b5e4dae3-3fa6-46a1-93aa-b64ba9d4ddae · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                                                     NUORAÅ AS                                  Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-190/2014                                    Teisėjas Valerij PaÅ¡kevič                                              Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01469-2012-2                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gegužės 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės Ikasalienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei, Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J.

S. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius:Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė;Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ ir jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Å ios bausmės Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir J. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

G. M. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jam iš J. S. du tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt keturi litai 79 ct. turtinės žalos ir keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje šis civilinis ieškinys atmestas.Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys patenkintas ir priteista šiai įstaigai iš J. S. devyni tūkstančiai du šimtai dvidešimt keturi litai 12 ct. nukentėjusiojo G.

M. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Priteista G. M. iÅ¡ J. S. penki Å¡imtai litų advokato pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. S. nuteistas už tai, kad 2012-07-21 6 val. 4 min. Vilniaus Geležinkelio stotyje, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, girtas įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarkÄ , ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam G. M. sveikatÄ : stovėdamas prie kasos, J. S. garsiai vartojo necenzÅ«rinę leksikÄ , o kai nukentėjusysis G.

M. padarė jam dėl to pastabÄ , kumščio smÅ«giu į galvÄ pargriovė G. M. ant grindų. Kai nukentėjusysis atsistojo ant kojų, J. S. sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ ir vėl pargriovė G. M. ant grindų. Krisdamas G. M. trenkėsi galva į grindis ir sunkiai susižalojo.Apeliaciniu skundu nuteistojo J. S. gynėjas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2263-536/2013: - pripažįstant LR BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p. numatytas nuteistojo J.

S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepripažįstant LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos J. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei paskirti minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, - sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 15000 Lt.Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau, anot gynėjo, tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Teismas neįvertino to, kad J. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiÅ¡kai atitiko jam pareikÅ¡to kaltinimo faktines aplinkybes, kurios buvo konstatuotos nuosprendyje.

J. S. aiÅ¡kiai nurodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų. Visų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis J. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs veikas, už kurias vėliau buvo nuteistas, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, savo nuosekliais parodymais ir iniciatyva dėl G. M. sužalojimo aplinkybių visapusiÅ¡ko iÅ¡aiÅ¡kinimo padėjo nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje, t.y. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ias veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti, kad J.

S. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo Å¡ias veikas iÅ¡aiÅ¡kinti ir Å¡ios aplinkybės turėjo bÅ«ti laikomos lengvinančiomis J. S. atsakomybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).Be to, pripažindamas savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoÅ¡irdžiai gailėdamasis dėl jų, J. S., nors ir bÅ«damas itin sunkios turtinės padėties, t.y. neturėdamas jokio vertingo (nekilnojamojo/kilnojamojo) turto, gyvendamas nuomojamame bute su draugais (nes vienas nesugebėtų iÅ¡laikyti bÅ«sto, susimokėti nuomos bei komunalinių mokesčių), vistiek siekė kaip įmanydamas, kiek įmanoma greičiau atlyginti tiek nukentėjusiajam, tiek ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ , tad toks jo siekis, elgesys, atsižvelgiant į rezultatus, gynėjo teigimu, taip pat turėjo bÅ«ti vertinamas, kaip aplinkybė, lengvinanti J.

S. atsakomybę (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).Apeliaciniame skunde pažymima, jog iÅ¡ baudžiamojoje byloje nurodytų įvykio aplinkybių matyti, jog nuteistasis J. S. sudavė kumščiu smÅ«gį nukentėjusiajam G. M. ne pats prie jo priėjęs, bet po to, kai prie jo priėjo G. M. su O. B. bei delnu uždengė kaltinamajam burnÄ (liudytojos R. M. parodymai). Liudytojas A. G. patvirtino, jog matė, kaip nukentėjusysis norėjo trenkti J. S. (prieÅ¡ J. S. suduodant smÅ«gį nukentėjusiajam). Tokie nukentėjusiojo G.

M. veiksmai, kuomet J. S. objektyviai nekeliant aplinkiniams jokios grėsmės, pastarasis prieina prie J. S. ir fiziÅ¡kai kontaktuoja su pastaruoju, rankÄ nukreipdamas į pastarojo veidÄ , akivaizdu, jog provokavo J. S., o tuo pačiu turėtų bÅ«ti vertinamas kaip rizikingas G. M. elgesys. Be abejonės, galima teigti, jog nukentėjusiajam apsiribojus žodiniu, o ne fiziniu J. S. sudrausminimu, buvo galima iÅ¡vengti aktyvių J. S. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu. Taigi, tokios įvykio aplinkybės liudija tai, jog J.

S. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio G. M. elgesys, kas taip pat pripažintina J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).Nors pirmosios instancijos teismas J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad nusikalstamas veikas J. S. padarė bÅ«damas girtas, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 dalyje tokia aplinkybė nėra numatyta. Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. sunkinančia aplinkybe įvardina Å¡iÄ aplinkybę - veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors nuteistasis ir nurodo, jog buvo iÅ¡gėręs, tačiau byloje nėra objektyviai nustatyta, jog Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinime J. S. padarius nusikalstamas veikas, apsvaigimo nuo alkoholio įtaka nusikalstamos veikos padarymui nekonstatuota, duomenų, jog Å¡i aplinkybė nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos, kas privalu konstatuojant minėtÄ aplinkybę, kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nėra surinkta.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , paskyrė jam realiÄ keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å i teismo nuosprendžio dalis, akivaizdu, prieÅ¡tarauja LR BK 55 str. dispozicijai, atsižvelgiant į tai, jog pati veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., už kurios padarymÄ nuteistas J.

S., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, tuo labiau J. S. buvo teisiamas pirmÄ kartÄ .Be to, teismas skirdamas bausmę nuteistajam turėjo atsižvelgti į tai, kad J. S., sužalodamas nukentėjusįjį, nenaudojo jokio įrankio, jo veiksmai, suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam, buvo iÅ¡ esmės spontaniÅ¡ki, nukreipti į nukentėjusiojo patraukimÄ nuo savęs, gynybÄ , ir nors ir yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, tačiau pats sužalojimas patirtas ne tiesiogiai dėl J.

S. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju, o tik Å¡iam nugriuvus ir atsitrenkiant į grindinio dangÄ , kas rodo, jog suduodamas smÅ«gį į veidÄ nukentėjusiajam, J. S. sunkias pasekmes turėjo numatyti kaip mažiau tikėtinas. Å iuo atveju, teismas turėjo atsižvelgti ir į kitÄ svarbiÄ aplinkybę - ne J. S. pirmas ėmėsi aktyvių traumuojančių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, o bÅ«tent, smÅ«gį ranka nukentėjusiajam sudavė tik po to, kai pastarasis priėjo prie jo ir, vietoje žodinio įspėjimo, savo rankÄ nukreipė į J.

S. veidÄ , tuo konfliktÄ pradėdamas spręsti fiziÅ¡kai kontaktuojant su nuteistuoju. Akivaizdu, jog toks nukentėjusiojo elgesys iÅ¡Å¡aukė J. S. savisaugos instinktÄ , ko pasekoje jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Taip pat teismas, skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes - J. S. praeityje neteistas, teisiamas pirmÄ kartÄ , yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs ir neįvertinęs LR BK 59 str. 1 d. 2, 3, 6 p. numatytų nuteistojo J.

S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai pripažindamas LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytÄ J. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, skiriant bausmę už veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., neatsižvelgdamas į LR BK 55 str. nuostatas, pažeidė reikalavimus bausmės individualizavimui ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , paskyrė nuteistajam J. S. neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Nuteistasis J. S. vienu metu padarė vienÄ sunkų ir vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , veikė netiesiogine tyčia, anksčiau neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra atliekama, dirba, turi legalų pragyvenimo Å¡altinį, charakterizuojamas teigiamai, siekia padengti padarytÄ Å¾alÄ , jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis bei rizikingas nukentėjusio elgesys, nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad yra trys nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant nuteistojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas skirti J. S. laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę už sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas yra 3 mėnesiai, tad neabejotina, jog bÅ«tent tokia laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atitiktų teisingumo kriterijų, bei teismui paskyrus bÅ«tent tokiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo J.

S. nukentėjusiojo naudai priteisė 43500 (keturiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala sudaro 50000 Lt, tačiau, anot nuteistojo gynėjo, šiuo atveju nukentėjusiajam buvo priteista pernelyg didelė neturtinė žala.Byloje teismas nustatė, jog jauno amžiaus nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai, jis neteko 60 procentų darbingumo. Skunde pažymima, jog šiuo atveju netekto nedarbingumo lygis nustatomas terminuotai.

Tai reiškia, jog laikui bėgant objektyviai nedarbingumo lygis mažėja ir dažnai visiškai išnyksta. Tad teismo išvada, jog nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai, nėra visiškai pagrįsta. Teismas nustatė, jog nukentėjusysis patyrė ir patiria stiprius fizinius skausmus. Pažymėtina, jog tai subjektyvūs aspektai, kurių objektyviai patikrinti ir teisingai įvertinti yra nebeįmanoma. Be to, šiuo atveju svarbu, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino nuteistojo J.

S. turtinės padėties. J. S. turtinės padėtis yra itin sunki, t.y. jis neturi jokio vertingo (nekilnojamojo/kilnojamojo) turto, gyvena nuomojamame bute su draugais, nes vienas nesugebėtų iÅ¡laikyti bÅ«sto, susimokėti nuomos bei komunalinių mokesčių. Taigi, Å¡iuo atveju, nors Å¡ios aplinkybės ir negali bÅ«ti lemiančios nustatant priteistinos turtinės žalos dydį, tačiau į jas bÅ«tina atsižvelgti, nustatant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus atitinkantį neturtinės žalos dydį.

Be to, anot gynėjo, J. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir prieÅ¡tarauja susiformavusiai teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio keistina, neturtinės žalos dydį mažinant.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo J. S. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. J. S. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistojo J. S. advokatas apeliaciniu skundu neginčija ginamojo kaltės dėl padarytų nusikaltimų, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ . Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad J.

S. prisipažino dėl nusikaltimų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, be to, padėjo nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje, t.y. padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti padarytas nusikalstamas veikas, ko teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, teigė, jog smÅ«gius nukentėjusiajam G. M. sudavė gindamasis, o dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo (t. 2, b. l. 74-82), kas negali bÅ«ti pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė konstatuojama esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių alternatyvių pagrindų:

1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo priėmimÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012).

Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, J. S. nors ir pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau stengėsi savo veiksmus pateisinti, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir dėl savo nusikalstamų veikų nesigailėjo, be to, nėra pagrindo pripažinti, jog jis padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas, nes jis po to, kai sudavė smūgius nukentėjusiajam, bandė iš įvykio vietos pabėgti, bet buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, o duodamas parodymus kaltę pripažino tik iš dalies, todėl Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

Nuteistojo gynėjo teigimu, J. S., nors ir bÅ«damas itin sunkios turtinės padėties, vistiek siekė kaip įmanydamas, kiek įmanoma greičiau atlyginti tiek nukentėjusiajam, tiek ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ , tad toks jo siekis, elgesys turėjo bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, lengvinanti J. S. atsakomybę (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tačiau pažymėtina, jog apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, jog J. S. žalos neatlygino (t. 2, b. l. 74-82), be to, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kad J.

S. atlygino nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ arba bent jau jos dalį, todėl nėra teisinio pagrindo ir Å¡ios aplinkybės pripažinti kaip lengvinančiÄ nuteistojo atsakomybę.Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad J. S. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio G. M. elgesys, kas, gynėjo teigimu, pripažintina J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.). Teismai paprastai nustato Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-21/2011).

Pažymėtina tai, jog duomenų apie tai, kad J. S. nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo G. M. elgesys, byloje nėra. Pats nuteistasis nuo pat pradžių elgėsi amoraliai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, buvo agresyvus. Byloje nėra nustatyta ir kolegija neįžvelgia, jog G. M. įžeidinėjo, naudojo smurtÄ prieÅ¡ J. S. ir taip savo elgesiu iÅ¡provokavo jį suduoti smÅ«gius.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats J. S.. J. S. gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant J. S. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nuteistojo sunkinančia aplinkybe nurodė tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas girtas, tačiau Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 dalyje tokia aplinkybė nėra numatyta, be to, nekonstatavo, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodžio „girtas“ reikÅ¡mė yra „apkvaitęs nuo svaigiųjų gėrimų“, kas atitinka Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodytÄ sunkinančiÄ aplinkybę, t.y. veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nenurodė, jog J. S. girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog tai be jokių abejonių nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo – nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, t.y. Vilniaus geležinkelio stotyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas net 2,33 promilės (t. 1, b.l. 154)) elgėsi įžūliai, garsiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o nukentėjusiajam padarius dėl to pastabÄ â€“ kumščiu sudavė du smÅ«gius į galvÄ , jį pargriaudamas, todėl teismas pagrįstai tai pripažino J.

S. sunkinančia aplinkybe.Apeliaciniame skunde yra ginčijama nuosprendžio dalis, kuria J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo, nurodydamas, jog, nors J. S. neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o kaltinamojo padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo, kad jis nepaiso visuomenės branginamų vertybių, tame tarpe ir tokių, kaip kitų žmonių gyvybė, sveikata ir saugumas, kas rodo didesnį jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį ir reikalauja griežtesnės bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. laisvės atėmimo, skyrimo.

Å iai apylinkės teismo iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.J. S. padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai ir vienÄ nesunkų vieÅ¡ajai tvarkai.

Praeityje J. S. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , susijusį su muÅ¡tynėmis (t. 1, b.l. 175), kas rodo, jog jis turi polinkį smurtauti, be to, nors teigia, jog dirba, tačiau byloje esanti SODROS pažyma tai paneigia (t. 1, b.l. 182), o nuteistasis teismams nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena sunkinanti aplinkybė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas J. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose nustatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, todėl tvirtinti, kad paskirtos aiÅ¡kiai per griežtos bausmės nėra įstatyminio pagrindo.

Už du nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., subendrintos apėmimo bÅ«du, todėl subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.Kolegija konstatuoja, jog bausmės J. S. paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį. Nuteistojo J. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginys dėl per didelio neturtinės žalos priteisimo taip pat yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo G. M. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam iÅ¡ J. S. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo G. M. patirto sužalojimo, dėl liekamųjų tokio sužalojimo reiškinių. Teismo išvados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis dėl patirtų daugybinių sveikatai ir gyvybei pavojingų galvos smegenų ir kaukolės sužalojimų gydėsi stacionare, jis buvo operuojamas, atliko reabilitacijos procedūras, patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jo gyvenimo kokybė yra aiškiai pablogėjusi, nes jam, esant jauno amžiaus, po sužalojimo nustatytas tik 40 procentų darbingumas.

Be to, jo gydymas tęsiasi ir iki Å¡iol. Taigi, dėl J. S. veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir iki Å¡iol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus, jaučia pasekmes. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nustatė tinkamÄ Â atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad J. S. turtinė padėtis yra sunki, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jis yra pakankamai jauno amžiaus ir darbingas asmuo, nevedęs, duomenų apie iÅ¡laikytinius ar turtinius įsipareigojimus byloje nėra, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Be to, pažymėtina, jog sveikatos sužalojimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti nepatogumai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jaučiamos pasekmės.Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegijan u t a r ė:             J.

S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                                Regina Pocienė                                                                                                                                                                          Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras