b5da8a30-afc8-4b73-96f6-ca1cecba0bc5 · Å iaulių apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-875/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39665-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5; 2.1.14; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.4 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS R. VARDU 2022 m. spalio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, nuteistajam R.

N., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Audriui Pėstininkui, civilinio atsakovo V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo R.

N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos R. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimas 8 metams, kuris vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® bausmės laikÄ nutarta įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2022 m. liepos 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Iš civilinio atsakovo Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuro priteista:

1. Nukentėjusiajai S. B. – 57 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 840,55 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Nukentėjusiai S. L. – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 16 008,75 Eur už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nukentėjusiųjų S. B., S. L. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai, pareikšti civiliniams atsakovams V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lietuvoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialui bei AB „Lietuvos draudimas“ atmesti. Nukentėjusiosios S. L. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 6 654,99 Eur pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo R.

N.. IÅ¡spręstas daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. N. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 10.40 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡pÅ«stame ore nustatyta daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (apsvaigimo patikrinimo metu 11.38 val. mažesnioji koncentracija – 1,70 promilės etilo alkoholio), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“ V.

F. R. valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 136.3, 127 punktų reikalavimus, neįsitikinęs, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiai transporto priemonei, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio – neatsižvelgdamas į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę ir meteorologines sÄ lygas, važiuodamas apie 100 km/h greičiu ir taip virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį vilkikÄ , prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje automobilio nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis – jo vairuojamas automobilis susidÅ«rė su P. B. vairuojamu automobiliu „Suzuki SX4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir eismo įvykio metu P. B. buvo padaryti sužalojimai – trauminis Å¡irdies plyÅ¡imas, Å¡irdiplėvės plyÅ¡imas, krÅ«tinkaulio lūžis, deÅ¡inės pusės K-VIII Å¡onkaulių ir kairės pusės II-V Å¡onkaulių lūžiai, kairio Å¡launikaulio lūžis, deÅ¡inės pėdos I pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, povoratinklinė kraujosruva riebaliniame audinyje apie kairį inkstÄ , nubrozdinimai veide, kairėje Å¡launyje, abejose blauzdose, kairiame dilbyje, kraujosruvos kairio klubakaulio sparno projekcijoje, abiejose Å¡launyse, abiejų kelių srityje, taip sunkiai sutrikdyta jo sveikata ir dėl trauminio Å¡irdies plyÅ¡imo, sukėlusio Å«mų kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ Å¡irdiplėvės ertmę ir kairę krÅ«tinplėvės ertmę sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivei D.

B. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų krÅ«tų srityse, pilve, deÅ¡inio peties sÄ nario srityje, kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje, kairėje Å¡launyje, kairio kelio sÄ nario srityje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kaktos kairėje, nosies srityje, deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio klubo sÄ nario srityje, kairiame dilbyje, kairėje Å¡launyje, muÅ¡tinė žaizda apatinės lÅ«pos raudonio ir gleivinės deÅ¡inėje, deÅ¡inės rankos V pirÅ¡to plėštinė žaizda, apatinio kairiojo pirmo danties nuskilimas, kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityse, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu kairės pakauÅ¡inės galvos smegenų skilties sferiniame pavirÅ¡iuje, kairiųjų VII – VIII Å¡onkaulių lūžiai, krÅ«tinkaulio lūžis, kairio žastikaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio apatinės skilties sumuÅ¡imas, Å¡irdiplėvės plyÅ¡imas, Å¡irdies kairio skilvelio plyÅ¡imas, taip sunkiai sutrikdyta jos sveikata ir dėl kÅ«no sumuÅ¡imo komplikavusio Å«miu vidiniu nukraujavimu sukelta mirtis, automobilio Suzuki SX4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleivei S. B. buvo padaryti sužalojimai – kepenų kairės skilties plyÅ¡imas su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, storųjų žarnų sužalojimai, abiejų žastikaulių lūžiai, kairio stipinkaulio lūžis, stuburo krÅ«tininės dalies XI slankstelio ir juosmeninės dalies I slankstelio kompresiniai lūžiai, stuburo krÅ«tininės dalies XI slankstelio lanko ir keterinės ataugos lūžis, stuburo juosmeninės dalies I ir II slankstelių skersinių ataugų lūžimai kairėje, kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės X-XII Å¡onkaulių lūžiai, kraujosruvos retroperitoniniame tarpe kairėje ir žarnų pasaituose, ir dėl kepenų plyÅ¡imo, storųjų žarnų sužalojimų ir abiejų žastikaulių lūžių sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu prokuroras S. K. prašo panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis piniginės lėšos priteistos iš Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) ir atmesti ieškiniai V. F. R. draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir iš civilinio atsakovo V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteisti: nukentėjusiajai S. B. 57 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiai S. L. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 16 008,75 Eur už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Taip pat, pripažinti S. B. teisę į ieÅ¡kinio dėl negautų pajamų patenkinimÄ , o klausimÄ dėl dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. IÅ¡ R. N. Å . AVPK priteisti 100 Eur bei 0,8 Eur už dienÄ nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. NepraÅ¡o atlikti byloje įrodymų tyrimo, prijungti prie apeliacinio skundo dokumentų, nepraÅ¡o dokumentų iÅ¡reikalauti. 2.1. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai priteisė žalÄ iÅ¡ Draudikų biuro, o ne iÅ¡ V.

F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybės, jog transporto priemonė „VW Golf“ buvo pagrobta ir R. N. jÄ vairavo neteisėtai, nekeičia R. N. statuso - jis autoįvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas, jo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovės. Esama situacija neatitinka nė vieno įstatyme nustatyto pagrindo priteisti žalÄ iÅ¡ Draudikų biuro. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija neturi regreso teisės į Draudikų biurÄ , todėl teismo sprendimas iÅ¡ Draudikų biuro priteisti pinigines lėšas Å iaulių teritorinei ligonių kasai, nepagrįstas.

Laikant teismo sprendimÄ teisingu (kad Draudikų biuras turi atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ ), Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡ kaltinamojo, prieÅ¡ingu atveju, iÅ¡ Vokietijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. 2.2. Nurodo, kad apylinkės teismas priteisė S. B. 840,55 Eur negautų pajamų, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Baigiamosiose kalboje dėl Å¡ios ieÅ¡kinio dalies - pajamų - prokuroras ir S. B. atstovas teismo prašė pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civiliniame ieÅ¡kinyje dėl negautų pajamų buvo atlikti paskaičiavimai, skaičiuojant, kad vidutinis S. B. darbo užmokestis buvo 979,07 Eur, tačiau, kaip matyti iÅ¡ pažymos apie S. B. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 979,07 Eur darbo užmokestis jai buvo iÅ¡mokėtas už 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, kitais mėnesiais jos darbo užmokestis buvo mažesnis, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad S. B. vidutinis darbo užmokestis - 979,07 Eur, dėl ko, neteisingai paskaičiavo ir jos negautas pajamas.

Civiliniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas ir dėl S. B. negautų pajamų nuo 2022 m. vasario 1 d. Kaip teismui paaiškino S. B. atstovas, papildomų dokumentų teismui nebuvo teikiama, civilinis ieškinys nebuvo tikslinamas siekiant, kad teisiamasis procesas dar ilgiau neužsitęstų. Po 2022 m. vasario 1 d. S. B. turėjo būti mokama ligos pašalpa, dėl sveikatos sutrikdymo jos toliau patiriama žala negaunant visų vidutinių pajamų. Nesant duomenų apie ligos išmokas, teismui nebuvo galimybės paskaičiuoti S. B. negautų pajamų.

Teismui neturint visų duomenų, kad tiksliai suskaičiuoti S. B. negautas pajamas, teismas turėjo priimti sprendimÄ klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio dalyje dėl negautų pajamų perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. 2.3. Pažymi, kad teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl patirtų iÅ¡laidų transportuojant automobilius ir juos saugant. Tokios Å iaulių apskrities VPK patirtos iÅ¡laidos vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu turėtų bÅ«ti teismo pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ kaltinamojo.

3. Apeliaciniu skundu Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendžio dalį ir Draudikų biurui pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Prijungti prie nagrinėjamos bylos pridedamÄ Draudikų biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ . Draudikų biuro patirtas 12,97 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis. 3.1. Nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Draudikų biuras ne kartÄ pažymėjo, kad nėra tinkamas civilinis atsakovas Å¡ioje byloje, nes (duomenys neskelbtini) registruotos transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio metu buvo apdraudusi Vokietijos draudimo bendrovė “(duomenys neskelbtini)”.

BÅ«tent Å¡i Vokietijos draudimo bendrovė ir buvo tinkamas civilinis atsakovas Å¡ioje byloje. Å i informacija buvo patvirtinta ir Vokietijos nacionalinio draudikų biuro. 3.2. Å iuo atveju R. N. eismo įvykio metu net ir neteisėtai valdydamas transporto priemonę, buvo transporto priemonės valdytoju, o atsakingas draudikas privalėjo mokėti iÅ¡mokÄ , jeigu R. N., kaip transporto priemonės valdytojui, dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsirado civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 dalis;

TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis). Teismui taip pat buvo pateikta informacija, kad analogiÅ¡kos teisinio reglamentavimo nuostatos yra ir (duomenys neskelbtini), kurios draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” atstovui turėtų bÅ«ti žinomos. 3.3. Pažymi, kad neteisėtas transporto priemonės valdymas nėra įvardintas kaip pagrindas, atleidžiantis draudikÄ nuo iÅ¡mokos mokėjimo, ir TPVCAPDÄ® 21 straipsnio nuostatose. Taip pat, net ir tuo atveju, jei transporto priemonės „VW GOLF“ valdytojų civilinė atsakomybė nebÅ«tų buvusi apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Draudikų biuras negalėjo bÅ«ti pripažintas atsakovu Å¡ioje byloje, nes transporto priemonė eismo įvykio metu buvo registruota ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), ir tokiu atveju atsakomybę bÅ«tų turėjęs prisiimti Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. 3.4.

Teismas, tenkindamas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį Draudikų biurui, net tik pažeidė aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatas, bet ir ignoravo aktualias, LAT suformuotas, teisės aiškino taisykles, bei to niekaip nemotyvavo. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalies nuostatas, net ir tuo atveju, jei transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebūtų buvusi apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir transporto priemonė būtų registruota Lietuvos Respublikoje, Ligonių kasa, kaip ir kitos socialinio draudimo įstaigos, negalėtų reikšti reikalavimų Draudikų biurui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-198/2009; 2K-633/2013; 3K- 3-101-701/2016;

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Å ia praktika vadovaujamasi ir priimant sprendimus žemesnės instancijos teismuose (pvz. Å iaulių apygardos teismas baudžiamosiose bylose Nr. 1A-216-354/2018, 1A-225-354/2018). 3.5. Teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai nustatė civilinių ieÅ¡kovų S. B. ir S. L. eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ . Pateikia Draudikų biuro Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ dėl skundžiamo teismo nuosprendžio nepagrįstumo. 3.6.

Draudikų biuras, pateikdamas teismui Vokietijos nacionalinio draudikų biuro raÅ¡to vertimÄ , patyrė 12,97 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, tačiau teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. 3.7. Žalų administravimo departamento iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuosprendyje netinkamai taikytas teisinis reglamentavimas, nustatant transporto priemonės valdytojo draustumÄ : TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 17 punkte reglamentuota „Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.

Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę“. Draudimo sutartimi apdraudžiama konkretaus jÄ naudojančio valdytojo civilinė atsakomybė, bet ne kiekvieno asmens, o ypač to, kuris neteisėtais bÅ«dais užvaldo transporto priemonę. Draudikas, apdraudęs transporto priemonės valdytojÄ , turi atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , net ir tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas buvo ne draudėjas, bet kitas asmuo.

V. V. nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija, eismo įvykio kaltininkas, vairavęs automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio datai buvo draustas Vokietijos draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Šios draudimo bendrovės paskirtas korespondentas žaloms administruoti Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusių asmenų (civilinių ieškovų) patirtas žalas turi administruoti vokiečių draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ korespondentas V.

A. K.. 3.7.1. Teismas civiliniam ieÅ¡kovui Å iaulių teritorinei ligonių kasai iÅ¡ Draudikų biuro priteisė iÅ¡laidų atlyginimo 16 008,75 Eur už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, tačiau toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja TPVCAPDÄ® reglamentavimui, nes jei teismo vertinimu eismo įvykio kaltininkas buvo nedraustas, taikant TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 dalies reglamentavimÄ , Biurui nekyla pareiga atlyginti Å iaulių teritorinių ligonių kasų patirtų iÅ¡laidų. 3.7.2.

Neteisingai apskaičiuotos nukentėjusios negautos pajamos. Lietuvos R. vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktu reglamentuota, kad „Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos R. vyriausybės nustatyta tvarka“.

Lietuvos R. vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos R. darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o reglamentuota, kad “5.7. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų: Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 3.1-3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus” ir „5.4.

Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas)“. Todėl praktinis nukentėjusios negautų pajamų skaičiavimas turėjo bÅ«ti atliktas Å¡iuo bÅ«du: apskaičiuotos nukentėjusios vienos darbo dienos negautos pajamos. Apskaičiavimas: 2.650,21 Eur (3 mėnesiai gautų pajamų suma (darbo užmokestis) iki eismo įvykio mėnesio: 692,07 (už 2021 metų rugpjÅ«tį ) + 979,07 (už 2021 metų rugsėjį) + 979,07 (už metų spalį) / 65 darbo dienos (darbo dienų skaičius už tris mėnesius iki eismo įvykio mėnesio, dirbant 5 dienas per savaitę), gautas rezultatas - nukentėjusi per vienÄ darbo dienÄ gavo vidutiniÅ¡kai 44,77 Eur pajamų;

Nedarbingumo laikotarpiu nukentėjusios vidutinės gautinos pajamos buvo 2.242,35 Eur (apskaičiavimas: laikotarpiu nuo 2021 m. nuo lapkričio 15 iki 30 dienos buvo 12 darbo dienų, 2021 gruodžio mėn. - 22 darbo dienos, sausio mėn. - 21 darbo diena. Viso už laikotarpį - 55 darbo dienos, 2.242,35 Eur = 55 darbo dienos x 44,77 Eur/darbo dienos); Sodra laikotarpiu iÅ¡mokėjo nukentėjusiajai iÅ¡mokų sumai 1705,03 Eur. Å ios iÅ¡mokos turi bÅ«ti minusuojamos iÅ¡ paskaičiuotų nukentėjusios gautinų vidutinių pajamų už nurodytÄ laikotarpį.

Todėl nukentėjusi negavo 537,32 Eur pajamų (apskaičiuota: 2.242,35 Eur - 1.705,03 Eur). 3.7.3. Pritaria teismo pozicijai, kad reikalavimas priteisti nukentėjusio negautas pajamas nuo 2022-02-01 iki nedarbingumo pabaigos atmestinas, kadangi nepateikti įrodymai dėl negautų pajamų dydžio (nėra žinomas ir patvirtintas nedarbingumo pabaigos terminas, nėra žinomos kokias išmokas nukentėjusiajai išmokėjo Sodra nuo 2022 m. vasario 1 d.). Žalų administravimo departamentas neturi pastabų dėl kitų teismo nukentėjusių asmenų naudai priteistų sumų.

4. Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti.

5. Å iaulių teritorinė ligonių kasa atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad žala PSDF biudžetui turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ Vokietijos draudimo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” arba R. N.. 6. 2022 m. rugsėjo 16 d. teisme gautas nuteistojo R. N. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi laisvės atėmimo vietoje dirba, kad greičiau atlygintų padarytas žalas.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras ir draudikų biuro atstovė palaikė apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas civilinio atsakovo nustatymÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, dėl negautų pajamų nenorėdami proceso ilginti neteikė civilinio ieÅ¡kinio kas liečia turtinę žalÄ . VisÄ tÄ laikÄ atstovaujamoji S. B. gydėsi, tos žalos tik didėjo. Jeigu teismas nuspręstų spręsti klausimÄ dėl negautų pajamų civilinio proceso tvarka, neprieÅ¡tarautų. R. N. ir jo gynėjas advokatas klausimÄ dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui. Civilinio atsakovo atstovė L. M. nurodė, kad palieka teismui, įvertinus visas aplinkybes, nuspręsti ir priimti galutinį sprendimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkinami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos R. baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais. Apeliaciniais skundais prokuroras ir transporto priemonių draudikų biuras neginčija R. N. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau kelia klausimÄ dėl netinkamo civilinio atsakovo parinkimo Å¡ioje byloje bei netinkamo nukentėjusiosios S. B. negautų pajamų iÅ¡sprendimo. Dėl civilinio atsakovo.

9. Lietuvos R. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos R. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ji įpareigoja įstatymų leidėjÄ nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo priemones. Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad tam tikrose veiklos srityse žalos padarymo (atsiradimo) rizika yra didesnė, ir siekdamas užtikrinti, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta veiksmingai ir laiku, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , kai kitiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ sutarties pagrindu įsipareigoja atlyginti kitas nei žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas asmuo, t. y. nustatyti vadinamÄ jį draudžiamÄ jį žalos atlyginimo bÅ«dÄ (Lietuvos R. Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

10. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos R. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos R. civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

12. Pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas Draudikų biurÄ pripažino tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje buvo tai, kad eismo įvykio metu automobilio „VW Golf“ valdytoju buvo ne Å¡ios transporto priemonės savininkas, o R. N., todėl žala atsirado ne dėl automobilio „VW Golf“ savininko, o dėl R. N. neteisėtų veiksmų, bei tai, kad įvykio metu automobilis „VW Golf“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu vertinimu ir laiko, jog Draudikų biuras negali bÅ«ti tinkamu civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje.

13. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, su kuriuo R. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ Lietuvoje, buvo draustas Vokietijos draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir įvykio metu draudimas buvo galiojantis.

14. TPVCAPDÄ® 17 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. 15. 1983 m. gruodžio 30 d. antrojoje Tarybos direktyvoje 84/5/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo patikslinta valdytojo sÄ voka, numatant, kad tam tikros teisės aktų nuostatos ar sutarties sÄ lygos yra laikomos niekinėmis įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalÄ atžvilgiu, o bÅ«tent, jei pagal Å¡ias sÄ lygas draudiminė apsauga netaikoma transporto priemonėms, kuriomis naudojasi arba jas vairuoja asmenys, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai tam įgalioti.

Å ios iÅ¡imties tikslas – užtikrinti, kad draudimas apimtų civilinę atsakomybę ne tik teisėto valdytojo (kuris, tikėtina, yra ir transporto priemonės savininkas), bet ir kiekvieno asmens, kuris vairuoja transporto priemonę esant apsidraudusiojo sutikimui ar Å¡io sutikimo nesant (pavyzdžiui, vagystės atveju). To pasekmė – draudimas paverstas iÅ¡ konkretaus asmens draudimo į pačios transporto priemonės draudimÄ , nepaisant to, kas tuo metu jÄ vairuoja.

16. Tokiu teisiniu reguliavimu aiÅ¡kiai ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, t. y., padidėjusi draudikų veiklos rizika atsveriama atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį.

17. TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje numatyta Draudikų biuro mokama iÅ¡moka, tačiau pagal bylos duomenis, nei vienas kriterijus neatitinka Draudikų biuro pareigos mokėti iÅ¡mokos nukentėjusiesiems, kadangi automobilis „VW Golf“ įvykio metu turėjo galiojantį transporto priemonės draudimÄ , nustatytas kaltininkas ir byloje nėra duomenų, kad draudimo įmonė, kurioje apdraustas įvykio metu vairuotas automobilis, bÅ«tų bankrutavusi, todėl sutinkamai su apeliacinių skundų argumentais, Å¡ioje byloje Draudikų biuras negali bÅ«ti laikomas tinkamu civiliniu atsakovu.

18. Be to, Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemonę.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju įvykus eismo įvykiui (draudžiamajam), draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam reiÅ¡kia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymÄ .

20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuras Å¡iuo atveju nėra atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , dėl ko, skundžiamas nuosprendis keistinas nustatant, kad tinkamas civilinis atsakovas Å¡ioje byloje yra V. F. R. draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl negautų pajamų.

21. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normos (BPK 113 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kadangi byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosioms bei civiliniam ieškovui priteistų turtinių bei neturtinių žalų, aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose keliamo klausimo dėl nukentėjusiajai S. B. priteistų negautų pajamų.

23. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

24. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma taip pat ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

25. Negautos pajamos yra žalos rÅ«Å¡is, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalÄ padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

26. Nukentėjusioji S. B. prašė priteisti 840,55 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 31 d., taip pat būsimas negautas pajamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nedarbingumo pabaigos. Nurodė, kad iki eismo įvykio atskaičius mokesčius gavo 979,07 eurų darbo užmokestį, iki 2022 m. sausio 31 d. išmokėta ligos išmokos 1705,03 eurų.

27. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. B. negautas pajamas nurodė, kad reikalavimas priteisti 840,55 Eur negautų pajamų po eismo įvykio iki 2022 m. sausio 31 d. pagrįstas, įrodytas, todėl tenkino, tačiau reikalavimÄ priteisti negautas pajamas nuo 2022 m. vasario 1 d. iki nedarbingumo pabaigos atmetė, kadangi nepateikti įrodymai dėl negautų pajamų dydžio ir teismas negali nustatyti nukentėjusiosios nedarbingumo pabaigos termino.

28. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad tiek jis, tiek S. B. atstovas pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi 979,07 Eur darbo užmokestis S. B. buvo iÅ¡mokėtas už 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, kitais mėnesiais jos darbo užmokestis buvo mažesnis, todėl teismas nepagrįstai pripažino, kad S. B. vidutinis darbo užmokestis - 979,07 Eur dėl ko, neteisingai paskaičiavo ir jos negautas pajamas iki 2022 m. sausio 31 d.

Civiliniame ieškinyje buvo keliamas reikalavimas ir dėl S. B. negautų pajamų nuo 2022 m. vasario 1 d., kaip teismui paaiškino S. B. atstovas, papildomų dokumentų teismui nebuvo teikiama, civilinis ieškinys nebuvo tikslinamas siekiant, kad teisiamasis procesas dar ilgiau neužsitęstų. Po 2022 m. vasario 1 d. S. B. turėjo būti mokama ligos pašalpa, dėl sveikatos sutrikdymo jos toliau patiriama žala negaunant visų vidutinių pajamų.

29. Draudikų biuras apeliaciniame skunde nurodė, kad neteisingai apskaičiuotos nukentėjusios negautos pajamos. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 15 d. iki 2022 m. sausio 31 d. nukentėjusi negavo 537,32 Eur pajamų (apskaičiuota: 2.242,35 Eur - 1.705,03 Eur).

30. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo priteistos negautos pajamos pagal civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ konkrečiÄ sumÄ , nesigilinant į realiai nukentėjusiosios S. B. negautas pajamas, paimtas paskutinio mėnesio atlyginimas, nors iÅ¡ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį akivaizdu, kad kitais mėnesiais iÅ¡mokėtas mažesnis atlyginimas, nesigilinta dėl S. B. nedarbingumo laikotarpį po 2022 m. sausio 31 d., nors bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek prokuroras tiek ir nukentėjusiosios atstovas kėlė klausimÄ dėl ieÅ¡kinio Å¡ioje dalyje perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

O be to, iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašo matyti, kad S. B. buvo ir toliau gydoma po 2022 m. sausio 31 d. (4 t. b. l. 81, 93). Iš Sodros duomenų matyti, kad S. B. paskutinė išmokėta išmoka 2022 m. vasario 8 d. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. sausio 31 d., nors kaip ir matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, S. B. buvo toliau gydoma. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad už S. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. sumokėta 16008,75 Eur (5 t. b. l. 54-56). 2022 m. birželio 6 d. atlikta dar viena operacija (5 t. b. l. 157).

31. Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo turi nustatyti tikslų jos dydį, tačiau remiantis vien tik byloje esančia nedarbingumo pažyma iki 2022 m. sausio 31 d. ir pažyma apie iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, to padaryti neįmanoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nepakanka, kad bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai priteistinÄ negautų pajamų dydį, kadangi jos galėjo kisti. Å iuo atveju negalima vertinti tokios žalos kaip realiai atsiradusios, įrodytos ir pagrįstos, todėl Å¡ioje dalyje toks ieÅ¡kininis reikalavimas, kaip jis buvo suformuluotas ir pareikÅ¡tas Å¡ioje baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti pagrįstas ir tiksliai apskaičiuotas, kai tuo tarpu be papildomo aplinkybių nustatymo to padaryti neįmanoma.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo bei nustačiusi, jog Å¡ioje stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, neatlikus papildomo tyrimo, užtikrinant visų proceso dalyvių teisėtus interesus, teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajai S. B. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl negautų pajamų patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl to, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė S. B. negautų pajamų priteisimo klausimÄ ir nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso iÅ¡laidų.

32. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo proceso išlaidomis pripažinti automobilių “VW Golf” ir “Suzuki XS4” nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

33. BPK 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

34. Kaip matyti, byloje pateiktas Å iaulių AVPK praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų priteisimo iÅ¡ kalto asmens, t. y., R. N., kurias sudaro 50 Eur su PVM už nuvežimÄ ir 0,40 Eur su PVM už parÄ iki transporto priemonės grÄ Å¾inimo ar perdavimo dienos (2 t. b. l. 42-51). Byloje nustatyta, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su nusikalstamos veikos padarymu, todėl laikytinos pagrįstomis proceso iÅ¡laidomis, todėl prokuroro praÅ¡ymas pagrįstas. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato iÅ¡laidos, atsiradusios dėl transporto priemonių – automobilių “VW Golf” ir “Suzuki XS4” transportavimo ir saugojimo, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ R. N. priteistina 100 Eur už transporto priemonių nuvežimÄ ir po 0,80 Eur už kiekvienÄ Å¡ių transporto priemonių saugojimo dienÄ .

35. Apeliaciniu skundu Draudikų biuras praÅ¡o patirtas 12,97 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis, kadangi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. Kaip matyti, byloje pateiktas Draudikų biuro raÅ¡to, gauto iÅ¡ Vokietijos biuro, vertimas į lietuvių kalbÄ , kuriame nurodyta informacija apie automobilio “VW Golf” draudimÄ (5 t. b. l. 77-79, 96). Atsižvelgiant į tai, kad gautas raÅ¡tas, kuris buvo iÅ¡verstas iÅ¡ vokiečių kalbos į lietuvių kalbÄ , buvo reikalingas kaip įrodymas Å¡ioje byloje, Draudikų biuro patirtos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo R. N. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

36. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nuteistajam R. N. paskirtas gynėjas advokatas A. Zakrasas. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. spalio 6 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam R. N. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 40 Eur iÅ¡laidų.

37. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo klausimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir draudikų biuro apeliacinius skundus, kurie nors ir yra tenkinami, tačiau niekaip nesusiję su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu civilinio atsakovo parinkimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti R.

N. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo bÅ«tinas. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo turimÄ turtÄ byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas bÅ«tų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl iÅ¡laidos už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

Vadovaudamasi Lietuvos R. baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktas teisėjų kolegija, n u t a r i a : Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Sauliaus Kulikausko ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus tenkinti. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį. Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiosioms S. B., S. L. ir civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir atmesti nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo pareikšti civiliniai ieškiniai atsakovams V.

F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo Lietuvoje privačios ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialui bei AB „Lietuvos draudimas“ ir žalas nukentėjusiosioms S. B., S. L. ir civiliniam ieÅ¡kovui Å iaulių teritorinei ligonių kasai priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo V. F. R. draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“: - nukentėjusiajai S. B. 57 000 Eur (penkiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 155,40 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis eurus 40 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - nukentėjusiajai S. L. 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 3 232,61 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 61 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; - civiliniam ieÅ¡kovui Å iaulių teritorinei ligonių kasai 16 008,75 Eur (Å¡eÅ¡iolika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis eurus 75 ct) už nukentėjusiajai S. B. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosios S. B. 840,55 Eur negautų pajamų priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - pripažinti nukentėjusiosios S. B. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dalyje dėl negautų pajamų, perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pripažinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato iÅ¡laidas, atsiradusias dėl transporto priemonių „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Suzuki SX4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo, ir priteisti iÅ¡ nuteistojo R.

N. 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) už transporto priemonių nuvežimÄ ir po 0,80 Eur už kiekvienÄ Å¡ių automobilių saugojimo dienÄ iki Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pripažinti Lietuvos R. transporto priemonių draudikų biuro patirtas 12,97 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ nuteistojo R. N.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡koti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas