklype esančių statinių savininkus apie pradedamą rengti formavimo ir pertvarkymo projektą; parengti projekto rengimo reikalavimus; kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

20. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti apie 900 kv. m teritorijos ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Administracija 2017 m. spalio 16 d. Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, pažymėjo, kad ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenkinant Bendrijos 2016 m. birželio 7 d. prašymą, buvo organizuotas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Šiuo projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini). Administracija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2946-656/2011 buvo panaikinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė registracija ir daug su tuo susijusių dokumentų, o teismas sprendime pažymėjo, kad teritorijoje turi būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti. Sprendimu pareiškėjas taip pat informuotas, kad teritorija, kurioje jis pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą – suformuoti apie 900 kv. m ploto žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Įsakymą, kuriuo pradėtas rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini), kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, o jo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

23. Įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 28 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 20 d. Teismas plačiau nepasisakė dėl proceso šalių argumentų apie termino skundui paduoti praleidimą, nes dėl šio klausimo teismas pasisakė 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimdamas pareiškėjo skundą, t. y. teismo nuomone, pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti, o naujų faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo.

24. Remdamasis Taisyklių 2, 67 punktais, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų matyti, jog ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto stadijoje yra tik pradėtas rengti projektas, tačiau projektas su konkrečiais sprendiniais nėra patvirtintas. Taigi ginčijamo Įsakymo priėmimas sudaro parengiamąjį etapą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūroje, tačiau šiame etape jis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti įsakymas, kuriuo projektas būtų patvirtintas. Kadangi teismas vertino, kad Įsakymas yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ši bylos dalis nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi – kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

25. Vadovaudamasis Taisyklių 9, 13, 21 punktais, teismas pažymėjo, kad Įsakymu pradėtas rengti ginčo teritorijos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi teritorija, kurioje pareiškėjas pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl, remiantis minėtomis Taisyklių nuostatomis, pareiškėjo prašymas ginčo teritorijoje suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti negalėjo būti tenkinamas. Be to, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad suformavus ir pertvarkius sklypą, pareiškėjas įgis teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius.

26. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad jame nurodyti pagrindiniai faktai ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas Sprendimas, t. y. nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, o Sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais.

27. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą laikytas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, jo netenkinus, pastarasis taip pat netenkintas.

28. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl, vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

29. Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija su pareiškėjo skundu nesutiko, vadinasi, sprendimas priimtas jo naudai ir jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Teismas akcentavo, kad už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui maksimaliai gali būti priteista 2 216,52 Eur (2 127 Eur + 89,52 Eur). Prašoma priteisti suma 1 200 Eur neviršijo maksimaliai priteistinos sumos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į specialių žinių reikalingumą, nedidelę atsiliepimo apimtį (5 lapai), įvertinęs advokatės darbo ir laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes, t. y. būtinybę užtikrinti teisę į profesionalią teisminę gynybą, o ne ją apriboti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui 850 Eur suma už atsiliepimo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdyje yra pakankama.

III. 30. Pareiškėjas UAB „Deltos NT“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino skundžiamo Įsakymo įtaką pareiškėjo subjektinėms teisėms. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 9 punkto nuostata, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto rengimą, nurodydamas Taisyklių 9 punkte tiesiogiai įtvirtintą ribojimą subjektui inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jeigu ta teritorija patenka į jau esamus žemės sklypus ar į kitos rūšies žemės valdos projektus, detaliuosius planus, bendruosius planus ir vietos lygmens specialiuosius planus. Todėl priėmus skundžiamą Įsakymą, pareiškėjams buvo užkirstas kelias pasinaudoti savo subjektine teise inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš esmės panašioje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. Nr. AS552-269/2013) yra nurodęs, kad administracinis aktas, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sukelia pareiškėjui tiesiogines materialines teisines pasekmes.

30.2. Įsakymas yra neteisėtas, kadangi savo turiniu prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Pagal Taisyklių 2 punktą projekto sprendiniai negali prieštarauti, be kita ko, kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pagal Specialiojo plano sprendinius ginčo teritorijoje privalo būti formuojami du kiekvienam ((duomenys neskelbtini)) pastatui atskiri žemės sklypai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas Įsakymu pradėjęs vieno žemės sklypo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini)) planavimą pažeidė aukštesnės galios teisės akto nuostatas, dėl ko toks sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.

30.3. Sprendimas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Remdamasis VAĮ 8 straipsniu, pareiškėjas pažymi, kad atsakovo nurodyti Sprendimo motyvai, t. y. neva vykdant teismo sprendimą ginčo teritorijoje turi būti formuojamas vienas žemės sklypas, nepagrįsti ir neteisėti. Pirmiausia pareiškėjas pažymi, tai, jog ginčo teritorijoje buvo parengtas detalusis planas, kuris vėliau teismo buvo panaikintas, nesudaro prielaidų teigti, kad šiuo metu rengiamas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, privalėjo tinkamai ir objektyviai išnagrinėti visas su ginčo teritorija susijusias aplinkybes, įvertinti Specialiojo plano sprendinius ir, atsižvelgiant į jų privalomumą, savo iniciatyva panaikinti neteisėtą Įsakymą. Atsakovas nenagrinėjo aplinkybių dėl Specialiojo plano sprendinių privalomumo, nepasisakė dėl jo taikymo, nedetalizavo konkrečių prašymo trūkumų, pagrindžiančių atsakymo motyvus ir imperatyvių teisės normų, draudžiančių suformuoti statinio eksploatavimui žemės sklypą. Antra, nėra pagrindo teigti, kad minėtu teismo sprendimu būtų uždrausta ginčo teritorijoje formuoti du atskirus žemės sklypus taip, kaip tai yra numatyta Specialiajame plane. Detalusis planas buvo panaikintas dėl kitų, su nagrinėjama situacija visiškai nesusijusių priežasčių, dėl ko Sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, taip pat pažeidė ir viešojo administravimo principus, numatytus VAĮ 3 straipsnio 3 dalyje, o būtent įstatymo viršenybės, objektyvumo, efektyvumo, skaidrumo ir išsamumo principus.

30.4. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad yra visos būtinos aplinkybės ir įstatyme numatyti pagrindai taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą. Pareiškėjo įsitikinimu, nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo, jo pagrindu būtų parengtas ir patvirtintas projektas, prieštaraujantis Specialiojo plano sprendiniams, tuo tarpu teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo įvykdymas taptų neįmanomas.

31. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pateikdamas 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, pasinaudojo teise inicijuoti žemė sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 21 punktu, motyvuotai atsisakė organizuoti projekto rengimą, pateikdamas neigiamą atsakymą, kas reiškia, jog tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia Sprendimas, o ne Įsakymas. Atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Įsakymas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes minėtu Įsakymu tik sudaromos prielaidos rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris neaišku, ar apskritai bus patvirtintas. Todėl Įsakymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, kuris negali būti ginčo objektu teisme. Apelianto teiginiai neatitinka ir formuojamos teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-552/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-269/2013, kuria pareiškėjas remiasi, buvo keliamas ginčas dėl įsakymo, kuriuo buvo leista pradėti rengti atitinkamo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo nuomone, pastarosios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi.

33. Atsakovas akcentuoja, kad Sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstyti argumentai, jog ginčo teritorijoje negali būti formuojami du atskiri žemės sklypai, o turi būti formuojamas bendras žemės sklypas statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. Argumentai išdėstyti aiškia chronologine seka ir pagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis. Organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo, kadangi teritorija, kurioje pareiškėjas pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės valdos projektą (kuris pradėtas rengti ginčijamu Įsakymu). Patvirtinus projektą, pareiškėjas įgis teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą jam nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2946-656/2011 pažymėjo, kad teritorijoje turi būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti.

34. Net ir tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog pareiškėjas turi subjektinę teisę ginčyti Įsakymą, atsakovas paaiškina, kad pagal Specialųjį planą teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) gatve, kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini), negali būti formuojami du atskiri žemės sklypai kiekvienam pastatui atskirai. Pagal Specialųjį planą ginčo teritorijoje nėra nustatomi jokie nauji sprendiniai (nėra nurodomos formuojamų sklypų ribos), o fiksuojama Specialiojo plano tvirtinimo metu esama padėtis (pažymėta Nekilnojamojo turto registre užregistruoto žemės sklypo riba). Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro.

35. Anot atsakovo, pareiškėjo nurodomi argumentai nepagrindžia nė vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų. Pareiškėjas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A30-3455 „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) gatve formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir Administracijos 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. A51-69787/17(2.14.2.12-MP8) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo Administraciją iš naujo išnagrinėti UAB „Deltos NT“ 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

37. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Juos įsigijo 2017 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu. Prieš tai 2016 m. kovo 29 d. Bendrija pateikė Administracijai prašymą suformuoti žemės sklypą statiniams (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. lapkričio 28 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad pradedamas rengti 2 730 kv. m teritorijos ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

38. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 19 d. pateikė Administracijai prašymą organizuoti apie 900 kv. m teritorijos ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Administracija 2017 m. spalio 16 d. Sprendimu, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymą, pažymėjo, kad ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenkinant Bendrijos 2016 m. birželio 7 d. prašymą, buvo organizuotas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Šiuo projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini). Administracija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2946-656/2011 buvo panaikinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinė registracija ir daug su tuo susijusių dokumentų, o teismas sprendime konstatavo, kad teritorijoje turi būti formuojamas vienas bendras žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti.

39. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Įsakymą, nutraukė. Likusią pareiškėjo skundo dalį (dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus) atmetė kaip nepagrįstą.

40. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimą, buvo nepagrįstas ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindais. Pareiškėjas nedetalizavo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala gali būti padaryta nesiėmus užtikrinimo priemonių ir nepateikė galimą žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl nebuvo/nėra pagrindo prašymą tenkinti.

41. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įsakymą nutraukta.

42. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įsakymu pradėtas rengti 2 730 kv. m teritorijos ties (duomenys neskelbtini) (kurioje yra pastatai (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų ir jiems iš esmės pritardama, teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įsakymas priimtas tik parengiamajame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo procedūros etape. Įsakymas, kuriuo projektas būtų patvirtintas, ginčo atveju nebuvo priimtas. Taigi pareiškėjas ginčijo administracinį aktą, kuris, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-116-556/2018; 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-200-492/2019). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas gali dalyvauti jau prasidėjusiame (Įsakymo pagrindu) žemės sklypo formavimo procese ir tame procese nurodyti argumentus dėl Specialiojo plano sprendinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad aptariama bylos dalis dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo pagrįstai nutraukta vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi.

43. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos administracinės bylos Nr. eAS-95-552/2016 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl ja negali būti remiamasi šioje byloje. Pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-95-552/2016 akcentavo, kad ginčas kilo tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek ir teritorijų planavimo srityje ir kad susiklostė specifinė situacija. Pareiškėjas toje byloje dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo ginčo teritorijoje buvo kreipęsis į teismą žymiai anksčiau ir ginčijamas įsakymas buvo tiesiogiai nesuderinamas su kitoje byloje nustatytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimu įstatymų nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypą buvusio rėžinio kaimo ribose. Todėl administracinėje byloje Nr. eAS-95-552/2016 pateiktais išaiškinimais nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis.

44. Vertinant atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal Taisyklių (2014 m. sausio 2 d. Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 9 punktą projektai rengiami ir nauji valstybinės žemės sklypai formuojami tais atvejais, kai ši teritorija neįtraukta į rengiamus kitus žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektus. Sprendimu pareiškėjas informuotas, kad teritorija, kurioje pareiškėjas pageidauja rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pradėtą rengti Įsakymo pagrindu. Pareiškėjas informuotas, kad ankstesniu projektu formuojamas vienas bendras apie 2 730 kv. m ploto žemės sklypas, kuriame yra pastatai (duomenys neskelbtini). Tai daroma atsižvelgiant į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo, panaikinus visus administracinius sprendimus dėl teritorijos padalinimo, detaliojo plano, sklypų suformavimo, žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kt., įskaitant ir dėl 1 857 m2 sklypo, buvo atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis dėl pastatams priskirtinos eksploatuoti 2 730 m2 teritorijos.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo priimto Sprendimo turinį ir aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgdama į tai, kad 900 kv. m teritorija ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje yra pastatas (duomenys neskelbtini), ir kurioje pareiškėjas prašė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jau yra įtraukta į rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas ginčo teritorijoje organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą esamiems statiniams eksploatuoti negalėjo būti tenkinamas.

46. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje išdėstytų reikalavimų administraciniam aktui dėl to, kad nėra pakankamai motyvuotas, pažymėtina, jog Sprendime yra nurodyti faktiniai duomenys ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimtas Sprendimas. Faktinės aplinkybės yra susietos su taikytinomis teisės normomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo motyvai yra aiškūs ir pakankami.

47. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Deltos NT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius