b5dfe4fc-7ee2-48a2-99a0-ef269a0bed7f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                             Civilinė

byla Nr. 2S-157-56/2011

Teisėja I. Kasimovas                                                                Â

 Teisminio proceso Nr. 2-02-310282-2010-3                                     Â

                                                                 Proc.

sprendimo kategorijos:110.1;121.14;

                                                                                                 Â

121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Marijono Greičiaus, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d.  nutarties, kuria

taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje bloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams A. M. ir L. M. bei G. M. dėl praleisto termino atnaujinimo.

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

           n u s t a t ė:

           I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas J. S. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai A. M. ir

L. M. padovanojo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovui G. M.; taikyti restitucijÄ ir dovanotÄ butÄ grÄ Å¾inti atsakovų A. M. ir L. M. nuosavybėn, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areÅ¡tÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovas A. M. 2009 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡davė A. B. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 102 000 Lt sumai, kuriÄ Ä¯sipareigojo apmokėti iki 2010 m. vasario 10 d. 2010 m. vasario 5 d. buvo padarytas indosamentas, pagal kurį atsakovo A. M. prievolė sumokėti 102 000 Lt perėjo ieÅ¡kovui. 2010 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi atsakovai padovanojo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ esantį (duomenys neskelbtini), Vilnuje, savo sÅ«nui G. M. Kadangi sudarytas sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises, nes atsakovai padovanoję butÄ tapo nemokÅ«s, prašė sudarytÄ dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restitucijÄ .

           II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas. Areštuotas atsakovui G.

M. nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje yra iÅ¡dėstytas reikalavimas pripažinti negaliojančia buto dovanojimo sutartį ir taikyti restitucijÄ , todėl teismo vertinimu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant galimybei realizuoti turtÄ buvo akivaizdu, kad laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytinos.

           III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai

IeÅ¡kovas A. M. atskiruoju skundu praÅ¡o nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nurodo, kad ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių, nes 2009 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas jokio vekselio A. B. neiÅ¡davė. NurodytÄ dienÄ notarų biure buvo pasiraÅ¡inėjama buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis ir tarp visų reikalingų dokumentų buvo įdėtas vekselis, kurį atsakovas nieko nežinodamas pasirašė. Nei notaras, nei jo padėjėja dokumentų pasiraÅ¡ymo metu neaiÅ¡kino kiekvieno pasiraÅ¡yto dokumento svarbos, nedalyvavo juos pasiraÅ¡ant. Kadangi atsakovas tÄ dienÄ buvo pagiringas ir patirties dėl sandorių sudarymo neturi jis pasirašė visur kur liepė A. B.. Visi pinigai buvo sumokėti sutarties

pasirašymo metu. Atsakovas tik gavęs 2010 m. vasario 11 d. A. B. ir J. S. pranešimus suprato, jog buvo apgautas, nes

jokio vekselio nepasirašė, todėl po pranešimų gavimo atsakovas kreipėsi į

prokuratÅ«rÄ , kuri pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl A. B. ir J. G. veiksmų, Å¡ioje byloje atsakovas pripažintas

nukentėjusiuoju. Priimdamas skundžiamÄ nutartį teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bus realizuotas, nes jame be sÅ«naus G. M. gyvena ir ieÅ¡kovas su atsakove, todėl žinodamas vekselio iÅ¡davimo pasekmes atsakovas jau seniai galėjo butÄ perleisti tretiesiems asmenims. Be to, teismas taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones turėjo apie tai praneÅ¡ti atsakovui, tačiau to nepadarydamas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas.

           IeÅ¡kovas J. S. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, todėl atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį gali susiklostyti situacija, jog butÄ perleidus tretiesiems asmenims teismo sprendimo vykdmas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Tretysis asmuo A. B. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

 Nurodo, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo, todėl esant prielaidoms jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, turi teisę taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tinas teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovo argumentas, jog teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo svarstymÄ jam nepranešė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ jÄ teismo nutartį.

            Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

            Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

          Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo

patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų

pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimÄ ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui bÅ«tina įvertinti taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nevertina ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylÄ pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra bÅ«tina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimÄ .

          Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. rugsėjo

23 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovai A. M. ir L. M. padovanojo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

atsakovui G. M., taikyti restitucijÄ bei laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant iÅ¡vengti buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimo perleidimo tretiesiems asmenims, nes tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡duoto paprasto neprotestuotino vekselio 102 000 Lt sumai, t.y turtnis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. IeÅ¡kovas siekdamas užsitikrinti tinkamÄ teismo sprendimo įvykdymÄ prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areÅ¡tÄ . Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio

12 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas.

         Nesutikdamas su su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių, nes atsakovas jokio vekselio 102 000 Lt sumai neiÅ¡davė, nes bÅ«damas pagiringas vykdant buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ neapsižiÅ«rėjęs pasirašė tarp kitų

dokumentų įdėtÄ vekselį tik gavęs 2010 m. vasario 11 d. A. B. ir J. S. praneÅ¡imus suprato, jog buvo apgautas.

Sužinojęs apie apgavystę atsakovas kreipėsi į prokuratÅ«ra, kuri pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ pradėjo ikiteisminį tyrimÄ bei atsakovÄ pripažino nukentėjusiuoju. Be to teismas neįvertino aplinkybės, jog areÅ¡tuotas butas negali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims, kadangi be sÅ«naus jame gyvena atsakovai. Teismas taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ sprendė nepranešęs apie tai atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais.

          Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos

apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).

          Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio 102 000 Lt sumai, kuri teisėjų kolegijos vertinimu fiziniam asmeniniui laikytina didele ir nežinant atsakovo turtinės – finansinės padėties sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Be to pastebėtina ir tai, jog atsakovas A. M. 2009 m. rugpjūčio 10 d. iÅ¡davė A. B. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 102 000 Lt sumai, kuriÄ Ä¯sipareigojo apmokėti iki 2010 m. vasario 10 d., o 2010 m. rugsėjo 23 d. dovanojimo sutartimi jam ir sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausantį butÄ perleido savo sÅ«nui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas žinodamas apie pasiraÅ¡ytÄ vekselį ir iÅ¡ jo kylančiÄ prievolę atsiskaityti perleisdamas butÄ esantį R. Jankausko 13-74, Vilniuje, savo sÅ«nui, galimai siekė apsunkinti galimÄ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo, tuo pačiu apsunkinant ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areÅ¡tÄ .

Kaip jau minėta teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo, o įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra bÅ«tina iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , todėl Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi atsakovo argumentai dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybių, bei dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų pradėto ikiteisimui tyrimo, todėl Å¡ių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ atsakovas ginčija ir tuo pagrindu, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimÄ (CPK 148 str. 1 d.).

Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieÅ¡kovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė

bÅ«ti iÅ¡klausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismÄ su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. TokiÄ savo teisę apeliantas realizavo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant  į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vien tik nepraneÅ¡imas atsakovui apie laikinųjų

apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ Å¡iuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui,

todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

      Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

       n u t a r ė:

      Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12884-592/2010 palikti nepakeistÄ , o atsakovo A. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

           Kolegijos pirmininkas                                                                           Petras

Jaržemskis

Teisėjai                                                                                              Â

Rasa Gudžiūnienė

                                                                                         Â

                              Marijonas Greičius