2016-10-25 Nr. AB-20240-3-62-3-00246-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1119-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00246-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.4; 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. K. ir A. K., dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. A-261 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Nurodė, kad 2015 m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-261 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 439 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A2m) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – žemės sklypo suformavimas esamiems statiniams. Šis įsakymas neteisėtas, pažeidžia jos teises, kadangi suformuotas valstybinės žemės sklypas yra nepakankamas esamiems pastatams eksploatuoti, nes tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo šlaitinio stogo dalys 0.39 - 0.44 m įeina į jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Dėl tokios situacijos tretieji suinteresuoti asmenys de fakto neatlygintinai naudojasi statinio servitutu jos sklypo atžvilgiu ir jokia forma už šį servitutą neatlygina, o tai pažeidžia jos teises.

Nurodė, kad sklypo formavimui taikytinas 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuris numato ir servitutų nustatymą formuojamiems žemės sklypams: žemės servitutai formuojamam žemės sklypui nustatomi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, nustatyta tvarka. Sprendimas nustatyti žemės servitutą priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą. Be to, 2004 m. spalio 4 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte taip pat nustatyta, kad rengiant pertvarkymo projektą yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.122 straipsnis apibrėžia statinio servituto sąvoką, viena iš rūšių – „statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančio sklypo ar statinio“. 2004 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse nustatyta, kad administraciniu aktu gali būti nustatomi ir servitutai, suteikiantys teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančio žemės sklypo (3.7 p.). Administraciniai aktai, nustatantys servitutus, priimami formuojant valstybinės žemės sklypus, skirtus pardavimui ar nuomai. (2.1 ir 2.2 p.). Administraciniame akte nustatomas nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (16.6 p.).

Manė, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo vadovautasis nurodytų teisės aktų nuostatomis ir nenustačius servituto administraciniu aktu, joms nusižengta. Taip pat teigė, kad ginčijamo akto patvirtinimo metu funkcionavo ŽPDRIS sistema, kurioje nebuvo atliktos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimo procedūros pagal naujai įsigaliojusių Taisyklių reikalavimus, dėl to buvo prarasta galimybė pasinaudoti ikiteismine tvarka, ginčijant projekto sprendinius, kaip tai numato jau minėtų Taisyklių 60 ir 61 punktų reikalavimai.

Pareiškėja taip pat tvirtino, kad ginčijamas projektas turi esminių parengimo trūkumų, nes projekte nepažymėta už sklypo ribos esanti namo stogo dalis, taip neteisingai nurodant statinio išorinį kontūrą, taip pat projekte ranka atlikti taisymai, kurių atlikimo laikas nėra aiškus.

Pažymėjo, kad šį ginčą kelia ne dėl sklypo ribų, bet dėl nusižengimo esminėms sklypo formavimo procedūroms servituto nustatymo klausimu, todėl Taisyklių 83 punkte numatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo procedūra neprivalėjo naudotis ir toks skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atstovė su pareiškėjo skundu nesutinka.

Nurodė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų D. K. ir A. K. prašymu prie jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas esamiems statiniams eksploatuoti. Tačiau projektas nepažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių. Projektas parengtas atsižvelgiant į esamą padėtį bei suformuotų gretimų žemės sklypų ribas (taip pat į detaliuoju planu suformuotą pareiškėjos žemės sklypą), naujų statinių statyba projekte nebuvo numatyta, faktinės pastato, prie kurio formuojamas žemės sklypas, padėties projektu nebuvo planuojama keisti, projektu nustatytos žemės sklypo ribos pastato eksploatavimui – tokiam, koks jis yra teisiškai registruotas. Pažymėjo, kad pareiškėjos žemės sklypo detaliuose planuose taip pat nėra pažymėta, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenka dalis gretimame ginčo sklype tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio pastato. Taigi tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas vienodai pažymėtas visuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimas dėl D. K. ir A. K. įpareigojimo pakeisti pastato konstrukciją taip, kad stogas nepažeistų jos žemės sklypo ribų jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

Taip pat teigė, kad projekto viešinimo procedūros pažeistos nebuvo. Nors Taisyklių 58 punkte yra nurodyta, jog apie rengiamą projektą bei galimybes su juo susipažinti informacija skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.žpdris.lt), tačiau ši sistema projekto rengimo metu neveikė, be to, projekto rengimo darbai buvo pradėti dar iki naujųjų Taisyklių įsigaliojimo, todėl informuoti visuomenę ŽPDRIS interneto svetainėje apie parengtą projektą nebuvo nei pareigos, nei galimybės. Kauno miesto savivaldybės administracija vadovavosi Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 2D-282(12.149) išdėstyta rekomendacija ir šią informaciją skelbė organizatoriaus – Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovas su skundu nesutiko.

Nurodė, kad jiems priklausantis gyvenamasis namas yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dar 1990 m. tuometinė gretimo sklypo savininkė E. G. davė raštišką sutikimą dėl statinio statybos ant sklypo ribos.

Teigė, kad žemės sklypas statiniui eksploatuoti suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisėtai, atsižvelgus į pareiškėjos suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribas ir jos teisių nepažeidžia. Be to, ginčas dėl stogo konstrukcijų jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja šioje byloje nekelia ginčo dėl suformuoto sklypo ribų, iš esmės tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio pastato šlaitinio stogo kraigo dalis patenka į pareiškėjos sklypą. Beje, ši aplinkybė įrodyta „Geomatininkų grupės“ parengta schema, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo stogo 0.39 – 0.44 m. dalimi patenkama į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas.

Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 20 d. UAB „Inventora“ atliko naudojamo valstybinės žemės sklypo prie D. K. ir A. K. priklausančio gyvenamojo namo (1A2m) ir kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. A-715 dėl žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. A-261 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 439 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A2m) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurį pareiškėja ir ginčija.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 4.5 punktu, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, pabrėžė tai, kad pareiškėjos žemės sklypas nėra valstybinis, jis jau yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2863 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, vėliau sklypas buvo padalintas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. A-2617 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano patvirtinimo“, jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šiame teritorijų planavimo dokumente toks servitutas nustatytas nebuvo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja siekia žemės servituto suprojektavimo bei nustatymo jai nuosavybės teise priklausančioje žemėje būtent administraciniu aktu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad administravimo subjektas įgyja pareigą priimti sprendimą dėl servitutų nustatymo tik įvykdžius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse. Remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2 punktu, teismas pažymėjo, jog paprastai administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, yra išimtiniai, jie nurodyti paminėto Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose ir yra pagrįsti socialine nuosavybės funkcija bei viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

Atsižvelgęs į viešojoje teisėje galiojantį principą, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama, skirtingai nuo privatinės teisės, kur galioja principas, kad privatinės teisės subjektai gali daryti tai, kas jiems tiesiogiai yra neuždrausta, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą įstatymo viršenybės principą, teismas pažymėjo, jog atsakovas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principais negalėjo elgtis taip, kaip nenumatė ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame siekiama servituto suprojektavimo ir jo nustatymo, nėra valstybinė žemė, jis nuosavybės teise priklauso pačiai pareiškėjai, todėl toks žemės sklypas nebepatenka į paminėtuose teisės aktuose apibrėžtas žemės sklypų kategorijas ir nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės žemės servitutą projektuoti, o vėlesniame etape tuo labiau ir nustatyti jį administraciniu aktu, t. y. taip, kaip to prašo pareiškėja. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 3 dalimi bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, pagal kurias sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, šiuo atveju tokia valia rengiant projektą išreikšta nebuvo.

Pažymėta tai, kad ginčijamu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu naujų statinių statybos ar rekonstrukcijos, statinių dalių, pakibusių virš tarnaujančio daikto, atramų, tvirtinimo, montavimo klausimas nebuvo sprendžiamas, tik buvo formuojamas žemės sklypas pagal esamą padėtį, atsižvelgiant į įregistruoto pastato 1A2m faktinę padėtį, taip pat besiribojančių suformuotų ir įregistruotų žemės sklypų ribas. Be kita ko, duomenų, kad projektu suformuotos žemės sklypo ribos neatitinka įregistruoto pareiškėjos žemės sklypo ribų, nėra, todėl pripažinti, kad ginčijamu sprendimu patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ribos nustatytos neteisėtai (dėl to ginčo ir nėra), nėra pagrindo.

Teismas pabrėžė, kad servitutas, suteikiantis teisę statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo žemės sklypo, pagal Taisyklių reikalavimus (3 p.) projektuojamas tik Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.5 punktuose nurodytais atvejais, t. y. valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti (2.1p.); valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti (2.2 p.); valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą (2.5 p.). Ginčo atvejis į šį sąrašą nepatenka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėta tai, kad pareiškėjai manant, jog nesant servituto, yra suvaržytos jos turtinės teisės naudotis nuosavybe, jų gynybą gali realizuoti kitais būdais, pvz., susitariant su gretimo sklypo savininkais arba nustatant žemės servitutą civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme ir tuo pačiu reikalaujant dėl to galimai atsiradusių nuostolių atlyginimo, beje, ko nagrinėjamu atveju iš esmės didžiąja dalimi ji ir siekia.

2014 m. sausio 15 d. įsigaliojusių Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto rengimo viešinimo tvarka nustatyta Taisyklių 55 punkte: „kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes“. Ginčo atveju projektas ir buvo rengiamas formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (2.4 p.), todėl organizatorius pareigos informuoti besiribojančių gretimų žemės sklypų valdytojus neturėjo. Teismo vertinimu, Taisyklių nuostatos, užtikrinančios visuomenės informavimą, taip pat pažeistos nebuvo. Taisyklių (nauja redakcija) 58 punkte nustatyta, kad parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinimui su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Vadovaujantis 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 (TAR, 2014, Nr. 2014-00175) nustatyta, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet neužbaigtos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūros gali būti baigiamos pagal iki šios datos galiojusių Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Kadangi ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto procedūros buvo pradėtos dar iki naujų Taisyklių įsigaliojimo, todėl padaryta išvada, kad atsakovas, atsižvelgdamas ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. rašte Nr. 2D-282(12.149) pateiktas rekomendacijas, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (ŽPDRIS) po naujos Taisyklių redakcijos buvo dar nevisiškai įdiegta, informaciją apie parengtą projektą pagrįstai skelbė organizatoriaus – Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teisėjų kolegija pabrėžė ir tai, kad ginčo atveju netgi ir nustačius, kad viešinimo procedūros buvo pažeistos, pareiškėjos teisės reiškiamų reikalavimų apimtimi naujos procedūros metu nebūtų apgintos, nes jos prašomas servituto nustatymas administraciniu aktu nėra galimas ir ji turėtų pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.

Pareiškėjos argumentai, kad projekte ranka atlikti taisymai padaryti po suderinimo spaudus sudėjusių projekto rengimą kontroliuojančių institucijų paneigti liudytojo parodymais, neįrodyti ir nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamas ginčas keliamas ne dėl sklypo ribų, bet dėl nusižengimo esminėms sklypo formavimo procedūroms nesprendžiant servituto projektavimo (nustatymo) ir nuostolių atlyginimo klausimo, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja, reikšdama tokį reikalavimą, neprivalėjo naudotis Taisyklių 83 punkte numatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo procedūra.

III. Pareiškėja R. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant šalis į teismo posėdį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, Žemės įstatymo 23 straipsnis neleidžia administraciniu aktu nustatyti servituto, rodo, kad į svetimą sklypą įsikišusiai stogo daliai turėtų būti nustatytas servitutas ne administraciniu aktu, bet, kaip ir numato Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso nustatytais pagrindais, t. y. sandoriu arba teismo sprendimu (CK 4.124 str.). Nepagrįsta būtų teigti, kad žemės sklypo formavimo proceso dalimi yra tik tokių servitutų nustatymas, kuriuos galima nustatyti administraciniu aktu. Visų servitutų, būtinų pasiekti žemės sklypo formavimo tikslą, nustatymas yra sklypo formavimo dalis. Pareiškėjai neturi reikšmės būdas, kuriuo bus nustatytas servitutas. Pareiškėjos netenkina faktinė situacija, kai servituto poreikis yra ignoruojamas ir tretieji asmenys jokia forma už jį neatlygina. Pareiškėjos nuomone, būtent ginčo žemės sklypo formavimo metu ir turi būti išspręstas servituto, būtino esamam kaimyniniam pastatui eksploatuoti, nustatymas. Todėl atsakovas, nustatęs, kad formuojamame žemės sklype esančio pastato dalis patenka į pareiškėjai priklausantį sklypą ir manydamas, kad administraciniu aktu negali nustatyti servituto, turėjo konstatuoti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo, būtino esamam statiniui eksploatuoti, formavimo proceso negalima pabaigti, kol Civilinio kodekso nustatyta tvarka nebus išspręstas statinio servituto nustatymo klausimas. Ignoruojant šią pareigą, ginčijamu aktu patvirtinus trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo suformavimą, suformuotas sklypas faktiškai yra nepakankamas esamam pastatui eksploatuoti, t. y. neatitinka proceso paskirties, numatytos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės. Spręsdamas, kad atsakovas, negalėdamas administraciniu aktu nustatyti servituto, nepažeidė įstatymų, neįvertino, jog atsakovas turėjo pareigą pareikalauti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų aktyvių veiksmų: susitarti dėl servituto nustatymo su pareiškėja, arba nustatyti jį teismo tvarka. Šis trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmas yra būtinas norint pasiekti sklypo formavimo tikslą – suformuoti sklypą visam esamam statiniui eksploatuoti, o ne jo daliai.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo pradėtos dar iki naujų Taisyklių įsigaliojimo, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Naujos Taisyklės įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 15 d. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą surašytas 2014 m. vasario 26 d. Todėl minėta teismo išvada akivaizdžiai prasilenkia su faktais. Atsakovas neatliko ginčo žemės sklypo projekto rengimo viešinimo procedūros per ŽPDRIS sistemą, bet 2014 m. kovo 30 d. paskelbė savo tinklalapio (www.kaunas.lt) rubrikoje „detalieji planai“ informaciją apie tai, kad pradedamas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo-pertvarkymo projektas.

Toje pačioje rubrikoje 2014 m. balandžio 1 d. paskelbė apie parengtą ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, nurodydamas galimybę teikti pasiūlymus dėl projekto iki 2014 m. balandžio 15 d. Tokiu būdu, buvo nesilaikyta naujos redakcijos Taisyklių reikalavimo atlikti sklypų formavimo-pertvarkymo procedūras per ŽPDRIS sistemą. Tačiau atsakovas, pateisindamas savo veiksmus, nurodė, jog negalėjo atlikti viešinimo procedūrų per ŽPDRIS sistemą dėl to, jog dėl techninių priežasčių ši sistema pradėjo veikti tik nuo 2015 m. sausio 1 d.

Teisiniu pagrindu tokiems veiksmams atsakovas nurodė 2014 m. sausio 20 d. Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 2D-282(12.149), kuriame buvo paaiškintos ŽPDRIS sistemos techninių pertvarkymų priežastys ir pasiūlyta. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pasiremta cituotu raštu. Tačiau šiuo raštu remtis šioje byloje negalima dėl to, jog 2014 m. sausio 20 d. Žemės ūkio ministerijos raštas Nr. 2D-282(12.149) negali pakeisti Taisyklių naujoje redakcijoje nustatytos viešinimo tvarkos, kadangi yra žemesnės galios nei ministro įsakymas.

Be to, minėtas raštas nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka ir pareiškėjos atžvilgiu nebuvo galiojantis. Be to, minėtame rašte suformuluotas pasiūlymas taikyti iki Taisyklių naujos redakcijos priėmimo naudotus būdus ir priemones, susijusias su žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektų viešinimu, reiškia, kad atsakovas turėjo pareikalauti, jog žemės sklypo formavimo-pertvarkymo organizatorius praneštų apie rengiamą ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą kaimyninio sklypo savininkei (pareiškėjai) registruotu laišku.

Tokia tvarka buvo numatyta iki Taisyklių naujos redakcijos įsigaliojimo (2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-551/D1-557 patvirtintos Taisyklių redakcijos 41.1. punktas). Aiškindamas minėtą teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešinimo procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1828/2006, 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008, 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, tapęs teritorijų planavimo organizatoriumi, įgyja pareigą atitinkamai raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie pradedamą planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu. Teismas yra pabrėžęs, kad šios teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais išskirtas žemės sklypo, besiribojančio su detaliai planuojamu, savininko teises (2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-585/2008).

Administracinėje byloje Nr. A556-440/2009 teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-440/2009).

Atsakovas pripažįsta, kad ginčijamo akto patvirtinimo metu ŽPDRIS sistema faktiškai funkcionavo. Šioje sistemoje nebuvo atliktos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimo procedūros. Dėl šios priežasties pareiškėjai buvo atimta galimybė pasinaudoti ikiteismine tvarka, ginčijant parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projekto sprendinius, kaip tai numato minėtų Taisyklių naujos redakcijos 60 ir 61 punktai.

3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2004 m. spalio 4 d. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3D-452/D1-513 52 punkto pažeidimo. Parengtame projekte nėra pažymėta už sklypo ribos esanti ginčo pastato stogo dalis. Tokiu būdu buvo neteisingai nurodytas statinio išorinis kontūras ir neteisingai pažymėtas statinys. Be to, parengtas ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas turi ranka atliktų taisymų, kurių atlikimo laikas nėra aiškus. Konkrečiai yra išbrauktas šio ginčo pagrindu esantis servitutas, projektuotas pareiškėjos sklypui (duomenys neskelbtini) A. R. atliktų taisymų laiko nenurodymas vienareikšmiškai leidžia manyti, kad šie taisymai buvo atlikti po to, kai savo suderinimo spaudus padėjo kontroliuojančios projekto rengimą institucijos. Nelogiška būtų manyti, kad kontroliuojančių institucijų vertinimui buvo pateiktas brėžinys su ranka atliktais taisymais. Nežiūrint į tai, šis nelogiškas paaiškinimo būdas buvo priimtinas pirmosios instancijos teismui. Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentas, jog ranka atlikti taisymai brėžinyje buvo padaryti po to, kai kontroliuojančios institucijos sudėjo savo patikrinimo spaudus, yra neįrodytas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu įrodymų vertinimo protingumo kriterijumi: akivaizdu, kad žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas buvo ištaisytas ranka po to, kai jame jau buvo vienos, ar kelių derinančių įstaigų įrašai – kitu atveju nebūtų reikalo atlikti taisymus ranka, o būtų pakakę ištaisyti kompiuterinį failą ir perspausdinti ginčo sklypo formavimo-pertvarkymo projektą. Atliekant taisymus ranka jau suderintame projekte, yra paneigiamos kontroliuojančių projekto rengimą valstybės ir savivaldybės institucijų suderinimas, t. y. pažeidžiami Taisyklių naujos redakcijos 62 punkto reikalavimai.

4. Žodinio proceso pageidauja, norėdami bylą nagrinėsiančiam teismui tiesiogiai paaiškinti visas ginčo aplinkybes. Mano, kad žodinio proceso tvarka, užduodant klausimus ir teikiant atsakymus, bylą nagrinėsiantis teismas galėtų įvertinti šalių sąžiningumą, o taip pat įrodymus pagal teisingumo ir protingumo kriterijus, numatytus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Žodinis procesas prisidėtų prie teisingo bylos išsprendimo.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjos žemės sklypas buvo suformuotas iki ginčo projekto rengimo (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2863 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. A-2617 patvirtintais detaliaisiais planais). Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas įvertinus esamą padėtį ir atsižvelgiant į suformuotų gretimų žemės sklypų ribas, taip pat ir į pareiškėjos žemės sklypo ribas, faktinės padėties (nei žemės sklypų ribų, nei pastatų) projektu nebuvo suplanuota keisti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nekelia ginčo dėl suformuoto žemės sklypo ribų. Be to, visuose teritorijų planavimo dokumentuose pastatas (duomenys neskelbtini) yra pažymėtas kaip stovintis ties sklypo riba ir jos nekertantis. Jei pareiškėjos žemės sklypo ribą kirstų statinys, nebūtų galimybės tokio žemės sklypo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punkte yra nustatyta: „Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas“. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, statinio išorinis kontūras yra nurodytas teisingai. Pareiškėjos nurodyta pastato dalis (stogo kraigas) nėra įskaičiuojama į pastato užimamą plotą (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 128.1, 133.1 p.), todėl ši pastato dalis nebuvo žymima teritorijų planavimo dokumentuose ir jai nebuvo pagrindo projektuoti servitutą.

2. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja ne kartą akcentavo, jog ginčo atveju servitutas turėjo būti nustatytas administraciniu aktu. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus pagrįstai atmetė, kadangi atvejus, kada servitutai gali būti nustatyti administraciniu aktu, išsamiai reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių nuostatos (2.3, 2.4, 5 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo nustatyti pareiškėjos prašomo servituto administraciniu aktu, ji negalėjo elgtis taip, kaip nenumatė ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

3. Jokiuose teritorijų planavimo procedūrų dokumentuose nėra nurodyta, jog pastato dalis patenka už formuojamo žemės sklypo ribų, todėl derinant projekto sprendinius nebuvo pagrindo reikalauti pastato eksploatavimui gretimame pareiškėjos žemės sklype nustatyti servitutą. Pareiškėja, įgyvendindama detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir detaliai planuodama gretimą jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, servituto klausimo nesprendė, nors atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjos žemės sklypo detaliųjų planų rengimo metu galiojusi redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, servitutai yra vienas iš privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo elementų. Šiuo metu pareiškėja argumentuoja, kad servitutas jos žemės sklype turėjo būti nustatytas ginčijamu projektu, nors Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 15 punkte yra nurodyta, kad servitutai nustatomi formuojamam žemės sklypui. Atsižvelgiant į tai atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl servituto nustatymo už suformuoto žemės sklypo ribų. Be to, pagal CK 4.124 straipsnio 3 dalį, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriams neišreiškus valios dėl servituto, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo reikalauti nustatyti servitutą pareiškėjos nurodytais būdais. Be to, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjai manant, jog nesant servituto yra suvaržytos jos turtinės teisės naudotis nuosavybe, jų gynybą ji gali realizuoti kitais būdais - pvz., susitariant su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis arba nustatant servitutą civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme ir tuo pačiu reikalaujant dėl to galimai atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.).

4. Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimo pažymi, jog byloje buvo pateiktas Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. raštas Nr. 2D-282(12.149), kuriame rekomenduota tol, kol minėta ŽPDRIS sistema neveikia, visą informaciją, susijusią su pradedamais rengti, parengtais ir patvirtintais projektais, kurią pagal naujos redakcijos Taisyklių nuostatas numatyta skelbti ŽPDRIS, skelbti organizatoriaus interneto svetainėje. Apie tai, kad formuojamo žemės sklypo viešinimas bus atliktas atsižvelgiant į šią rekomendaciją, yra nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 13 d.

įsakyme Nr. A-715 „Dėl žemės sklypo prie pastato lA2m (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. Visa informacija tiek apie pradedamą rengti, tiek apie parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybę pateikti pasiūlymus bei pageidavimus buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad minėtu raštu vadovautis nebuvo teisinio pagrindo, nes jis nebuvo paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra žemesnės teisinės galios, nei ministro įsakymas dėl Taisyklių patvirtinimo.

Tačiau įvertinant tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu ŽPDRIS sistema faktiškai nefunkcionavo, nebuvo jokios galimybės laikytis Taisyklių 17 punkte įtvirtinto reikalavimo. Taip pat pareiškėja klaidingai aiškina minėto rašto turinį. Rašte buvo nurodytos dvi rekomendacijos: žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras atlikti raštu ir informaciją skelbti organizatoriaus (nagrinėjamu atveju — Kauno miesto savivaldybės administracijos) interneto svetainėje. Priešingai, nei teigia pareiškėja, rašte nebuvo kalbama apie tai, kad viešinimo procedūros turi būti atliktos pagal teisinio reglamentavimo, galiojusio iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo, nuostatas, nebuvo rekomenduota atlikti viešinimo procedūras pagal Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1079 reikalavimus.

Taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą raštu (registruotu laišku) būtų informuoti gretimų žemės sklypų savininkai, nes Taisyklių 55 punkte aiškiai reglamentuota, jog tuo atveju, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 punkte nurodytu atveju (t. y. žemės sklypas formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį), „organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais“.

Tokiu būdu Taisyklių nuostatos nenumatė organizatoriui pareigos apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą registruotais laiškais informuoti gretimų (kaimyninių) žemės sklypų savininkus tuo atveju, kai žemės sklypas formuojamas esamiems pastatams eksploatuoti. Dėl šios priežasties atmestinais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl viešinimo procedūrų pažeidimo ir su tuo susijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika.

5. Sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjos argumentai, kad ginčijamame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte ranka atlikti taisymai padaryti po žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimo, yra neįrodyti ir atmestini. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs projekto rengėjo UAB „Inventora“ darbuotojas P. N. taip pat patvirtino, kad, nors brėžinyje nebuvo nurodytos atliktų taisymų datos, visi taisymai buvo atlikti prieš teikiant parengtą projektą derinančioms institucijoms. Jokių kitų šiuos teiginius paneigiančių įrodymų byloje nebuvo pateikta, todėl apeliaciniame skunde išdėstytos prielaidos, jog projektas buvo ištaisytas po to, kai jame jau buvo vienos ar kelių derinančių institucijų įrašai, yra nepagrįstos ir atmestinos.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. K. ir A. K. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą prašymą bei paskaičiavimą, bei skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėja bei tretieji suinteresuoti asmenys yra gretimų valdų savininkai. D. K. bei A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris pripažintas tinkamu naudoti 1997 m. vasario 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyvenamas namas kartu su garažu pastatytas ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo ribos, 1990 m. liepos 1 d. gavus buvusios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės sutikimą. Pareiškėja ginčijo trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamojo namo statybą (kad ant sklypo ribos ir kad stogas virš kaimyninio žemės sklypo), tačiau Kauno apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00156-364/2012 pareiškėjos ieškinį kaip nepagrįstą atmetė. Minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo panaikintas.

2. Taisyklių 4.5 punkte nurodyta, kad rengiant Projektą siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, tačiau tai nėra privaloma ir tai priklauso nuo žemės sklypo savininko valios išreiškimo. Tokios valios nei tretieji suinteresuoti asmenys, nei pareiškėja pati niekada neišreiškė. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjos žemės sklypas nėra valstybinis, jis jau yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-2863 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, vėliau sklypas buvo padalintas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d.

įsakymu Nr. A-2617 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano patvirtinimo“, jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Beje, šiame teritorijų planavimo dokumente toks servitutas nustatytas nebuvo. Administravimo subjektas įgyja pareigą priimti sprendimą dėl servituto nustatymo tik įvykužius servituto nustatymo sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse. Ne visoms žemės sklypų kategorijoms gali būti nustatomi servitutai administraciniu aktu.

Šios žemės sklypų kategorijos yra išvardintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2 punkte, todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype servitutas administraciniu aktu pagrįstai nenustatytas, nes privačiuose žemės sklypuose servitutai nustatomi tik išimtinais atvejais (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3, 4, 5 p.). Todėl teismas, atmesdamas pareiškėjos argumentus, pagrįstai nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas, kuriame siekiama servituto suprojektavimo ir jo nustatymo, nėra valstybinė žemė, jis nuosavybės teise priklauso pačiai pareiškėjai, todėl toks žemės sklypas nebepatenka į paminėtuose teisės aktuose apibrėžtas žemės sklypų kategorijas ir nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės žemės servitutą projektuoti, o vėlesniame etape tuo labiau ir nustatyti jį administraciniu aktu, t. y. taip, kaip to prašo pareiškėja.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Tokia valia rengiant projektą išreikšta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja servituto nustatymu įrodinėja ne savo teisių pažeidimą, o būtent akcentuoja tiek apeliaciniame skunde, tiek pasisakydama bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme apie savo negaunamą atlyginimą.

3. Teismui yra pateiktas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. raštas Nr. 2D-282 (12.149), adresuotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos savivaldybių asociacijai, kuriame nurodoma, kad siekiant užtikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo viešumą, prašo visą informaciją, susijusią su pradedamais rengti, parengtais ir patvirtintais projektais, kurią pagal naujos redakcijos Taisyklių nuostatas numatyta skelbti ŽPDRIS interneto svetainėje, kol bus įdiegta ŽPDRIS, skelbti organizatoriaus interneto svetainėje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Dėl projekto viešinimo procedūros pažeidimo savo atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam pastatui eksploatuoti (Taisyklių 2.4 p.), tokio Projekto rengimo viešinimo tvarka nustatyta Taisyklių 55 punkte. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, šioje nuostatoje nėra įtvirtintas reikalavimas informuoti besiribojančių, žemės sklypų savininkus apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl visi argumentai dėl ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo viešinimo procedūrų pažeidimo nepagrįsti. Teismas sprendime nurodė, kad ginčo atveju netgi ir nustačius, kad viešinimo procedūros buvo pažeistos, pareiškėjos teisės reiškiamų reikalavimų apimtimi naujos procedūros metu nebūtų apgintos, nes jos prašomas servituto nustatymas administraciniu aktu nėra galimas ir ji turėtų pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.

4. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai nurodyti 2014 m. kovo 20 d. Nr. 8RE-(14.8.42)-15 bei 2014 m. kovo 21 d. ŽSPR-9165 UAB „Inventora“ paruoštame Žemės sklypo formavimo-partvarkymo projekte, projektas visiškai atitinka išduotus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus reikalavimus, taip pat jame nurodyti ginčo žemės sklype esantys pastatai. Visiškai nepagrįstai pareiškėja nurodo, kad statinys pažymėtas neteisingai, nes nepažymėta už sklypo ribos esanti ginčo pastato stogo dalis. Esminis dalykas tai, kad projekte statinys yra pažymėtas tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Pareiškėja prašo apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi mano, kad bylą nagrinėsiančiam teismui žodinio proceso tvarka, užduodant klausimus ir teikiant atsakymus padės teisingai išnagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos prašyme nagrinėti jos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nurodytos aplinkybės nepaneigė galimybės bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka pasiekti ABTĮ 81 straipsnyje nustatytus bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslus, pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei ginčo santykius reglamentuojančios teisės aiškinimo bei taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekeičia, o tik papildo juos, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Dėl servituto

Pareiškėja, ginčydama atsakovo sprendimą, pareiškė reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą ir nereiškia įpareigojimo, siekdama pašalinti pareiškėjos nurodomą teisės pažeidimą, todėl teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis, patikrina skundžiamo akto teisėtumą.

Pareiškėja servituto nustatymo jos valdomam žemės sklypui būtinumą, kuris nebuvo išspręstas tvirtinant žemės sklypo projektą, naudoja kaip argumentą, ginčydama sprendimo teisėtumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis servitutas yra būtinas ir patikrina, ar atsakovas privalėjo spręsti servituto klausimą, rengdamas ir tvirtindamas žemės sklypo pertvarkymo projektą, kadangi tai turi įtakos atsakovo atliktos administracinės procedūros teisėtumo vertinimui.

Kadangi ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, todėl servituto nustatymo klausimas projektuojamame sklype galėjo būti sprendžiamas pagal įstatymą ir administraciniu aktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutų žemės sklypams nustatymą administraciniu aktu numato Žemės įstatymo 23 straipsnis. Servitutai administraciniu aktu ir specialios žemės naudojimo sąlygos nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Šio ginčo atveju išvardintų aplinkybių nėra, todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl servituto nustatymo privačios nuosavybės žemės sklypui administraciniu aktu.

Atsakovas, rengdamas projektą, neturėjo pareigos projektuoti ir siūlyti gretimo žemės sklypo savininkui jo žemės sklype nustatyti servitutą, kadangi toks veiksmas neįeina į projekto rengėjo kompetenciją ir jis atlieka veiksmus tik projektuojamo žemės sklypo ribose. Žemės sklypo tinkamumas esamų statinių eksploatavimui vertinamas remiantis ir statinių statybos teisėtumą patvirtinančiais dokumentais. Byloje nustatyta, kad statiniai priimti naudoti 1997 m. vasario 5 d. aktu ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre 1997 m. liepos 24 d. Šie duomenys nėra nuginčyti todėl preziumuojama, kad jie yra teisingi, todėl atsakovas privalėjo jais remtis ir neturėjo pagrindo pripažinti, jog statinių eksploatavimui žemės sklypo plotas yra nepakankamas.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai dėl servituto nustatymo būtinumo žemės sklypui, esančiam už projektuojamo žemės sklypo ribų, šio ginčo apimtyje yra vertinami kaip nepagrįsti, nepaneigiantys atsakovo sprendimo teisėtumo.

Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrų teisėtumo

Pareiškėja nurodo, kad rengiant ir tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pažeistos teisės aktais nustatytos procedūros ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad aktas gali būti panaikintas kaip neteisėtas, jei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Iš šios normos seka, kad dėl formalių procedūrinių taisyklių pažeidimo aktas negali būti naikinamas. Konkrečiu atveju turi būti nustatyta, kad taisyklių ar procedūrų nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumo principas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 17 punktu nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. balandžio 4 d.).

Pareiškėja nurodo, kad rengiant ginčijamą projektą šioje byloje šios nuostatos nebuvo paisoma. Atsakovas su tuo sutinka ir nurodo, kad Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2D-282912.149) rekomenduota tol, kol minėta ŽPDRIS sistema neveikia, visą informaciją, susijusią su pradedamais rengti, parengtais ir patvirtintais projektais, kurią pagal naujos redakcijos Taisyklių nuostatas numatyta skelbti ŽPDRIS, skelbti organizatoriaus interneto svetainėje. Atsakovas taip pat nurodė, kad tokia informacija buvo paskelbta ir ŽPDRIS interneto svetainėje adresu https://www.zpdris.lt/zpdris/. Ši aplinkybė nėra paneigta, todėl teismas remiasi ja ir sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėja, veikdama pagal minėtas Taisykles ir prisijungusi prie nurodytos internetinės svetainės, turėjo galimybę gauti norimą informaciją ir sužinoti, kaip pasinaudoti savo teise teikti nuomonę dėl rengiamo projekto. Todėl šio ginčo atveju Taisyklių 17 punkto vykdymo tvarkos pakeitimas iš esmės pareiškėjos teisės būti išklausytai nepažeidė ir negali būti pagrindu pripažinti, kad priimant skundžiamą šioje byloje sprendimą buvo pažeistas sprendimo aplinkybių vertinimo objektyvumas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad rengiant projektą buvo pažeistas ir Taisyklių 52 punkto reikalavimas, kadangi nebuvo pažymėta projekte už sklypo ribos esanti ginčo pastato stogo dalis. Pagal Taisyklių 52 punktą projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: tarp jų esamų žemės sklypų ribos (52.1 p. p.) bei statiniai (52.4 p. p.).

Teismas, patikrinęs projekto sprendinių brėžinį, daro išvadą, jog statiniai yra pažymėti ir jie atitinka Nekilnojamojo turto registro inventorinėje byloje pažymėtus žemės sklypo statinius, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog statiniai, kaip to reikalauja Taisyklių 52 punktas, nepažymėti.

Dėl parengto ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto taisymo, kuriuo yra išbrauktas plane, kaip nurodo pareiškėja, šio ginčo pagrindu esantis servitutas, projektuotas pareiškėjos sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas visiškai ištyrė, todėl iš naujo ją tirti nėra pagrindo, tik papildoma motyvais, jog šioje byloje ginčijamas sprendimas patvirtina, kad pareiškėjos nurodomas servitutas pareiškėjos sklypui nėra siūlytas ir, kaip minėta anksčiau, atsakovas, remdamasis teisės aktais, neturėjo pagrindo spręsti dėl nurodyto servituto nustatymo. Todėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje minėto servituto išbraukimas, nurodant tokio įrašo pataisymą, ginčijamo sprendimo objektyvumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus pareiškėjos skundą, tretieji suinteresuoti asmenys D. K. ir A. K. įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 2, 5, 6 d.). Pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo ataskaitą Nr. 59/2015, atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui, kurį atliko trečiuosius suinteresuotus asmenis atstovavęs advokato padėjėjas N. Ž., įvertintas 400 Eur. 2015 m. liepos 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 781963 patvirtina, kad su advokato padėjėju už suteiktas atstovavimo paslaugas buvo atsiskaityta. Ši prašoma išlaidų atlyginimo suma, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 5, 7, 8.11 punktais, neviršija nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiųjų suinteresuotų asmenų D. K. ir A. K. naudai iš pareiškėjos R. Ž. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas