b5e2a49d-52f0-4113-84dc-ac7f35cd17f3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                     Kopija

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-300/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12., 2.4.6.3.1., 2.4.7

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 24 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Raimundo Jurgaičio, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei, gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nuteistajam V. Å .,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Sandžio Povilausko ir nuteistojo V. Å . apeliacinius skundus dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžio, kuriuo V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas:

           pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį - 50 (penkiasdešimties) parų areštu;

           pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str. į bausmę įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2007-08-25 iki 2007-08-26 kaip atlikta viena arešto para.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis panaudodamas

psichinę prievartÄ pasikėsino priversti lytiÅ¡kai santykiauti nukentėjusiÄ jÄ R. K., o bÅ«tent mobiliojo ryÅ¡io telefonu nukentėjusiajai R. K. nurodydamas aplinkybes dėl pagrobto automobilio „Opel

Corsa“ galimo grÄ Å¾inimo, žinomÄ laikymo vietÄ , automobilį pagrobusius asmenis, rodydamas mobiliojo ryÅ¡io telefone užfiksuotÄ automobilio nuotraukÄ , nurodydamas apie sumokėtÄ iÅ¡pirkÄ bei tokiu bÅ«du duodamas suprasti, jog automobilis yra jo žinioje, grasindamas nukentėjusiajai nesutikus su reikalavimu lytiÅ¡kai santykiauti prarasti automobilį visam laikui bei niekada neatgauti, tokiu bÅ«du panaudodamas psichinę prievartÄ , pasikėsino priversti lytiÅ¡kai santykiauti nukentėjusiÄ jÄ R. K..Â

Be to, V. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 metų rugpjūčio 16 d., 18.57 val., iÅ¡ prie (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. K. priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3600 Lt vertės, tuo padarydamas R. K. 3600 Lt turtinę žalÄ .

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Sandis Povilauskas prašo panaikinti Šiaulių

miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendžio dalį dėl V. Å . iÅ¡teisinimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį:

V. Å . pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., ir skirti jam 100 MGL (13000 litų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,4 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 151 str. 1 d., paskirta 50 parų areÅ¡to bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 50 parų areÅ¡to ir 70 MGL (9100 litų) dydžio baudÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Skunde nurodo, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje,

rėmėsi įrodymais, juos analizuodamas atskirai, nesusietai, tačiau nustatęs V. Å . motyvÄ bei tikslÄ pagrobti R.

K. priklausantį automobilį „Opel Corsa", t. y., nustatęs subjektyvius nusikalstamos veikos požymius ir jais pagrindęs kaltę dėl pasikėsinimo priversti nukentėjusiÄ jÄ lytiÅ¡kai santykiauti, byloje esančių įrodymų dėl automobilio pagrobimo nevertino visumos požiÅ«riu su visomis byloje esančiomis aplinkybėmis, kas, pasak apelianto, leidžia pagrįstai manyti V. Å . pagrobus minėtÄ automobilį. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė, nepasisakė bei nevertino aplinkybės,

jog ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraÅ¡Ä parodžius nukentėjusiajai, pastaroji iÅ¡ kÅ«no sudėjimo, eisenos, Å«gio, tamsių

plaukų, vilkėtų rūbų, ūsų bei kitų visumos požymių atpažino V. Š. kaip automobilį pagrobusį asmenį, tai patvirtino

teisme. Be kita ko prokuroras nurodo, jog vertinant nukentėjusios atpažinimÄ reikalinga atsižvelgti į buvusius artimus santykius su V. Å ., kurie tęsėsi Å¡eÅ¡erius metus, kas, prokuroro nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog iÅ¡ visumos aukščiau nurodytų požymių buvo atpažintas bÅ«tent buvęs artimas asmuo. Be to, prokuroras teigia, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog automobilį

pagrobęs asmuo dureles atidaro be atskirų specialių priemonių pagalbos, t. y., tiesiog prieina ir sėda į automobilį,

sugaiÅ¡tas laikas ypatingai trumpas, automobilis užkuriamas be specialių priemonių per keletÄ sekundžių, po ko, pagrobiamas. Prokuroras nurodo, jog automobilis rastas nesugadintomis durelių bei užvedimo spynelėmis, užrakintas signalizacijos

pagalba, t. y., turėtu signalizacijos pulteliu. Taip pat nurodo, kad V. Å . iki vagystės keletÄ savaičių sekdamas, įvairiais

bÅ«dais persekiodamas nukentėjusiÄ jÄ turėjo galimybę niekam nežinant laisvai patekti į nukentėjusios butÄ (turėjo raktus, spyna nepakeista) ir iÅ¡ ten paimti automobilio raktelius su signalizacijos pulteliu, kuriais pasinaudojant be specialių priemonių pagrobti minėtÄ automobilį, po ko jį tinkamai užrakinti, ir bÅ«tent tik V. Å . turėjo motyvÄ bei tikslÄ taip elgtis, t. y., siekis priversti lytiÅ¡kai santykiauti, grasinant prarasti neva iÅ¡pirktÄ automobilį. Prokuroras pažymi, jog vaizdo įraÅ¡as, kuriame atpažįstamas V. Å ., yra tiesioginis įrodymas, pagrindžiantis asmens kaltę. Apeliantas teigia, kad odorologų

pateikta išvada vienareikšmiška - ant vairuotojo sėdynės rastas V. Š. kvapas, kas, pasak prokuroro, leidžia pagrįstai manyti

V. Š. buvus automobilyje vagystės metu ir tik

tokiu būdu, nepraėjus ilgam laiko tarpui užtektinam kvapų pėdsakams išnykti, specialistai nustato kvapų

pėdsakų visiÅ¡kus sutapimus. Nurodo, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dalyje, kritiÅ¡kai nevertino V. Å . parodymų dėl neva automobilio iÅ¡pirkos, kadangi V. Å . negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių, keitė parodymus, maišėsi, negalėjo

logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kodėl nepranešė R. K. apie rastÄ ir (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų kieme stovintį

automobilį tikslu grÄ Å¾inti savininkei, negalėjo įvardinti neva iÅ¡pirkos reikalavusių asmenų, jų automobilių, susitikimo vietų, kas, prokuroro nuomone, leidžia pagrįstai manyti asmeniui tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, klaidinant teismÄ . Be to, prokuroras nurodo, jog teismas nevertino objektyvios aplinkybės, kad pokalbio mobiliojo ryÅ¡io telefonu metu V. Å . nukentėjusiajai nurodęs negalintis susisiekti su neva automobilį turinčiais asmenimis, ko pasėkoje, negalintis pateikti daiktų iÅ¡ automobilio kaip įrodymo apie turimÄ transporto priemonę, tuo tarpu, pagal byloje esančias pokalbių iÅ¡klotines matyti, jog V. Å . iÅ¡ esmės niekam neskambino dėl pagrobtoje

transporto priemonėje esančių daiktų gavimo, o siekė įtikinti pažįstamÄ R. V. bÅ«ti neva tarpininku iÅ¡siperkant R.

K. priklausantį automobilį, kas pasak prokuroro, leidžia pagrįstai manyti, jog V. Š. pats pagrobė automobilį „Opel Corsa".

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendį ir jį pagal Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 151 str. 1 d., 178 str. 2 d. išteisinti, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. l p.

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais ir atmetė jo parodymus, kadangi, apelianto nuomone, nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl siekdama jam pakenkti yra suinteresuota duoti neteisingus parodymus. Taip pat nurodo, kad pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad nukentėjusioji pati provokavo Å¡iuos pokalbius ir bandė juos palenkti sau naudinga linkme, iÅ¡ ko, apeliantas daro iÅ¡vada, kad nukentėjusioji Å¡ioms provokacijoms buvo instruktuota policijos pareigÅ«nų. Å iÄ iÅ¡vadÄ , pasak

apelianto, patvirtina bylos medžiaga: nukentėjusiosios parodymai, liudytojo G. V. parodymai, G. V. tarnybiniai

praneÅ¡imai, pokalbių suvestinė (II t., b. l. 21-39), kuriÄ teismas kaip įrodymÄ atmetė. Taip pat nurodo, jog policijos pareigÅ«nai neteisėtai klausėsi jo pokalbių su nukentėjusiÄ jÄ ir po to Å¡iuos pokalbius pateikė į bylÄ . Be kita ko, apeliantas nurodo, kad policijos pareigÅ«nai taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi liudytojai G. V. bei G. M. parodė, kad jis į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ atvažiavo automobiliu „Audi 80" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nei jis, nei automobilio savininkas Z.

D. Å¡ios aplinkybės nepatvirtino. Nurodo, kad jis norėjo padėti nukentėjusiajai susigrÄ Å¾inti automobilį, tačiau už šį norÄ buvo pripažintas padaręs nusikaltimÄ ir nubaustas. Be to, apeliantas teigia, kad prokuroro pateiktame kaltinime nebuvo iÅ¡dėstyta Baudžiamojo kodekso 22 str. dispozicija, teisme prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo, todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo jį iÅ¡teisinti. Taip pat nurodo, jog teismas pagal šį kaltinimÄ jį iÅ¡teisino, tačiau ne tuo pagrindu, kadangi teismas jį iÅ¡teisino neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, o turėjo iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, t. y. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. Nurodo, kad jis automobilio nepagrobė, jo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojų A. Å ., A. Å . parodymai, telefonų iÅ¡klotinių duomenys, telekomunikacijos įmonių pažymos, specialisto iÅ¡vada, nuotraukos. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nuosekliai aiÅ¡kino, kad automobilio nevogė, nes tuo metu žvejojo. Å iuos jo parodymus patvirtino liudytojai A. Å ., A. Å ., V. M., L. M.,

G. L., šiuos parodymus taip pat patvirtina nuotraukos bei specialisto išvada.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuratÅ«ros skundÄ atmesti, prokurorė pašė prokuratÅ«ros skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. Å . iÅ¡teisino pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pripažindamas V. Å . kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 151 str. 1 d., netinkamai pritaikė įstatymÄ ir neteisingai kvalifikavo V. Å . nusikalstamus veiksmus, dėl ko Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-23 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.)

Dėl V. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Apylinkės teismas kvalifikuodamas V. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 151 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ numatyto ir siekiamo padaryti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties vykdymo pradžia. Tai paprastai bÅ«na rengimosi stadijoje sudarytų sÄ lygų, bÅ«tinų nusikalstamai veikai padaryti, ar lengvinančių jos

padarymÄ , panaudojimas tęsiant kaltininko veikÄ . Pasikėsinimo metu, skirtingai nei rengimosi stadijoje kaltininkas

pradeda tiesiogiai kėsintis į nusikalstamos veikos objektÄ , dalykÄ ir sukelia jiems realų pavojų ar net padaro žalÄ . Lietuvos Respublikos BK 151 str. numatytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus seksualinio apsisprendimo

laisvė. Objektyviai Å¡is nusikaltimas pasireiÅ¡kia privertimu lytiÅ¡kai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrÄ

prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ , kai tai pasiekiama grasinimu pavartoti fizinį smurtÄ ar kitokia psichine prievarta, arba pasinaudojant nukentėjusiojo priklausomumu. O privertimas lytiÅ¡kai santykiauti tai – lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis. Tuo tarpu rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«džiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrÅ«kimo momentu, skirtingu priartėjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. Å . panaudodamas psichinę prievartÄ , t. y. pokalbių metu versdamas nukentėjusiÄ jÄ suprasti, kad ji praras automobilį ir jo neatgaus, siekė, jog nukentėjusioji R. K. su juo lytiÅ¡kai santykiautų. IÅ¡ paminėto seka, kad V. Å . veika dar nebuvo pasiekusi pasikėsinimo lygio, o vis dar buvo rengimosi stadijoje, kadangi V. Å . tik telefoninių pokalbių metu iÅ¡reiÅ¡kė savo sumanymÄ , tačiau jis dar tiesiogiai nesikėsino į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę. Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ rengimosi stadijoje asmuo atsako tik už rengimÄ si

padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . O Lietuvos Respublikos BK 151 str. 1 d. numatyta veika priskiriama nesunkių

nusikaltimų kategorijai, dėl ko V. Å . negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už rengimÄ si padaryti Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 151 str. 1 d. numatytÄ veikÄ .

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios R. K. parodymai yra nuoseklūs duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (1 t. b. l. 8, 23-25, 26-27, 28-29, 30-31, 38-39). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad praėjus kelioms dienoms po automobilio vagystės jai paskambino V. Š. ir pasakė, kad gali padėti

atgauti automobilį už tam tikrÄ pinigų sumÄ , po to, susisiekus su V. Å . jis pasakė, kad jis sumokės už automobilį reikiamÄ

sumÄ , bet už tai ji su juo turės lytiÅ¡kai santykiauti ir tada atgaus automobilį (3 t. b. l. 73). Paminėtina ir tai, kad tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma, liudijanti apie pagrobtÄ nukentėjusiosios automobilį „Opel Corsa“, bei užfiksuoti V. Å . pokalbiai su nukentėjusiÄ ja ir liudytoju R. V. (2 t. b. l. 3-22).

           Taipogi, tÄ aplinkybę, kad V. Å . žinojo, jog automobilis buvo pavogtas, po ko jis pats sumokėjo iÅ¡pirkÄ už jį, patvirtina ir pats V. Å .. V. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie automobilio vagystę sužinojo tik sekančiÄ dienÄ . IÅ¡ asmenų, kuriuos įvardinti atsisakė, sužinojo, kur yra automobilis bei, kad

už grÄ Å¾inimÄ reikalaujama 1500 Lt dydžio iÅ¡pirka. Apie tai informavo R. K. bei nurodė, jog iÅ¡pirkÄ sumokės pats, o už tai R. K. turėtų tęsti su

juo santykius (2 t. b. l. 85-86). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio

metu, kaip ir apeliacinės instancijos posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimÄ , V. Å . patvirtino, kad jis 2007 m. rugpjūčio 20 ar 24 d. už

1500 Lt iÅ¡ nepažįstamų asmenų iÅ¡pirko R. K. automobilį, tačiau parodė, kad jokios kalbos su R. K. apie lytinius santykius už automobilio radimÄ nebuvo (3 t. b. l. 77-78).

         Ta aplinkybė, kad V. Å . apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nors ir neneigė Å¡nekėjęs apie pagrobtÄ nukentėjusiosios automobilį, tačiau neigė, kad vertė nukentėjusiÄ jÄ atgaunant automobilį lytiÅ¡kai su juo santykiauti, vertintina kaip jo gynybinė versija, kaip jo teisė duoti vienokius ar kitokius parodymus, kadangi tokiÄ jo versijÄ paneigia byloje nustatytų įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, pokalbių Å¡ifruotė, iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymai.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais daro iÅ¡vadÄ ,

 kad V. Å ., 2007 m. rugpjūčio 20 - 23 dienomis, nenustatytiems asmenims sumokėdamas iÅ¡pirkÄ už 2007 metų rugpjūčio 16 d. pagrobtÄ R. K. automobilį „Opel

Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir R. K. nurodydamas apie sumokėtÄ iÅ¡pirkÄ bei tokiu bÅ«du

duodamas suprasti, jog automobilis yra jo žinioje, grasindamas automobilio praradimu nukentėjusiajai nesutikus su reikalavimu lytiÅ¡kai santykiauti, siekė priversti lytiÅ¡kai santykiauti nukentėjusiÄ jÄ R. K., taip

V. Š. įgijo ir naudojosi tuo automobiliu savo tikslams pasiekti, žinodamas, kad tas turtas – automobilis gautas nusikalstamu būdu.

Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. numatyta veika – nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimas arba realizavimas. Minėto straipsnio pirmoje dalyje numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. V. Å .,

sumokėjęs iÅ¡pirkÄ nenustatytiems asmenis, tai yra įgijęs R. K. automobilį ir jo negražindamas teisėtai savininkei,

toliau elgėsi nusikalstamai, nes juo naudojosi, siekdamas priversti R. K. su juo lytiškai santykiauti.

           Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , ir nustatęs, kad nesikeičia faktinės aplinkybės ir nuteistojo padėtis nesunkinama, V. Å . veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 22 str. 1 d. ir

151 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų.

Prokuratūros skunde nurodytas teiginys, kad pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, nepasisakė bei nevertino aplinkybės,

jog ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įraÅ¡Ä parodžius nukentėjusiajai, pastaroji iÅ¡ kÅ«no sudėjimo, eisenos, Å«gio, tamsių

plaukų, vilkėtų rūbų, ūsų bei kitų visumos požymių atpažino V. Š. kaip automobilį pagrobusį asmenį, tai patvirtino

teisme, atmestinas. Apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir buvo paskirtas objektų (vaizdo įrašo) tyrimas. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad identifikuoti

asmenį iš vaizdo įrašo nėra galimybės (3 t. b. l. 212-214). O tos aplinkybės, kad nukentėjusioji ikiteisminio

tyrimo metu iÅ¡ kÅ«no sudėjimo, eisenos, Å«gio, tamsių plaukų, vilkėtų rÅ«bų, Å«sų bei kitų visumos požymių atpažino V. Å . kaip automobilį pagrobusį asmenį, nepatvirtina bylos medžiaga, o netgi prieÅ¡ingai iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti tai, kad apart nukentėjusiosios atpažinimo, jokių kitų duomenų, pagrindžiančių asmens, esančio vaizdo įraÅ¡e, tapatybę nėra. O remtis vien galimais ir neužtikrintais nukentėjusiosios parodymais asmens atpažinimo dalyje teismas neturi pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji R. K. parodė, kad filmuotÄ medžiagÄ prie arenos ji matė, tačiau negali 100 % teigti, kad tai V. Å . (3 t. b. l. 73).

Kitos prokuratūros skunde nurodytos aplinkybės, kad iš vaizdo įrašo matyti,

jog automobilį pagrobęs asmuo dureles atidaro be atskirų specialių priemonių pagalbos, t. y., tiesiog prieina ir

sėda į automobilį, sugaiÅ¡tas laikas ypatingai trumpas, automobilis užkuriamas be specialių priemonių per keletÄ sekundžių, po ko, pagrobiamas, neįrodo kad visgi V. Å . pagrobė nukentėjusios automobilį.

Apeliacinės instancijos

teismas sutinka su prokuratÅ«ros skunde nurodytais teiginiais, kad V. Å . turėjo motyvÄ ir tikslÄ , kad tokia nusikalstama veika

būtų padaryta, tačiau pasikartoja ir pažymi, kad nesant kitų nusikalstamos veikos sudėties elementų, teismas neturi pakankamo pagrindo teigti, kad V. Š. pagrobė automobilį

Prokuratūros skunde nurodytas teiginys, jog odorologų

pateikta išvada vienareikšmiška - ant vairuotojo sėdynės rastas V. Š. kvapas, kas, pasak prokuroro, leidžia pagrįstai manyti

V. Š. buvus automobilyje vagystės metu ir tik

tokiu būdu, nepraėjus ilgam laiko tarpui užtektinam kvapų pėdsakams išnykti, specialistai nustato kvapų

pėdsakų visiÅ¡kus sutapimus, atmestinas. Byloje nustatyta, kad V. Å . iki įvykio buvo ne kartÄ sėdėjęs nukentėjusiosios automobilyje ir Å¡eÅ¡ių savaičių laikotarpyje iki įvykio jį vairavo. Be to nustatyta, taip nurodė ir pats V. Å ., kad prieÅ¡ sumokėdamas iÅ¡pirkÄ už R. K. automobilį, jis buvo atsisėdęs į jį ir patikrino, ar viskas tvarkoje. Tokiu bÅ«du specialistų iÅ¡vada dėl V. Å . kvapo radimo ant vairuotojo sėdynės neduoda pagrindo kaltinti jį pagrobus automobilį. Taigi tokia specialisto iÅ¡vada, kuri kelia abejones, negali bÅ«ti pagrindas grįsti asmens kaltę. Pažymėtina tai, kad baudžiamojoje teisėje vyrauja principas, kad abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, kas Å¡iuo atveju ir padaryta.

Kitos prokuratÅ«ros skunde nurodytos aplinkybės vertinamos kaip prielaidos, kurių nepagrindžia bylos duomenys, dėl ko apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl V. Å . iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo pagrobiant minėtÄ automobilį.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais ir atmetė jo parodymus, kadangi, apelianto nuomone, nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl siekdama jam pakenkti yra suinteresuota duoti neteisingus parodymus, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nukentėjusios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (1 t. b. l. 8, 23-25,

26-27, 28-29, 30-31, 38-39, 3 t. b. l. 73) nuoseklÅ«s, kurie be kita ko atitinka ir kitų byloje surinktų įrodymų visumÄ ,

t. y. V. Å . pokalbius su nukentėjusiÄ ja ir liudytoju R. V. (2 t. b. l. 3-20), prieÅ¡ingai nei nuteistojo

parodymai, kurie nėra tapatūs ir neatitinkantys bylos aplinkybių. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. K. informavo apie

iÅ¡pirkÄ bei nurodė, jog iÅ¡pirkÄ sumokės pats, o už tai R. K. sutiks tęsti santykius (2 t. b. l. 85-86), o pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokios kalbos su R. K. apie lytinius santykius už automobilio radimÄ nebuvo (3 t. b. l. 77-78). Minėtos aplinkybės rodo V. Å . parodymų kaitÄ , kas rodo jo nenuoÅ¡irdumÄ duodant parodymus.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad pokalbių suvestinėse užfiksuota, kad nukentėjusioji pati provokavo Å¡iuos pokalbius ir bandė juos palenkti sau naudinga linkme, iÅ¡ ko, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji Å¡ioms provokacijoms buvo instruktuota policijos pareigÅ«nų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji bÅ«tų provokavusi V. Å . tokiam pokalbiui. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ių pokalbių pasiklausimo dėka policijos pareigÅ«nai

surado pagrobtÄ R. K. automobilį, nes po vieno pokalbio, V. Å . savo telefone parodė nukentėjusiajai nufotografuotÄ R. K. automobilį. Å iÄ aplinkybę patvirtino taip pat ir V. Å . pirmos instancijos teisme (t. 3 b.l. 78).Â

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog policijos pareigūnai

neteisėtai klausėsi jo pokalbių su nukentėjusiÄ jÄ ir po to Å¡iuos pokalbius pateikė į bylÄ , atmestinas. Lietuvos

Respublikos BPK 154 str. 5 d. numatyta iÅ¡imtis, kada galima klausytis nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių pokalbių, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ Å¡ių asmenų elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ jÄ fiksuoti ir kaupti – tai Å¡ių asmenų praÅ¡ymu arba jų sutikimu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pokalbiai buvo kontroliuojami R. K. praÅ¡ymu, kÄ patvirtina ta aplinkybė, kad pati R. K. kreipėsi į

policijÄ ir parašė protokolÄ - pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji nurodė, kad V. Å . už jos iÅ¡pirktÄ automobilį reikalauja lytinių santykių

su ja (1 t. b. l. 22). Paminėtina ir tai, kad minėta įstatymo norma nereikalauja raštiško sutikimo, pakanka prašymo.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad policijos pareigÅ«nai taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliantas nurodė, kad apylinkės teismas iÅ¡teisino jį pagal BK 178 str. 1 d., tačiau nurodęs ne tÄ pagrindÄ â€“ neįrodžius jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme, o privalėjo remtis BPK 3 str. 1 d. 1 p. Toks skundo reikalavimas - iÅ¡teisinti V. Å . pagal 178 str. 2 d. remiantis BPK 3 str. 1d.1p., atmetamas. Pagal nurodytÄ straipsnį gali bÅ«ti asmuo iÅ¡teisinamas, jei veika, kuria jis bÅ«to kaltinamas, teismo pripažįstama nesanti nusikalstama, ar turinti baudžiamojo nusižengimo požymių. Å iuo atveju nusikaltimas buvo padarytas (buvo pagrobtas automobilis), tačiau Å¡io nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens kaltė neįrodyta (nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ), todėl teismas tinkamai pritaikė įstatymÄ ir teisingai nurodė iÅ¡teisinimo pagrindÄ .Â

Dėl bausmės

Skirdama V. Å . bausmę, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

V. Å . padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vedęs, dirba, buvusios darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , V. Å . skirtina Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. sankcijoje numatyta viena iÅ¡ alternatyvių bausmių – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 str. 1 p., 332 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

V. Å . nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 22 str. 1 d. ir 151 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 1 d. ir skirti jam 20 MGL (2600 Lt) baudÄ .

           Nuteistojo V. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

 KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                        Vidmantas

Mylė

Teisėjai                                                                                               Nijolė

Matuzevičienė

                                                                                               Raimundas

Jurgaitis

Tikra

Teisėjas

Vidmantas Mylė