2023-09-13 Nr. AB-16316-3-61-3-07049-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-475-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07049-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos; Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama:

1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, t. y. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) patikslinimo (koregavimo) tikslu inicijuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose ribų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo projektą išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą;

2) įpareigoti atsakovą parengus planą (schemą) kreiptis į Vyriausybę dėl Nutarimo pakeitimo sutinkamai su patikslintais (pakoreguotais) planais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu, grąžino pareiškėjai 22,50 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2023 m. liepos 3 d. skundo trūkumams pašalinti, nes jos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjai pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimą, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. birželio 20 d. gautas pareiškėjos skundas su įrodymas, kad už skundą buvo sumokėtas žyminis mokestis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2023 m. liepos 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tikslinti skundo reikalavimą, išaiškinant, kad, nesutikdama su Ministerijos 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. D8(E)-3521 „Dėl jūsų prašymo“ (toliau – ir Raštas), pareiškėja turi teisę jį skųsti teismui ir prašyti teismo įpareigoti atsakovą prašymą išnagrinėti iš naujo, o ne įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus; Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. birželio 28 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriame prašoma: 1) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą priimti sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios t. y. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų) patikslinimo (koregavimo) tikslu inicijuoti Nutarimo pakeitimo projektą išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą; 2) įpareigoti atsakovą parengus planą (schemą), kreiptis į Vyriausybę dėl Nutarimo pakeitimo sutinkamai su patikslintais (pakoreguotais) planais.

Teismas sprendė, jog nors pareiškėja per nustatytą terminą pateikė teismui skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. birželio 27 d. nutartyse esminių skundo trūkumų dėl skundo reikalavimo patikslinimo nepašalino. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas laikė skundą nepaduotu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, jog ji kreipėsi į atsakovą su prašymu, prašydama priimti sprendimą specialiojo teritorijų planavimo klausimu ir 2023 m. birželio 6 d. gavo informacinio pobūdžio Raštą, kuriuo pranešta, kad sprendimą pagal pareiškėjos prašymą atsakovas priims po metų (2024 m.). Pareiškėja šį Raštą vertina kaip atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir vengimą priimti sprendimą įstatymo nustatytais terminais, t. y. per 20 darbo dienų, todėl pateikė skundą teismui, prašydama įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą. Šiuo atveju pareiškėja neprašė įpareigoti atsakovą priimti konkretų sprendimą, nes prašymas buvo įpareigoti atsakovą priimti kokį nors sprendimą, nesvarbu, teigiamą ar neigiamą pareiškėjos atžvilgiu, nes tik priėmus sprendimą yra galimybė jį skųsti, o informacinio pobūdžio raštai nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundo dalyku.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės skundžia Raštą, kuriuo atsisakyta atlikti jos prašomus veiksmus, o ne vilkinimą atlikti veiksmus, todėl įpareigojo pakeisti skundo reikalavimą ir suformuluoti jį konkrečiai teismo nurodytu būdu, t. y. jog pareiškėja turi skųsti informacinio pobūdžio atsakovo Raštą. Aiškindamasis Rašto turinį, pareiškėjos atstovas susisiekė su atsakovo atstovais, kurie patvirtino, kad Raštu pareiškėjai suteikta informacija apie tai, kada bus sprendžiamas jos klausimas ir priimtas sprendimas dėl jo, o Raštu nėra atsisakoma priimti sprendimą, pranešus apie jo priėmimo laiką. Taigi ginčo tarp šalių dėl Rašto nėra – tai yra informacinio pobūdžio pranešimas dėl pareiškėjos klausimo sprendimo laiko. Pareiškėjos vertinimu, tai yra akivaizdus vilkinimas atlikti veiksmus, o ne atsisakymas juos atlikti, dėl tos priežasties pareiškėja nekeitė savo reikalavimo, patikslindama skundo argumentaciją.

Pareiškėja pažymi, jog skundas atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, o suformuluoti skundo reikalavimą yra išimtinai jos diskrecijos teisė. Skundo priėmimo stadijoje teismas negalėjo vertinti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo ar Rašto pobūdžio bei sukeliamų teisinių pasekmių, juo labiau, kad šiuo atveju tiek atsakovas, tiek pareiškėja yra tos pačios nuomonės, jog Raštas yra informacinio pobūdžio. Pareiškėjos vertinimu, tik gavus atsakovės atsiliepimą, išklausius šalių pozicijas, ištyrus bylos įrodymus būtų galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos skundas yra pagrįstas bei atlikti Rašto vertinimą, be kita ko, jo sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Šiuo atveju priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas faktiškai išnagrinėjo bylą iš esmės skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėja pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, kuriame prašo prijungti prie bylos Ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. D8(E)-4656 „Dėl išaiškinimo“. Šiame rašte, atsakydama į pareiškėjos prašymą išaiškinti Rašto turinį, Ministerija, pareiškėjos vertinimu, patvirtino jos poziciją, kad atsakovas neatsisakė priimti sprendimą pagal pareiškėjos prašymą, o sprendimo priėmimą nukėlė vėlesniam laikui, kadangi atsakovas nurodė negalintis nurodyti atitinkamų dokumentų parengimo laiko, nes tai priklausys nuo to, kada ir koks bus patvirtintas Ministerijos 2024 m. biudžetas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas pareiškėjos atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, susijusių su skundo reikalavimu, t. y. neginčijo atsakovo Rašto, dėl to laikė skundą nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėja, nesutikdama su teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju ji į teismą kreipėsi dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, nes pareiškėjai kreipusis į atsakovą, jis pareiškėją Raštu tik informavo, kad sprendimą dėl pareiškėjos prašymo priims 2024 m., taigi atsakovas nepriėmė sprendimo jos prašymą tenkinti ar atmesti, dėl to pareiškėja siekia teisminiu keliu įpareigoti atsakovą priimti atitinkamą sprendimą.

Pareiškėja prašo prijungti naujus įrodymus (Ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. D8(E)-4656 „Dėl išaiškinimo“). Pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį, proceso šalys turi teisę inter alia (be kita ko) teikti įrodymus. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje inter alia nurodyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju išsiskyrus pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjos vertinimui dėl Rašto turinio, visapusiškam ir teisingam pareiškėjos atskirojo skundo išnagrinėjimui tikslinga atsižvelgti taip pat į kitos proceso šalies, atsakovo, poziciją. Dėl to pareiškėjos prašymas yra tenkinamas ir Ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. D8(E)-4656 „Dėl išaiškinimo“ yra prijungiamas prie bylos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neištaisė teismo 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. birželio 27 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų, t. y. atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Raštu atsisakė priimti sprendimą pagal jos prašymą, todėl pareiškėja iš esmės ginčija Raštą, kuriuo atsisakyta atlikti jos prašomus veiksmus, o ne vilkinimą atlikti veiksmus. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad, nesutikdama su Raštu, ji turi teisę šį Raštą skųsti teismui, tačiau, pareiškėjai nepakeitus skundo reikalavimo, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį laikyti jos skundą nepaduotu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data.

Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kadangi teismo nutartis dėl termino skundo trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, jos pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-103-556/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-385-442/2023).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu priimti sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, t. y. inicijuoti Nutarimo pakeitimo projektą išbraukti iš Pavilnių regioninio parko ir Belmonto botaninio-zoologinio draustinio, ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą bei parengus planus, kreiptis į Vyriausybę dėl Nutarimo pakeitimo sutinkamai su patikslintais (pakoreguotais) planais.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą.

Taigi šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į kompetentingą instituciją (Ministeriją) kaip planavimo iniciatorė Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies prasme, dėl to Ministerija per 10 darbo dienų nuo pareiškėjos pasiūlymo gavimo dienos privalėjo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai jį atmesti.

Byloje nustatyta, jog, atsakydama į pareiškėjos prašymą, Ministerija Raštu informavo pareiškėją, kad, atsižvelgdama į tai, jog Pavilnių regioninio parko planavimo dokumentai parengti pakankamai seniai (2009 m.) ir šioje saugomoje teritorijoje yra susikaupę daug spręstinų klausimų ne tik pareiškėjos minimame žemės sklype, bet ir kitose vietose, Ministerija ketina finansuoti Pavilnių regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) rengimą 2024 m. biudžeto lėšomis.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio subjekto neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Vilkinimo atlikti veiksmu atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, dėl to bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad atsakovo Raštas laikytinas sprendimu Teritorijų planavimo 6 straipsnio 3 dalies prasme, kuriuo pareiškėjos prašyme išdėstytas pasiūlymas būtų buvęs tenkintas ar motyvuotai atmestas. Kaip matyti iš Rašto turinio, juo atsakovas pareiškėją informavo apie numatomą jos klausimo svarstymą, nurodydamas preliminarią (2024 m.) ir sąlyginę (priklausomai nuo Ministerijos biudžeto) pasiūlymo svarstymo datą, tačiau pareiškėjos pasiūlymo pagrįstumo klausimo (teigiamai ar neigiamai) nesprendė. Be to, Rašo informacinį pobūdį inter alia patvirtina Ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. D8(E)-4656 „Dėl išaiškinimo“.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame bylos nagrinėjimo etape nematyti, kad priimdamas Raštą atsakovas per 10 darbo dienų nuo pareiškėjos pasiūlymo gavimo dienos būtų priėmęs sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai jį atmesti, dėl to nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo ginčyti Raštą ir kreiptis dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus. Taigi pareiškėja skunde ginčijo atsakovo, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstą ir neteisėtą vilkinimą atlikti veiksmus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė, jog šiuo atveju skundo dalyku turėtų būti Rašto panaikinimas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė pareiškėjos skundo trūkumus ir skundžiama nutartimi laikė skundą nepaduotu.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas yra tenkinamas iš dalies (apeliacinės instancijos teismui pagal ABTĮ 33 straipsnį nesprendžiant skundo priėmimo klausimo), o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė