b5e51882-eec3-4d8e-a6b9-103be4eb9d57 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1307-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-10954-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. gegužės 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje pagal ieÅ¡kovės A. V. praÅ¡ymÄ atsakovams M.

Z. ir D. Z. dėl bendravimo tvarkos su anÅ«ku A. Z. nustatymo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė A. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti ieÅ¡kovės bendravimo su anÅ«ku A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimÄ , kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos anÅ«kas A.

Z. gyvena su tėvu M. Z.. 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovas kiekvienÄ savaitgalį atveždavo anÅ«kÄ ir Å¡is noriai pasilikdavo, tačiau spalio vidury atsakovo elgesys pasikeitė ir jis uždraudė susitikti su anÅ«ku, neatsiliepdavo į ieÅ¡kovės skmabučius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir kartu su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. IÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė su praÅ¡ymu įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais turi teisę kreiptis į miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių priklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio praÅ¡ymo sprendimo ne teisme tvarkos ir Å¡ia tvarka galima pasinaudoti, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakė priimti ir jį kartu su priedais grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė A. V. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti.IeÅ¡kovė nurodė, kad iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 raÅ¡to Nr. A732-2478/16 yra akivaizdu, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nepajėgus iÅ¡spręsti bendravimo tvarkos su ieÅ¡kovės anÅ«ku A. Z., nes Å¡alys vengia bendradarbiauti, pristatyti anÅ«kÄ Ä¯ pokalbius su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginčus dėl vaiko teisės bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais ir giminaičiais sprendžia teismas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant ginčus, susijusius su mažamečiais, teismui tenka pareiga bÅ«ti aktyviam. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Kartu su atskiruoju skundu ieÅ¡kovė pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 raÅ¡to Nr. A732-2478/16 kopijÄ . CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. IeÅ¡kovė nenurodo jokių motyvų bei argumentų, kodėl ji negalėjo pateikti aukščiau nurodyto įrodymo pirmosios instancijos teismui ir/ar kodėl Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovės pateiktu įrodymu, pažymi, jog atsižvelgiant į Å¡io įrodymo sudarymo datÄ , yra pagrindas spręsti, kad pastarasis įrodymas objektyviai negalėjo bÅ«ti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, ieÅ¡kovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 raÅ¡to Nr. A732-2478/16 kopijÄ â€“ priima.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieÅ¡kinį dėl bendravimo tvarkos su anÅ«ku nustatymo, nesilaikius iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad ieÅ¡kovė nesilaikė Å¡iai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir Å¡ia tvarka galima pasinaudoti, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį ieÅ¡kovei.CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sÄ lygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, Å¡io straipsnio 2 dalyje – jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei toks bendravimas yra prieÅ¡ingas vaiko interesams, o 3 dalyje – kad jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta iÅ¡ankstinė ginčo dėl vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais sprendimo tvarka, kuria turėjo pasinaudoti ieÅ¡kovė prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instacijos teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto procesinio dokumento turinio ir prie jo pridedamų priedų matyti, jog ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir buvo priimtas Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas (įpareigojantis / kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais), kuris remiantis CK 3.176 straipsnio 3 dalimi, galėtų bÅ«ti skundžiamas teismui.

Nagrinėjamu atveju, į bylÄ nepateikus nurodytų duomenų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-04-01 raÅ¡to Nr. A732-2478/16 apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, kad Å¡is raÅ¡tas nepaneigia bÅ«tinybės ieÅ¡kovei laikytis įstatymo reikalavimų ir prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, nes pastarasis raÅ¡tas nėra Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimas, priimtas pagal ieÅ¡kovės kreipimÄ si, vadovaujantis CK 3.176 straipsnio 1 ar 2 dalimis, todėl Å¡io raÅ¡to priėmimo faktas ir turinys nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Minimame rašte nurodoma, jog nepilnamečio vaiko tėvai nesutaria dėl nustatytos bendravimo tvarkos laikymosi. Kaip matyti, abu tėvai įsipareigojimų geranoriškai nevykdo. Toks atsakovų elgesys nereiškia, kada bendravimo su vaiku tvarka su ieškove, kaip su vaiko močiute, negali būti nustatoma ne teisme, o institucijoje, todėl ieškovės teiginiai, kad tarp šalių yra prasidėjęs ginčas, yra nepagrįsti. Šiuo metu negalima teigti, kad vaiko tėvas prieštarautų bendravimo tvarkos nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja CK 3.176 straipsnio nuostatoms, kadangi CK 3.176 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimi giminaičiai nesutinka su institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sÄ lygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismÄ . Tokiu bÅ«du teismas dalyvauja artimųjų giminaičių teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo apsaugoje.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai taikė nurodytas CK nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾inęs jį ieÅ¡kovei, tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nepažeidė CPK 276 straipsnyje įtvirtintos pareigos teismui bÅ«ti aktyviam nagrinėjant Å¡eimos bylas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl nėra pagrindo jos panakinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              JÅ«ra Marija Strumskienė