2020-05-06 Nr. AB-9244-3-61-3-01738-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1794-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01738-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dodo LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dodo LT“ dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) (toliau – ir Leidimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Bendrija (kodas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Bendrija administruoja 29 715,90 kv. m administracinį pastatą su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas).

3. Po Bendrijos įsteigimo ji ne kartą informavo atsakovą, kad pagal teisės aktus ji yra kompetentingas subjektas išduoti sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo bendrojo naudojimo objekto, todėl ji prieštarauja, kad be jos sutikimo būtų išduodami leidimai įrengti išorinę reklamą ant Namo. Pareiškėjo teigimu, Administracija 2018 m. vasario 23 d. atsakymu patvirtino, jog žino apie Bendrijos nesutikimą dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo. Tačiau be Bendrijos sutikimo Administracija 2018 m. balandžio 19 d. išdavė Leidimą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dodo LT“ įrengti išorinę reklamą ant Namo. Leidimas galioja nuo 2018 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. Pareiškėjo teigimu, Leidimas neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4. Bendrija nurodė, jog Leidimas, kuriuo UAB „Dodo LT” buvo suteikta teisė skelbti išorės reklamą ant Namo bendrojo naudojimo objekto – fasado, pažeidžia Namo bendrojo naudojimo objekto – fasado valdytojo teises, nes nebuvo gautas Bendrijos sutikimas ir buvo neatsižvelgta į jos prieštaravimus dėl tokių leidimų išdavimo. Be to, Leidimas buvo išduotas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, kuriuose yra aiškiai įtvirtinta pareiga leidimus dėl išorinės reklamos išduoti tik tais atvejais, kai yra gauti visi privalomi dokumentai, įskaitant Bendrijos sutikimą, o atsakovas Leidimą UAB „Dodo LT“ išdavė, neturėdamas Bendrijos sutikimo.

5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai papildė, kad visi sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo išduoti ne trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“, o UAB „Via Sportas“, be to, sutikimai išduoti prieš trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ sudarant patalpų nuomos sutartį su UAB „Via Sportas“. Skundžiamas Leidimas išduotas po Bendrijos įstatų įregistravimo, todėl UAB „Dodo LT“ turėjo gauti Bendrijos sutikimą dėl išorinės reklamos.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Administracija paaiškino, jog 2018 m. sausio 3 d. ji gavo UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant Namo. Nagrinėdama UAB „Dodo LT“ paraišką ir atlikdama teisės aktais leidimų įrengti išorinę reklamą srityje priskirtus veiksmus, Administracija patikrino ir nustatė, kad kartu su 2017 m. gruodžio 30 d. paraiška ir pateiktu reklamos projektu reklaminės veiklos subjektas taip pat pateikė Namo savininkų daugumos sutikimą, kaip yra reikalaujama pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Administracija 2018 m. balandžio 19 d. išdavė UAB „Dodo LT“ Leidimą įrengti išorinę lauko reklamą ant Namo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrijos įstatai buvo registruoti 2018 m. sausio 26 d. Juridinių asmenų registre, o Bendrijos pirmininkas 2018 m. vasario 15 d. įstatų kopiją pateikė Administracijai. Tačiau šios faktinės aplinkybės, atsakovo nuomone, nesudarė pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus ir panaikinti ginčijamą Leidimą, nes Bendrijos įstatai buvo įregistruoti vėliau negu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ paraiška dėl leidimo išdavimo. Be to, pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai nurodo, kad atsakovas turėjo pareigą gauti Bendrijos sutikimą dėl reklamos įrengimo.

9. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostata: „daugumos sutikimas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip“ reiškia, kad ne bendrija per se (savaime) priima sprendimą sutikti ar nesutikti dėl išorinės reklamos įrengimo, o butų ir patalpų savininkai, tačiau sprendimui reikalingo balsų skaičiaus dydis gali nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintos bendrosios taisyklės „penkiasdešimt plius vienas“ (daugumos taisyklės) ir būti nustatytas kitoks, nepaneigiant įstatyme nustatyto minimalaus balsų skaičiaus reikalavimo (pavyzdžiui, bendrijos įstatai gali numatyti, kad pritarimą dėl išorinės reklamos įrengimo turi išreikšti ne mažiau kaip 60 proc. savininkų). Administracijos teigimu, bendrijos įstatuose leidžiama tik keisti sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo priėmimui reikalingą balsų skaičių, o ne patį sprendimą priimantį subjektą. Teisės aktai nenumato bendrijos, kaip savarankiško juridinio asmens, teisės nesuderinus su pastato patalpų savininkų valia nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priimti sprendimus, įskaitant ir sutikimą dėl reklamos įrengimo, dėl bendrų interesų tenkinimo. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ su paraiška pateikė daugiau kaip pusės Namo savininkų sutikimus, atsakovas teisėtai ir pagrįstai išdavė jam ginčijamą Leidimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) įrengti išorinę reklamą ir priteisė pareiškėjui 832,91 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3) teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad: 2017 m. balandžio 11 d. (įrašas galioja nuo 2017 m. balandžio 12 d.) įregistruota Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija (kodas (duomenys neskelbtini)); Bendrija administruoja Namą – 29 715,90 kv. m administracinį pastatą su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); UAB „Dodo LT“ Administracijai 2017 m. gruodžio 30 d. pateikė paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę 25 kv. m ploto reklamą ant Namo; pareiškėjas (Bendrija) 2018 m. sausio 30 d. raštu Administracijai pranešė, kad Name įsteigta Bendrija ir jos įstatuose nustatyta tvarka dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo, taip pat informavo, kad pagal teisės aktus Bendrija yra kompetentingas subjektas išduoti sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo; Bendrija 2018 m. vasario 15 d. elektroniniu paštu Administracijai pateikė pakartotinį prašymą neišduoti leidimų reklaminėms iškaboms ant Namo ir kartu pateikė 2018 m. sausio 26 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrijos įstatų kopiją; atsakovas informavo Bendriją, jog jis susipažino su minėtais jos prašymais; Bendrija 2018 m. vasario 27 d. raštu dar kartą Administracijai priminė, kad pagal Bendrijos įstatų 10.9 papunktį tik ji turi kompetenciją spręsti klausimus, susijusius dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir (arba) išorines telekomunikacijas ant Namo bendrojo naudojimo objektų ar išorinių konstrukcijų; Administracija 2018 m. balandžio 19 d. išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ Leidimą (penkeriems metams) įrengti išorinę 10,97 kv. m ploto reklamą ant Namo.

13. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Reklamos įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) 12 straipsniu, kuriame, be kita ko, buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Teismas taip pat aptarė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkte, Administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 30-1859 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.2 punkte nustatytą įpareigojimą, kad pareiškėjas, norintis gauti paslaugą „Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimas“ turi pateikti dokumentus, patvirtinančius butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip, tais atvejais, kai išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų.

14. Teismas nurodė, kad Bendrijos įstatų 10.9 papunktyje nustatyta, kad Bendrijos uždavinys yra spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir / ar išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant pastato bendrojo naudojimo objektų ar išorinių pastato konstrukcijų, o įstatų 45.3 papunktyje nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas Valdybos patvirtinta sutikimo įrengti išorinę reklamą ir / ar išorinius telekomunikacijų ar kt. renginius ant pastato išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoda sutikimus įrengti išorinę reklamą ar išorės įrenginius ir pasirašo su jais sutartis.

15. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog kai Juridinių asmenų registre yra įregistruota bendrija, bendrovė su išorinės vaizdinės reklamos projektu privalėjo pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimą, o gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sutikimas tinkamu dokumentu galėtų būti tik tuomet, kai gyvenamajame name nėra įsteigta bendrija (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2507/2011).

16. Įvertinęs apžvelgtą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad minėtuose teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui (nagrinėjamu atveju UAB „Dodo LT“), siekiančiam gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, tokius leidimus išduodančiai institucijai (Administracijai) pateikti paraišką bei butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, kaip išimtį iš bendros taisyklės, suteikė teisę bendrijoms jų įstatuose reglamentuoti išorinės reklamos sutikimo išdavimą, pavyzdžiui, nustatyti, kad sutikimą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą išduoda bendrija, o ne pastato savininkų dauguma. Teismo nuomone, jeigu bendrijos įstatuose nustatyta kitokia išorinės reklamos sutikimo išdavimo tvarka nei nustatyta minėtoje bendroje taisyklėje, turi būti pateiktas bendrijos įstatuose nustatytas sutikimas.

17. Vertindamas Administracijos argumentą, kad UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. paraiška išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą buvo gauta 2018 m. sausio 3 d., t. y. anksčiau nei buvo įregistruoti Bendrijos įstatai (2018 m. sausio 26 d.), todėl Bendrijos sutikimas jai neturėjo būti pateiktas, teismas, remdamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad Administracijoje veikianti Išorinės reklamos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 16 d. posėdyje siūlė neišduoti UAB „Dodo LT“ leidimo išorinei reklamai pagal minėtą prašymą, todėl darė išvadą, kad pagal UAB „Dodo LT“ 2017 m. gruodžio 30 d. (registruota 2018 m. sausio 3 d.) paraišką, leidimas įrengti išorinę reklamą ant Namo, nebuvo išduotas. Teismas pažymėjo, jog UAB „Dodo LT“ Administracijai 2018 m. vasario 5 d. pateikė projekto korekcijas pagal Komisijos siūlymus, tačiau Komisija 2018 m. vasario 13 d. posėdyje nusprendė siūlyti neišduoti leidimo išorinei reklamai UAB „Dodo LT“ pagal minėtą prašymą, nes jis neatitiko tam tikrų teisės aktų reikalavimų, be kita, ko UAB „Dodo LT“ pasiūlyta pateikti Namo savininkų bendrijos pritarimą reklamos projektui arba aktualią valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie pastato bendraturčius.

18. Teismas nustatė, kad UAB „Dodo LT“ Administracijai 2018 m. kovo 2 d. pateikė naują paraišką išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant Namo, vėliau pateikė papildomus dokumentus, o 2018 m. kovo 26 d. pateikė projekto korekcijas pagal Komisijos siūlymus. Įvertinęs Komisijos 2018 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolo turinį, teismas nustatė, kad buvo svarstytas UAB „Dodo LT“ 2018 m. kovo 26 d. prašymas įrengti išorinę reklamą ant Namo ir nuspręsta siūlyti Administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą išorinei reklamai penkeriems metams su sąlyga, kad bus pateiktas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Teismo vertinimu, skundžiamas Leidimas buvo išduotas pagal UAB „Dodo LT“ 2018 m. kovo 26 d. prašymą, t. y. po Bendrijos įstatų įregistravimo, o Administracijai aplinkybės, kad Name įsteigta Bendrija, kuri sprendžia dėl tokių sutikimo išdavimo, buvo žinomos. Atsižvelgęs į nustatytas ginčo faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, jog UAB „Dodo LT“ Administracijai turėjo pateikti raštišką Bendrijos sutikimą įrengti išorinę reklamą ant Namo, o nesant minėto sutikimo, Leidimas negalėjo būti išduotas.

19. Įvertinęs byloje esančios 2017 m. spalio 12 d. patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Via Sportas“ (nuomotojo) ir UAB „Dodo LT“ sąlygą, kad visus nuomininko veiklai reikalingus valstybinių ir / ar vietos savivaldos institucijų išduodamus leidimus gauna pats nuomininkas, bei UAB „Dodo LT“ pateiktų Administracijai sutikimų įrengti išorinę reklamą ant Namo turinį, teismas nurodė, jog sutikimai išduoti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. ir keli sutikimai 2018 m. sausio–vasario mėn. Teismas darė išvadą, kad didžioji dalis sutikimų gauti iki minėtos patalpų nuomos sutarties sudarymo ir visi sutikimai išduoti UAB „Via Sportas“, o ne UAB „Dodo LT“. Tai reiškė, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl leidimo išdavimo išorinei reklamai įrengti, pateikė sutikimus, kurie ne jam buvo išduoti, nes bylos duomenys patvirtino, kad į Namo butų savininkus 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje kreipėsi UAB „Via Sportas“ dėl sutikimo įrengti išorines SEB banko, Norfa, OTTO, Camelia vaistinė, Kinų rožė ir kt. reklamas, o ne UAB „Dodo LT“ ir jai sutikimas nebuvo duotas.

20. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Administracija išduodama Leidimą nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įtvirtintų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 12 straipsnio 7 dalies 1 punkte, Taisyklių 15.2 papunktyje, Aprašo 4.2 papunktyje, taip pat Bendrijos įstatų 10.9 ir 45.3 papunkčių nuostatų, todėl Leidimas negalėjo būti laikomas teisėtu ir jį panaikino.

21. Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas, teismas, įvertinęs pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas, pareiškėjui priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 832,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (450 Eur už skundo parengimą, 22,5 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 360,41 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir pareiškėjo atstovavimą teisme).

III. 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. UAB „Dodo LT“ apeliaciniame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog byloje nėra nustatyta tokia aplinkybė, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią išorės reklamai įrengti UAB „Dodo LT“ ir dėl to priėmė visiškai neteisėtą sprendimą.

24. Teismas tik formaliai patikrino, ar leidimo išdavimo procedūra vyko laikantis Taisyklių ir formaliai nustatęs arba, kitaip tariant, byloje neidentifikavęs jokio dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas, t. y. namo bendrija trečiajam asmeniui tariamai nedavė sutikimo, tenkino pareiškėjo skundą. Taisyklų 15 punktas nustato dokumentų sąrašą, kurie turi egzistuoti, kad viešojo administravimo subjektas (Vilniaus miesto savivaldybė) galėtų išduoti leidimą išorinei reklamai, tačiau Administracijos direktoriaus patvirtintame Apraše (23 punkte) nustatytas privalomas vietinės rinkliavos mokėjimas. Tokia rinkliava leidimo išdavimo procedūroje turėtų būti vertinama kaip vienintelis teisėtai renkamas mokėjimas už leidimo išorinei reklamai gavimą (išdavimą). Tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su apeliaciniu skundu teikia rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, t. y. namo bendrija iš trečiojo asmens UAB „Dodo LT“, vykdančio ūkinę veiklą administracinėse patalpose, prašė susimokėti papildomą mokestį (15 Eur už kv. m per mėnesį), su sąlyga, kad pareiškėjas duotų sutikimą išorinei reklamai.

25. Nurodęs Bendrijos įstatų 10.9 ir 45.3 punktų nuostatas, apeliantas teigia, jog sutikimas yra vienašalis sandoris, kurį sudarantis asmuo tik patvirtina, kad jis neturi jokių pretenzijų, kad ant jo pastato bus įrengta išorinė reklama arba tokį sutikimą išduodantis asmuo jau yra įvertinęs, kad tokia reklama netrukdys tolimesnei pastato eksploatacijai ar bendrijos narių neturtinėms teisėms. Bendrija negali sudaryti dirbtines kliūtis ir reikalauti finansinio atlygio vien už tai, kad ji duos sutikimą išorinei reklamai. Bendrijos atstovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis vengtų duoti sutikimą, tik akcentavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo už sutikimo davimą turi papildomai susimokėti, nepaisydamas, kad vienintelis teisėtas mokėjimas yra rinkliava.

26. Jokio aiškaus motyvo, kodėl pareiškėjas negalėtų duoti sutikimo UAB „Dodo LT“ išorinei reklamai įrengti, pareiškėjas negalėjo pateikti ir teismo proceso metu, todėl teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kai neįsitikino, ar byloje iš tiesų egzistuoja koks nors pagrindas, dėl ko namo Bendrija negalėtų išduoti sutikimo išorinei reklamai. Nors formaliai išduodant leidimą išorinei reklamai ir nebuvo gautas Bendrijos sutikimas, tačiau teismas privalėjo įsitikinti, kokias konkrečias pareiškėjo teises pažeidžia ta aplinkybė, kad yra išduotas Leidimas.

27. Apeliantas sutinka, kad Bendrija gali savo vidaus taisyklėmis nustatyti papildomą apmokestinimą už išorinės reklamos įrengimą, tačiau tokie veiksmai turi būti atriboti nuo leidimo išorinei reklamai įrengimo procedūros, o iškilę nesutarimai spręstini tik bendrosios kompetencijos teismuose.

28. Apeliantas akcentuoja, kad Bendrijos pirmininkas iškėlė papildomas procedūrines sąlygas leidimui išorinei reklamai įsirengti, kurių nereglamentuoja joks viešasis teisės aktas, o vienintelė teisės aktais nustatyta ir reikalaujama rinkliava už išorės reklamos išdavimą jau buvo sumokėta atsakovui, dėl ko jis ir išdavė leidimą išorinei reklamai.

29. Sutikimu, kaip vienašaliu sandoriu, negalima įpareigoti, pavyzdžiui, trečiojo asmens papildomai priversti pasirašyti sutartį dėl papildomo komercinio mokėjimo Bendrijai. Apelianto įsitikinimu atsiskaitymas su Bendrija, tai yra atskiro susitarimo tarp jo ir Bendrijos dalykas, o ginčai, kylantys dėl reklamos įkainių, kuriuos nustatė Bendrija, gali būti tik bendrosios kompetencijos teismų prerogatyva. Todėl bet kokie civiliniai santykiai dėl papildomo užmokesčio už išorinę reklamą turėtų būti atriboti nuo šios nepagrįstai inicijuotos administracinės bylos.

30. Apeliantas akcentuoja, kad jis nedalyvavo visame teismo procese, vykusiame pirmosios instancijos teisme nes paprasčiausiai nebuvo apie jį tinkamai informuotas ir nežinojo apie procesą.

31. UAB „Dodo LT“ apie jau pasibaigusį teismo procesą ir jo teises suvaržantį teismo sprendimą sužinojo tik atsitiktinai iš atsakovo. UAB „Dodo LT“ yra viešame registre registruotas juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla ir kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai yra lygiai toks pats adresas kaip ir pareiškėjo – Bendrijos. Trečiajam suinteresuotam asmeniui iš teismo sprendimo turinio (nes apeliantas neturi prieigos prie visos bylos medžiagos) visiškai nėra aišku, kaip teismas sprendė šį tarpinį procesinį klausimą dėl šaukimo įteikimo UAB „Dodo LT“ ir kaip teismas priėjo prie išvados, kad procesiniai dokumentai yra įtekti tinkamai proceso dalyviui, kurio adresas yra viešas. Teismas nepasinaudojo visais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytais būdais tinkamai informuoti visas bylos šalis apie vykstantį teisminį procesą. Be to, nėra aiškus ir pareiškėjo pasyvus elgesys sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes ginčo objektas yra reklamos teisėtumo įrengimas tuo pačiu adresu, kuriame yra įsikūręs ir pareiškėjas, ir UAB „Dodo LT“. Tai rodo, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas teisingu bylos išnagrinėjimu.

32. Susiejus šį teismo padarytą procesinį pažeidimą, su aplinkybe, kad pareiškėjas nuslėpė nuo teismo, jog egzistuoja susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir UAB „Dodo LT“, kuriame yra išreikštas sutikimas išorinei reklamai, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas eliminuojant trečiojo suinteresuoto asmens teisę aktyviai dalyvauti teismo procese ir teikti savo paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos teikti nebuvo suinteresuotos kitos bylos šalys.

33. Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali tirti įrodymų, kuriuos su apeliaciniu skundu pateikė bylos šalis, nedalyvavusi pirmosios instancijos teismo procese, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo.

34. Pareiškėjas Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų reikiamų veiksmų, kad apeliantas būtų tinkamai informuotas apie procesą: kelis kartus Apeliantui dokumentai buvo siųsti jo registruotu adresu, galiausiai apeliantui dokumentai buvo įteikti viešo skelbimo būdu, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo šiuo pagrindu. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad apelianto oficialusis adresas yra (duomenys neskelbtini), kadangi Juridinių asmenų registre nurodytas kitas adresas, kuriuo ir buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai ((duomenys neskelbtini)), be to, minėtas adresas kaip adresas korespondencijai, buvo nurodomas ir byloje esančiuose apelianto dokumentuose. Apelianto neveikimas suponavo, jog jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti Juridinių asmenų registre ir paties apelianto nurodytu adresu, todėl apeliantui kyla pareiga prisiimti iš to kylančias pasekmes.

36. Bendrijos teigimu, apeliaciniu skundu išeinama iš byloje kilusio ginčo ribų ir keliami klausimai, kurių nagrinėjimas, kaip nurodo ir pats apeliantas, nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Apeliaciniame skunde UAB „Dodo LT“ bando pakeisti skundo dalyką, nurodydamas aplinkybes dėl Bendrijos sutikimo gavimo aplinkybių, tačiau byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi šio individualaus administracinio akto išdavimo procedūrai nustatytų reikalavimų ir ar turėjo visus dokumentus, įskaitant Bendrijos sutikimą. Pareiškėjo teigimu, administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtini klausimai vertinti aplinkybių, kodėl Bendrija nedavė sutikimo apeliantui ar kokias Bendrijos, kurios pareiga yra užtikrinti tinkamą Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą bei administravimą, teises gali pažeisti ant Namo eksploatuojama išorinė reklama.

37. Pareiškėjas nurodo, kad apelianto argumentai, kuriais tvirtinama, kad tam tikrų klausimų teismas nesprendė, nors turėjo spręsti, nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas priėmė teisingą sprendimą panaikinti Leidimą, nes Bendrija nebuvo davusi UAB „Dodo LT“ sutikimo dėl išorinės reklamos įrengimo, todėl Leidimas negalėjo būti išduotas.

38. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą priteisti 1 080,41 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir banko pavedimo įvykdymą.

39. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Administracijos vertinimu, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą ir nepagrįstai konstatuodamas tinkamą pranešimą trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimą, pažeidė vieną iš pamatinių ir pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam, kadangi teismas bylą iš esmės išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant.

41. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas nežinojo apie vykstantį teismo procesą, nebuvo apie jį tinkamai informuotas, tai laikytina objektyvia nuo apelianto valios nepriklausančia aplinkybe, sąlygojusia jo negalėjimą dalyvauti teismo procese. Kitaip tariant, apeliantui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimų bei įrodymų, kurie, akivaizdu, kad galėjo turėti lemiamos įtakos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimui. UAB „Dodo LT“ kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai (susirašinėjimas su Bendrija) patvirtina, kad Bendrija apeliantui sudarė dirbtines kliūtis ir siekė pasipelnyti, nepagrįstai ir visiškai neteisėtai reikalaujant iš apelianto bet kokio finansinio atlygio vien už sutikimo davimą, nepaisant fakto, kad vienintelis teisėtas mokėjimas yra rinkliava, kuri yra apskaičiuojama pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 1-1713 patvirtinus Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatus.

42. Tokio pobūdžio aplinkybės (pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susirašinėjimas elektroniniais laiškais ir bandymas priversti apeliantą susimokėti papildomą ir visiškai neteisėtą mokestį) atsakovui nebuvo žinomos. Pareiškėjas viso teismo proceso metu elgėsi nesąžiningai, be kita ko, sąmoningai nuslėpdamas nuo teismo jai nepalankius įrodymus – susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir UAB „Dodo LT“. Atsižvelgus į pateiktų argumentų visumą, taip pat į trečiojo asmens pridėto susirašinėjimo turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjo atstovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti vengiama ar atsisakoma duoti sutikimą, o tik nurodant papildomą sąlygą – mokestį už sutikimo gavimą, galima daryti išvadą, kad Bendrijos sutikimas dėl išorinės reklamos įrengimo buvo.

43. Siekiant užtikrinti ne tik visų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus, bet ir teisę į sąžiningą procesą, byla turėtų būti perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. A635-503/18(2.3.2.1-TR3), išduoto trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Dodo LT“ teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai – nustatęs, kad Administracijai kartu su paraiška dėl išorinės reklamos ant Namo fasado įrengimo nebuvo pateiktas Bendrijos sutikimas, nors toks sutikimas, teismo vertinimu, buvo būtinas pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio ir šią nuostatą įgyvendinančių Taisyklių ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančio Aprašo reikalavimus, konstatavo, kad Administracija išdavė Leidimą pažeisdama minėtų teisės aktų nuostatas ir šį leidimą panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1dalies pagrindu.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dodo LT“ apeliaciniame skunde su šia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes vertino tik formaliai, teismas UAB „Dodo LT“ tinkamai neinformavo apie vykstantį teismo procesą ir taip suvaržė trečiojo suinteresuoto asmens pagrindines procesines teises; kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai pagrindžia, jog Bendrijos sutikimas dėl išorinės reklamos įrengimo faktiškai buvo duotas, tačiau Bendrija siekė papildomo apmokėjimo, taip sudarydama dirbtines kliūtis apeliantui gauti Leidimą išorinei reklamai įrengti, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir neanalizavo, kaip Leidimo išdavimas galėjo pažeisti Bendrijos teises ir teisėtus interesus. Apelianto teigimu, dėl proceso teisės normų pažeidimo, taip pat dėl to, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymai paprastai iš naujo netiriami, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nagrinėtina iš naujo.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinį skundą padavė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukta UAB „Dodo LT“, kuri, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme faktiškai nedalyvavo, o pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia pareiškėjo netinkamu procesiniu elgesiu ir argumentu, kad teismas jos tinkamai neinformavo apie nagrinėjamą bylą.

49. Vertindama, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Viešojo administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.

50. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog UAB „Dodo LT“ adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog būtent šis apelianto buveinės adresas yra nurodytas valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre (viešai skelbiamuose ir laisvai prieinamuose duomenyse), taip pat šis adresas nurodomas UAB „Dodo LT“ Administracijai teiktuose dokumentuose. Siekdamas pranešti apeliantui apie iškeltą bylą ir byloje paskirtą teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Dodo LT“ buveinės adresu, tačiau du kartus trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi ir 2019 m. sausio 16 d. apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka UAB „Dodo LT“ pranešė viešo paskelbimo būdu, taip pat viešo paskelbimo būdu apeliantui buvo įteikti procesiniai dokumentai. Paskelbus apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje, kai nepavyksta teismo šaukimo, kitų procesinių dokumentų įteikti proceso dalyviui jo registruotu buveinės adresu, pagal ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, t. y. jie tinkamai informuoti apie bylą.

51. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas pagal ABTĮ nuostatas tinkamai įvykdė trečiojo suinteresuoto asmens informavimo apie bylą pareigą, todėl nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kadangi ABTĮ iš esmės nenustato pareigos ginčo šaliai (šiuo atveju – pareiškėjui) užtikrinti teismo procesinių dokumentų įteikimą kitiems proceso dalyviams, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo procesiniu elgesiu, plačiau nepasisakys ir jų neanalizuos.

52. Atsakydama į kitą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tik formaliai ištyręs bylos įrodymus ir nevertino, ar faktiškai Bendrija buvo davusi sutikimą įsirengti išorinę reklamą, ar ginčo reklamos įrengimas kaip nors pažeidžia Bendrijos teises ir teisėtus interesus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl Leidimo išdavimo teisėtumo, įvertino tinkamai.

53. Vertinant, ar buvo visos teisinės prielaidos išduoti UAB „Dodo LT“ leidimą išorinei reklamai įrengti, pažymėtina, jog Reklamos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo; tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Minėta nuostata iš esmės pakartojama Taisyklėse ir Vilniaus miesto savivaldybėje galiojančiame Apraše (pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai pacitavo ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl jis nekartojamas).

54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.

55. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įsakmiai nurodyta, kad norint įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo objektų, turėtų būti pateikiamas namo ir kitų patalpų savininkų daugumos pritarimas, šis reikalavimas kyla iš civilinės teisės normos, įtvirtinančios, kad bendroji dalinė nuosavybė yra įgyvendinama savininkų bendru susitarimu. Viešojo administravimo subjektas, taikantis šią normą, negali jos traktuoti pernelyg plačiai ir remtis prezumpcijomis, kurios nėra įtvirtintos įstatyme. Sprendžiant dėl Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, kiekvienu atveju turėtų būti reikalaujama pateikti pakankamus įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad konkrečiu atveju yra įstatymo reikalaujamas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas įrengti išorinę reklamą ant bendrų namo konstrukcijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-579-602/2019). Kad įrengiant išorinę reklamą ant pastato bendro naudojimo objekto (fasado) su išorinės vaizdinės reklamos projektu viešojo administravimo subjektui privaloma pateikti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) sutikimą, o gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sutikimas tinkamu dokumentu galėtų būti tik tuomet, kai gyvenamajame name nėra įsteigta bendrija, pripažįstama ir ankstesnėje, pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracini teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2507/2011).

56. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens paraiškas išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ir kartu su jomis pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Administracijos atsakingam padaliniui (Išorinės reklamos komisijai) nebuvo pateikęs jokio įgalioto Bendrijos atstovo dokumento, iš kurio galima nustatyti, kad dauguma Bendrijos narių (butų ir kitų patalpų savininkų) pritarė ar neprieštaravo UAB „Dodo LT“ su Administracija derinamam išorinės reklamos projektui. Iš esmės šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Tai lemia, jog nebuvo visų būtinų teisinių prielaidų ginčo Leidimui išduoti (Reklamos įstatymo 12 str. 7 d., Aprašo 25 p.). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nevertino (negalėjo įvertinti), kad Bendrijos sutikimas išorinei reklamai faktiškai buvo išreikštas.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra nesusiję su nagrinėjamu administraciniu ginču ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atkreiptinas atsakovo dėmesys ir į tai, jog jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsiliepime keldamas reikalavimą dėl šio sprendimo, kuris būdingas apeliaciniam skundui, turėjo teisę ABTĮ nustatyta tvarka paduoti apeliacinį skundą, todėl Administracijos atsiliepime nurodytų argumentų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas, teisėjų kolegija taip pat nevertins.

58. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

59. Pareiškėjas prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir banko pavedimo vykdymo išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai ir jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

60. Pareiškėjo procesinis dokumentas – atsiliepimas į apeliacinį skundą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.11 punkto, numatančio išlaidų priteisimą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 1,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

61. Pareiškėjo atsiliepimas į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą buvo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. gegužės 20 d., tačiau apmokėta už advokato suteiktas teisines paslaugas buvo 2020 m. balandžio 18 d., taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2019 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija buvo 1 358,60 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma yra 1 766,18 Eur (1 358,60 x 1,3).

62. Į bylą pateikta PVM sąskaita AB Nr. 202014 patvirtina, kad advokatas A. B. Bendrijai suteikė teisines paslaugas, kurias sudarė susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į UAB „Dodo LT“ 2019 m. gegužės 2 d. apeliacinį skundą parengimas, iš viso už 1 080 Eur. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad Bendrija 2020 m. balandžio 18 d. nurodytą sumą pervedė į advokato sąskaitą, be kita ko, patirdama 0,41 Eur banko pavedimo įvykdymo išlaidų. Taigi darytina išvada, kad Bendrijos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, neviršijančios maksimalaus priteisino dydžio.

63. Tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8.11 punktus, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, Bendrijai atstovaujančiam advokatui ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai jau buvo žinomi, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, į tai, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant atsiliepimą nebuvo didelės, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dodo LT“ 500,41 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dodo LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dodo LT“ pareiškėjui Namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkų bendrijai 500,41 Eur (penkis šimtus eurų ir keturiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė