2025-03-05 Nr. AB-3805-3-61-3-07167-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-286-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07167-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 24S282617 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui 2024 m. balandžio 24 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2026 m. balandžio 24 d.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir / arba iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo, kad jis yra pasirašęs pasižadėjimą neišvykti, o, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis privalės išvykti iš Lietuvos ir bus pažeista jo subjektinė teisė gyventi Lietuvos Respublikoje.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės būtų ginamos prevenciškai be pagrindo ir neproporcingai, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai savaime nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju vertinta, jog nėra pagrindo laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 24S282617 vykdymą.

Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkintinas.

III. Pareiškėjas R. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 24S282617 vykdymą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir / arba iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28587-24 dėl netikro dokumento (vairuotojo pažymėjimo) pateikimo fakto ir tuo pagrindu pareiškėjui paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos. Įsigaliojus Migracijos departamento Sprendimui, pareiškėjas neturės galimybės teisėtai būti Lietuvoje, todėl privalės išvykti iš šalies, tokiu būdu pažeisdamas kardomąją priemonę. Taip pat bus pažeista pareiškėjo teisė į teisingumą, kadangi, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir nustačius, kad pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas klaidingai pripažintas netikru, pareiškėjas patirs neatitaisomas socialines pasekmes, negalės įvykdyti savo sutartinių (turės grąžinti gautą už darbą avansą, kurį išleido pragyvenimui ir šeimos išlaikymui) bei mokestinių įsipareigojimų pagal individualios veiklos pažymą, patirs didelę materialinę ir moralinę žalą, negalės atnaujinti ir tęsti darbo santykius pagal teisėtai išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo ar kitų subjektų veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius