2021-06-02 Nr. AB-12153-3-61-3-01504-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-393-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01504-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, E. M. skundą atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, E. M. (toliau – ir Prokurorė) padavė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 1-263 „Dėl Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ (toliau – ir Tarnybos įsakymas); 2) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. KADI-747 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo Vilniaus (Pagirių) išžvalgytos vandenvietės teritorijoje“ (toliau – ir Administracijos įsakymas). Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Prokurorės pareiškimą, netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai stabdyti Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimamas nagrinėti. Teismas nustatė, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.

II. Pareiškėja Prokurorė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba įsakymu aprobavo sumažintus Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklius. Administracija, atsižvelgdama į Tarnybos įsakymą, įsakymu nusprendė organizuoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393 patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje, t. y. Vilniaus (Pagirių) išžvalgytos vandenvietės (kodas Žemės gelmių registre – 148) teritorijoje. Nustatė, kad Bendrojo plano koregavimo tikslas – sumažinti Vilniaus (Pagirių) požeminio vandens vandenvietės (kodas Žemės gelmių registre – 148) teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas. Sprendimas sumažinti Pagirių vandenvietės išžvalgytą dalį buvo priimtas nenustačius jokių priežasčių, dėl kurių būtų sumažėję žemės gelmių ištekliai – vandenvietės telkinys – ir nepateikiant jokių argumentuotų, tyrimais ir monitoringu paremtų duomenų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu sumažinta ši vandenvietės dalis. Šiuo atveju ginčo administraciniais sprendimais nesudarytos sąlygos, kurios užtikrintų viso nenaudojamo požeminio vandens telkinio apsaugą. Todėl kyla rizika, kad požeminio vandens ištekliai gali būti užteršti ir prarasti.

Prokurorės teigimu, kadangi Tarnybos įsakymo pagrindu yra rengiamas Bendrojo plano koregavimas, turint tikslą pakeisti Pagirių vandenvietės vandens apsaugos zonas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsniu, taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinas Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimo sustabdymas. To būtina imtis, nes priešingu atveju gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – vandenvietės apsaugos zonoje pastatyta gamykla, gamyboje naudojanti taršias chemines medžiagas. Todėl vandenvietėje esantis gėlas vanduo gali būti neatitaisomai užterštas ir netinkamas naudoti. Tad būtina imtis prevencinių priemonių ir laikinai sureguliuoti padėtį, kad dėl ginčo objekto – išžvalgyto požeminio gėlo vandens telkinio – nebūtų priimti kiti administraciniai sprendimai (patvirtinamas Bendrojo plano koregavimas, išduodami statybą leidžiantys dokumentai (tikėtina – taršios pramonės statiniams statyti) ir sudaromi sandoriai. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ginčo teritorijoje bus sumažinta vandenvietės vandens apsaugos zona, išduoti statybą leidžiantys dokumentai, pastatyta medžio plokščių gamykla, gamyboje naudojanti taršias chemines medžiagas, taigi, gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala aplinkai, visuomenės sveikatai, kuri negalės būti pašalinta ateityje, tai yra vandenvietėje esantis gėlas vanduo gali būti neatitaisomai užterštas ir netinkamas naudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo.

Teismas skundžiama nutarties dalimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti Prokurorės prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą. Pareiškėja, nesutikdama su šia teismo nutarties dalimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalį. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Tarnybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą.

Tarnyba įsakymu aprobavo Vilniaus (Pagirių) (kodas Žemės gelmių registre – 148) vandenvietės, esančios Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., požeminio vandens išteklius pagal išskirtinumo kategorijas: „A“ – 21000 m3/d (tarpmoreninis, agl II žm-dn), „B“ – 22500 m3/d (tarpmoreninis, agl II žmdn); „A“ – 10000 m3/d (viršutinio permo, P2), „B“ – 30000 m3/d (viršutinio permo, P2). Aptariamu Tarnybos įsakymu taip pat buvo pavesta Hidrogeologijos skyriui išbraukti iš Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalies Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) išteklius, aprobuotus Valstybinės išteklių komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. Nr. 9896 ir įrašyti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje šio įsakymo 1 punkte aprobuotus požeminio vandens išteklius.

Administracija, be kita ko, vadovaudamasi Tarnybos įsakymu, pradėjo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-393 (TPD registracijos Nr. T00049272), koregavimo procedūrą. Administracijos įsakyme nustatyta, kad Bendrojo plano koregavimo tikslas – sumažinti Vilniaus (Pagirių) požeminio vandens vandenvietės (kodas Žemės gelmių registre – 148) teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta teismo teisė laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą ir įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu, bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens ar asmenų grupės interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pareiškimo, atskirojo skundo argumentus ir bylos duomenis, pripažįsta, kad šiuo atveju pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas imtis neatidėliotinų veiksmų taikyti pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrindė pareiškimo reikalavimų panaikinti Tarnybos įsakymą ir Administracijos įsakymą, tačiau pareiškėjos pareiškime įžvelgtini trūkumai, dėl kurių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad yra būtina taikyti pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, siekiant išvengti pareiškėjos pareiškime nurodytų pasekmių. Pareiškime iš esmės yra apsiribojama tam tikrų faktinių aplinkybių (pvz., nurodomi tam tikri techninio pobūdžio duomenys apie Pagirių vandenvietę, mažintiną vandens išteklių kiekį ir pan.), tam tikrų dokumentų turinio dalies (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. gegužės 28 d. valstybinio audito ataskaitos „Žemės gelmių naudojimas“ Nr. VA-P2-20-3-11) ir teisės aktų išdėstymu, tačiau pareiškime nėra išsamiai apibūdintos jame nurodytų pažeidimų galimos neigiamos pasekmės, galima žala ir jos mastas.

Pareiškėja atskirajame skunde apskritai nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima įvertinti galimą žalos mastą. Pareiškėjos argumentai apie galimą neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, t. y., kad vandenvietės apsaugos zonoje gali būti pastatyta gamykla, gamyboje naudojanti taršias chemines medžiagas, dėl to vandenvietėje esantis gėlas vanduo gali būti neatitaisomai užterštas ir netinkamas naudoti, yra hipotetinio pobūdžio, nėra pateikta įrodymų, kad tokia žala iš tiesų galėtų atsirasti. Nepakankamai detalizuoti ir pareiškėjos argumentai apie galimą žalą Astravo atominės elektrinės avarinio incidento atveju, kaip ginčijami sprendimai yra susiję su tokio incidento atveju galbūt kilsinčia būtinybe naudoti Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) išteklius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčijamų administracinių sprendimų vykdymas (jų galiojimas) gali nepataisomai paveikti asmens ar asmenų grupės interesus, kad, nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo, būtų pažeistas viešasis interesas ir padaryta didelė žala. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iškeltoje byloje ginčijamas Tarnybos įsakymas, kuriuo aprobuoti mažintini Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) ištekliai, ir Administracijos įsakymas, kuriuo organizuojamas Bendrojo plano koregavimas Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) teritorijoje, siekiant sumažinti šią teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas. Ginčijami sprendimai, iki kol bus priimtas teismo sprendimas iškeltoje byloje, savaime dar nelemia, kad Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietėje (identifikacinis kodas – 148) galimi išgauti vandens ištekliai apskritai nebegalės būti išgaunami ir atitinkamai bus sumažintos šios vandenvietės apsaugos zonos, taip pat savaime nelemia, kad pareiškime įvardinta gamykla bus iš tiesų pastatyta – tam būtina įvykdyti tam tikras procedūras ir priimti tam tikrus administracinius aktus (pvz., priimtas sprendimas pakoreguoti (ar pakeisti) Bendrąjį planą, išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir pan.), kurių teisėtumas taip pat galės būti kvestionuojamas.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja pagrindė, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neišvengiamas ir proporcingas siekiamam tikslui. Pareiškėja neįrodė, kad nagrinėjamu atveju siekis apginti viešąjį interesą reikalauja skubaus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, siekiant užkardyti sunkiai atitaisomą ir (ar) neatitaisomą didelę žalą. Pareiškėjai neįrodžius, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su jos prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti ginčijamų Tarybos įsakymo ir Administracijos įsakymo galiojimą.

Visgi pabrėžtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, dėl to šioje nutartyje padarytos išvados nepaneigia pareiškėjos teisės dar kartą prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti grindžiamas aiškiais įrodymais, patvirtinančiais, kad sprendimų sumažinti Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) vandens išteklių kiekį ir vandenvietės apsaugos zonas realus įgyvendinimas gali padaryti iš esmės neatitaisomą didelę žalą (dėl tokio sprendimo nebebūtų galima išgauti ženklios dalies vandenvietėje galimo išgauti vandens, išgaunamo vandens išteklių kiekio sumažinimas ir apsaugos zonų sumažinimas turėtų neigiamas pasekmes aprūpinant gyventojus gėlu vandeniu, įvykus atitinkamai avarijai ši vandenvietė turėtų aprūpinti gyventojus gėlu vandeniu, o dėl ginčijamais sprendimais daromų pakeitimų toks aprūpinimas būtų neįmanomas ir (ar) nepakankamas ir pan.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos Prokurorės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, E. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, E. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliekama nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė