Legislator Case Law & Legislation
b5e2b5dd-fd7b-4d7e-a997-956cfc371b04 AI generated

b5e2b5dd-fd7b-4d7e-a997-956cfc371b04 · Kauno apygardos teismas

Case Number b5e2b5dd-fd7b-4d7e-a997-956cfc371b04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal 215 str. 1 d, 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

Legislator headnote

AI generated

b5e2b5dd-fd7b-4d7e-a997-956cfc371b04 · Kauno apygardos teismas: Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo jo praÅ¡ymÄ leisti daryti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä ir sÄ moningai varžė jo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais, t. y. 2013-09-20 ir 2013-10-24 posėdžio protokolus pateikė vėliau nei buvo pateiktas praÅ¡ymas (2013-11-07), o 2013-11-07 ir 2013-11-21 posėdžių protokolų visai nepateikė. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad apelianto parodymai buvo įraÅ¡omi su tendencingais iÅ¡kraipymais, o teismas savavaliÅ¡kai nusprendė netirti ir neskelbti byloje surinktų dokumentų, todėl negalėjo laikyti jų įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Liuba Kymantienė                                                          Baudž. byla Nr. 1A-209-594-2014Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                     Proceso Nr. 1-28-1-00388-2011-5                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7;                                                                                                                                                KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2014 m. kovo 17 d.                                                                         Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei, nuteistajam A.

G., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal 215 str. 1 d, 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., ši subendrinta bausmė subendrinta su paskirta bausme pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., jas visiškai sudėjus ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutartimi Nr. T-32-804/2013 subendrinta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės - laisvės atėmimo 5 metams 7 mėnesiams, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 1 metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, atliktas pagal 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį.Taip pat iÅ¡ A. G. priteista civiliniam ieÅ¡kovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1300 Lt turtinei žalai atlyginti.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. G. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. už tai, kad 2011-05-30, 17.16 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), elektroniniu bÅ«du (internetu), personalinio kompiuterio pagalba prisijungęs prie internetinės svetainės www.momentcredit.lt užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiÅ¡kas, neteisėtai t. y. suklaidindamas banko sistemÄ atliko vienÄ finansinę operacijÄ A.

T. vardu, o bÅ«tent iÅ¡ A. T. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu bÅ«du patvirtindamas duomenų tikrumÄ , siekė apgaule sudaryti su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. T. vardu paskolos sutartį; taip pat 2011-05-30, 19.52 val., bute, kuris yra Kaune, (duomenys neskelbtini), elektroniniu bÅ«du (internetu), personalinio kompiuterio pagalba prisijungęs prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiÅ¡kas neteisėtai, t. y. suklaidindamas banko sistemÄ , atliko vienÄ Â finansinę operacijÄ A.

T. vardu, o bÅ«tent iÅ¡ A. T. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu bÅ«du patvirtindamas duomenų tikrumÄ , siekė apgaule su paskolos davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti A. T. vardu paskolos sutartį.Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs iÅ¡ A.

T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodus bei slaptažodžius, 2011-05-30, 17.16 val., turėdamas vieningÄ tyčiÄ apgaulės bÅ«du savo naudai gauti kreditÄ , internetu iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiÅ¡kas, panaudojo A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodÄ , slaptažodį, identifikavimo kodus), atliko vienÄ finansinę operacijÄ - iÅ¡ A.

T. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu bÅ«du patvirtindamas duomenų tikrumÄ , apgaule, prisistatydamas kito asmens, A. T., vardu, tokiu bÅ«du suklaidindamas paskolos davėjÄ , sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos teikimo sutartį, pagal kuriÄ 2011-05-30, į A. T. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesti 1200 Lt, - tokiu bÅ«du, apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , kurio vertė 1200 Lt.Be to, jis nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje bei tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, įgijęs iÅ¡ A.

T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodus bei slaptažodžius, 2011-05-30, 19.52 val., turėdamas vieningÄ tyčiÄ apgaulės bÅ«du savo naudai gauti kreditÄ , internetu iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga, užpildydamas registracijos formas ir kreditų paraiÅ¡kas, panaudojo A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodÄ , slaptažodį, identifikavimo kodus), atliko vienÄ finansinę operacijÄ - iÅ¡ A.

T. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 0,01 Lt, tokiu bÅ«du patvirtindamas duomenų tikrumÄ , apgaule, prisistatydamas kito asmens, A. T., vardu, tokiu bÅ«du klaidindamas paskolos davėjÄ , pateikė A. T. vardu paraiÅ¡kÄ 1500 Lt kreditui gauti, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius suteikti kreditÄ , nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, - tokiu bÅ«du apgaule, pasikėsino užvaldyti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , kurio vertė 1500 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis A.

G. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir nutartį bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad byloje buvo ignoruota ta aplinkybė, jog į 2013-11-07 teismo posėdį jis buvo pristatytas su aiÅ¡kiais galvos traumos požymiais, dėl ko negalėjo suvokti posėdžio eigos ir tinkamai gintis. Be to, jis teismo salėje viso proceso metu buvo laikomas su antrankiais, o į tokį žmogaus teisių pažeidimÄ teismas nereagavo, į protokolÄ neįrašė. Apeliantas teigia, kad byla teisme iÅ¡nagrinėta nepasidomėjus proceso dalyvių nuomone dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams.

Skunde teigiama, kad nuosprendis priimtas neiÅ¡aiÅ¡kinus nuteistajam kuo jis kaltinamas, kas pažeidžia teisę į gynybÄ , kadangi kaltinamajame akte pagal BK 215 str. 1 d. jam inkriminuotas siekis sudaryti sutartį, nors tai neturi nieko bendro su Å¡iame straipsnyje apibrėžtu nusikaltimo objektu. Teismas ignoravo nuteistojo pareiÅ¡kimus, kad jis nesupranta kaltinimo. Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynyba, nes teismo paskirta ginėja jo reikalaujamos informacijos nesurinko ir teisiamajame posėdyje jo negynė, jo atžvilgiu elgėsi pasyviai, neatstovavo jo interesų ir pasisakydavo prieÅ¡ jį, nedalyvavo skelbiant nuosprendį, kuo buvo apsunkintas klausimo, dėl apeliacinio skundo padavimo, iÅ¡sprendimas.

Apeliantas teigia, kad teismas ignoravo jo praÅ¡ymÄ leisti daryti teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä ir sÄ moningai varžė jo teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolais, t. y. 2013-09-20 ir 2013-10-24 posėdžio protokolus pateikė vėliau nei buvo pateiktas praÅ¡ymas (2013-11-07), o 2013-11-07 ir 2013-11-21 posėdžių protokolų visai nepateikė. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad apelianto parodymai buvo įraÅ¡omi su tendencingais iÅ¡kraipymais, o teismas savavaliÅ¡kai nusprendė netirti ir neskelbti byloje surinktų dokumentų, todėl negalėjo laikyti jų įrodymais.

Jis nurodo, kad nuosprendyje yra perkeltas su klaidomis kaltinimo akto tekstas, kur nurodyta, jog jis teistas 6 kartus, nors teisme aptarta, kad jis yra teistas tik 3 kartus. Taip pat nenurodyta kokių duomenų tikrumÄ , jis patvirtino, pervesdamas 0,01 Lt. Dėl paskolos nebuvo sudaryta kaip kad reikalauja įstatymas raÅ¡ytinė paskolos sutartis.Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai patenkino civilinį ieÅ¡kinį. Nebuvo suteikta galimybė apklausti nedalyvavusį civilinį ieÅ¡kovÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, ieÅ¡kovui priteistos ir negautos pajamos.

Teismo nutartimi buvo iÅ¡ esmės pakeistas skundžiamas nuosprendis, nes nutartimi neįskaitytas laikas, atliktas pagal 2012-10-11 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Teismas netyrė aplinkybės dėl banko ar banko sistemos tariamo suklaidinimo, o nuosprendis grįstas prielaidomis ir spėlionėmis. Taip pat teismas nerinko bÅ«tinų įrodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimui, civiliniam teisnumui, veiklos rūšiai ir teisėtumui nustatyti, taip pat nustatyti Å¡ių įmonių internetinių svetainių priklausomumÄ ir funkcinius ypatumus, internetinės bankininkystės galimybes.

Apeliantas teigia, kad byloje neapklaustas www.momentcredit.lt savininkas, o teisme nuteistasis parodė, kad Å¡i interneto svetainė nepriklauso jokiam bankui ar kredito įstaigos licencijÄ turinčiam Å«kio subjektui (kÄ patvirtina jo pridėtas dokumentas), todėl Å¡ioje svetainėje nėra galimybių užpildyti kreditų paraiÅ¡kas, suklaidinti banko sistemÄ , ar atlikti finansinę operacijÄ . Be to, interneto svetainės www.sohocredit.lt pavadinimas nuosprendyje nurodytas klaidingai, o su Å¡ia interneto svetaine susijęs P. S. teisme neapklaustas, tuo tarpu jis pats nurodė, kad tokiu pavadinimu internetine svetaine nesinaudojo.

Todėl jis negalėjo pasinaudodamas elektroninės bankininkystės paslauga užpildyti registracijos formas ir kreditų paraiÅ¡kas, taip pat neaiÅ¡ku kiek kartų tai buvo padaryta.Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje kelis kartus pakartota, jog jis, nenustatytu laiku ir vietoje, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijo iÅ¡ A. T. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę ir sÄ skaitos internetinės bankininkystės kodus su slaptažodžiais. Tačiau teisme jie abu patvirtino, kad 2011-04-12 banko sÄ skaitÄ atsidarė tikslu jÄ apeliantui parduoti, kur iÅ¡ karto banko padalinyje tai ir padarė už atlygį, savanoriÅ¡kai ir nesant apgaulės požymių, tai rodo, kad banko sÄ skaita jis disponavo teisėtai, kas prieÅ¡ingai nurodyta nuosprendyje.

Apeliantas teigia, kad jokia tariamai jo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta paskolos teikimo sutartis ir paraiÅ¡ka 1500 Lt kreditui gauti neegzistuoja, nes raÅ¡ytine forma sudarytos nebuvo. Nors apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos parodymais netikėti nėra pagrindo, tačiau teisme ji parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, už kÄ buvo nuteista. Visa tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis kaltu neprisipažino, nors jis davė iÅ¡samius parodymus ir paaiÅ¡kino, jog nesupranta kuo yra kaltinimas.

Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog nuteistasis neteisėtai atliko dvi finansines transankcijas, kadangi liudytojas R. J. parodė, jog nuteistasis jo kompiuteriu ir internetu naudojosi teisėtai, o liudytoja A. T. parodė, kad banko sÄ skaitÄ ir jo priemones perleido laisva valia už atlygį, todėl apeliantas teigia, kad visas finansines transankcijas iÅ¡ savo sÄ skaitos jis atliko teisėtai. Nuteistasis teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, net negalėdama verstis atitinkama veikla, pasirinko tokį verslo bÅ«dÄ , kuomet nesudaromos jokios sutartys, kas yra negalima, o A.

T. buvo melagingai praneÅ¡ta, kad jos asmens kodu yra paimtas kreditas, o tokius įmonės veiksmus apeliantas vertina kaip sukčiavimÄ . Tuo tarpu A. T. taip pat elgėsi nusikalstamai, nes neinformavo nuteistojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ reiÅ¡kiamas nepagrįstas pretenzijas, Å¡ios įmonės neinformavo, kad banko sÄ skaita naudojasi apeliantas ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nuteistasis teigia, kad paslaugos naudotojo identifikavimo priemonės (PIN kodas, slaptažodis, identifikavimo kodai) nepatvirtina jokios fizinio asmens tapatybės, o tik patvirtina teisėtÄ naudojimosi paslauga faktÄ .

Nuosprendyje nepagrįstai daroma išvada, kad jis neprisipažino. Aukščiau išdėstyti pažeidimai, apelianto nuomone, daro nuosprendį nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, nuteistasis teigia, kad visos jam inkriminuotos veikos pagal 2012-10-11, 2012-11-21 ir 2013-11-21 nuosprendžius buvo padarytos prieš jam 2011-11-15 pradedant atlikinėti bausmę, todėl bylų išskaidymas ir vertinimas kaip trijų atskirų teistumų, taip pat neargumentuotas bausmių bendrinimas, per didelė galutinė subendrinta bausmė ir BK 63 str. 10 d. nuostatų netaikymas pažeidžia jo teises.

Skunde nurodoma, kad subendrinus bausmes, neįskaityta nuteistajam nuo 2011-11-15 atliekama bausmė, nepagrįstai paskirtas suėmimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis prašė skundÄ tenkinti. Nurodė, kad byloje manipuliuojama sÄ vokomis kreditas ir paskola. CK labai aiÅ¡kiai apibrėžia Å¡ias sÄ vokas. Kreditas - raÅ¡ytinė sutartis su klientu. Internetinis puslapis (duomenys neskelbtini) nenurodė, kam jis priklauso, tai buvo informacinė svetainė, kurioje pateikta informacija, kaip pervesti pinigus.

Apie jokias sutartis kalbos bÅ«ti negali. T. paaiÅ¡kino, kad kredito sÄ vokÄ pirmoji panaudojo kažkuri iÅ¡ darbuotojų telefonu, po to Å¡i melaginga sÄ voka, kad kažkas paėmė kreditÄ nukeliauja į kitus bylos dokumentus, kur melagingai teigiama, kad esÄ buvo paimtas kreditas. T. jam pardavė savo banko sÄ skaitÄ . Jie privatÅ«s asmenys, įstatymas draudimo parduoti sÄ skaitÄ nenumato. Jų veiksmai buvo teisėti, kaip ir jo visi veiksmai, susiję su Å¡ia sÄ skaita. Jis neketino, pervesdamas centÄ , sudarinėti sutartį.

Žinojo, kad sutartį galima sudaryti raÅ¡tu. AnalogiÅ¡ka situacija ir su „S. G.“. Ä®taria, kad tos pačios kompanijos turi daugybę puslapių su panaÅ¡iais pavadinimais, su jų sinonimais. Kaltinime teigiama, neva jis siekė sudaryti sutartį. Tai visiÅ¡kas absurdas. BK 215 str. numato atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimÄ . Paslauga negali bÅ«ti materialia elektronine priemone. Banko sÄ skaita naudojosi teisėtai, nesuprantama už kÄ yra nuteistas. Teigti, kad T. sÄ skaitoje esančius litus užvaldė kaip bendrovės turtÄ negalima, nes tai nėra bendrovės turtas.

Nuosprendyje apgaulingai teigiama esÄ Pin kodai yra T. tapatybės patvirtinimo duomenys. T. elektroniniu paraÅ¡u nesinaudoja. Klaidinantys teiginiai yra esÄ jis pateikė paraiÅ¡kÄ kreditui gauti. Tai prielaidos ir spėliojimai, tokios paraiÅ¡kos jam niekas neparodė. Nuteistas neiÅ¡aiÅ¡kinus, kuo yra kaltinamas ir pasinaudojant tiesiog demagogija, sÄ vokų esmės iÅ¡kraipymu. Prokurorė savo pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kuo jis kaltinamas bando perkelti gynėjui, manipuliuoja sÄ vokomis kreditas ir paskola.

Jokio kredito ir jokios paskolos niekas nepaėmė. Privaloma pateikti raÅ¡ytinę sutartį, jeigu manoma kitaip. Civilinio proceso tvarka reikėjo nagrinėti santykius. Prokurorė bando sutapatinti elektroninius duomenis ir fizinio asmens duomenis. Ar naudojosi T. asmens duomenimis ar ne, nebuvo net nagrinėjimo dalyku. Su banko sÄ skaita jis padarė daug operacijų. Kaltintoja iÅ¡sirenka tik dvi operacijas ir kažkodėl jas įvardina kaip neteisėtas. Sukčiavimo atveju, nors jo atveju to nėra, ieÅ¡kiniai priteisiami realiai, o negautos pajamos nepriteisiamos.

Teismas paėmė kaltinamÄ jį aktÄ , nukopijavo ir parašė rezoliucijÄ skirti jam bausmę. Vėliau teismas pasižiÅ«rėjo, kad padarė daug klaidų ir nutartimi pakeitė nuosprendžio dalis, tame tarpe ir rezoliucinę. Jo veiksmai teisėti, jokių sutarčių su bendrovėmis nesudarinėjo, jos vykdo lupikavimo veiklÄ nesudarydamos jokių sutarčių. Jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. PraÅ¡o naikinti nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį.Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ginamojo iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais.

Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas orientuotas į proceso dalyvių personalijas. Teismas užtikrino kaltinamojo teises, dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas, teismas iÅ¡aiÅ¡kino teisę turėti kitÄ gynėjÄ už savo lėšas, tokio praÅ¡ymo kaltinamasis nepareiÅ¡kė. Dėl sveikatos bÅ«klės jis neminėjo, kad dėl to negali dalyvauti procese. Tokio klausimo visiÅ¡kai nekėlė posėdžio metu. Kaltinimas pateiktas valstybine kalba, nuteistasis yra aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, teisė į gynybÄ jam buvo užtikrinta, gynėjas galėjo aiÅ¡kinti sÄ vokas kaltinamajam.

Kaltinamojo teisinė leksika pakankamai iÅ¡vystyta, todėl manytina, kad sÄ vokos jam buvo suprantamos. Byloje nustatyta, kad T. jam leido naudotis sÄ skaita, tačiau nesuteikė teisės imti kreditÄ . Jokių BPK pažeidimų nebuvo padaryta. PraÅ¡o palikti pirmos instancijos teismo nuosprendį galioti be jokių pakeitimų.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesÄ apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus.

Dėl veikų kvalifikavimo Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vienÄ ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vienÄ ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtÄ vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimÄ pripažino teisėtu.

Baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal šį straipsnį kyla tuomet, kai jis atlieka bent vienÄ iÅ¡ straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio A. G. pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas A. T. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis A. G. finansinių operacijų atlikimui, t. y.

A. T. vardu paimti 1200 Lt kreditÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 1500 Lt kreditÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ nukentėjusios sutikimo nebuvo gavęs. Apie kredito paėmimÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios teigimu, ji sužinojo, tik gavusi iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imÄ apie paimtÄ kreditÄ . Pažymėtina, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str. padarymu, todėl ta aplinkybė, kad nukentėjusios vardu atidaryta sÄ skaita, kaip teigia pats A.

G. naudojosi kaip sava, konkrečioje situacijoje, priešingai nei mano nuteistasis, nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo BK 215 straipsnio prasme. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Vadinasi, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo.

Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informacijÄ apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymÄ disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad A. G. naudotojo tapatybės duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – A.

T.. A. G. suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinei operacijai inicijuoti, nes pats įtikino A. T. savo vardu atidarytos sÄ skaitos prisijungimo duomenis atiduoti jam, ir norėjo taip veikti. Kitas bÅ«tinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis.

Neteisėtas asmens tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų panaudojimas baudžiamÄ ja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be Å¡ių duomenų savininko ar jų turėtojo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-475/2009). Šioje byloje nustatyta, kad A. T. atidarė banko sÄ skaitÄ savo vardu ir, gavusi tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurie reikalingi naudojantis elektronine bankininkyste, juos perdavė A. G.. Pirmos instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad A.

T. perduodama Å¡iuos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis manė, kad susitarimas tarp jos ir A. G. apima Å¡ios sÄ skaitos naudojimÄ tiek, kiek tai susiję su pinigų įneÅ¡imu, paėmimu ir atsiskaitymu, t.y. ji leido atlikti bÅ«tent tokias finansines operacijas su jos vardu atidaryta banko sÄ skaita. Tuo tarpu A. G. atliko ne tik Å¡ias finansines operacijas, bet ir pasinaudodamas elektronine bankininkyste per A. T. sÄ skaitÄ , pateikdamas jos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis kredito įmonei kaip savo, inicijavo ir atliko finansinę operacijÄ â€“ 1200 Lt kredito paėmimÄ bei pasikėsino paimti 1500 Lt kreditÄ .

Apie Å¡ias finansines operacijas A. G. A. T. nepasakė, ir apie tai, kad savo veiksmais A. G. nežinant jai sukÅ«rė finansinį įsipareigojimÄ , A. T. nebuvo informuota. Kaip jau buvo minėta, A. T. nebuvo davusi A. G. sutikimo jos vardu imti kreditus, vadinasi, tokie jo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir tai, kad A. T. buvo savo valia, tačiau anksčiau nurodyta apimtimi, savo sÄ skaita naudotis nuteistajam, jo atsakomybės neÅ¡alina, kadangi A. T. nežinojo apie kreditų ėmimÄ jos vardu. Ji apie tai nebuvo perspėta, kai atidarė banko sÄ skaitÄ ir visus prisijungimo duomenis perdavė A.

G.. Akivaizdu, kad A. G. Å¡ioje situacijoje pasinaudojo nukentėjusiosios pasitikėjimu ir, leidęs jai suprasti, kad jis naudos sÄ skaitÄ tik tokioms finansinėms operacijoms, kurios nebus žalingos nukentėjusiajai, iÅ¡ tiesų be jos žinios, pasinaudodamas jos vardu, sukÅ«rė Å¡iai prievolinius teisinius santykius, apie kuriuos jie nebuvo taręsi ir jis nebuvo tiesiogiai paprašęs leidimo tokioms finansinėms operacijoms. Visi Å¡ie nuteistojo veiksmai tik patvirtina jo veiksmų neteisėtumÄ , nes jis kredito paėmimo operacijÄ inicijavo ir atliko be A.

T. sÄ moningo sutikimo, o naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimo neteisėtumÄ finansinei operacijai atlikti lemia tikrojo tokių duomenų naudotojo sutikimo naudoti duomenis nebuvimas. IÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad byloje nustatytos aplinkybės, pagrįstai teismui leido nuteistojo veiksmus vertinti, kaip nusikalstamus pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, A. G. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl kredito gavimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir kaip pasikėsinimÄ sukčiauti, pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. (dėl kredito iÅ¡ UAB „S. G.“).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti keli alternatyvÅ«s sukčiavimo objektyvieji požymiai – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas; turtinės prievolės iÅ¡vengimas; turtinės prievolės panaikinimas. Taigi, baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena Å¡iame straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.

Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iÅ¡ intelektinės veiklos rezultatų. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sÄ skaitÄ , paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę. Apgaulė, kaip Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veikÄ pagal BK 182 straipsnį ji turi bÅ«ti nustatoma visais atvejais, nes tai yra bÅ«tinas Å¡ios nusikalstamos veikos požymis.

Pagal teismų praktikÄ nustatomi Å¡ie apgaulės kriterijai:

a) objektyvios tiesos iškraipymas;

b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ );

c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Elektroninėje bankininkystėje laikoma, kad kaltininkas, prisistatęs asmeniu, turinčiu teisę surinkti kodus, kurie leidžia prisijungti prie sÄ skaitos ir/ar jos pagrindu prie kitos elektroninės sistemos, prieÅ¡ teisėto sÄ skaitos valdytojo valiÄ surenka tokius kodus ir inicijuoja veiksmus, kurių pagrindu iÅ¡mokamos ir/ar pervedamos piniginės lėšos, suklaidina bankÄ ir /ar kitÄ kredito įstaigÄ .

Todėl tokia jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–375/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2013, 2K-54/2013).

Å ioje byloje bÅ«tinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant (ir pasikėsinant pasisavinti) svetimÄ turtÄ teismo buvo nustatytas ir atskleistas. A. G. kredito įmonei pateikė kito asmens duomenis (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ ) juo prisistatydamas elektroninėje erdvėje ir taip suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apgaule įtikinta, kad bÅ«tent Å¡is asmuo (A. T.) sudaro kredito sutartį, pervedė 1200 Lt kreditÄ Ä¯ A. T. sÄ skaitÄ , tuo tarpu analogiÅ¡kos veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, veika nebuvo baigta tik dėl to, kad bendrovei įtarus sukčiavimo atvejį pinigai pervesti nebuvo.

Abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiniu statusu nėra jokio pagrindo, o tai, kad Å¡ie juridiniai asmenys nėra bankai, nepaneigia to fakto, jog tai yra juridiniai asmenys, teikiantis skolinimosi paslaugas, trumpalaikius kreditus. CK 6.881 straipsnyje nurodyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas.

Taigi pagal bylos aplinkybes ta veikla, kuria užsiima UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, visiÅ¡kai atitinka kreditavimo veiklÄ ir todėl pagrįstai Å¡ie juridiniai asmenys vadinami kredito įstaiga, su kuria sudarant sutartį dėl kredito paėmimo reikia pateikti savo elektroninėje bankininkystėje naudojamus tapatybės patvirtinimo duomenis, kurie reikalingi asmens identifikavimui. Darytina iÅ¡vada, kad teismas pagal nustatytas aplinkybes prisijungimÄ prie A. T. sÄ skaitos, savęs kaip jos identifikavimÄ , tokių duomenų pateikimÄ kredito įstaigai taip jÄ suklaidinant ir dėl Å¡io suklaidinimo pervestų pinigų pasisavinimÄ teisingai kvalifikavo kaip sukčiavimÄ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o veiksmus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu – kaip pasikėsinimÄ , kadangi bendrovei įtarus sukčiavimo atvejį, kreditas iÅ¡duotas nebuvo, t.y. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Tai, kad nuosprendyje nurodant bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės adresÄ (duomenys neskelbtini), padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida (neįraÅ¡yta lt), nuteistojo kaltės neÅ¡alina. Dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų Apelianto teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , yra nepagrįsti. Nors apeliantas teigia, kad dėl to, kad į teismo posėdį buvo pristatytas su aiÅ¡kiais galvos traumos požymiais, teismo posėdžio salėje buvo laikomas su antrankiais ir jam nebuvo suprantama kuo jis kaltinamas, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , tačiau tokie jo teiginiai yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Sprendžiant iÅ¡ nuteistojo parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tame tarpe ir iÅ¡ apeliacinio skundo motyvų, pareikÅ¡tų kaltinimų esmė A. G. buvo aiÅ¡ki: jis davė parodymus dėl jam inkriminuojamų veikų, juos grindė teisiniais argumentais, o tai, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, rodo, jog apeliantas suprato jam pareikÅ¡tus kaltinimus. Vien tai, kad nuteistasis savaip interpretuoja BK įtvirtintų normų prasmę, nusikaltimo sudėties požymius, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , ar kad baudžiamasis įstatymas jo atžvilgiu buvo pritaikytas netinkamai.

Jau buvo minėta, kaltinamasis teisme davė parodymus, iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad savo teises gynė argumentuotai ir aktyviai, o tai rodo, kad skunde nurodoma sveikatos bÅ«klė jam nesutrukdė dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus, kadangi prieÅ¡ingu atveju (esant duomenų apie blogÄ sveikatos bÅ«klę) jis net nebÅ«tų bÅ«ti konvojuotas į teismo posėdį (Konvojavimo taisyklių 98. 2 p. 99.4 p.). Pažymėtina, kad tuo, jog teismo posėdžio metu kaltinamasis buvo laikomas su antrankiais, jo teisė į gynybÄ pažeista nebuvo, kadangi teisė duoti parodymus buvo užtikrinta.

Be to, Konvojavimo taisyklių 195 p. numato, kad „Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Ä®vertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristikÄ , jo fizinę, psichologinę sveikatos bÅ«klę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti“, todėl tai nuimti ar ne antrankius teismo posėdžio metu sprendžia bylÄ nagrinėjantis teisėjas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, tačiau tai nėra teismo pareiga, juo labiau baudžiamojo proceso pažeidimas, lėmęs teisės į gynybÄ pažeidimÄ .

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybÄ , paskiriant jam gynėjÄ , kuris prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, parengė ir apeliacinį skundÄ , o tai, kad nuteistasis jo nepasirašė, nėra pagrindu teigti, kad paskirtas ar paskirti gynėjai jį atsisakė ginti. Pagal BPK 308 straipsnio 3 dalį nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuosprendžio paskelbimo dienÄ dalyvavo pats A.

G.. Prielaidų, kad buvo esmingai pažeistos kaltinamojo teisės skelbiant nuosprendį, nenustatyta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais (BPK 20 str. 3, 4 d. d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Å ioje byloje, prieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti iÅ¡ esmės nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių turėtų bÅ«ti naikinamas skundžiamas teismo nuosprendis, nepadaryta. Tai, kad nukentėjusioji A. T. buvo nuteista už melagingų parodymų davimÄ , nedaro jos parodymų niekiniais ar užkertančiais keliÄ teismui jais remtis. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo A.

G. kaltei dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, byloje pakanka. Tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymui ar, kad buvo pažeista proceso dalyvių teisė į gynybÄ .Dėl įrodymų tyrimoIÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pabaigus ikiteisminį tyrimÄ nuteistajam buvo pateikta susipažinimui visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo padarytos ir įteiktos ikiteisminio tyrimo bylos kopijos (b.l. 137, t.2), todėl nors kaltinamasis ir teisingai pažymi, kad atliekant įrodymų tyrimÄ pirmos instancijos teisme galimai buvo pažeisti BPK 290 str. reikalavimai, dėl dokumentų perskaitymo ir apžiÅ«ros tvarkos, kadangi protokole nėra užfiksuota proceso dalyvių nuomonė, jog jie nepageidauja, kad dokumentai bÅ«tų skelbiami ir apžiÅ«rimi, ir teismas apsiribojo dokumentų iÅ¡vardijimu (t.y. teismas juos iÅ¡tyrė), tai esmingai nesuvaržė kaltinamojo teisės į gynybÄ , kadangi dokumentų turinys kaltinamajam buvo žinomas iÅ¡ turimų dokumentų kopijų.

Be to, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Å¡is pažeidimas buvo iÅ¡taisytas, pagarsinti nuteistojo praÅ¡omi įrodymai. Vien tai, kad teismas kaip, kad pageidavo kaltinamasis byloje esančių įrodymų nekomentavo, nėra pagrindu teigti, kad teismas neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų, kadangi įrodymų vertinimas atliekamas priimant nuosprendį pasitarimų kambaryje, todėl ir Å¡iuo pagrindu nuosprendžio keisti ar naikinti pagrindo nėra. Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmėsPirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A.

G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes. Nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, A. G. padarė neiÅ¡nykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-11-06 nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas, A. G., kaip recidyvistui, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Nuteistajam inkriminuotos veikos, nebuvo atsitiktinės – A. G. praeityje buvo ne kartÄ teistas ir nors dalis teistumų, kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde yra iÅ¡nykę, tačiau, Å¡iame kontekste nustatytos aplinkybės, pagrįstai buvo vertinamos, kaip nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga. Apeliantui paskirtos bausmės, tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta bausmė, paskirta už Å¡iame nuosprendyje įvardintas nusikalstamas veikas, savo dydžiu nesiekia sankcijoje už jas numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

PrieÅ¡ingai – jos yra netgi ženkliai mažesnės už sankcijos vidurkį. Teismas Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino, o subendrintÄ 2 m. terminuoto laisvės atėmimo bausmę (kurios dydis net po subendrinimo nesiekia BK 215 str. 1d. sankcijos vidurkio), bendrindamas su anksčiau paskirta bausme BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu nurodė, kad paskirtÄ bausmę bendrina su paskirta ir neatlikta 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo bÅ«du. Bendrindamas bausmes teismas prie 5 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik dalį - 1 metus laisvės atėmimo Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintÄ bausmę paskyrė 6 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo, todėl A.

G. paskirtÄ bausmę vertinti, kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ir dar labiau Å¡velninti nėra pagrindo. Tai, kad už įvairiais laikotarpiais padarytas nusikalstamas veikas A. G. buvo teisiamas atskirose bylose, nėra pagrindu padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to jo padėtis buvo pabloginta, kadangi veikos tarpusavyje sudarė realiÄ nusikaltimų sutaptį, o ne buvo iÅ¡skaidyta viena tęstinė nusikalstama veika ir į tai buvo atsižvelgta skiriant bausmes bei parenkant bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , todėl nuteistojo skundo argumentai dėl BK 63 str. 10 d. netinkamo taikymo yra nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad nors nuosprendyje pirmos instancijos teismas buvo klaidingai nurodęs, kad Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę bendrina su 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tačiau iÅ¡ to, kad neatliktos bausmės dydis nurodomas 5 metai 7 mėnesiai, akivaizdu, jog apylinkės teismas padarė raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , kadangi tokio dydžio bausmė buvo nustatyta 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi. Å ia nutartimi buvo subendrintos 2012-10-11 ir 2012-11-21 nuosprendžiais paskirtos bausmės, todėl teismas 2013-11-22 nutartimi iÅ¡taisęs Å¡iÄ skundžiamame nuosprendyje padarytÄ klaidÄ , nuosprendžio iÅ¡ esmės nepakeitė, galutinė bausmė liko nepakitusi.

Teisė iÅ¡taisyti klaidas teismui numatyta BPK 3081 str. 1 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas, iÅ¡taisydamas nuosprendyje padarytus raÅ¡ymo apsirikimus, pažeidė BPK reikalavimus, kurie bÅ«tų pagrindu nuosprendį panaikinti ar pakeisti. Be to, skundžiame nuosprendyje yra nurodyta, jog į bausmės laikÄ yra įskaitomas bausmės laikas, atliktas pagal 2012-11-21 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, tačiau kaip jau buvo minėta, Å¡is nuosprendis 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintas su 2012-10-11 nuosprendžiu, Å¡ia nutartimi buvo iÅ¡spręstas ir pagal Å¡iuos nuosprendžius atliktų bausmių įskaitymo į bausmės laikÄ klausimas, tačiau apylinkės teismas, 2013-11-22 iÅ¡taisydamas jau anksčiau aptartÄ raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ , analogiÅ¡kos klaidos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, dėl bausmės įskaitymo, klaidos neiÅ¡taisė, todėl Å¡i raÅ¡ymo apsirikimo klaida iÅ¡taisytina, nurodant, kad į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas bausmės laikas nurodytas 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje, atliktas pagal Å¡ia nutartimi subendrintus 2012-10-11 ir 2012-11-21 nuosprendžius.

Dėl civilinio ieÅ¡kinioSkundžiamo nuosprendžio turinys bei byloje surinktų dokumentų leidžia konstatuoti, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis A. G. teigia, jog iÅ¡ jo nepagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡tarauja objektyviems byloje nustatytiems duomenims. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo, jie prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti civilinio ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 167, t. 2).

BPK 252 str. 2 d. numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį civiliniam ieÅ¡kovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti ieÅ¡kinį jam nedalyvaujant. Å io straipsnio trečia dalis numato, kad civilinio atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimo, todėl tai, kad bylos nagrinėjime teisme nedalyvavo civilinio ieÅ¡kovo atstovas, negali bÅ«ti priežastis netenkinti civilinio ieÅ¡kinio, kurio pagrindimui duomenys buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu ir buvo tiriami pirmosios instancijos teisme. 2013-11-07 posėdžio metu, kaltinamasis nekėlė klausimo dėl bÅ«tino civilinio ieÅ¡kovo dalyvavimo posėdyje, tuo tarpu su visais ieÅ¡kovo reikalavimais kaltinamasis buvo susipažinęs ir dėl jų galėjo pasisakyti tiek nagrinėjant bylÄ , tiek apeliacinį skundÄ .

Kaip nustatyta byloje, A. G. inicijavo 1200 Lt dydžio kredito gavimo procedÅ«rÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, prisijungdamas prie sistemos nukentėjusiosios A. T. vardu, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio nepateikė, todėl byloje nėra civiliniu ieÅ¡kovu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulės įtakoje iÅ¡duoto kredito, patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro ne tik iÅ¡duotas kreditas, bet ir negautos pajamos.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. civilinio ieÅ¡kovo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kuriÄ jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Tokiu bÅ«du, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ A.

G., dėl kurio nusikalstamų veiksmų bendrovė patyrė turtinę žalÄ , priteistas pagrįstai. Dėl suėmimo paskyrimoNuteistasis skunde nurodo, kad nuosprendžiu jam paskirta karomoji priemonė – suėmimas yra nepagrįsta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje byloje iki nuosprendžio priėmimo jam, kaip bausmę atliekančiam nuteistajam, jokia kardomoji priemonė, paskirta nebuvo, todėl teismas pagrįstai sprendė klausimÄ dėl kardomosios priemonės paskyrimo nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kuri, įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, negali bÅ«ti vertinama kaip per griežta.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteismi­nio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų pa­daryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų su­var­Å¾ytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Nors nuteistasis skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos ir nesudarius galimybės daryti posėdžio garso įraÅ¡Ä , tačiau iÅ¡ byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio garso įraÅ¡as buvo daromas, todėl nuteistasis turi galimybę su juo susipažinti nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dydžio, civilinio ieÅ¡kinio pagrindė bylos duomenimis, todėl nuosprendis pa­lie­kamas ga­lioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :              nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡taisyti 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl bausmės laiko įskaitymo sekančiai: į bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės laikÄ nurodytÄ 2013-05-13 Trakų rajono apylinkės teismo nutartyje, atliktÄ pagal 2012-11-21 ir 2012-10-11 nuosprendžius. Kolegijos pirmininkas                                                      Albinas Antanaitis Teisėjai                                                                    Giedrius Endriukaitis                                                                                                     Danguolė Å iugždinytė