2024-01-04 Nr. BB-43-1-06-6-00030-2015-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5381/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00030-2015-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų K. B., N. B. bei jų gynėjo advokato Murado Bakano kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistieji ir jų gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nuteistiesiems K. B. ir N. B. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų pažeidimų, susijusių su įrodymų tyrimui ir vertinimui, taip pat nuosprendžių surašymui keliamais reikalavimais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nesprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimo. Teismai įrodymus vertino taip, kaip juos pateikė valstybinis kaltinimas, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, nei realiai yra, ignoravo kaltinamųjų teikiamus argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad N. B. ir K. B. nuteisti dėl jo, jog darbus padarė ir prekes pardavė ne UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini .“ ir jie tai žinojo. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad jie nežinojo, kokia konkrečiai R. M. atstovaujama bendrovė atliko darbus ir pasitikėjo juo. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini.“ neturėjo pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Visos trys įmonės Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo registruotos kaip PVM mokėtojos, nebuvo įtrauktos į nepatikimų įmonių sąrašą. Byloje nustatyta, kad ūkinės operacijos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, yra įvykusios, nes paslaugos yra suteiktos ir prekės parduotos, tačiau ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose. N. B. ir K. B. iki šiol nėra žinoma, kas konkrečiai suteikė paslaugas ir pardavė prekes – jie buvo įsitikinę, kad tai padarė R. M. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti asmenys. Taigi, jų veiksmuose nėra jokios tyčios padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą. Byloje nėra įrodymų, kad K. B. ir N. B. buvo susitarę su R. M. daryti nusikalstamas veikas, nėra įrodymų, kad jie žinojo, jog R. M. pateikiamos sąskaitos faktūros yra suklastotos.

Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti pokalbiai telefonu patvirtina K. B., N. B. ir R. M. susitarimą, pagal kurį UAB „duomenys neskelbtini“ pagal UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėti pinigai buvo tarp jų pasidalinami. Kasatoriai pažymi, kad nurodyti pokalbiai surašyti ne nuosekliai, o fragmentiškai ir selektyviai, išrenkant tas jų dalis, kurios naudingos kaltinimui. Be to, šiuose pokalbiuose nėra užfiksuota jokių susitarimų, pokalbių turinys atitinka įprastus verslo partnerių pokalbius. Šioje byloje nėra įrodymų, kad K. B. ir N. B. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ apskaitą, tyčia į ją įtraukė PVM sąskaitas faktūras, kurių jas išrašiusios įmonės neįtraukė į savo apskaitas ir nesumokėjo reikiamų mokesčių.

Teismai nesprendė baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės klausimo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų buvus susitarimą tarp K. B., N. B. ir R. M. apgauti valstybę, įgyjant teisę į PVM, todėl nustatyti PVM mokėjimo ar atskaitos pažeidimai turėjo būti vertinami pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į atitinkamus apeliacinio skundo argumentus, taip pat nepasisakė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnyje nurodytų veikų atribojimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistųjų bei jų gynėjo pateiktame kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos.

BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Tačiau tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių. Kasaciniame skunde tokiu atveju turi būti pateikiama teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuosprendis (nutartis) surašyti pažeidžiant atitinkamas BPK nuostatas bei kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokiais argumentais nelaikytini kasatorių teiginiai, kuriais ginčijamas teismų atlikto įrodymų vertinimo turinys, teismų išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad atitinkami kasatorių teiginiai dėl teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo, grindžiami subjektyviu, nuteistiesiems palankiu faktinių bylos aplinkybių perteikimu, subjektyvia nuomone dėl bylos įrodymų turinio ir teismų padarytų išvadų neatitikimu šiam vertinimui, t. y. kad nenustatyti nuteistųjų K. B. ir N. B. atitinkami susitarimai su R. M., nenustatyta, kad jie žinojo apie neteisėtą pastarojo elgesį, kad žinojo, jog PVM sąskaitos faktūros suklastotos ir kt. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad atitinkami kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismai nesprendė baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų rūšių teisinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad šis argumentas iš esmės taip pat grindžiamas kasaciniame skunde pateikiamu nuteistiesiems N. B. ir K. B. palankiu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, teigiant, kad tam tikros aplinkybės, pagrindžiančios baudžiamosios atsakomybės taikymą yra neįrodyti, t. y. kad neįrodyti jų neteisėti susitarimai su R. M.. Pasisakant dėl kasatorių teiginių, jog šioje byloje teismai neįvertino baudžiamosios atsakomybės santykio su kitų rūšių teisine atsakomybe, taip pat, kad nepasisakė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnyje nurodytų veikų atribojimo, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas 395 nuosprendžio punkte išdėstė kasacinės instancijos teismo praktika pagrįstus argumentus, jog atvejai, kai į įmonės apskaitą įtraukiamos suklastotos imituojamų sandorių PVM sąskaitos faktūros, mokesčių administratoriui pateikiamos suklastotos PVM deklaracijos ar kiti dokumentai, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti (sumažinti) mokestinę prievolę, kvalifikuojami kaip sukčiavimas. Baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nustatę atitinkamus požymius N. B. ir K. B. veiksmuose, teismai neturėjo pareigos spręsti dėl kitų rūšių teisinės atsakomybės ar kitos baudžiamosios normos taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistųjų K. B., N. B. bei jų gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė