2020-12-09 Nr. AB-23186-3-61-3-03044-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-755-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03044-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. L. (J. L.) (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti kaip nepagrįstą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT priimti naują, pagrįstą sprendimą – apskaičiuojant valstybės išperkamo žemės ploto vertę, vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokio rezultato siekia pareiškėjas, prašydamas panaikinti jam palankų sprendimą, todėl pareiškėjui pasiūlė persvarstyti savo reikalavimus teismui. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundas taip pat neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimo, nes skunde nėra nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti kaip nepagrįstą NŽT Sprendimą ir įpareigoti NŽT nagrinėti iš naujo J. L. 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ (toliau – ir 2018 m. sausio 31 d. įsakymas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Todėl, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp jo ir atsakovo NŽT yra kilęs ginčas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjui negrąžintos 0,2354 ha dydžio ir valstybės išperkamos žemės vertė buvo sumažinta nuo 170 Eur iki 105 Eur ir pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundo dėl šio įsakymo nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020, kuriuo įpareigojo NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo/skundo nagrinėjimo iš esmės. NŽT direktorius 2020 m. rugpjūčio 18 d. Sprendimu patenkino pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą ir panaikino 2018 m. sausio 31 d. įsakymą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad tarp šalių neliko ginčo nei dėl 2018 m. sausio 31 d. įsakymo, nei dėl 2018 m. kovo 1 d. skundo išnagrinėjimo.

Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi bei 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti bei išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl teikti to paties skundo (prašymo, pareiškimo) teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Taip pat nutartimi grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį kaip nepagrįstą. Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui suformuluotus reikalavimus bei apžvelgia skundžiamos teismo nutarties motyvus. Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir patenkinti jo reikalavimus, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį, kuria jo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“. Šiuo Sprendimu pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundas dėl 0,2354 ha turėtos valstybinės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“, perskaičiavimo tenkintas ir minėtas 2018 m. sausio 31 d. įsakymas panaikintas. NŽT Sprendimas priimtas, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020, kuriuo buvo panaikintas NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir NŽT įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo/skundo nagrinėjimo iš esmės.

Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Sprendimu, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Sprendime buvo neteisingai taikytas įstatymas. Pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT priimti naują, pagrįstą sprendimą – apskaičiuojant valstybės išperkamo žemės ploto vertę, vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad NŽT priėmus Sprendimą, tarp šalių neliko ginčo nei dėl 2018 m. sausio 31 d. įsakymo, nei dėl 2018 m. kovo 1 d. skundo išnagrinėjimo, t. y. teismas iš esmės konstatavo, kad skundžiamu NŽT Sprendimu pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nėra pažeisti.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes pagal byloje pateiktus duomenis ir pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes matyti, jog skundžiamu NŽT Sprendimu pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundas buvo patenkintas. Pareiškėjas skunde teismui turėtų pagrįsti, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, priimant NŽT Sprendimą, bei kokio rezultato pareiškėjas siekia, reikšdamas reikalavimą panaikinti NŽT Sprendimą. Tačiau, atsižvelgus į ginčijamo NŽT Sprendimo ir pareiškėjo skundo turinį, taip pat byloje nesant duomenų, susijusių su NŽT Sprendimo priėmimu (pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundo NŽT ir kt.), teisėjų kolegijos vertinimu, šioje skundo priėmimo stadijoje nėra galimybės spręsti, kad NŽT Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir kartu negali būti administracinės bylos ginčo dalykas. Kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir pareiškėjo J. L. (J. L.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė