b5da4783-b34a-4c8d-b2d0-3a3f1bf9df27 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja V

      Baudžiamoji byla Nr. 1A-241/2010

                              Procesinio sprendimo kategorijos:

                              1.2.14.4.2; 1.1.8.1.1;

       1.1.10.1; 2.1.7.4 Â

                                               Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

  N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

     2010 m. gegužės 14 d.

              Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel,   Â

dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,    gynėjams: Raimondui Garlauskui, Valdui Burneikiui, nuteistajam

M. S.,

nukentėjusiajai

D. B.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. S., jo gynėjo ir nuteistojo P. M. apeliacinius

skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. spalio 30 d.) – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. spalio 31 d.) – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. lapkričio 4 d.) – areÅ¡tu 50 parų;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,

259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. spalio 30 d.) – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. spalio 31 d.) – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimÄ 2008 m. lapkričio 4 d.) – areÅ¡tu 45 paroms;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

IÅ¡ M. S., P. M. ir

G. Č. solidariai priteista: V. B. – 2

200 Lt turtinei žalai atlyginti, D. B. – 35 500 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IÅ¡ M. S., P. M. ir

G. Č. išieškota valstybei po 340 Lt proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. Č. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

M. S. bei P. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su G. Č. pagal iÅ¡ anksto suderintÄ veiksmų planÄ , neturėdami teisėto pagrindo atvirai prievartavo svetimÄ turtÄ , padarydami didelės turtinės žalos nukentėjusiesiems, o bÅ«tent:

 2008 m. lapkričio 10 d., tarp 18.30 val. ir 20 val., (duomenys neskelbtini), prie „Vyturio“ vidurinės mokyklos, M. S. su

P. M. prieÅ¡ tai į Å¡iÄ vietÄ atvežus nukentėjusįjį V. B., G. Č. grasinant prieÅ¡ nukentėjusįjį V. B. ir jo artimuosius pavartoti fizinį smurtÄ bei paskelbti informacijÄ , kurios paskelbimas yra nepageidautinas, t. y. praneÅ¡ti policijai apie V. B. neÅ¡iotÄ tariamai nusikalstamu

bÅ«du įgytÄ laikrodį „Citizen“, tariamai tik savo, o iÅ¡ tikrųjų savo, M. S. ir P. M. naudai, tariamai iÅ¡ V. B., M. S. ir P. M. reikalaujant

iki 2008 m. lapkričio 11 d., 14 val., perduoti jam po 15 000 litų – iš visų trijų tariamai 45 000 litų, o iš tikrųjų tik iš nukentėjusiojo V.

B. siekdami gauti 15 000 litų, jie 2008 m. lapkričio 11 d., apie 12 val., (duomenys

neskelbtini), V. L. bute, savo naudai užvaldė D. B. turtÄ â€“ 15 000 litų, padarydami jai didelės turtinės

žalos.

M. S. ir P. M., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje bei su G. Č., o P. M. ir vienas, padarė dar kitų nusikalstamų veikų, tačiau dėl nuteisimo už jas nuosprendis neskundžiamas.

Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas jį nuteisė pagal BK 181 straipsnio ne tÄ dalį ir paskyrė per griežtÄ bausmę. PraÅ¡o atsižvelgti, kad teisiamas pirmÄ kartÄ , nori pradėti mokytis universitete, dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę arba atidėti jos vykdymÄ .

Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, kvalifikuodamas

M. S. ir jo bendrininkų nusikalstamus veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

suformuotÄ praktikÄ . Nagrinėdamas bylÄ teismas atnaujino įrodymų tyrimÄ , nutaręs iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl didelės žalos padarymo nukentėjusiesiems, tačiau apsiribojo vien nukentėjusiųjų bei jų Å¡eimos narių parodymais, jų pateiktais duomenimis apie turtinę padėtį, kuriuos įvertino neobjektyviai,

nesurinko patikimų ir neginčijamų įrodymų, remiantis kuriais bÅ«tų galima nustatyti didelės turtinės žalos padarymo faktÄ .

Teismas, siekdamas teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti nuteistųjų padarytÄ veikÄ pagal       BK 181 straipsnio 2 dalį, nurodant kvalifikuojantį

požymį – didelės turtinės žalos padarymÄ nukentėjusiajam, privalėjo surinkti visus galimus objektyvius raÅ¡ytinius įrodymus

apie nukentėjusio asmens turtinę padėtį nusikaltimo padarymo metu: kokį turtÄ (kilnojamÄ jį ir

nekilnojamÄ jį, pinigines lėšas) valdė nukentėjusioji asmeniÅ¡kai ir/ar kartu su kitais Å¡eimos nariais,

kokias pajamas gaudavo. Tik surinkus tokius įrodymus būtų galima objektyviai nuspręsti, ar 15 000 Lt piniginės sumos praradimas dėl nuteistųjų padaryto nusikaltimo turėjo esminės įtakos nukentėjusios šalies turtinei padėčiai, kaip ir kiek pasikeitė ir/ar pablogėjo nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

Nukentėjusioji D.

B. teisme parodė, kad ji ir Å¡eimos nariai bendrai iÅ¡ valstybės įvairiomis iÅ¡mokomis gauna apie 1 700 Lt, tačiau parodė ir tai, jog anksčiau užsiėmė verslu, taigi turėjo gauti pajamų. Å ios aplinkybės teismas netyrė ir nevertino. Taip pat teismas netyrė ir nevertino, kokį turtÄ valdo nukentėjusioji D. B. Žinoma, kad jai priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai: du butai, žemės sklypas ir garažas. Å eimos nario V. B. vardu registruota transporto priemonė – automobilis ,,VW Passat“, valst. Nr. XXXX. Jau vien Å¡ios faktinės aplinkybės rodo, jog nukentėjusiosios turtinė padėtis, bent jau valdomo nekilnojamojo turto aspektu, yra gera. Be to, byloje nenustatyta, kaip nukentėjusioji disponuoja jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y., ar gauna iÅ¡ jo pajamų.

Teismas nesurinko, o nukentėjusioji šalis nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, remiantis kuriais būtų galima pripažinti teismo išvadas dėl didelės turtinės žalos padarymo pagrįstomis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtintų valstybės institucijų (Sodros, mokesčių inspekcijos, darbo biržos, globos

institucijų ir kt.) apie nukentėjusiosios gaunamas faktines pajamas, jos deklaruojamÄ turtÄ , mokamus mokesčius, verslÄ

(verslo liudijimai, registruoti juridiniai asmenys).

Teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusioji nuteistiesiems atidavė paskutines

Å¡eimos santaupas, rėmėsi vienintelio banko – AB Ūkio banko pažyma, jog D. B. pasiėmė iÅ¡ jo 15 942,12 Lt pinigų sumÄ . Å i banko

pažyma neįrodo, kad tai buvo vienintelės ir visos nukentėjusios Å¡eimos santaupos. Ji patvirtina tik tai, jog iÅ¡ banko paimta konkreti pinigų suma. Nukentėjusioji nenurodė, kad neturi jokių kitų santaupų (sÄ skaitų, indėlių) kituose bankuose ar kitokiose kredito įstaigose. Å ios aplinkybės teismas pakankamai netyrė, t. y. nepatvirtino ar nepaneigė kitais įrodymais. Dėl to teismas negalėjo remtis Å¡iuo įrodymu ir konstatuoti, jog nukentėjusioji atidavė visas Å¡eimos santaupas ir tuo jai padaryta didelės turtinės žalos. Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo turėti ir daugiau piniginių lėšų, kurios galėjo bÅ«ti saugomos ir bankuose ar kitose kredito įstaigose, ir ne bankuose.

Gynėjas nesutinka su teismo motyvu, konstatuojant didelės turtinės žalos padarymo faktÄ , kad nukentėjusioji turi iÅ¡laikytinių, ji ir jos Å¡eimos nariai turi įvairaus laipsnio negaliÄ , dėl to turi skirti nemaÅ¾Ä dalį lėšų gydymuisi ir jų turtinė padėtis yra akivaizdžiai sudėtinga. Byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog Å¡iuos asmenis nukentėjusioji iÅ¡laiko ir/ar globoja. Liudytojas                 G. V. bei nukentėjusysis V. B. yra savarankiÅ¡ki ir pilnamečiai asmenys. Teismo motyvo, kad Å¡ių asmenų

gyvenimas kartu su nukentėjusiÄ ja, paramos ar pagalbos jiems teikimas turi įtakos nukentėjusiosios turtinei padėčiai,

nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bei pagrįsti įrodymai, todėl juo negalima remtis, nustatant nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, juolab kaip veikÄ kvalifikuojantį pažymį.

Dėl to teismo išvada, jog kaltinamieji padarė nukentėjusiesiems didelės turtinės žalos, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, laikytina tik prielaida, o teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamÄ sias bylas“ 8 punkte nurodyta, kad didelė materialinė žala, sukelta turto prievartavimu, nėra tolygi BK 280 straipsnio 1 dalyje duotam stambaus masto sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimui. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir į nukentėjusiojo

materialinę padėtį, iÅ¡laikytinių buvimÄ ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 4 d.

,,Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo

kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ taip pat nurodyta, jog didelės turtinės žalos požymis yra vertinamasis, todėl teismas kiekvienu atveju

sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele.

Gynėjas teigia, kad M. S. ir kiti nuteistieji, prievartaudami turtÄ bei tokiu bÅ«du užvaldę nukentėjusiosios D. B. 15 000 Lt pinigų sumÄ , nepadarė jai didelės turtinės žalos, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Turto prievartavimu užvaldyto turto piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydis Å¡iam laikmečiui nėra didelis. BK 190 straipsnyje nurodyta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Teismui Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra privalomas, bet nustatant nusikaltimu padarytos žalos dydį reikėtų į jį atsižvelgti. Å ioje byloje nusikaltimu užvaldytas turtas sudaro apie 115 MGL, t. y. jo vertė daugiau nei du kartus mažesnė už įstatyme iÅ¡aiÅ¡kintÄ turto didelę vertę.

Apeliantas įvertino rinkos

kainomis nukentėjusiosios Å¡iuo metu valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ (duomenys neskelbtini)– 150 000 Lt, butÄ (duomenys neskelbtini)– 65 000 Lt, 0,0600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) – apie 36 000 Lt, garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) – apie 15 000 Lt, t. y. bendra D. B. turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra apie 270 000 Lt. NežiÅ«rint

kito turto, kurį turi ir valdo nukentėjusioji D. B. ir apie kurį byloje nėra duomenų, o gynėjas jų negali gauti, vertės, M. S. su bendrininkais užvaldytas

15 000 Lt vertės nukentėjusiosios turtas sudaro tik kiek daugiau nei 5 procentus jai priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės.

Taigi vertinant nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį vien tik piniginės išraiškos aspektu ir nustatant, kaip

nusikalstama veika paveikė bei pablogino nukentėjusiosios turtinę padėtį, galima teigti, kad prievartaudamas turtÄ M. S. jai didelės turtinės žalos nepadarė. Nustačius, jog M. S. padarė

apysunkį nusikaltimÄ , jam paskirta bausmė keistina į Å¡velnesnę. Jis baustinas laisvės atėmimo bausme, bet, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

Gynėjas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dėl M. S. nuteisimo pakeisti: perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK

181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, taikant bausmės

vykdymo atidėjimÄ .

Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jam inkriminavo turto prievartavimÄ kvalifikuojančiÄ aplinkybę – didelės turtinės žalos padarymÄ D. B. Didelės turtinės žalos padarymas, kaip turto prievartavimÄ kvalifikuojantis požymis, neturėtų bÅ«ti siejamas su prievartaujamo turto dydžiu. Didelė turtinė žala suprantama kaip kita žala, atsiradusi dėl turto prievartavimo (nukentėjusiojo iÅ¡laidos vykdant jam pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinį reikalavimÄ , didelis jo pajamų sumažėjimas, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, jei tai pareikalavo didelių iÅ¡laidų gydymuisi, ir pan.). Be to, teismas privalo atsižvelgti į kaltininko tyčiÄ . Apeliantas nesiekė nukentėjusiesiems padaryti didelės turtinės žalos. Jis galvojo, jog jų Å¡eimos turtinė padėtis yra gera. Toks įspÅ«dis susidarė dėl to, kad, apgaule užvaldant turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo V. B., tiek jis pats, tiek nukentėjusioji D. B. be prieÅ¡taravimų perduodavo reikalaujamas pinigų sumas. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog 15

000 Lt buvo visos V. B. turėtos santaupos. Apeliantas taip pat nieko nežinojo apie nukentėjusiųjų Å¡eimos narių sveikatos problemas, nors teismas motyvavo didelės žalos padarymÄ bÅ«tent tuo, kad nukentėjusiųjų Å¡eimos nariai turi įvairaus laipsnio negaliÄ , nemaÅ¾Ä dalį lėšų priversti skirti gydymuisi, dėl to jų turtinė padėtis yra akivaizdžiai sudėtinga.

Apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: perkvalifikuoti jo veiksmus iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

Teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėjas

bei nuteistojo P. M. gynėjas prašo nuteistųjų ir M. S. gynėjo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras bei

nukentėjusioji prašo visus skundus atmesti.

Nuteistojo M. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo P. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliantai skundžia

tik veikÄ , už kuriÄ nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti pagal          BK 181 straipsnio 2 dalį, bei

bausmes, todėl remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. ir

P. M. kaltė padarius ginčijamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio

2 dalies nuostatomis dėl Å¡ios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.                             Â

Nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, jog vertindamas įrodymus dėl didelės žalos padarymo nukentėjusiesiems pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie pagal įstatymo prasmę įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kita sÄ lyga įrodymų vertinimui – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir       4 dalyse.

Apeliaciniame skunde neteigiama, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog konstatuojant didelės turtinės žalos padarymo faktÄ svarbiausias įrodymas iÅ¡ tikrųjų yra nukentėjusiosios D. B. parodymai. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo gynėjas, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, neobjektyvÅ«s, prieÅ¡tarauja teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl didelės turtinės žalos padarymo fakto nukentėjusiesiems pagrįsta iÅ¡ esmės nukentėjusiųjų parodymais, tačiau BPK 301 straipsnio prasme toks įrodymas yra leistinas. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2006).

Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡tyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas bei nuteistasis P. M. ginčija veikos kvalifikavimÄ ir nurodo, kad nuteistųjų veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį.

Su tokiais apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais praÅ¡ymais negalima sutikti.Â

Turto prievartavimas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje – tai atviras ar užmaskuotas savo ar kitų asmenų naudai, nesant teisėto pagrindo, vertimas kito asmens perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, pavartojant fizinį smurtÄ , atimant asmeniui laisvę, sunaikinant ar sugadinant jo turtÄ arba kitokiu bÅ«du padarant jam didelės turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , jog M. S. ir P. M. su dar vienu nuteistuoju, prievartaudami turtÄ gavę iÅ¡ nukentėjusiųjų pastariesiems realiai didelę 15 000 Lt pinigų sumÄ , padarė jiems didelės turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismo nustatytų objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių apeliantai skunduose neginčija. Jie ginčija turto prievartavimÄ kvalifikuojantį požymį – didelės turtinės žalos padarymÄ .

Didelės turtinės žalos padarymas kaip turto prievartavimÄ kvalifikuojantis požymis        (BK 181 straipsnio 2 dalis) apima žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė kaip nukentėjusiojo ar kito asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Didelė turtinė žala gali bÅ«ti padaryta dėl to, kad nukentėjusysis turėjo iÅ¡laidų įvykdant jam pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinį reikalavimÄ arba po to smarkiai sumažėjo jo pajamos, buvo sunaikintas ar sužalotas jo ar kito asmens turtas, sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir tai pareikalavo didelių iÅ¡laidų gydymui ir pan.

Ar padaryta turtinė žala yra didelė, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama atsižvelgiant į žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , taip pat į nukentėjusiojo turtinę padėtį, iÅ¡laikytinių buvimÄ ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamÄ sias bylas“ 8 punktas).

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. B. parodė, jog nusikaltimo padarymo metu jos ir vyro mėnesinės pajamos sudarė 1 700 litų: 840 Lt jos invalidumo paÅ¡alpa, 900 Lt vyro pensija. Dar 530 Lt invalidumo paÅ¡alpÄ gaudavo sÅ«nus. Kitų pajamų neturėjo. Nuo 2008 m. spalio 1 d. nukentėjusioji niekur nedirba. Ji, jos vyras, sÅ«nus ir kitas sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos yra neįgalÅ«s, jiems visiems reikalingas gydymas. Ji atidavė visas Å¡eimos santaupas.

Šiuos parodymus nukentėjusioji D. B. patvirtino apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji D. B. papildomai parodė, kad netekusi 15 000 Lt ji patyrė didelės

žalos. Ji turi pirmÄ invalidumo grupę, o sÅ«nus ir vyras – antrÄ . SÅ«nus gauna mažiausiÄ â€“ 540 Lt – neįgalumo iÅ¡mokÄ , nes neturi darbo stažo. Jos neįgalumo iÅ¡moka siekia 849 Lt, o vyro – 900 Lt. Ji serga Parkinsono liga. Jai paskirta reabilitacija, tačiau Å¡i medicininė paslauga yra mokama. SÅ«nus Vidmantas 2000 metais patyrė galvos traumÄ , serga epilepsija. Å iais metais jam irgi paskirta reabilitacija. Banke jokio turto neturi, iÅ¡skyrus 10 000 Lt už parduotÄ senelių žemę, kuriuos laiko laidotuvėms.

Nuteistojo M. S. gynėjas skunde teigia, jog anksčiau nukentėjusioji užsiėmė verslu, todėl turėjo gauti pajamų.

Nukentėjusioji D. B. apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ tiesų patvirtino, kad prieÅ¡ dvejus metus buvo iÅ¡sinuomojusi kioskÄ ir dirbo prekybininke, tačiau dėl sveikatos problemų turėjo jį likviduoti.

Nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde padarytos turtinės žalos dydį nepagrįstai sieja su nukentėjusiosios D. B. per visÄ gyvenimÄ Ä¯gytu nekilnojamuoju turtu.

Gynėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us apie nukentėjusiajai D. B. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡ kurių matyti, jog jai priklauso du butai, žemės sklypas (sodas) ir

garažas (t. 5, b. l. 134-137). Dar gynėjas pateikė VÄ® ,,Regitra“ pažymÄ , kad V. B. priklauso automobilis ,,VW Passat“.

Nukentėjusioji D. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog dviejų kambarių bute gyvena ji, jos vyras ir sūnus V. B. Vieno kambario bute gyvena jos sūnus iš pirmosios santuokos.

Gynėjo pateiktose pažymose turtas įvertintas 2008 metų rinkos kainomis. Šiuo laikotarpiu nekilnojamojo turto vertė yra žymiai sumažėjusi. Be to, automobilis pagamintas 1991 m.

Kita vertus, nukentėjusioji yra 60 metų amžiaus, todėl natūralu tokio amžiaus žmogui turėti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau tai nereiškia, kad didelės pinigų sumos netekimas nukentėjusiajai buvo mažai reikšmingas, juo labiau kad prieš tai ji neteko didžiosios dalies santaupų, nuteistiesiems jas išgavus sukčiavimo būdu.

Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas nukentėjusiosios valdomo nekilnojamojo turto įvertinimas rinkos kainomis yra nekorektiÅ¡kas, nes pagrįstas vien prielaidomis ir neatitinka realijų.Â

Taigi byloje nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. ir nukentėjusioji D. B. iš tiesų yra neįgalūs, o jų pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos, susijusios su neįgalumu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais ar abejoti, kad ji gali meluoti apie savo šeimos pajamas arba šeimos narių sveikatos būklę.

Akivaizdu, jog nukentėjusiosios Å¡eimos turtinė padėtis po padaryto nusikaltimo pablogėjo, nes ji negali atstatyti prarasto turto iÅ¡ gaunamų pajamų, o Å¡iuo ekonominiu sunkmečiu yra nerealu sutaupyti tokiÄ didelę pinigų sumÄ , kuri leistų neįgalių asmenų Å¡eimai oriai gyventi.

M. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad turto prievartavimu užvaldyto turto piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydis Å¡iam laikmečiui nėra didelis, prieÅ¡tarauja Å¡alyje susiklosčiusioms ekonomikos realijoms, tiesiogiai darančioms įtakÄ kiekvienos Å¡eimos gyvenimui. Gynėjas teisus, jog apie padarytos žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama individualiai, tačiau nėra pagrindo neigti, kad 15 000 Lt suma trijų neįgalių asmenų Å¡eimai yra didelė ir sudaro didelės turtinės žalos kvalifikuojamÄ jį požymį. Å iuo atveju teisėjų kolegija pasiremia ne tik bylos duomenimis, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijais.   Â

Didelės turtinės žalos požymio negalima lyginti su didelės vertės turto iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu BK 190 straipsnyje, nes tai yra visiÅ¡kai skirtingos kategorijos. Pirmuoju atveju didelės turtinės žalos požymis nustatomas individualiai, įvertinant konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , o antruoju atveju turto dydžio vertę nustato įstatymas, ji yra vienoda visiems nepriklausomai nuo nukentėjusiojo turtinės padėties, gaunamų pajamų ir pan.

Nuteistasis P. M. apeliaciniame skunde teigia, jog jis nesiekė nukentėjusiesiems padaryti didelės turtinės žalos ir galvojo, kad jų Å¡eimos turtinė padėtis yra gera. Toks įspÅ«dis susidarė dėl to, jog apgaule užvaldant nukentėjusiojo V. B. turtÄ tiek jis pats, tiek nukentėjusioji D. B. be prieÅ¡taravimų perduodavo reikalaujamas pinigų sumas.

Tokie skundo argumentai yra akivaizdžiai ciniški, nes kiekviena motina, žinodama, kad vaikui gresia pavojus, atiduos pinigus, norėdama išvengti skaudžių pasekmių.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog visi nuteistieji siekė iÅ¡ nukentėjusiojo V. B. ir jo motinos D. B. neteisėtai gauti kuo didesnę pinigų sumÄ . Akivaizdu, kad nuteistiesiems visai nerÅ«pėjo nukentėjusiųjų turtinė padėtis, nes kiekvienÄ kartÄ darydami nusikaltimus jie pareikalaudavo vis didesnės pinigų sumos. Dėl to nepagrįstas nuteistojo P. M. apeliavimas į tai, jog jis nežinojo nukentėjusiÄ jÄ atidavus visas santaupas.

P. M. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia nežinojęs apie nukentėjusiojo                 V. B. sveikatos problemas.

Tokius skundo argumentus paneigia nukentėjusysis V. B., kuris pirmosios instancijos teisme parodė apie savo sveikatÄ pasakojęs M. S., kai jie susipažino, kartu buvo ir P. M.

Taigi neabejotina, kad nuteistieji pasinaudojo nukentėjusiojo V. B. sveikatos būkle.

Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas nuteistųjų M. S. ir P. M. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Teismas iÅ¡samiai motyvavo bausmių skyrimÄ nuteistiesiems.

Teismas atsižvelgė, jog M. S. ir

P. M. tyčia padarė kelias nusikalstamas veikas, iš kurių skundžiama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Aptariamas nusikaltimas baigtas, padarytas turint savanaudiškų tikslų.

Teismas įvertino kiekvieno kaltininko asmenybę: abu pilnamečiai, teisiami pirmÄ kartÄ , tačiau abu bausti administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 183, 190-191; t. 4, b. l. 75); nors abu Å¡iuo metu

dirba, bet M. S. įsidarbino tik 2009 m. lapkričio 9 d. (t. 5, b. l. 14-15), o P. M. – 2009 m. lapkričio 6 d. (t. 5, b. l. 13); nusikaltimų

padarymo metu M. S. niekur nedirbo ir nesimokė, į darbo

birÅ¾Ä kreipėsi tik po nusikaltimų padarymo (t. 3, b. l. 184-185). P. M. ,,Vyturio“ vidurinės mokyklos iÅ¡duotoje

charakteristikoje apibūdinamas patenkinamai, kaip išlaikęs tik du egzaminus iš trijų, praleidęs daug pamokų be pateisinamos priežasties (t. 4, b. l. 72).

Teismas įvertino, kad M. S. atlygino labai nežymiÄ nukentėjusiesiems padarytos žalos dalį, o P. M. neatlygino žalos ir nesistengė to padaryti.

Teismas atsižvelgė į kiekvieno kaltininko vaidmenį darant aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Abiejų nuteistųjų prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , o             M. S. ir padėjimÄ jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, jog aptariamÄ nusikaltimÄ padarė, veikdami bendrininkų grupe.

Nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentai, kad nori pradėti mokytis universitete, dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , negali turėti esminės reikÅ¡mės bausmei, pakeičiant jos dydį, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumÄ , numatytÄ BK 54 straipsnyje.

Įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui, teismas M. S. ir P. M. paskyrė

mažesnes negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes, už kvalifikuotÄ turto prievartavimÄ Ä¯statymui numatant

vienintelę bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. S. ir

P. M. paskirtos bausmės už skundžiamÄ veikÄ atitinka bendruosius

bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių

aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisingos.

Nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo P. M. prašymo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Teismas, remdamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos bÅ«tinos sÄ lygos, numatytos BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse.

Å ioje byloje tokių sÄ lygų nėra: P. M. pats savo noru neatvyko ar nepranešė apie savo nusikalstamÄ veikÄ ; nors nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nuteistasis visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatlygino padarytos turtinės žalos.

Atkreipiamas dėmesys, jog net nustačius nurodytas sÄ lygas BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Negali būti patenkintas ir nuteistojo M.

S. bei jo gynėjo praÅ¡ymas atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

BK 75 straipsnio taikymo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tada, kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Kartu teismas turi nuspręsti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamas

pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. TokiÄ teismų praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali bÅ«ti sprendžiamas tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, o už juos paskirta ne didesnė kaip įstatymo nustatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos yra imperatyvios,

jos nustato                  BK 75 straipsnio taikymo ribas. Pagal baudžiamÄ jį

įstatymÄ viena iÅ¡ tokių ribų – sunkaus nusikaltimo padarymas, savaime panaikinantis galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Dėl to visais atvejais, kai kaltininko padarytose veikose, be kitų nusikaltimų, yra sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikyti iÅ¡ viso negalima.

Nusikaltimas, už kurį M. S. ir jo gynėjas praÅ¡o atidėti bausmės vykdymÄ , priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo

M. S. ir jo gynėjo bei nuteistojo P.

M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Â

Violeta Ražinskaitė

Teisėjai                                                                                                    Â

Valdimaras Bavėjanas

     Linas Žukauskas