b5d7e764-d654-4443-8673-4e034ed60ba6 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1600-554/2016.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01145-2015-3.Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d. Kaunas          Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,          sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,          nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – O. K. ,          nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,          raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 11-12), nurodė, kad praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, teisių suvaržymo, diskriminacijos bÅ«nant Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) kamerose Nr. 215, 344, 222 laikotarpiu nuo 2014-07-30 iki 2015-03-07.

Nurodė, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, trÅ«ko oro, dėl ko pasijusdavo blogai ir reikėjo kreiptis pas gydytojus dėl dažno galvos skausmo ir pykinimo. BÅ«nant kameroje su dar penkiais ar daugiau nuteistųjų tekdavo valgyti sėdint ant lovos ir indus laikant rankose, nes stalas kamerose pagal iÅ¡matavimus neatitinka valgančiųjų skaičiui, dėl ko patirdavo ne tik diskriminacijÄ ir pažeminimÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Taip pat pareiÅ¡kėjas dažnai patirdavo pažeminimus ir prausiantis po duÅ¡u, nes duÅ¡ai yra tik trys, o einant Å¡eÅ¡iems nuteistiesiems teko praustis po du ar laukti, kol nusipraus kiti, todėl neužtekdavo skirtų penkiolikos minučių.

Taip pat nurodė, kad reiÅ¡kia skundÄ ir dėl langų kamerose, kurie tikrai nėra sandarÅ«s ir dėl ventiliacijos mazgo. Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 14-17) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI kamerose buvo laikomas nuo 2014-07-30 iki 2015-03-17. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto, sÄ lygomis, tačiau tai sÄ lygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausiusios priežastys.

Pažymėjo, kad prie stalo kamerose laisvai susėda 4 asmenys. Dar du asmenys gali valgyti pasidėję lėkÅ¡tes ant spintelių prie lovų, todėl vietos valgyti kameroje pakanka. Ä®staiga stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį laikomiems asmenims, sudarydama jiems galimybę pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kambariu, kompiuterių klase. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas į Kauno TI administracijÄ dėl perkėlimo į kitÄ kamerÄ nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad bÅ«nant Kauno TI laikymo sÄ lygos jį patenkino. PareiÅ¡kėjo savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjo fizinė ir psichinė bÅ«klė kalėjimo Kauno TI metu buvo gera. Nusiskundimai dėl nedidelių sveikatos sutrikimų ryÅ¡io su laikymo Kauno TI sÄ lygomis neturi.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.         PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam kalint netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2014-07-30 iki 2015-03-07.Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant 3 bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno TI kamerose, trÅ«ko oro, teko valgyti sėdint ant lovos ir indus laikant rankose, duÅ¡e tekdavo laukti kol nusipraus kiti nuteistieji, reiÅ¡kė pretenzijas dėl langų kamerose nesandarumo ir dėl ventiliacijos mazgo.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu Kauno TI 218 parų buvo laikomas kamerose Nr. 215, 344, 222 (b.l. 20-25). Dalį laiko jis buvo laikomas kamerose, kuriose, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jo kalinimo sÄ lygos atitiko Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimÄ dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto tardymo izoliatoriaus kameroje, t.y. tam tikrais laiko tarpais pareiÅ¡kėjui teko net 7,72 kv. m. ploto, taigi, jis buvo laikomas sÄ lygomis, kurios užtikrino, kad jo orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų jam didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Pažymėtina, kad apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto normos nebuvo užtikrintas 101 parÄ , pareiÅ¡kėjui tuo metu tekdavo nuo 2,57 kv. m iki 3,17 kv. m ploto.

Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 57 str.). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl kamerų perpildymo kildavo konfliktai, kamerose trÅ«ko oro, tekdavo valgyti sėdint ant lovos ir indus laikant rankose.

Matyti, kad šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su kamerų ploto trūkumu (kamerų perpildymu), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai, o minėti nepatogumai vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo     2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad duše tekdavo praustis po du arba laukti kol nusipraus kiti, dėl to neužtekdavo skirto laiko.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Kauno TI direktoriaus 2010-09-13 įsakymu Nr. 1-288 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡o (b.l. 37) 7 punktas numato kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u ir esant atitinkamoms sÄ lygoms naudojimosi duÅ¡u terminas gali bÅ«ti pratęstas iki 5 min.

Minėtas aplinkybes patvirtino ir pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pažymėdamas tik tai, kad vienu metu prausdavosi per daug žmonių ir neužtekdavo skirto laiko. Taigi Kauno TI užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisė pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, kaip numatyta Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 68 punkte. Atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos požymių nėra, dėl to pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo klausimu yra atmestini.Taip pat nurodė, kad reiÅ¡kia skundÄ ir dėl langų kamerose, kurie nėra sandarÅ«s ir dėl ventiliacijos mazgo.

Å ių teiginių jis niekaip nedetalizuoja, t.y. konkrečiai nenurodo kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl langų nesandarumo ir ventiliacijos mazgo yra labai abstraktÅ«s ir nepakankamai detalizuoti ir atmestini kaip nepagrįsti.Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.). Nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskriminacijÄ , pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dažnai pasijusdavo blogai ir reikėjo kreiptis pas gydytojus dėl dažno galvos skausmo ir pykinimo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 51-56) nepatvirtina pareiškėjo nurodytų psichologinių sutrikimų. Iš medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjas į gydytojus yra kreipęsis dėl peršalimo ligų, raumenų skausmo, skrandžio skausmo. Pareiškėjas taip pat yra kreipęsis į gydytojus dėl sutrikusio miego, jam nustatyti depresijos požymiai, tačiau kaip užfiksuota medicininiuose dokumentuose paties pareiškėjo teigimu šie sutrikimai kilo dėl to, kad jis nervinosi dėl bylos.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo nurodytus sutrikimus sukėlė netinkamos kalinimo sÄ lygos Kauno TI. Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.). IÅ¡ to seka, kad vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, kuriuos pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė savo skunde teismui, apie dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo atvejus).

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad LAT dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas jo subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23 - 24 str., b.l. 2, 14-17).

Pats pareiÅ¡kėjas, visiÅ¡kai nesirÅ«pindamas savo skundo teiginių pagrindimu faktiniais duomenimis, tik deklaratyviai nurodė, jog jo paminėtos faktinės aplinkybės (atsakovo veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir, be to, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija dar 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai - t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentams dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pan. (ABTÄ® 57 str.). Ginčo situacijoje taip pat bÅ«tina įvertinti neteisėtų veiksmų pobÅ«dį, jų mastÄ ir įtakÄ pareiÅ¡kėjui ta prasme, ar tokie (neteisėti) veiksmai Konvencijos 3 str., Konstitucijos 21 str. taikymo prasme galėtų bÅ«ti laikomi asmens kankinimu, žiauriu, nežmoniÅ¡ku ar žeminančiu asmens orumÄ elgesiu. Ä®vertinęs nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui atsiradusių neigiamų pasekmių (iÅ¡skyrus minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo dalyje) nėra pagrindo vertinti kaip kankinimÄ , žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį asmens orumÄ elgesį Konvencijos 3 str. kontekste.

Konstitucijos 22 str. 4 d. numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eimyninį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų iÅ¡vadai, jog atsakovo veiksmais tiesiogiai buvo pažeistos paminėtose konstitucinėse normose įtvirtintos vertybės pilnoje Konvencijos 3 str. turinio apimtyje (ABTÄ® 57 str.).

Pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 str. nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 str., lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (EŽTT 2011-05-01 sprendimas Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001-05-10 sprendimas Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95), 1998-09-23 sprendimas A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)). Ginčo situacijoje svarbu ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas jo laikymo izoliatoriuje metu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ ar kitas institucijas su skundais dėl blogų kalinimo sÄ lygų. Ä®vertinus pateiktų įrodymų visetÄ teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). Vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu ir atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, į tai, kad pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nepertraukiamas, į tai, kad didesnę pareiÅ¡kėjo buvimo Kauno TI dalį jam teko mažesnis negu teisės aktuose numatytas plotas, nesant tiesioginių bei pakankamų duomenų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei, taip pat nesant informacijos, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Kauno TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nenustačius, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 523 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo (ABTÄ® 57 str., 88 str. 5 p.).

Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat pabrėžia, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas bei bÅ«tinas, siekiant apsaugoti kitų (jokių nusikaltimų nepadariusių) asmenų laisves bei teisėtus interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu.

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi siekiant paskirtos kardomosios priemonės tikslų, o laisvės atėmimas (suėmimas) visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.). Imama domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, tyčia darydamas nusikaltimus, objektyviai turėjo galimybę ir privalėjo suvokti ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes: kardomosios priemonės suėmimo paskyrimÄ bei vėlesnį patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl įkalinimo sÄ lygų kokybės atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d., TIS Liteko duomenys).         Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo O. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui O. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 523 (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                   Teisėjas                                                                                                   Algis Markevičius