b5e46016-ad13-4e58-b682-8a23d7e96484 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-914-567/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00136-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytulio autoservisas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minaras“ praÅ¡ymÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A.

S., uždaroji akcinė bendrovė „Transvitas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minaras“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl atsakovės UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2. PareiÅ¡kime nurodė, jog UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumas kilo dėl sÄ moningų juridinio asmens valdymo organų veiksmų, siekiant apsunkinti arba padaryti neįmanomÄ UAB „Minaras“ finansinio reikalavimo patenkinimÄ . Tai patvirtina atsakovės veiklos apimčių ir turtinės padėties pokytis pareiÅ¡kėjos ir atsakovės ginčo dėl nuostolių atlyginimo dėl dingusio krovinio nagrinėjimo teisme metu. Krovinio dalis atsakovei vežimui buvo perduota 2018 m. lapkričio 27 d., pristatyta turėjo bÅ«ti 2018 m. lapkričio 29 d., tačiau gavėjo nepasiekė ir dingo.

PareiÅ¡kėja 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , o 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. spalio 5 d. sprendimu pripažino, kad už Å¡io krovinio dingimu UAB „Minaras“ padarytÄ Å¾alÄ atsakinga UAB „Vytulio autoservisas“. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „Vytulio autoservisas“ nekilnojamojo turto neturėjo, jai nuosavybės teise priklausė 10 automobilių, įmonėje dirbo 14 darbuotojų, o metinės pardavimo pajamos buvo nuo 300 000 Eur iki 500 000 Eur, duomenų apie skolas valstybei nebuvo.

Tačiau atsakovės darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teikimo metu esančių 3 darbuotojų, o įmonės turėtų automobilių skaičius – iki 2 automobilių. Duomenų, kur buvo panaudoti už automobilius gauti pinigai, nėra. Nuo 2015 m. iki 2018 m. stabiliai augusios atsakovės pajamos būtent 2019 m. ėmė mažėti, 2020 m. ypatingai ženkliai, o 2021 m. rugpjūčio mėn., kai buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, ji nustojo vykdyti įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Tikėtina, kad, prasidėjus ginčui tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“, atsakovė pradėjo palaipsniui perkelti savo darbuotojus ir veiklÄ (klientus, užsakymus) į kitÄ Ä¯monę, taip siekdama apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ UAB „Minaras“ finansinio reikalavimo įvykdymÄ . Tokie veiksmai gali bÅ«ti vertinami, kaip skolininko nesÄ Å¾iningumas bei tyčinio bankroto požymiai. Ä®monė nemoki tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų, iÅ¡Å¡vaistant vienintelį likvidų įmonės turtÄ (automobilius) bei perkeliant darbuotojus ir veiklÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, taip tikslingai mažinant įmonės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

3. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad atsakovės vadovui pateikus praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos inicijavimo, UAB „Minaras“ pateikė pasiÅ«lymÄ dėl pagalbos, kuriuo siÅ«lė iÅ¡dėstyti skolos mokėjimÄ metų laikotarpiui, kartu atsisakant procesinių palÅ«kanų ir vykdomųjų iÅ¡laidų apmokėjimo, tačiau atsakovė net nesvarstė galimybės priimti tokį pasiÅ«lymÄ . Taigi, UAB „Vytulio autoservisas“ nesiekė sÄ Å¾iningai vykdyti įsipareigojimų ir atkurti savo mokumÄ .

4. Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiÅ¡kimu nesutiko, nurodė, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi duomenų, jog jis, bÅ«damas UAB „Vytulio autoservisas“ direktoriumi, sÄ moningai blogai valdė įmonę ar sudarė kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) numatyta tvarka kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. UAB „Vytulio autoservisas“ finansinės problemos atsirado ne dėl blogo valdymo, o dėl pasaulinės COVID–19 pandemijos sulėtėjus visai ekonomikai ir dėl to sumažėjus įmonės apyvartai.

Pažymėjo, kad pandeminiu laikotarpiu nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis, o stengėsi išgyventi savo lėšomis. Nurodė, kad UAB „Vytulio autoservisas“ niekada nepripažino skolos UAB „Minaras“, o pastarosios reikštos pretenzijos nepreziumuoja skolos buvimo. Skola atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Turimomis žiniomis ikiteisminiame tyrime yra nustatyti kalti asmenys, tačiau jie nėra rasti, o ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. UAB „Vytulio autoservisas“ tiesiogiai UAB „Minaras“ žalos nepadarė, todėl jos interesai parduodant automobilius nebuvo pažeisti.

Automobiliai parduoti rinkos kaina, visi pinigai buvo sumokėti sandorių metu ir įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad, parduodant automobilius, buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį. Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl darbuotojų perkėlimo, darbuotojai iÅ¡ UAB „Vytulio autoservisas“ buvo atleisti jų praÅ¡ymu ir iniciatyva, o jų vėlesnio įsidarbinimo atsakovė neįtakojo. Dalis darbuotojų dirba keliose įmonėse, ne tik UAB „Transvitas“.

Darbuotojai iÅ¡ darbo išėjo įvairiu laiku, dauguma jų net nežinojo apie buvusį ginÄÄ su pareiÅ¡kėja. Pažymėjo, kad UAB „Vytulio autoservisas“ nebuvo pajėgi įgyvendinti pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymo dėl pagalbos, įmonė buvo skolinga ne tik pareiÅ¡kėjai, bet ir kitiems kreditoriams. Pabrėžė, kad UAB „Vytulio autoservisas“ per visÄ jo vadovavimo įmonei laikotarpį nėra mokėjusi dividendų akcininkams.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Transvitas“ prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad nei atsakovės akcininkas D. L., nei kitas akcininkas ir direktorius A. S., nėra ir niekada nebuvo UAB „Transvitas“ dalyviais ar vadovais, o UAB „Transvitas“ akcininkės ir vadovės R. L. giminystės ryÅ¡iai su D. L. nepagrindžia įmonių sÄ sajų ar veiklos perkėlimo. Be to, jie valdo mažesnes nei 50 proc. tiek UAB „Vytulio autoservisas“, tiek UAB „Transvitas“ akcijų dalis.

PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys patvirtina, kad darbuotojai iÅ¡ atsakovės į kitas įmones (tarp jų ir į UAB „Transvitas“) perėjo dirbti per beveik dvejus metus. Taigi, darbuotojų perėjimas nebuvo sÄ lygotas pareiÅ¡kėjos įrodinėjamo neva sistemingo atsakovės veiklos perkėlimo. Be to, įmonių vykdytos (vykdomos) veiklos pobÅ«dis nėra tapatus. Tarp atsakovės ir UAB „Transvitas“ pajamų pokyčio nėra jokio sÄ sajumo. Aplinkybės, kad UAB „Transvitas“ pajamos didėjo, o atsakovės pajamos mažėjo, neturi jokio tarpusavio priežastinio ryÅ¡io.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad UAB „Transvitas“ (ar su ja susijusiems asmenims) bÅ«tų perduotas bet koks atsakovės turtas. Nors pareiÅ¡kėja ir nurodo, kad atsakovės turtas buvo iÅ¡Å¡vaistytas (parduodant automobilius), nei vienas automobilis nebuvo perleistas UAB „Transvitas“ ar su juo susijusiems asmenims. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos UAB ,,Minaras“ pareiÅ¡kimÄ tenkino: pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotÄ tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ direktorių A.

S., priteisė iš suinteresuoto asmens A. S. pareiškėjai UAB „Minaras“ 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto bylÄ . Suinteresuoto asmens veiksmai, kuriais įrodinėjami tyčinio bankroto požymiai, iÅ¡ esmės atlikti po 2020 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus JANÄ®, todėl teismas UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ nagrinėjo pagal JANÄ® nuostatas.

8. Teismas, įvertinęs atsakovės balansų už 2019 m., 2020 m. duomenis apie turimÄ turtÄ ir įsipareigojimus, nurodė, kad įmonė tuo metu buvo moki, nors per 2020 m. patyrė 28 014 Eur nuostolių. Pardavimo pajamos 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 440 363 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. – 310 425 Eur. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatyta, jog UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 4 069 Eur vertės turto, iÅ¡ kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 592 Eur, trumpalaikis – 1 477 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 73 191 Eur.

Å iuo laikotarpiu bendrovė patyrė 91 513 Eur nuostolių. Teismas nustatė, jog bendrovė iÅ¡ esmės didelių pradelstų įsipareigojimų neturėjo: 2021 m. rugsėjo 30 d. nuo 1 iki 30 dienų buvo vėluojama apmokėti 262,47 Eur skolÄ , nuo 31 iki 60 dienų – 97,83 Eur skolÄ , vėlesnių pradelstų mokėjimų bendrovė neturėjo. Kaip skola nurodytas mokėtinas atlyginimas (6 039,73 Eur), mokesčiai SODRAI (1 629,67 Eur), paskola akcinei bendrovei Å iaulių bankui (1 252,98 Eur) bei kiti mokėjimai (63 611,67 Eur), nenurodant, kad Å¡ie mokėjimai buvo pradelsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos UAB „Vytulio autoservisas“ iÅ¡kėlimo A. S. (kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių aplinkybių dėl bendrovės nemokumo) nurodė, jog iÅ¡ įmonės priteista ženkli skola UAB „Minaras“ naudai ir sudaro lentelėje įvardintÄ â€žkiti mokėjimai“ 63 611,67 Eur. Nuo 2021 m. birželio 22 d., kai įsiteisėjusiu sprendimu priteista iÅ¡ UAB „Vytulio autoservisas“ skola UAB „Minaras“ naudai, konstatuotinas UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumas.

Teismas nurodė, kad kiti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams nėra tokie ženklūs, jog privestų bendrovę prie nemokumo net ir jai nukentėjus nuo apribojimų, susijusių su COVID–19. Be to, ir buvęs atsakovės vadovas A. S. nurodė, kad bendrovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo ekstremalios situacijos bei karantino ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19, tačiau nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis.

9. Svarbia aplinkybe teismas pripažino ir tai, jog pareiÅ¡kėja, gavusi iÅ¡ atsakovės praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siÅ«lė UAB „Vytulio autoservisas“ sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos, kuriuo siÅ«lė skolÄ (64 107,42 Eur) sumokėti per 12 mėnesių, ir tuo atveju, jei skolininkas sumokėtų visÄ skolÄ , sutiko atsisakyti likusios palÅ«kanų sumos bei sumokėtų vykdymo iÅ¡laidų antstolio vykdomojoje byloje. Tačiau UAB „Vytulio autoservisas“ tokio susitarimo nepasirašė dėl to, jog net neketino mokėti Å¡itos skolos, o kaip tik dėl Å¡ios aplinkybės ir buvo įmonė tyčia privesta prie bankroto.

10. Teismas nustatė, kad nesutarimai tarp UAB „Minaras“ ir UAB „Vytulio autoservisas“ kilo dėl dingusio krovinio, dėl ko 2018 m. gruodžio 17 d. UAB „Minaras“ pateikė UAB „Vytulio autoservisas“ pretenzijÄ , reikalaudama atlyginti dėl krovinio dingimo patirtÄ Å¾alÄ . Å alims nepasiekus susitarimo, UAB „Minaras“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. spalio 5 d. sprendimu priteisė iÅ¡ UAB „Vytulio autoservisas“ nuostolius, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sutiko su A. S. pozicija, jog UAB „Minaras“ reikÅ¡tos pretenzijos nepreziumuoja skolos buvimo. Pažymėjo, kad tokiu atveju atsiranda tikimybė, jog minėta skola bus priteista nepaisant to, ar pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ skolÄ , ar ne. Taigi, nors skola, kaip nurodo A. S., atsirado tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. birželio 22 d. nutartimi palikus galioti Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ , tačiau jau nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., kai UAB „Minaras“ kreipėsi į teismÄ , buvo galima tikėtis, jog minėta skola galimai bus priteista ir jÄ reikės sumokėti.

11. Apie tai, kad UAB „Vytulio autoservisas“ siekė iÅ¡vengti minėtos skolos sumokėjimo UAB „Minaras“ naudai, galima spręsti iÅ¡ to, kad iki tol sėkmingai ir pelningai dirbusi įmonė palaipsniui pradėjo dirbi nuostolingai, mažėjo pardavimo pajamos, darbuotojų skaičius, didžioji dalis darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Transvitas“, kuri buvo susijusi su UAB „Vytulio autoservisas“ per akcininkus (UAB „Vytulio autoservisas“ akcininkas D. L. ir UAB „Transvitas“ akcininkė R. L. yra sutuoktiniai). Taip pat pradėjo mažėti ir įmonės turėtų automobilių skaičius. Teismas, įvertinęs įmonės finansinius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės finansinė padėtis palaipsniui blogėjo civilinės bylos dėl skolos priteisimo nagrinėjimo metu, o įsiteisėjus teismo sprendimui bendrovė nebemokėjo ir įmokų SODRAI bei tapo nemoki.

12. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog automobiliai buvo parduoti mažesne nei rinkos kaina. Byloje pateikti duomenys, kad už parduotus automobilius gauti pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ir panaudoti įmonės reikmėms. Automobiliai galimai buvo parduoti todėl, kad prekyba automobiliais buvo viena pagrindinių UAB „Vytulio autoservisas“ veiklos sričių, tačiau, parduodant automobilius, buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį ir nebetęsti įmonės veiklos.

13. Teismas nurodė, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog pandemija dėl COVID-19 ir taikyti apribojimai (nuo 2020 m. kovo mėnesio) turėjo ypatingai didelį neigiamÄ poveikį prekybos automobiliais sektoriui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vytulio autoservisas“ bÅ«tent dėl to tapo nemoki. Bendrovė ne tik prekiavo automobiliais, tačiau ir vykdė krovinių pervežimo paslaugas bei automobilių remonto paslaugas, o Å¡ios sritys taip stipriai nuo pandemijos nenukentėjo. Be to, UAB „Vytulio autoservisas“ vykdė savo finansinius įsipareigojimus, mokėjo mokesčius, pandeminiu laikotarpiu nesinaudojo teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis, o stengėsi iÅ¡gyventi savo lėšomis.

Teismas sprendė, kad UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo visas galimybes tęsti veiklÄ , nes iki 2021 m. birželio 22 d., kai įsiteisėjo Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas, bendrovė žymiai pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir neturėjo. Teismo vertinimu, buvo siekiama iÅ¡parduoti bendrovės turtÄ , kadangi UAB „Vytulio autoservisas“ nesiruošė tęsti veiklos tam, kad nereikėtų mokėti skolos UAB „Minaras“ naudai. Teisminiam procesui pasibaigus ne UAB „Vytulio autoservisas“ naudai, bendrovė iÅ¡ karto tapo nemoki, o tai įrodo vadovo veiksmus tyčia siekiant bendrovės bankroto.

14. Teismas padarė iÅ¡vadÄ kad UAB „Vytulio autoservisas“ nemoki tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų, sumažinant likvidų įmonės turtÄ , tikslingai mažinant įmonės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turint tikslÄ nebetęsti veiklos. Tai atitinka JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinio bankroto apibrėžimÄ . Taigi, teismas pripažino UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotÄ tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažįstant buvusį UAB „Vytulio autoservisas“ direktorių A.

S. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 15. Suinteresuotas asmuo A. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos UAB „Minaras“ praÅ¡ymÄ dėl UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad buvo iÅ¡Å¡vaistytas įmonei priklausęs turtas ir įmonės veikla perkelta į kitÄ Ä¯monę (UAB „Transvitas“), kiti požymiai nebuvo įrodinėjami.

Teismas nenustatė nei vieno JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatyto tyčinio bankroto požymio, tačiau vis tiek sprendė, kad UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotas atitinka tyčinio bankroto požymius. 15.2. Teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog automobiliai buvo parduoti mažesne nei rinkos kaina, o už parduotus automobilius gauti pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ir panaudoti įmonės reikmėms. Nepaisant to, teismas sprendė, kad, parduodant automobilius, buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį ir nebetęsti įmonės veiklos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšos už parduotus automobilius buvo naudojamos pirmos eilės kreditorių reikalavimams dengti. Konstatuodamas nurodytÄ aplinkybę, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netyrė byloje pateiktų įrodymų, o vadovavosi tik pareiÅ¡kėjos nurodytomis aplinkybėmis, todėl nutartis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir teisėta. 15.3. Teismo motyvai prieÅ¡taringi, o iÅ¡vada, kad už rinkos kainÄ vykdytas įmonės turto pardavimas buvo nukreiptas į tariamÄ siekį sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį yra nelogiÅ¡ka.

Tai, kad už automobilius buvo gauta rinkos kaina, savaime paneigia teismo motyvus dėl įmonės turto apimties sumažinimo. Pažymėtina, kad parduodami automobiliai nebuvo įmonės turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas, automobiliai buvo prekės, iÅ¡ kurių pardavimo įmonė gavo pelno, kurį panaudojo įmonės veikloje. 15.4. Vien įmonės turto pardavimas, nekonstatuojant JANÄ® 70 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punktų sÄ lygų egzistavimo ar kitų teisės aktų pažeidimų, negali reikÅ¡ti tyčinio bankroto požymio.

Å iuo atveju automobilių pardavimas niekaip nenulėmė UAB „Vytulio autoservisas“ nemokumo, nes visos lėšos panaudotos, siekiant nedidinti turimų finansinių įsipareigojimų apimties. 15.5. Turto pardavimas už rinkos kainÄ ir gautų lėšų panaudojimas įmonės reikmėms negali bÅ«ti laikomas tokius sprendimus priėmusio vadovo rÅ«pestingumo ar lojalumo pareigos trÅ«kumu ar siekiu privesti įmonę prie bankroto, nes patvirtina, kad buvo veikiama įmonės interesais. Teismas nenustatė nei vieno nuostolingo ar ekonomiÅ¡kai nenaudingo įmonei sandorio, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad automobiliai buvo parduodami, siekiant sumažinti likvidaus turto masę. 15.6.

Teismas nepagrįstai svarbia aplinkybe laikė atsakovės nesutikimÄ su pareiÅ¡kėjos siÅ«lymu sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos. Teismo iÅ¡vada, kad susitarimas nepasiraÅ¡ytas labiausiai tikėtina dėl to, jog įmonė neketino mokėti skolos ir kaip tik dėl to buvo privesta prie bankroto tyčia, tėra bylos duomenimis nepagrįsta prielaida. UAB „Vytulio autoservisas“ susitarimo nepasirašė, nes dėl sudėtingos situacijos nebÅ«tų galėjusi jo įvykdyti, neturėdama tam jokių iÅ¡teklių.

Be to, apeliantas negalėtų susitarimo pasirašyti išskirtinai tik su pareiškėja, nes atsiskaitymai turėjo būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio reikalavimus. Nepaisant to, kad kitos skolos nebuvo didelės, bet jos būtų didėjusios, ir tai būtų privedę prie bankroto. Pareiškėjos siūloma pagalba buvo nereikšminga palyginus su skolos suma. 15.7. Prieštaringa teismo išvada, kad apeliantas turėjo žinoti, jog skola bus priteista po pretenzijos pareiškimo.

Pats teismas nurodė, kad skola nepreziumuojama pareiÅ¡kėjai pateikus pretenzijÄ , tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turėjo numanyti, kad skola bus priteista. Atsakovė niekada nepripažino skolos, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kėja pateikė prieÅ¡ pat sueinant senaties terminui, todėl apeliantas negalėjo numanyti, kad skola bus priteista. 15.8. Atsakovės nemokumÄ iÅ¡ esmės nulėmė COVID–19 pandemija ir dėl to taikyti plataus masto ribojimai: 2019 m. įmonė fiksavo 440 363 Eur pardavimo pajamų, o 2020 m.

– 310 425 Eur, ir toliau tęsė veiklÄ , o ne siekė jos nebevykdyti, iÅ¡vengiant įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Prie dėl COVID–19 ribojimų pasunkėjusios įmonės finansinės padėties prisidėjo ir pareiÅ¡kėjai priteistas žalos atlyginimas, Å¡ios aplinkybės ir nulėmė įmonės nemokumÄ , tačiau nei viena iÅ¡ jų nebuvo nulemta sÄ moningai blogo įmonės valdymo. Pažymėtina, kad nebuvo nustatyta, jog žala pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atsiradusi dėl netinkamo atsakovės vadovo pareigų vykdymo.

Taigi, įmonės nemokumas buvo nulemtas objektyvių, įmonei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tačiau ne sÄ moningų ir įmonės veiklos tikslams prieÅ¡taraujančių veiksmų. Pažymėtina, kad net ir fiksuojant santykinai nemažas pardavimo pajamas, atsakovės pelningumas ir iki COVID–19 pandemijos ar ginčų su pareiÅ¡kėja po truputį mažėjo, nes pardavimo pajamos neparodo tikrosios įmonės padėties. 15.9. Teismas aplinkybių, kuriomis grindė atsakovės bankroto pripažinimÄ tyčiniu, nesusiejo su faktinio nemokumo atsiradimo momentu.

Faktinis nemokumas kilo 2021 m. antroje pusėje – pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. balansÄ Ä¯monė turėjo 4 069 Eur turto ir 73 191 Eur įsipareigojimų, kurių didžiÄ jÄ dalį sudarė pareiÅ¡kėjai priteista suma. Taigi, įmonė faktiÅ¡kai nemoki tapo 2021 m. birželio 22 d. įsiteisėjus teismo sprendimui dėl žalos priteisimo. Teismas nemokumo atsiradimo priežastis siejo su nuo 2019 m. pabaigos vykusiomis aplinkybėmis, kurios niekaip nesusijusios su tariamu siekiu iÅ¡vengti pareigos mokėti pareiÅ¡kėjos naudai vėliau priteistÄ sumÄ .

Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansÄ atsakovės turtas sudarė 80 699 Eur (ilgalaikis – 23 297 Eur, trumpalaikis – 57 402 Eur), taigi net iki aplinkybių, kurias teismas pripažino tyčinio bankroto požymiais, atsiradimo įmonės turtas tik nežymiai virÅ¡ijo pareiÅ¡kėjai priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ apelianto veiksmus pripažinti sÄ moningu blogu valdymu, o įmonės bankrotÄ tyčiniu.

16. PareiÅ¡kėja UAB „Minaras“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Nėra bÅ«tina konstatuoti konkretų apelianto veiksmÄ , kuris nulėmė atsakovės nemokumÄ , o bÅ«tina vertinti aplinkybių visumÄ ir nuosekliÄ eigÄ veiksmų, kurie formaliai atskirai paėmus gal ir laikytini teisėtais, tačiau visumoje nulemia įmonės nemokumÄ arba blogina įmonės padėtį jai jau esant nemokiai. 16.2.

Atsakovės veikla buvo sÄ moningai slopinama ir nebesiekiama jÄ palaikyti gyvybingÄ , nes vyko teisminis ginčas su pareiÅ¡kėja, kuriame potencialiai iÅ¡ atsakovės priteistina didelė suma, todėl buvo siekiama tolygiai po truputį perkelti įmonės veiklÄ Ä¯ kitÄ Ä¯monę, taip užkertant keliÄ faktiÅ¡kai įvykdyti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės turto. 16.3. Bylos duomenys rodo, kad, prasidėjus ginčui tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovės, UAB „Vytulio autoservisas“ darbuotojai buvo sistemingai perkeliami dirbti į kitÄ Ä¯monę – UAB „Transvitas“. 16.4.

Ä® bylÄ pateikta UAB „Transvitas“ klientams laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 5 d. iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų suvestinė ir analogiÅ¡ka informacija apie atsakovės tuo pačiu laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras savo klientams patvirtina, kad UAB „Vytulio autoservisas“ klientai palaipsniui buvo perkelti į susijusiÄ Ä¯monę UAB „Transvitas“. 16.5. Byloje esanti informacija apie UAB „Vytulio autoservisas“ ir UAB „Transvitas“ veiklos (pajamų) pokytį rodo, kad UAB „Transvitas“ pajamos ženkliai pakilo nuo 2019 m., kai atsakovės pajamos ir pelnas mažėjo.

Tai lėmė darbuotojų ir veiklos (klientų, užsakymų ir pan.) nukreipimas. SÄ moningai ir nuosekliai buvo siekiama sukurti tokiÄ situacijÄ , kad pajamas ir pelnÄ generuotų kita, su atsakove susijusi įmonė, o atsakovė palaipsniui netektų gyvybingumo ir bÅ«tų paÅ¡alinta galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus. 16.6. Atsakovės vykdyta automobilių prekyba COVID–19 pandemijos laikotarpiu ženkliai nesumažėjo. Atsakovė savo vardu neregistruodavo tų automobilių, kuriuos parduodavo kaip prekę, todėl atsakovės vardu registruotų automobilių pardavimas negali bÅ«ti laikomas įprastu atsakovės komercinės veiklos vykdymu.

Pagrindinių įmonės pajamas generuojančių automobilių perleidimas, kad ir už rinkos kainÄ , laikytinas ekonomiÅ¡kai neracionaliu ir nepagrįstu veiksmu. Todėl vien tai, kad įmonės veikloje naudoti automobiliai buvo perleisti už rinkos kainÄ , o gauti pinigai panaudoti atsiskaitant su darbuotojais ir valstybe, nepaneigia to, kad tokiu veiksmu buvo siekiama realizuoti ne tik likvidų turtÄ , tačiau kartu ir užkirsti keliÄ Ä¯monei toliau gauti pajamas įprastu jai bÅ«du. 16.7. Atsakovė buvo pripažinta nukentėjusia nuo ekstremalios situacijos bei karantino ir jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19, tačiau ji teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis nesinaudojo, o stengėsi iÅ¡gyventi savo lėšomis.

Taigi, netgi tokiais veiksmais apeliantas sunkino įmonės bÅ«klę, nes, galėdamas sutaupyti įmonės lėšas, gauti mokestinę pagalbÄ , ja nesinaudojo ir siekė vykdyti tik dalį įsipareigojimų kreditoriams, nesirÅ«pindamas, ar tokie veiksmai dar labiau neapsunkins galimybės vykdyti įsipareigojimus pareiÅ¡kėjai ir kitiems kreditoriams. 16.8. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja siÅ«lė sudaryti susitarimÄ dėl pagalbos, tačiau atsakovė tokio susitarimo nepasirašė, teismas pagrįstai laikė patvirtinančia, jog atsakovė net neketino mokėti skolos, ir dėl Å¡ios aplinkybės bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto.

Pažymėtina, kad atsakovės atstovas net nesusisiekė su pareiÅ¡kėjos atstovais dėl galimybės derinti pagalbos sÄ lygas, jis tiesiog ignoravo pasiÅ«lymÄ ir jo nesvarstė. 16.9. Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sÄ moningai buvo vedama link nemokumo ir sÄ moningai buvo siekiama, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas (jo patenkinimo atveju) nebÅ«tų realiai įvykdytas, nesant turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tikslingai, nuosekliai ir sÄ moningai buvo perkeliami darbuotojai ir klientai į susijusiÄ Ä¯monę, įmonės veikloje naudoti ir naudojant pagal paskirtį pajamas generavę automobiliai buvo perleisti, o gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje taip nebesukuriant Å¡iuo turtu jokios ekonominės grÄ Å¾os įmonės komercinei veiklai.

17. Suinteresuotas asmuo UAB „Transvitas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, įvertinant atsiliepime nurodytas aplinkybes, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai iÅ¡ esmės nėra susiję su UAB „Transvitas“ teisėmis ir pareigomis. 17.2. Nors atsakovės bankrotas ir buvo pripažintas tyčiniu, tačiau pareiÅ¡kėjos įrodinėtas neva egzistavęs atsakovės veiklos perkėlimas į UAB „Transvitas“ nutartyje nebuvo patvirtintas.

Vienok, didžioji dalis pareiÅ¡kėjos atsiliepime dėstomų motyvų yra susiję su tariamu atsakovės veiklos perkėlimu į UAB „Transvitas“. PareiÅ¡kėja, siekdama įrodyti egzistavusiÄ tariamÄ veiklos perkėlimo schemÄ , privalėjo skųsti nutartį, kuria tokia schema nebuvo konstatuota, tačiau to nedarė, o tuos pačius argumentus dėsto atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , visiÅ¡kai nepaisydama atskirojo skundo ribų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18.

Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir kaltojo asmens nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto byla iškelta 2021 m. spalio 15 d. nutartimi, veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinio bankroto požymių egzistavimas iš esmės atlikti įsigaliojus JANĮ, todėl pareiškėjos prašymas dėl UAB „Vytulio autoservisas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal JANĮ nuostatas.

20. Skundžiama nutartimi teismas pripažino atsakovės UAB „Vytulio autoservisas“ bankrotÄ tyčiniu, nes padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Vytulio autoservisas“ nemoki tapo dėl tikslingų valdymo organų veiksmų, sumažinant likvidų įmonės turtÄ , tikslingai mažinant įmonės gaunamas pajamas ir galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turint tikslÄ nebetęsti veiklos, jog nereikėtų mokėti skolos UAB „Minaras“. NesutikimÄ su skundžiama nutartimi apeliantas (buvęs atsakovės vadovas) iÅ¡ esmės argumentuoja teismo motyvų prieÅ¡taringumu, netinkamu įrodymų vertinimu, konkrečių JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų tyčinio bankroto požymių nenustatymu. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais.

21. Pagal JANÄ® 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

22. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtÄ atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ juridinio asmens skolininko turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitÄ juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklÄ ir (ar) turtÄ perdavusiame juridiniame asmenyje.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias įstatymo nuostatas, yra pabrėžta, kad JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sÄ lygai. Vadinasi, vien JANÄ® 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sÄ moningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

24. Iki JANÄ® įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat iÅ¡lieka aktuali. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiÅ¡kinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ , bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

25. Pagal nurodytÄ reglamentavimÄ ir jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės nemokumÄ , tačiau reikia įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir įvertino.

26. Byloje nustatyta, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir atsakovės kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo dėl dingusio krovinio. PareiÅ¡kėja 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , o 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Minaras“ 53 550 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio palÅ«kanas ir 3 166 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės UAB „Vytulio autoservisas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

27. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 80 699 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 23 297 Eur, trumpalaikis – 57 402 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 514 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, jog bendrovė turėjo 1 979 Eur grynojo pelno. Pardavimo pajamos sudarė 440 363 Eur. 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 34 223 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 8 733 Eur, trumpalaikis – 25 490 Eur.

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 11 832 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, jog bendrovė patyrė 28 014 Eur nuostolių. Pardavimo pajamos sudarė 310 425 Eur. Nustatyta, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu sudaryto 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis UAB „Vytulio autoservisas“ turėjo 4 069 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 2 592 Eur, trumpalaikis – 1 477 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 73 191 Eur.

Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, jog bendrovė patyrė 91 513 Eur nuostolių. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. įmonėje dirbo 14 darbuotojų, kurių skaičius vis mažėjo. Per 2021 m. darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo: nuo 11 darbuotojų 2020 m. gruodžio mėn. iki 3 darbuotojų 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje.

28. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad įmonės veiklos apimtys mažėjo ir finansinė padėtis prastėjo. Bankroto byla atsakovei UAB „Vytulio autoservisas“ iškelta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, faktinis atsakovės nemokumas atsirado 2021 m. birželio 22 d. įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimui, kuriuo iš atsakovės priteista 53 550 Eur nuostolių, palūkanos ir 3 166 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad įmonės nemokumui galėjo turėti įtakos COVID–19 pandemija ir dėl to taikyti įvairÅ«s ribojimai. Lietuvos Respublikoje paskelbus karantinÄ , UAB „Vytulio autoservisas“ buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytÄ nukentėjusių nuo COVID–19 verslo subjektų sÄ raÅ¡Ä , jai buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, tačiau įmonė teikiamomis mokestinės pagalbos priemonėmis nesinaudojo. Apeliantas nenurodė tokio sprendimo pateisinamų priežasčių dėl nesinaudojimo mokestinės pagalbos priemonėmis. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad kiekvienas juridinis asmuo, siekiantis pelno ir įmonės mokumo iÅ¡saugojimo COVID–19 pandemijos metu, aktyviai naudojosi mokestinės pagalbos priemonėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

30. Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „Vytulio autoservisas“ nuosavybės teise priklausė 10 automobilių. Pagal pateiktas transporto priemonių pardavimo sutartis nustatyta, kad 2020 m. spalio mėn. įmonė turėjo tik 5 automobilius, 2020 m. gruodžio mėn. – 4, 2021 m. kovo mėn. – 2. Tai, kad už parduotus automobilius gauti pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ir panaudoti įmonės reikmėms, jog prekyba automobiliais buvo viena pagrindinių UAB „Vytulio autoservisas“ veiklos sričių, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumos (veiklos apimčių mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas), nes, parduodant automobilius, buvo siekiama sumažinti įmonės likvidaus turto apimtį ir nebetęsti įmonės veiklos.

Pateikti valstybės įmonės Regitra duomenys apie transporto priemonių pirkimÄ -pardavimÄ bei registracijos duomenų keitimÄ patvirtina, kad buvo parduodami atsakovės vardu registruoti automobiliai. Taigi, atsakovės vardu registruotų automobilių pardavimas negali bÅ«ti laikomas įprastu atsakovės komercinės veiklos vykdymu, nes įmonės veikloje naudojamų ir pajamas generuojančių automobilių (pvz., krovininio automobilio VOLVO FH12, priekabos ar puspriekabės virÅ¡ 10 t., krovininio automobilio VOLVO FM7, krovininio automobilio DAF FT XF95.430, krovininio automobilio VOLVO FM9, kt.) perleidimas net ir už rinkos kainÄ , laikytinas ekonomiÅ¡kai neracionaliu ir nepagrįstu veiksmu, tuo patvirtinant, kad padėtis, kai nebus vykdoma juridinio asmens komercinė veikla ir nebus atsikaitomas su pareiÅ¡kėja, buvo juridinio asmens vadovo tikslas.

Byloje nepateikti duomenys apie naujų automobilių įsigijimÄ ar ketinimÄ keisti įmonės veiklos pobÅ«dį. Argumentai, kad parduoti automobiliai buvo prekės ir jų pardavimas buvo atsakovės komercinė veikla, yra nepagrįsti, nes automobiliai, kaip prekės, nėra registruojami juridinio asmens vardu valstybės įmonėje Regitra.

31. Taigi, visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių: kilęs ginčas dėl krovinio ir ginčo dėl nuostolių iÅ¡ atsakovės priteisimo nagrinėjimas teisme, atsakovės per 2020 m. ir 2021 m. mažintos veiklos apimtys, transporto priemonių, naudojamų įmonės komercinėje veikloje pardavimas, darbuotojų skaičiaus mažėjimas, nesinaudojimas suteiktomis mokestinėmis lengvatomis, patvirtina, kad atsakovė sÄ moningai buvo vedama prie bankroto ir sÄ moningai buvo siekiama pareiÅ¡kėjos reikalavimų dėl skolos priteisimo patenkinimo atveju, nebÅ«tų realiai įvykdytas sprendimas, nesant turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Å iuo aspektu aktualu ir tai, kad atsakovė iÅ¡ esmės didelių įsiskolinimų kitiems kreditoriams neturėjo – 2021 m. rugsėjo 30 d. nuo 1 iki 30 dienų buvo vėluojama apmokėti 262,47 Eur skolÄ , nuo 31 iki 60 dienų – 97,83 Eur skolÄ , vėlesnių pradelstų mokėjimų bendrovė neturėjo. Kaip skola nurodytas mokėtinas atlyginimas – 6 039,73 Eur, mokesčiai SODRAI – 1 629,67 Eur, paskola akcinei bendrovei Å iaulių bankui – 1 252,98 Eur.

32. Atmesdamas apelianto argumentus, kad įmonė skolos pareiÅ¡kėjai nepripažino ir neturėjo pagrindo manyti, kad skola bus priteista, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjos 2018 m. gruodžio 17 d. pateiktÄ pretenzijÄ atsakovė gavo. Taigi, nors įmonė skolos nepripažino, bet apeliantas, veikdamas kaip apdairus, lojalus įmonei ir atsakingas vadovas, galėjo numanyti teisminio ginčo tikimybę, o pareiÅ¡kėjai 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikus ieÅ¡kinį Å iaulių apygardos teismui – atitinkamai ir ieÅ¡kinio patenkinimo tikimybę, nes Å iaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, netenkindamas UAB „Minaras“ praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertindamas ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ , nurodė toje proceso stadijoje neturintis pagrindo abejoti UAB „Minaras“ reikalavimų tikėtinu pagrįstumu.

Be to, nuostoliai pareiÅ¡kėjai buvo priteisti 2020 m. spalio 5 d. teismo sprendimu, dėl kurio atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ . Taigi, jau tuo metu skola pareiÅ¡kėjai buvo patvirtinta pirmosios instancijos teisme. Aptarti atsakovės duomenys rodo, kad bÅ«tent nuo 2020 m. pabaigos mažėjo darbuotojų skaičius, įmonė 2020 m. spalio mėn. turėjo tik 5 automobilius, 2020 m. gruodžio mėn. – 4, 2021 m. kovo mėn. – 2. Taigi, jau tada dalies komercinės veiklos, generavusios pajamas, nebevykdė ar vykdė mažesnėmis apimtimis, t. y. iÅ¡ esmės sÄ moningai siekė bankroto.

33. Visuma nustatytų aplinkybių, kurių apeliantas atskirajame skunde argumentuotai nepaneigė, rodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumas kilo dėl sÄ moningų apelianto veiksmų, nesinaudojant valstybės taikytomis mokestinėmis lengvatomis, mažinant likvidų įmonės turtÄ ir įmonės gaunamas pajamas, bei galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tai atitinka JANÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tyčinio bankroto apibrėžimÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės bankrotÄ tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bankrotas sukeltas apelianto sÄ moningais veiksmais.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

35. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis, Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

36. Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ . IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini.

Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

37. Nors apeliantas nesutikimÄ su skundžiama nutartimi argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, t. y., kad teismas formaliai vertino bylos įrodymus, rėmėsi tik pareiÅ¡kėjos pateiktais įrodymais ir nurodytais argumentais ir neįvertino jo pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų, tačiau skundžiamos nutarties turinys neleidžia pritarti tokiai apelianto pozicijai. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje pareiÅ¡kėjos ir apelianto pozicijos buvo prieÅ¡ingos, tačiau skundžiamos nutarties turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir apelianto pozicijÄ .

Teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko (įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu) yra logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir neÅ¡aliÅ¡kos, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

38. Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl procesinės bylos baigties 39. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados atitinka byloje surinktų įrodymų visetÄ .

Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės veiklos organizavimo ir įmonės nemokumo, siekiant panaikinti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ . Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

40. Apelianto atskirasis skundas netenkintas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme. PareiÅ¡kėja UAB „Minaras“ įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

41. PraÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja UAB „Minaras“ nurodė, kad patyrė 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai sumokėti, kurias sudaro atsiliepimų parengimas į apeliantų atskiruosius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties ir 2022 m. liepos 25 d. nutarties (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2-929-567/2022). Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 10 d. sÄ skaitÄ už teisinę pagalbÄ , serija KG Nr.2022-062, ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymÄ .

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atskirieji skundai dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. liepos 25 d. nutarčių iÅ¡nagrinėti atskirose bylose, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nagrinėjamoje byloje patyrė 350 Eur iÅ¡laidų. Å i iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl iÅ¡ apelianto priteistina pareiÅ¡kėjai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens A. S. ((duomenys neskelbtini)) 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „Minaras“ (juridinio asmens kodas 304693708).

Teisėja Neringa Švedienė