2026-01-20 Nr. CB-334-2-10-3-00209-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-7

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00209-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 2 d. paduotu ieškovo E. J. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei A. J., trečiajam asmeniui A. G. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai Palangoje 2025 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1585 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei ir 157 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Palangoje 2025 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti, kad atsakovė ieškovo, vykdančio individualią veiklą, 2023 m. lapkričio 9 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleista neteisėtai; nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovės ir ieškovo, vykdančio individualią veiklą, nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną; priteisti atsakovei iš ieškovo 3439,95 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. lapkričio 9 d.; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovo 1585,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo 186 Eur žyminio mokesčio; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 4 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios. Priteisė atsakovei iš ieškovo 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 8 d. nutartį, sumažinant atsakovei iš ieškovo priteistą kompensaciją iki 226,60 Eur ir atitinkamai perskirstyti šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės ieškovui priteisti visas jo kasacijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 49 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 32 punktas). Atsakovė neišdirbo nei mėnesio (faktiškai 106 valandas), o priteista 3439,95 Eur suma yra didelė, palyginti su realiai gautu uždarbiu.

Jeigu atsakovė nebūtų atleista iš darbo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, atsakovė būtų galėjusi uždirbti papildomai tik 226,60 Eur, tačiau jai priteista keliolika kartų didesnė kompensacija, kurios ji per tą laikotarpį objektyviai nebūtų galėjusi uždirbti, jeigu nebūtų atleista iš darbo. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad priteista kompensacija neatitinka teismų praktikoje pripažintų kompensacijos tikslo ir paskirties, t. y. kompensuoti darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus turtinius praradimus.

Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, t. y. ieškovas galėjo priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs atsakovę prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

Byloje esant nustatytoms aplinkybėms apie darbdavio siekį (jo iniciatyvą) nutraukti su atsakove darbo santykius, darbdaviui dar papildomai motyvuojant netinkamu darbo funkcijų vykdymu (neužtikrino prekių priežiūros, netinkamai aptarnavo klientus, darbo metu tvarkėsi asmeninius reikalus), ieškovui nebuvo jokių kliūčių nutraukti darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, kuomet nustatytas tik 3 dienų įspėjimas iki darbo sutarties pasibaigimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovei priteistos kompensacijos dydžio šiuo aspektu, o priteista kompensacija ieškovo atžvilgiu atlieka baudinę funkciją.

2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties taikymo ieškovo atžvilgiu, dar daugiau – ne sumažino ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, o iš esmės atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (bent jų dalies) visiškai atleido. CPK 93 straipsnio 4 dalies išimtis neturėtų būti taikoma taip, kad vienašališkai apsaugotų tik darbuotoją, neatsižvelgiant į tai, jog darbdavys yra fizinis asmuo, sergantis sunkia onkologine liga ir vykdantis nuostolingą veiklą. Teismo išvada, kad advokato apmokėjimas įrodo gerą finansinę padėtį, teisiškai ydinga, nes tai riboja asmens teisę į gynybą, ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra daug mažesnės, už nustatytas rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 72 (septyniasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 2 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 454, kodas ZP05252.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė