b5cf2079-e5f4-4a53-991e-14fa26ffd0b0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1582-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23709-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 114.11; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Veniulytės - JankÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieÅ¡kinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui, tretieji asmenys, nereiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje: asociacija Lietuvos kinologų mėgėjų sÄ junga, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų uždaroji akcinė bendrovė „Regėjimas“, asociacija Lietuvos politkalinių klubas „Klubas-85“, K.

S., G. A., dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu bei patikslinęs savo reikalavimus, teismo praÅ¡o jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 6165,36 Lt skolÄ už suteiktas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 395,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 193,00 Lt žyminio mokesčio, 21,00 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paieÅ¡kÄ bazėje ir registro iÅ¡rašų peržiÅ«rėjimÄ ekrane bei 181,50 Lt už UAB „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovui patikėjimo teise daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kurių bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas ieškovas, priklauso patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl jam kyla iš įstatymo pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas Å¡iÄ pareigÄ vykdė netinkamai, todėl įsiskolinimas yra 6165,36 Lt už jo valdomiems butams suteiktas paslaugas, t. y.:

1) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2010 m. spalio 31 d. įsiskolinimas yra 222,15 Lt;

2) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 25 d. įsiskolinimas yra 242,35 Lt;

3) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 9 d. įsiskolinimas yra 412,85 Lt;

4) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. kovo 1 d. įsiskolinimas yra 417,97 Lt;

5) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsiskolinimas yra 2229,27 Lt;

6) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. įsiskolinimas yra 2374,24 Lt;

7) už patalpoms (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d. įsiskolinimas yra 266,53 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas buvo ne kartÄ raginamas įvykdyti prievolę, tačiau be jokių pagrįstų priežasčių skolos pagal jam pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras neapmoka. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas nesutiko su jam pareikÅ¡tais reikalavimais, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Savo nesutikimÄ motyvavo tuo, kad jis minėtas patalpas valdo tik patikėjimo teise.

Su faktiniais patalpų naudotojais buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriomis pastarieji buvo įsipareigoję apmokėti visus mokesčius, susijusius su patalpų nuoma, iÅ¡laikymu, administravimu ir pan. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovui Å¡ios aplinkybės buvo žinomos, todėl reikalavimÄ priteisti skolÄ ieÅ¡kovas turi teikti tiesiogiai faktiniams patalpų naudotojams. Bet to, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrindė savo reikalavimo dydžio, nes nenurodė, kas konkrečiai sudaro kiekvienoms ginčo patalpoms tenkančiÄ mokėti sumÄ , bei kokiu bÅ«du Å¡i skola apskaičiuota. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas nevykdė Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. A-788, 5.4 punkto imperatyvaus reikalavimo sudaryti sutartis su namo gyvenamųjų patalpų naudotojais – juridiniais asmenimis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo bei siųsti jiems sÄ skaitas už paslaugų apmokėjimÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė iÅ¡laidų už remonto darbus, tenkančių patalpoms Mindaugo pr. 34-1, Kaune ir Vilniaus g. 37, Kaune. Atsakovas teigia, kad su ieÅ¡kiniu pateiktos sÄ skaitos yra netikslios, iÅ¡raÅ¡ytos ne pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Atsakovas taip pat prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį visiems reikalavimams dėl nuostolių, ieÅ¡kovo patirtų iki 2010 m. gegužės 7 d. Trečiasis asmuo Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ atsiliepime nurodė, kad 6165,36 Lt suma neženkliai įtakoja jo teises, todėl praÅ¡o teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; priteisė iÅ¡ atsakovo VÄ® „Valstybės turto fondas“ ieÅ¡kovui UAB „Žaidas“ 6165,36 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-07-19) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 395,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2006 m. kovo 2 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 pagrindu buvo paskirtas Kauno miesto Centro seniÅ«nijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo objektų administratoriumi. Administravimo paslaugas ieÅ¡kovas teikė pagal 2006 m. kovo 10 d. sudarytÄ Kauno miesto Centro seniÅ«nijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo sutartį Nr. 53-10-6, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administravimo sutartis).

Ieškovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas patalpoms, esančioms Kaune šiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo laikotarpiu šios patalpos priklausė atsakovui patikėjimo teise (1 t., b.l. 26-27, 30-31, 34-35, 39-40, 44-45, 49-51, 54-56).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje iÅ¡kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atsakovo patikėjimo teise valdomoms patalpoms suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas. Teismas, vadovaudamasis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad ieÅ¡kovas, įgyvendindamas teisės aktų nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus, be kita ko, turi vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais buto ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (toliau – Nuostatai) bei Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T-55 (CK 4.84 straipsnis).

Teismas sprendė, kad pagal Administravimo sutarties 2.4 punktÄ ieÅ¡kovui Å¡ia sutartimi buvo pavesta organizuoti ir įgyvendinti patalpų naudotojų mėnesinių mokesčių, nurodytų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, surinkimo ir surinktų lėšų paskirstymo paslaugų tiekėjams sistemÄ per statistikos ir kredito įstaigas. Pagal Å¡iÄ administravimo sutartį, ieÅ¡kovas nebuvo įpareigotas sudaryti atskirų sutarčių su butų ir kitų patalpų faktiniais naudotojais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo paslaugų teikimo bei apmokėjimo.

Taigi Administravimo sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovas buvo paskirtas butų ir kitų patalpų administratoriumi, nenumatė ieÅ¡kovui pareigos sudaryti atskiras sutartis su butų ir kitų patalpų nuomininkais ar panaudos gavėjais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo paslaugų teikimo.Teismo nuomone, atsakovas netinkamai aiÅ¡kina nuostatuose įtvirtintÄ reglamentavimÄ , dėl ko nepagrįstai teigia buvus ieÅ¡kovo pareigai sudaryti sutartis su faktiniais butų ar kitų patalpų naudotojais bei pačiu atsakovu.

Teismo vertinimu, Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 20005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (redakcija galiojusi iki 2012 m. kovo 12 d., 4 t. b.l. 75-83), 5.4 punkto nuostatoje, kad administratorius, vykdydamas daugiabučio namo objektų priežiÅ«rÄ , sudaro sutartis su namo gyvenamųjų patalpų naudotojais – juridiniais asmenimis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo, yra nurodyta viena iÅ¡ administratoriaus funkcijų, t.y.

įtvirtinta paties administratoriaus kompetencija bei teikiamų paslaugų ribos. Tuo tarpu konkrečios šalių teisės bei pareigos numatytos kitame šių nuostatų skyriuje, kuriame nėra įtvirtinta ieškovo pareiga tokias sutartis sudaryti. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintose Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatose (redakcija galiojusi iki 2012 m. kovo 12 d.) nebuvo numatyta ieškovo pareiga bei imperatyvus reikalavimas sudaryti atskiras sutartis su atsakovu, patalpų nuomininkais bei panaudos gavėju.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas netinkamai vertina bei taiko administratoriaus veiklÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai teigia, kad neturi pareigos atsiskaityti pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atsakovo patikėjimo teise valdomoms patalpoms suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje analizuojami ne nuomininko ir nuomotojo (bÅ«sto savininko) tarpusavio atsiskaitymo santykiai, bet daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros sutarties Å¡alių, t. y.

Å¡ių paslaugų tiekėjo bei vartotojo, santykiai. Å ių santykių dalyvis yra bÅ«sto savininkas; nuomininkas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros santykių dalyviu gali tapti sudaręs raÅ¡ytinę sutartį su Å¡ių paslaugų tiekėju.Teismas, nustatęs, kad atsakovas patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdė patikėjimo teise, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovas, valdydamas patikėjimo teise aukščiau iÅ¡vardintas patalpas, veikia kaip Å¡ių patalpų teisėtas savininkas, turintis tiek teises, kylančias iÅ¡ valstybinio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo, tiek pareigas, kylančias įgyvendinant Å¡ias teises.

Dėl to bÅ«tent atsakovas, kaip turto patikėtinis, įgyvendinantis turto savininko teises, turi pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas už bendrosios nuosavybės administravimÄ , daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ , daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , komunalines ir kitas paslaugas. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai perkelia pareigÄ mokėti už daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimÄ , eksploatavimÄ ir priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ tretiesiems asmenims, su kuriais ieÅ¡kovas nėra susijęs sutartiniais civiliniais teisiniais santykiais.

Teismas atkreipia dėmesį, kad analizuojant atsakovo pateiktas sutartis (1998-04-16 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 586/SN, 1998-11-25 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr. 101/S, 1998-02-20 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų panaudos sutartis Nr. 342/SN) (b.l. 72-79), galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jos negali sukelti teisinių pasekmių asmenims, kurie nėra Å¡ios sutarties Å¡alys. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal Å¡iose sutartyse įtvirtintas nuostatas, akivaizdu, kad civiliniai teisiniai santykiai atsirado tik tarp Å¡ių pasiraÅ¡iusių sutartį Å¡alių. IeÅ¡kovas nėra Å¡ių sutarčių Å¡alis, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad Å¡ios sutartys buvo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡vieÅ¡intos bei galinčios sukelti teisines pasekmes ieÅ¡kovui. Be kita ko, pateiktose teismui sutartyse nurodyta, kad tiek nuomininkas, tiek panaudos gavėjas apmoka faktines iÅ¡laidas už komunalines paslaugas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesi 10 dienos, pagal sutartį, sudarytÄ su pastatÄ eksploatuojančia organizacija.

Teismo vertinimu, kad Å¡is įsipareigojimas apmokėti komunalines paslaugas sieja tik sutarties Å¡alis ir negali lemti ieÅ¡kovo prievolių pagal Å¡iÄ sutartį atsiradimÄ , t. y. įpareigojimÄ sudaryti sutartis su atsakovui patikėjimo teise priklausančių patalpų nuomininkais bei panaudos gavėjais. Be to, pagal CK 6.193 straipsnio 1 bei 2 dalį, aiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu.

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. Taigi atsižvelgiant į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, teismo vertinimu, byloje pateiktos sutartys aiÅ¡kiai liudija, kad pareiga apmokėti iÅ¡laidas už komunalines paslaugas sieja patalpų nuomininkus ar panaudos gavėjus su atsakovu, kaip kita sutarties Å¡alimi, o ne ieÅ¡kovu. Pagal 1998-04-16 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties Nr. 586/SN 8 punktÄ , jeigu nuomininkas nesumoka mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka delspinigius – 0,2 procento priskaičiuotos sumos (be delspinigių) už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

Vertinant Å¡iame punkte įtvirtintÄ Å¡alies atsakomybę už pavėluotÄ mokesčių sumokėjimÄ , akivaizdu, kad Å¡alys Å¡iÄ nuostatÄ Ä¯tvirtino sutartyje siekdamas užtikrinti tinkamÄ prievolių pagal Å¡iÄ sutartį vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad patalpų nuomininkai bei panaudos gavėjai sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius bÅ«tent atsakovui tiesiogiai, o ne ieÅ¡kovui. Todėl ir atsakovas, siekdamas užtikrinti tinkamÄ Å¡ios prievolės vykdymÄ , numatė sutartyje delspinigius netinkamos sutarties vykdymo atveju.

Todėl teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus bÅ«tent atsakovas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamÄ prievolės apmokėti iÅ¡laidas už bendrosios nuosavybės administravimÄ , daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ , daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimÄ , komunalines ir kitas paslaugas vykdymÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto, 1, 3, 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystė bendrijoje savanoriÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, jog savininkas gali nestoti į bendrijÄ , t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryÅ¡iais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas.

Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniams, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Taigi teismas remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.84 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ kurių kyla buto ar kitos patalpos savininko pareiga iÅ¡laikyti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, nurodė, kad bÅ«tent atsakovas turi pareigÄ apmokėti ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ bei priežiÅ«rÄ .Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, veikdamas Administravimo sutarties pagrindu, priėmęs sprendimÄ vykdyti remonto darbus, turėjo teisę sudaryti sutartį su darbų vykdytojais bei atlikus remonto darbus pateikti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovui (CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalys, 4.83 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieÅ¡kovas pateikė teismui atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, 2006 m. gegužės 26 d. teritorijų tvarkymo ir priežiÅ«ros sutartį, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, suvestinius apyvartų žiniaraščius, Å¡ilumos objektų tikrinimo, suvestines, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė atliktų darbų faktÄ bei iÅ¡laidų sumÄ . Teismas pažymėjo, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos, atsakovas neginčijo suteiktų paslaugų vykdymo, o įrodymų, kad paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nėra.Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti 3 metų senaties terminÄ ieÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovo reikalavimas nėra kilęs dėl atsakovo sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės buvimo.

Teismas nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra taikytinas bendras CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų senaties terminas, nes Å¡alių ginčas kilo dėl to, jog atsakovas atsisako apmokėti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos bei pateiktos ieÅ¡kovui suteikus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas. Kadangi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovo paskaičiuoti mokesčiai yra pagrįsti pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, atsakovas juos paneigiančių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė, todėl priteisė iÅ¡ atsakovo 6165,36 Lt skolos. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas VÄ® Valstybės turto fondas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Administravimo nuostatus, ir vadovaudamasis vien tuo argumentu, kad sutarčių sudarymas su patalpų naudotojais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo buvo įtvirtintas 2 skyriuje, nustatančiame administratoriaus funkcijas, bet ne 3 skyriuje, nustatančiame jo teises ir pareigas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos sudaryti sutarčių su patalpų naudotojais, kas tuo pačiu reiÅ¡kia ir administratoriaus pareigos apskaičiuoti patalpų naudotojams mėnesinius mokesčius bei pateikti jiems sÄ skaitas nebuvimÄ (Administravimo nuostatų 5.9 ir 9 punktai).

Toks aiškinimas leistų manyti, kad ieškovui Administravimo nuostatai nėra privalomi ir (ar) gali būti taikomi administratoriaus veikloje tik iš dalies, kad prieštarauja CK 4.84 straipsnio 3 daliai (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.), nustačiusiai, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, tiek Administravimo sutarčiai, kurioje taip pat nustatyta, jog administratorius privalo vadovautis Administravimo nuostatais. Teismas skundžiamame sprendime taip pat vadovaujasi Administravimo sutartimi ir teigia, kad šioje sutartyje taip pat nebuvo numatyta ieškovo pareiga sudaryti sutartis su butų ir kitų patalpų nuomininkais ir panaudos gavėjais dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugų teikimo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Administravimo sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Žaidas“ nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį, o butų ir kitų patalpų savininkų ir naudotojų bei administratoriaus civiliniais teisiniai santykiai yra kilę iš administracinio akto, kuriuo administratoriumi buvo paskirtas ieškovas, todėl, apelianto nuomone, administravimo sutartyje nustatytos teisės ir pareigos ar jų nebuvimas jokios teisinės reikšmės šioje situacijoje neturi.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 4.84 straipsnio 4 dalį (galiojusiÄ iki 2013 m. sausio 1 d.), CK 4.82 straipsnio 3 dalį teigdamas, kad tik butų savininkas turi pareigÄ apmokėti administravimo iÅ¡laidas. Apeliantas teigia, kad nors įstatymu pareiga apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau CK nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat ir patikėtiniui, susitarti su buto ir kitų patalpų nuomininku ar panaudos gavėju dėl to, kad jis apmokės Å¡ias iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).

Kadangi atsakovas buvo sudaręs patalpų nuomos ir panaudos sutartis, apie kurių sudarymÄ ieÅ¡kovas žinojo, tai administravimo iÅ¡laidų apmokėjimo pareiga tenka Å¡ių patalpų nuomininkams ir naudotojams.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino nuomos ir panaudos sutarčių 8 punkto, kuriame nustatyta nuomininkų pareiga mokėti delspinigius, sÄ lygas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad patalpų nuomininkai bei panaudos gavėjas sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius bÅ«tent atsakovui.

Vien tai, kad nuomos sutarčių 8 punkte buvo nustatyta pareiga nuomininkui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, nereiÅ¡kia, kad patalpų nuomininkai ir panaudos gavėjai sutartimis įsipareigojo sumokėti mokesčius bÅ«tent atsakovui, o ne ieÅ¡kovui. Apeliantas pažymi, kad 8 punkte buvo nustatyta nuomininkų pareiga mokėti nuomos mokestį atsakovui, todėl ir minėti delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo nesumokėto nuomos mokesčio. Be to, nuomotojas VÄ® Valstybės turto fondas nei nuomininkams, nei panaudos gavėjui niekada nėra teisęs sÄ skaitų už komunalines paslaugas ir skaičiavęs bei reikalavęs Å¡ias iÅ¡laidas apmokėti, taip pat nėra reikalavęs ir delspinigių. 4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laidas už remonto darbus. Nagrinėjamoje byloje nėra pateiktas nei patalpų savininkų susirinkimo, nei administratoriaus sprendimas atlikti remonto darbus, taip pat nėra raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad toks sprendimas buvo priimtas, todėl atsakovas neprivalo Å¡ių iÅ¡laidų atlyginti.5. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad ieÅ¡kovui teismui pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei jose nurodyti duomenys neatitinka ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktos informacijos apie nurodomus paslaugų teikimo ir skolų laikotarpius bei skolos sumas.

Be to, nėra aiÅ¡ku, pagal kokius konkrečiai tarifus buvo paskaičiuoti mokesčiai, kaip nustatyti tarifai, nepateikti duomenys, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiu principu buvo paskirstomos įmokos ir kt. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Žaidas“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Apeliantas nepagrįstai perkelia atsakomybę už administravimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ patalpų nuomininkams ir panaudos gavėjui, nes apie tai, kad sudaryta nuomos ar panaudos sutartis, administratorius sužino tik post factum, todėl negali turėti įtakos jos turiniui ar sÄ lygoms.

BÅ«tent savininkas turi teisę įvertinti kitos sutartį pasiraÅ¡ančios Å¡alies mokumÄ , veiklos stabilumÄ ir kt., kurie lemia sutartinių santykių atsiradimÄ . Dėl to vien tai, kad savininkas leido naudotis turtu tretiesiems asmenims, nereiÅ¡kia, jog administratoriui, atsirado pareiga reikalauti skolos priteisimo iÅ¡ turto naudotojų. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo teisė yra pasirinkti atsakovÄ byloje, o nuomos ar kitos sutarties sudarymas negali užkirsti kelio ieÅ¡kovui reikalauti skolos priteisimo iÅ¡ savininko.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad savininkas turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti kaip nuomininkas ar panaudos gavėjas vykdo savo sutartinius įsipareigojimus.  2. Atsakovo pareiga proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡saugoti, iÅ¡laikyti, atnaujinti yra besÄ lyginė ir imperatyvi, nepriklausanti nuo atsakovo naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybių. IeÅ¡kovo nuomone, tokio teisinio reguliavimo laikosi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-15594-790/2013 pagal VÄ® Valstybės turto fondo ieÅ¡kinį prevencinį ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Žaidas“, AB „Lesto“, UAB „Gelvora“.

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje.3. Dėl remonto darbų ieÅ¡kovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimų administratoriaus priimto sprendimo formai. Byloje esantys darbų atlikimo aktai patvirtina administratoriaus valiÄ dėl darbų atlikimo. Vadinasi, buvo priimtas administratoriaus sprendimas atlikti privalomuosius remonto darbus.

4. Dėl įrodymų tyrimų ir vertinimo ieÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t.y. kad ieÅ¡kovas paslaugų neturėjo teisės teikti, ar jas teikė netinkamai (nekokybiÅ¡kai), o atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidasNagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantui, valdančiam patalpas turto patikėjimo teise, tenka pareiga, kaip ir kitiems pastato patalpų bendraturčiams, sumokėti už suteiktas bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, priežiūros ir kitas paslaugas.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai (byloje aktuali straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga.

Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dalies redakcija, galiojusi nuo 2000 m. liepos 12 d. iki 2012 m. liepos 1 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas patikėjimo teise valdė patalpas esančias šiais Kaune esančiais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad jis yra sudaręs nuomos ir panaudos sutartis, todėl administravimo iÅ¡laidas, jo nuomone, turi apmokėti patalpų nuomininkai ir panaudos gavėjas. Teisėjų kolegija šį apeliacinį argumentÄ atmeta, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina ir tai, kad apelianto minima kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013 priimta sprendžiant ginÄÄ esant kitokiai faktinei situacijai, todėl teisėjų kolegija ja nesiremia (apelianto nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl namo administratoriaus reikalavimo priteisti namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiÅ«ros iÅ¡laidas iÅ¡ savivaldybės).

Be to, sprendžiant dėl ieÅ¡kovo teisėtumo reikalauti iÅ¡ atsakovo apmokėti administravimo ir kt. iÅ¡laidas, teisinės reikÅ¡mės turi Vilniaus miesto civilinėje byloje Nr. 2-15594-790/2013 pagal ieÅ¡kovo VÄ® Valstybės turto fondas ieÅ¡kinį atsakovams AB Lesto, UAB „Žaidas“, UAB „Gelvora“, tretiesiems asmenims I. A., L. A. A., K. S. ir kt. dėl uždraudimo atlikti veiksmus priimtame 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendime nustatyti prejudiciniai faktai, kad atsakovų AB Lesto, UAB „Žaidas“, UAB „Gelvora“ veiksmai, susiję su reikalavimu VÄ® Valstybės turto fondui sumokėti už administravimo, techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros ir kitas su pastato administravimu ir priežiÅ«ra susijusias paslaugas bei suvartotÄ elektros energijÄ bendro naudojimo objektuose, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas apeliacinio skundo argumentus grindžia taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija). Šių nuostatų 5.4 punkte nurodyta, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka funkcijas – sudaro sutartis su namo patalpų savininkais – juridiniais asmenimis dėl namo bendrojo naudojimo objektų administravimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje nuostatoje yra nurodyta viena iÅ¡ administratoriaus funkcijų, t.y. įtvirtinta paties administratoriaus kompetencija bei teikiamų paslaugų ribos, o konkrečios Å¡alių teisės bei pareigos numatytos kitame Å¡ių nuostatų skyriuje, kuriame nėra įtvirtinta ieÅ¡kovo pareiga tokias sutartis sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į CK 4.84 straipsnio 1 dalies reglamentavimÄ , kad bendrojo naudojimo patalpų administratorius yra skiriamas, o jis turtÄ administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo sudaryti sutarčių su trečiaisiais asmenimis asociacija Lietuvos kinologų mėgėjų sÄ junga, Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“, asociacija Lietuvos politkalinių klubu „Klubas-85“ dėl bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros administravimo paslaugų teikimo ir pažymi, kad administratoriaus su patalpų naudotojais - juridiniais asmenimis - sutarties nebuvimas, neatleidžia savininko nuo pareigos apmokėti administravimo iÅ¡laidas.Dėl remonto darbųApeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, už remonto darbus.Kaip minėta, CK 4.83 straipsnio 3 dalis nustato butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) prievolę bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti.

CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintuose Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose detalizuota, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinierinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas atliko remonto darbus ieÅ¡kovui patikėjimo teise valdomose patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už minėtų patalpų remontÄ , nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie administratoriaus ar buto bei kitų patalpų savininkų valiÄ dėl Å¡ių darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes byloje yra pateikti atliktų darbų aktai, kurie pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovo. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimų administratoriaus priimto sprendimo formai, darytina iÅ¡vada, kad administratorius iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir priėmė sprendimÄ dėl papildomų remonto darbų atlikimo. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų prievolė proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas, patirtas namui remontuoti ir iÅ¡laikyti.Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimoApeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pateiktų sÄ skaitų, neatsižvelgė į tai, kad jos yra netikslios, iÅ¡raÅ¡ytos ne pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nustatytos reikalavimus, jose nurodyti paslaugų teikimo laikotarpiai ir kiti duomenys nesutampa su patikslintame ieÅ¡kinyje pateiktais duomenimis, o sÄ skaitos neįrodo ir nepatvirtina ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje skolos fakto ir dydžio. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v.

Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009, 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Lostiras“ v. ir V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2014).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas patalpoms, kurios apeliantui priklausė patikėjimo teise, o apelianto teiginys, kad jis neturi pareigos mokėti už Å¡ias paslaugas, atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos nereikalauja sprendime perteikti įrodymų turinio, o tik juos įvertinti, jų pagrindu nustatant tam tikras aplinkybes, t. y. teismas glausta forma motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti nustatytas aplinkybes, pateikti įrodymų vertinimÄ , argumentus, dėl kurių atmeta kai kuriuos įrodymus (CPK 270 straipsnio 3 dalies 1–3 punktai).

Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo skolÄ , rėmėsi atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais, 2006 m. gegužės 26 d. teritorijų tvarkymo ir priežiÅ«ros sutartimi, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, suvestiniais apyvartų žiniaraščiais, Å¡ilumos objektų tikrinimais, suvestinėmis, bei pažymėjo, kad įrodymų, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje pateikti atsakovo paaiÅ¡kinimai tiesiogiai neaptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas nevertino pateiktų įrodymų.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovui yra skolingas 6165,36 Lt už suteiktas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiÅ«ros paslaugas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,City Service“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                     Natalja Cikoto                                                                                                                                      Antanas Rudzinskas     RÅ«ta Veniulytė – JankÅ«nienė